- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-798-280/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16788-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- A. R.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Mulevičius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. R. 2017 m. balandžio 18 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, prašydamas nutraukti vykdymo veiksmus nesant vykdomojo dokumento 22808,17 Eur sumai, pateikti pareiškėjo skolos pagrindą ir visus su išieškojimu susijusius dokumentus, panaikinti visus apribojimus pareiškėjo turtui ir sąskaitoms 22808,17 Eur sumai. Skundą grindė iš esmės teisinėmis normomis, deklaratyviais teiginiais apie vykdomojo dokumento nebuvimą, pagrindo skolai 22808,17 Eur ieškoti nebuvimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nurodęs, kad pareiškėjo reikalavimai jau buvo išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016, bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. skundas dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų buvo pareikštas iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjo ankstesni skundai buvo teismų nutartimis išnagrinėti ir atmesti, skundo nepriėmė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-23311-845/2017 ir perduoti jo skundą nagrinėti iš esmės pirmai instancijai.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą, nes netinkamai nustatė skundo dalyko ir pagrindo tapatumą. Nagrinėjamu atveju 2017 m. balandžio 16 d. skundas yra dėl 2017 m. balandžio 14 d. turto apribojimų, kurie pritaikyti antstolio iki 2017 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo. Todėl darytina išvada, kad naujoje vykdomojoje byloje nuo 2017 m. balandžio 14 d. padidėjo išieškotina suma iki 22808,17 Eur ir atlikti nauji vykdomieji veiksmai, apribojant pareiškėjo turtą pagal galimai naują vykdomąjį dokumentą, dėl to ir pateiktas skundas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017, todėl pasisakyti dėl naujų apribojimų 22808,17 Eur sumai negalėjo ir neturėjo pagrindo, nes tai nebuvo skundo dalykas.Pareiškėjo skundą sudaro trys atskiri reikalavimai:Nutraukti vykdymo veiksmus, nesant vykdomojo dokumento 22808,17 Eur sumai. Iš antstolio 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymo Nr. eS010011 matyti, kad jis atsisako pateikti teismui ir pareiškėjui vykdomąjį dokumentą 22808,17 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2s-547-614/2017 išnagrinėjo skundą dėl vykdomojo dokumento dėl 21686,02 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dviejų vykdomųjų dokumentų skolos skiriasi ir nei vienas jų nėra pateiktas pareiškėjui. Antstolis atsisakė pateikti iš pareiškėjo išieškomos skolos pagrindą ir visus su išieškojimu susijusius patvarkymus, o 2014 m. balandžio 24 d. patvarkymu Nr. eS010011 atsisakė patenkinti skundą ir pateikti visus su pareiškėju susijusius patvarkymus. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu atliekami neteisėti išieškojimo veiksmai dėl 22 808,17 Eur sumos, jei skola yra 25 962,43 Eur. Nesant patvarkymo dėl vykdomosios bylos vykdymo atnaujinimo ir nesant skolos pagrindimo ir nei vieno dokumento trims išieškomoms sumoms, nėra pagrindo taikyti apribojimus skolininko turtui. Išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 2 d. raštas Nr. (23.31-08) RNAV-1643 dėl galimos 25 962,43 Eur skolos prieštarauja antstolio veiksmams dėl 22 808,17 Eur išieškojimo. CPK 648 str. 1 d. 4 p. numato, kad vykdomajame dokumente turi būti nurodyta rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui, t.y. išieškotina suma pažodžiui, tačiau antstolis neturi nei vieno vykdomojo dokumento, nei vienai iš trijų nurodytų sumų.2017 m. balandžio 24 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017 nustatė, kad išieškotojui sutikus su 5217,29 Eur prievole, išieškotojas pagal 2012 m. sausio 11 d. sprendimą , pateikdamas jį vykdymui, sumažino išieškotinos sumos dydį. Išieškotojui atsisakius dalies reikalavimo, išieškoma suma sumažinta. Sumažinus ir atsisakius nuo dalies išieškomos sumos, išieškotojas negali vėl jos reikalauti (2017 m. kovo 2 d. raštas Nr. (23.31-08) RNAV-1643 dėl galimos 25962,43 Eur). 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-33351 į 2016 m. spalio 26 d. skundą išieškotojas nurodė, kad dėl pateikto vykdyti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymo ir išieškomų prievolių detalizavimo raštai nenagrinėjami ir informacija bus pateikta vėliau. Tačiau prašoma informacija nėra pateikta iki šiol. 2016 m. lapkričio 23 d. raštu Nr.(32.45-MANOVMI) RM-32719 informavo, kad dėl vykstančio mokestinio ginčo nustatyti 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-2417 įtrauktų prievolių nekorektiškumui, kurie šiuo metu taisomi, pareiškėjui nebuvo pateikta informacija. Informacija apie tai, kokie nekorektiškumai buvo nustatyti, nebuvo pateikta. Neteisingas sprendimas negali būti vykdomas, nes išieškotojas pripažino jo nepagrįstumą ir neteisėtumą. 2016 m. birželio 6 d. apeliantas pateikė prašymus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuriuose nurodė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės turinčios įtakos šioje byloje. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsisakė pateikti apelianto mokestinių prievolių išklotinę ir mokesčių detalizavimą pagal metus, nes neteisėtai pateikė vykdymui 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (administracinė byla Nr.I-1071-815/2017). Mokesčių administravimo įstatymas draudžia vykdyti išieškojimą tų sprendimų, kuri buvo pakeisti po mokestinio patikrinimo, nes dėl jų vyksta mokestinis ginčas.Apie tai, kad išieškotojas išieško ginčijamą mokestinę prievolę, tapo žinoma 2017 m. vasario 23 d. atsiliepimą administracinėje byloje bei 2017 m. gegužės 15 d. antstolio patvarkymą, kuriame nurodoma apie galimos ir ginčijamos skolos padidinimą. Apie tokios sumos padidinimą išieškotojas neinformavo nei pareiškėjo, nei teismo.Mokesčių mokėtojo ginčas administracinėje byloje nėra pasibaigęs, apeliantas ginčija ir 2012 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto mokestinių prievolių pakeitimą iš A klasės pajamų į B klasės pajamas pagal mokestinio patikrinimo rezultatus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos motyvų vykdyti neteisėtą išieškojimą pagal 2012 m. sausio 11 d. sprendimą ir dėl to priimti neteisėtą sprendimą. Skolininkas turi teisę gauti korektišką vykdomąjį raštą ir jo apskaičiuotų prievolių ataskaitą. Teismas taip pat turėtų gauti tokį dokumentą norėdamas įsitikinti ar antstolis nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo A. R. 2017 m. gegužės 3 d. atskirojo skundo dėl 2014 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai jau yra išnagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Atnaujinus išieškojimo veiksmus, pareiškėjas pakartotinai skundžia antstolio veiksmus toje pačioje byloje, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau yra teismų išnagrinėtos, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto skundą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Saulius Milevičius prašo skolininko A. R. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Antstolis chronologiškai ir išsamiai išdėsto vykdomosios bylos eigą bei nurodo, kad ankstesni skolininko skundai dėl skolos dydžio jau buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti arba juos atsisakyta nagrinėti (2016 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės nutartis Nr. YT-43783-910/2016 ir kt.) Tai žinodamas skolininkas ir toliau piktnaudžiauja savo teisėmis ir teikia skundą dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurių teismai jau yra priėmę procesinius sprendimus.Skolininko teiginiai, kad antstolis vykdo tris skirtingus vykdomuosius dokumentus yra absurdiški ir prasilenkiantys su tikrovę. Antstolių kontoroje yra priimtas vienas vykdomasis dokumentas 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-2417, jokių kitų vykdomųjų dokumentų antstolio kontoroje nėra vykdoma ir tai patvirtina vykdomojoje byloje esantis originalas. Skolos sumos išieškotojas pakoregavo neperžengiant vykdomajame dokumente nurodytos sumos ir antstolis neturi pagrindo abejoti išieškotojo pateikta informacija dėl skolos dydžio (2017 m. kovo 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas Nr.(23.31-08)RNAV-1643).Skolininkas klaidina teismą, kad antstolis 2014 m. balandžio 14 d. jo atžvilgiu atliko vykdymo veiksmus, nes jokie vykdymo veiksmai nuo 2016 m. spalio 11 d. neatliekami, nes vykdomoji byla Nr. 0170/16/01560, kartu su pirmuoju skundu buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui ir iki šiol nėra grąžinta antstolio kontorai.Skolininkas piktybiškai naudojasi savo procesinėmis teisėmis teikdamas vieną po kito skundus dėl to pateis dalyko tuo pačiu pagrindu, trikdydamas tiek teismų, tiek antstolio darbą. Antstolis vykdydamas išieškojimą jokių teisės normų nepažeidė, teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą bei atliko kitus priverstinio vykdymo veiksmus, ką jau vieną kartą įvertino įvairių instancijų teismai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakytą priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.).Pareiškėjas 2017 m. birželio 6 d. pateikė prašymus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuriuose nurodė, jo manymu, svarbias bylai aplinkybes apie išieškomos sumos padidinimą. Tačiau šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi reikšmės vertinant 2017 m. balandžio 26 d. nutarties pagrįstumą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina. CPK 306 str. draudžia skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodytos pirmosios instancijos teisme.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 4 d. ir 2016 m. spalio 8 d. pareiškėjas vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560 pateikė skundus dėl antstolio veiksmų, kuriais prašė nutraukti vykdymo procesą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, įpareigoti antstolį Saulių Mulevičių grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas, panaikinti apribojimus ir lėšų rezervavimą skolininko turtui ir sąskaitoms. Skunde nurodė, kad antstolis vykdomąjį procesą pradėjo neteisėtai, neturėdamas vykdomojo rašto tuo metu išieškotinai 21 686,02 Eur sumai, todėl turi būti panaikinti apribojimai jo turtui bei sąskaitoms. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi sujungęs abu skundus į vieną bylą, atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 5 p.). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą. Tokiu atveju yra aktualus ieškinių tapatumo nustatymas. Pažymėtina, jog ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio tuo pačiu pagrindu pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. R. 2017 m. balandžio 18 d. skundu prašo: 1) nutraukti vykdymo veiksmus nesant vykdomojo dokumento 22 808,17 Eur sumai; 2) pateikti skolos pagrindą ir visus su skolos išieškojimu susijusius patvarkymus; 3) panaikinti visus apribojimus pareiškėjo turtui ir sąskaitoms 22 808,17 Eur sumai. Nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie priimtą vykdyti vykdomajį dokumentą, antstolis neinformuoja jo apie priimtus sprendimus, antstolis neturi vykdomojo dokumento 22808,17 Eur sumai, bet ir apskritai vykdomojo dokumento neturi, todėl visi jo veiksmai vykdomojoje byloje yra neteisėti. Taigi jis vėl reikalauja nutraukti vykdymo veiksmus toje pačioje vykdomojoje byloje dėl mokestinės nepriemokos, panaikinti jam taikytus apribojimus turtui ir sąskaitoms. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017 pasisakė ir dėl vykdomojo dokumento buvimo ir teisėtumo, išaiškino, kad VMI sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto yra vykdomasis dokumentas, antstolis pagrįstai priėmė jį vykdyti. Nurodė, jog, taikydamas pareiškėjo sąskaitų areštą bendrai 23000,44 Eur sumai, antstolis nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nurodė, kad išieškotojas turi teisę sumažinti išieškojimo sumą. Teismai atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl neturėjimo galimybės susipažinti su vykdomąja byla ir antstolio priimtais patvarkymais, kaip nepagrįstą. Nors atskirajame skunde pareiškėjas įrodinėja, kad skundai negali būti laikomi tapačiais, šie jo argumentai laikytini nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju skundo pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis buvo grindžiami ankstesni pareiškėjo skundai, todėl nagrinėjamo skundo pagrindas laikytinas tapačiu, kadangi jis grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje ir tuo pačiu dalyku ( suformuotais reikalavimais). Jokių naujų aplinkybių pareiškėjas skunde nenurodė. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis jokių naujų vykdymo veiksmų neatliko nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. balandžio 24 d. nutarties ir patvarkymo atmesti 2017-04-18 priėmimo, vadinasi nebuvo pagrindo ką skųsti.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.