Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-10 · Civilinė byla Nr. 2S-2195-560/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-24Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-20Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-10
Bylos Nr.
2S-2195-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19489-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2195-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19489-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.4; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560 dėl antstolio S. M. veiksmų, prašydamas:priimti patvarkymą dėl išieškomos skolos sumažinimo 5 217,29 Eur sumai pagal 2017-04-24 Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017; pateikti pareikštų vykdymui dokumentų prievolių detalizavimą pagal 2017-04-24 patvarkyme nurodytą 2017-03-02 raštą Nr. (23.31-08)RNAV-1643, kuriuo skola padidinama iki 25 962,432 Eur sumos bei pateikti patį 2017-03-02 raštą RNAV-1643; pateikti pareikštų vykdymui dokumentų prievolių nustatytus nekorektiškumus pagal 2016-11-23 raštą Nr. (32.45 – Mano VMI) RM-32719. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-04-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017, nustatė, kad išieškotojui sutikus su 5 217,29 Eur prievolės sumažinimu, išieškotojas sumažino išieškotinos sumos dydį, dėl to išieškotojui atsisakius nuo dalies išieškomos sumos (5 217,29 Eur) išieškotojas negalėjo vėl jos reikalauti. Nei antstolis, nei išieškotojas vis dar nepateikė informacijos apie pareikštų vykdymui dokumentų prievolių detalizavimą pagal minėtą 2017-04-24 patvarkyme nurodytą 2017-03-02 raštą Nr. (23.31-08)RNAV-1643, todėl pareiškėjas prašė antstolį pateikti šią informaciją, taip pat pateikti patį raštą. Pareiškėjui nebuvo pateikta informacija dėl į 2012-01-11 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417 įtrauktų prievolių nekorektiškumų, taip pat jis negavo prievolių ataskaitos. Minėtas nekorektiškas sprendimas negali būti vykdomas, kadangi išieškotojas pripažino jo nepagrįstumą. Dėl šių priežasčių pareiškėjas prašė antstolio pateikti pareikštų vykdymui dokumentų prievolių nustatytus nekorektiškumus bei antstolio patvarkymą, kuriuo buvo atnaujintas išieškojimas.Antstolis S. M. 2017-05-15 patvarkymu atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti, prašė pakartotinai skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad pareiškėjas neskundžia jokio konkretaus antstolio atlikto procesinio veiksmo. Skolininko ankstesni skundai dėl skolos dydžio ir dėl vykdomojo dokumento, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas jau buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti arba atsisakyta tokius priimti nagrinėti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT43783-910/2016; 2016-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-50248-1012/2016; 2017-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-23311-845/2017; 2017-04-24 Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-547- 614/2017). Pareiškėjas piktybiškai iškraipo 2017-04-24 Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. 2S-547-614/2017 tekstą. Skolos suma pagal antstolio kontoroje vykdomą 2012-01-11 sprendimą Nr. (23.l7-08)-320-2417 yra 25 962,43 Eur (pagal pateiktą 2017-03-31 VMI raštą dėl sprendimo vykdymo atnaujinimo Nr. (23.31-07) RNAV-2367). Pareiškėjo prašymai pateikti jam informaciją dėl pareikštų vykdymui dokumentų prievolių detalizavimo, pareikštų vykdymui prievolių nustatytus nekorektiškumus adresuotini ne antstoliui, o – išieškotojui. Prašymas pateikti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo atnaujintas išieškojimas, yra nepagrįstas, kadangi jokie nauji išieškojimo veiksmai nėra atliekami, nes nuo 2016-10-11 vykdomoji byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui ir iki šiol nėra grąžinta antstolio kontorai dėl skolininko teikiamų skundų. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių skųstinų antstolio veiksmų. Antstoliui 2016-09-12 raštu Nr. RNAV- 5627 buvo pateiktas vykdyti VMI 2012-01-11 sprendimas Nr. (23.17-08) 320-2417 išieškoti 26 903,31 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Antstolis 2016-11-18 raštu Nr. (23.31-08) RNAV-7817 informuotas apie sprendimo vykdymo sustabdymą. Pareiškėjas 2017-01-25 raštu Nr. (23.1- 08) RNA-2490 buvo informuotas, kad pagal 2012-01-11 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417 išieškotina suma sudaro 25 962,43 Eur, o jos nesumokėjus, išieškojimo vykdymas bus atnaujintas. Patikrinimo aktu, patvirtintu Vilniaus AVMI viršininko 2014-03-03 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-86, papildomai apskaičiuotos prievolių/permokų sumos buvo automatiškai sugretintos su prievolėmis įtrauktomis į antstoliui pateiktą 2012-01-11 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417. Šiuo metu patikrinimo aktu apskaičiuotų Gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų permokų suma (5 404,52 Eur) yra sustabdyta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-10 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad teismų nustatyti faktai, jog antstolis pagrįstai priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą 2012-01-11 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 ir tai, jog išieškotojas turėjo teisę atsisakyti dalies savo reikalavimo, dėl ko išieškoma suma buvo atitinkamai sumažinta, tačiau tai nepaneigia paties vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo, laikytini prejudiciniais faktais ir šių faktų įrodinėti nebereikia.Įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui 2017-01-25 raštas, kuriame nurodyta, jog į 2012-01-11 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417 įtrauktų prievolių pagal patikslintus MAIS duomenis likusi išieškoti suma sudaro 25 962,43 Eur, buvo išsiųstas registruotu paštu 2017-01-26 ir įteiktas 2017-01-28. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai teigia jo negavęs. Be to, minėtame rašte buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio rašto įteikimo dienos. Pareiškėjas jo neskundė.Atsižvelgiant į Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 bei Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017 nustatytus prejudicinius faktus, jog išieškotojo pateiktas 2012-01-11 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 yra vykdomasis dokumentas, kuris teisėtai ir pagrįstai buvo antstolio priimtas vykdyti, darytina išvada, kad antstolis, gavęs 2017-01-25 raštą, kuriame nurodyta, jog į 2012-01-11 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417 įtrauktų prievolių pagal patikslintus MAIS duomenis likusi išieškoti suma sudaro 25 962,43 Eur, neturėjo pareigos jo priimti kaip naujo vykdomojo dokumento, kadangi išieškotina suma patikslinta, ją padidinus iki 25 962,43 Eur, kas neperžengė vykdomajame dokumente nurodytos pradinės išieškotinos sumos. Šiame kontekste pažymėtina, jog antstolis neatlieka vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos priežiūros ar kontrolės funkcijos, todėl gavęs 2017-03-02 raštą Nr. (23.31-08) RNAV-1643, neturėjo pagrindo abejoti išieškotojo pateikta informacija dėl atliktų išieškotinos sumos korekcijų. Pareiškėjo skunde antstoliui pareikšti reikalavimai pateikti pareikštų vykdymui dokumentų prievolių detalizavimą bei pateikti 2017-03-02 raštą RNAV-1643, pareikštų vykdymui dokumentų prievolių nustatytus nekorektiškumus adresuotini ne antstoliui, bet išieškotojui. Antstolis nėra įgaliotas spręsti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompetencijai priskirtinų klausimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas A. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: panaikinti 2018-05-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą nutraukti išieškojimą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui; teismo įpareigojančia nutartimi išreikalauti iš atsakovo ir trečiojo asmens vykdomąjį dokumentą 21 686,02 Eur ir/ar 25 962,43 Eur sumai bei iš trečiojo asmens – sprendimą dėl 21 686,02 Eur ir/ar 25 962,43 Eur skolos išieškojimo ir sprendimą dėl 2012-01-11 sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 numatytos sumos 92 891,78 Lt sumažinimo iki 21 686,02 Eur skolos ar padidinimo iki 25 962,43 Eur. Nurodo, kad kadangi teismas iki galo neišreikalavo vykdomojo dokumento 25 962,43 Eur sumai, o atsakovas nėra priėmęs jokio patvarkymo dėl 25 962,43 Eur sumos priėmimo vykdymui, nes neturi vykdomojo akto net 21 686,02 Eur sumai, akivaizdu, kad 2018-05-10 nutartis neturi ryšio su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Akivaizdžios kliūtys priimti vykdymui dokumentą 25 962,43 Eur išieškomai sumai dėl jo neegzistavimo.2017-01-25 informacinis raštas Nr. (23.1-08)RNA-2490 nėra nei vykdomuoju dokumentu, nei teisiškai įpareigojančiu sprendimu, todėl to naudojimas vykdomojoje byloje kaip sprendimo išieškoti prievoles yra neteisėtas ir nepagrįstas.Teismas 2017-01-25 informacinio rašto Nr. (23.1-08)RNA-2490 neapskundimą traktavo, kaip 25 962,43 Eur skolos pripažinimą, nors jis buvo apskųstas administraciniam teismui, kuris nustatė, kad tai nėra dokumentas sukursiantis teisinius padarinius, tai informacinis pranešimas. Teismas nepagrįstai konstatuoja, kad „pareiškėjas nepagrįstai teigia šio VMI sprendimo negavęs“.Pareiškėjui ir teismui nebuvo pateikta informacija, kokie buvo nustatyti į 2012-01-11 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-2417 įtrauktų prievolių nekorektiškumai, taip pat negauta prašoma prievolių ataskaita, todėl konstatuotina, kad nekorektiškas (neteisingas) 2012-01-11 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-2417 negali būti vykdomas, nes išieškotojas pripažino jo nepagrįstumą.Kadangi teismas atmetė pareiškėjo pareikimą dėl teismo nusišalinimo, jo argumentai yra apeliacinio skundo dalykas, nes nutartyje dėl atsisakymo nusišalinti teismas nepašalino argumentų, kurie leidžia abejoti teismo šališkumu: teisėja šališkai nagrinėjo tą patį pareiškėjo skundą trečią kartą ir turi išankstinį nusistatymą pareikėjo atžvilgiu; beveik metus laiko teisėja vilkino bylą ir vengė priimti bylą teisminiam nagrinėjimui; nuogąstavimas dėl teismo šališkumo yra objektyviai pagrįstas ir pagal teismų praktiką ir todėl, kad teismas nė karto nesiėmė veiksmų, siekiant skundo pagrįsto nagrinėjimo; teisėja po apeliacinio teismo nutarties vėl skundo nepriėmė; po pirmo nesėkmingo bandymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas vėl parodo savo netoleranciją žmogaus teisei į nešališką teismą; 2018-02-20 Vilniaus apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje 2S-1089-590/2018, patvirtino abejones dėl teisėjos nešališkumo.Suinteresuotas asmuo antstolis S. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, jog atskirasis skundas, kaip ir visi kiti anksčiau pateikti skundai, yra neargumentuotas, nepagrįstas. Skolininkas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.Skolininko ankstesni skundai dėl skolos dydžio ir dėl vykdomojo dokumento, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, buvo išnagrinėti ir atmesti arba atsisakyta tokius priimti nagrinėti.Skolininko teiginiai, kad antstolis vykdo tris skirtingus vykdomuosius dokumentus arba, kad vykdo išieškojimą iš viso neturėdamas vykdomojo dokumento, yra prasilenkiantys su faktine medžiaga, nes antstolio kontoroje yra vykdomas tik vienintelis vykdomasis dokumentas, t. y. 2012-01-01 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-2417. Dėl besiskiriančių išieškotinų iš skolininko skolos sumų dydžių: išieškotojas išieškotinas skolos sumas pakoregavo, neperžengiant vykdomajame dokumente nurodytos pradinės sumos, ir antstolis neturi pagrindo abejoti išieškotojo pateikta informacija.Jokie nauji išieškojimo veiksmai nėra atliekami, nes nuo 2016-10-11 vykdomoji byla kartu su pirmuoju skolininko skundu buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui bei kitiems apygardų teismams ir iki šiol nėra grąžinta antstolio kontorai.Vykdomasis dokumentas visiškai atitinka jam keliamus reikalavimus.Skolininkas ir toliau piktybiškai naudojasi procesinėmis teisėmis, teikdamas skundus tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, taip trikdydamas normalų tiek teismų, tiek antstolio darbą.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, jog pareiškėjas žino, kad yra priimtas 2012-01-11 trečiojo asmens sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką Nr. (23.17-08)-320-2417. Taigi, išieškojimas vyksta pateikus teisėtą ir galiojantį vykdomąjį dokumentą. Prejudiciniais yra laikytini faktai, jog antstolis teisėtai vykdymui priėmė 2012-01-11 sprendimą ir išieškotojas turėjo teisę sumažinti išieškotinos sumos dydį, o tai nepaneigė minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Antstolis, gavęs trečiojo asmens 2017-01-25 raštą, kuriame nurodyta, jog yra koreguojama 2012-01-11 sprendime Nr. (23.17-08)-320-2417 nurodyta išieškotina suma, neturėjo pareigos jo priimti kaip naujo vykdomojo dokumento, kadangi koreguotina suma neperžengė vykdomajame dokumente nurodytos pradinės išieškotinos sumos.Nei pirminiame skunde, nei šiame skunde pareiškėjas nenurodė jokių skųstinų antstolio veiksmų. Nėra jokių objektyvių priežasčių nutartį priėmusios teisėjos šališkumui konstatuoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis S. M. vykdo 2016-09-27 pateiktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012-01-11 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, kuriuo nuspręsta iš mokesčių mokėtojo A. R. turto išieškoti į biudžetą 92 891,75 Lt sumą. 2016-09-12 rašte Nr. (23.4-08) RNAV-5627 Dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nurodė antstoliui, kad išieškotina iš skolininko A. R. suma pagal 2012-01-11 pateiktą sprendimą yra 21 686,02 Eur, nes 5 217,29 Eur buvo įskaityta, pateikus patikslintas Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas. 2016-09-27 patvarkymu antstolis, vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdyti 2012-01-11 vykdomąjį dokumentą. 2016-09-29 antstolis apskaičiavo skolininkui 1 709,88 Eur dydžio vykdymo išlaidas ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 30-31).Vykdomosios bylos Nr. 0170/16/01560 medžiaga patvirtina, jog 2017-03-02 raštu Nr. (23.31-08) RNAV-1643 išieškotojas informavo antstolį, kad atlikus Mokesčių apskaitos informacinės sistemos pareiškėjo apskaitos duomenų ir į sprendimą įtrauktų prievolių inventorizaciją, pagal patikslintus MAIS 2017-01-16 duomenis išieškotina suma sudaro 25 962,43 Eur. Išieškotojas antstoliui nurodė, kad sprendimo vykdymas išieškotojo 2016-11-18 raštu Nr. (23.31-08) RNAV-7817 yra sustabdytas, o apie išieškojimo veiksmų atnaujinimą antstolį informuos vėliau. 2017-03-31 raštu Nr. (23.31-08) RNAV-2367 išieškotojas prašė antstolį atnaujinti jam pateikto minėto 2012-01-11 sprendimo Nr. (23.17-08) 320-2417 vykdymą. Šis raštas antstolio kontoroje gautas 2017-04-05 Po šių veiksmų sekė pareiškėjo 2017-04-18 ir 2017-05-08 skundai dėl antstolio veiksmų ir antstolis tolimesnių vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560 neatliko.Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis nesisieja su faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl yra neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog byloje pagrįstai nustatyti tokie prejudiciniai faktai - išieškotojo antstoliui pateiktas 2012-01-11 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 yra vykdomasis dokumentas, kuris teisėtai ir pagrįstai buvo antstolio priimtas vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus prejudicinius faktus, pagrįstai sprendė, kad antstolis, gavęs 2017-01-25 raštą, kuriame nurodyta, jog į 2012-01-11 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417 įtrauktų prievolių pagal patikslintus MAIS duomenis likusi išieškoti suma sudaro 25 962,43 Eur, neturėjo pareigos jo priimti kaip naujo vykdomojo dokumento, kadangi išieškotina suma patikslinta, ją padidinus iki 25 962,43 Eur, kas neperžengė vykdomajame dokumente nurodytos pradinės išieškotinos sumos. Tai reiškia, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčo vykdomojoje byloje yra vykdomas vienintelis vykdomasis dokumentas – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012-01-11 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, kuris yra teisėtas ir galiojantis. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog bylos duomenys nesudaro pagrindo nustatyti jokių jo nekorektiškumų, kurie būtų kliūtimis šio vykdomojo dokumento priėmimui vykdyti ir/ar vykdymui.Bylos duomenys patvirtina, kad vėlesnės išieškotinos sumos korekcijos buvo atliktos vykdant minėtą vienintelį vykdomąjį dokumentą jame užfiksuotos pradinės išieškotinos sumos apimtyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis neatlieka vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos (nagrinėjamu atveju – išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) priežiūros ar kontrolės funkcijų, todėl gavęs 2017-03-02 raštą Nr. (23.31-08) RNAV-1643, kuriuo išieškotojas pakoregavo išieškotiną sumą, neperžengdamas vykdomajame dokumente nurodytos pradinės sumos, neturėjo pagrindo suabejoti išieškotojo pateikta informacija dėl atliktų išieškotinos sumos korekcijų. Tai lemia, jog pareiškėjo reikalavimas priimti patvarkymą dėl išieškomos skolos sumažinimo 5 217,29 Eur sumai yra nepagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog pareiškėjo argumentų dėl ginčo nutartį priėmusios teisėjos tariamo šališkumo nagrinėjamas išeina už šios apeliacinės instancijos bylos ribų, todėl plačiau dėl jų nepasisako.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-10 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius