- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 2YT-1044-1069/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00279-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. J., antstolė Andžela Tamašauskienė, Klaipėdos teritorinė muitinė ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. J. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo mamos Z. P. mirties (duomenys neskelbtini)priėmė jos palikimą, t. y.: 1/2 dalį pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotų įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2).
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirus jos mamai Z. P., jos palikimą priėmė testamentinis įpėdinis – vaikaitis Ž. J.. Pati pareiškėja motinos palikimo nepriėmė ir 2016-10-25 atsisakė nuo jai priklausančios savo motinos palikimo sūnaus Ž. J. naudai. Ir nors Ž. J. 2017-01-23 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-10-12 sprendimu patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį ir pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016-10-25 vienašalį sandorį, kuriuo L. J. atsisakė nuo jai priklausančios savo motinos Z. P. mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo dalies, pripažino negaliojančiu 2017-01-23 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 481, išduotą mirusios Z. P. vaikaičiui Ž. J.. Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-08 nutartimi minėtą 2017-10-12 sprendimą iš dalies pakeitė ir pripažino negaliojančiu 2017-01-23 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. 481), išduotą mirusios Z. P. vaikaičiui Ž. J. dalyje dėl paveldėtų pastatų, kurių atsisakė pareiškėja. Kadangi pareiškėja nuo palikimo atsiradimo dienos iki šiol faktiškai prižiūri namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už nekilnojamojo turto išlaikymą moka mokesčius ir valdo juos kaip savus, nustatytinas juridinę reikšmę turtintis faktas dėl šio palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Ž. J. atsiliepime (b. l. 41) į L. J. pareiškimą neprieštaravo juridinio fakto nustatymui, patvirtino, kad visos pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės atitinka tikrovę ir jau priimtų sprendimų nustatytas faktines aplinkybes.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) atsiliepime (b. l. 43) prašė pareiškimo pagrįstumo klausimą išspręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nuo Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-231-613/2018 praėjo metai, ir neaišku, kodėl dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo skolininkė kreipiasi į teismą tik dabar. Pareiškėja nenurodė, ar po apeliacinio teismo nutarties kreipėsi į notarą dėl naujų paveldėjimo dokumentų išdavimo. Skolininkės prievolės valstybės biudžetui nemažėja, išieškojimą iš L. J. vykdo antstolė Andžela Tamašauskienė, kuri galėtų nurodyti, kodėl realiai nevykdomas išieškojimas iš skolininkės turto ir ar pareiškėjos prašymas yra pagrįstas.
5. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime (b. l. 47-48) pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė priežasčių, kodėl lig šiol pagal teismų sprendimus ji nepriėmė palikimo ir neužregistravo nurodyto turto savo nuosavybe. Iš ankstesnių pareiškėjos veiksmų bei teisminių procesų matosi, kad ji visaip vengė atsiskaityti su kreditoriais.
6. Suinteresuotas asmuo antstolė Andžela Tamašauskienė teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 56-57) nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
7. Pareiškėja L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji, vykdydama mamos iki mirties išreikštą valią, atsisakė palikimo dalies, savo sūnaus Ž. J. naudai. Tačiau VMI, dėl turimų skolų nuginčijo Ž. J. notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir galiausiai Klaipėdos apygardos teismas nutartimi Z. P. paveldimą turtą padalino pagal testamentą. Po teismo sprendimų buvo nuvykusi pas notarą, tačiau notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Antstolė patarė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po mamos mirties faktiškai valdo jai testamentu paliktą turto dalį, kurią mirus mamai iki pat šiol valdo ir prižiūri, moka mokesčius.
8. Suinteresuoti asmenys Ž. J., antstolė Andžela Tamašauskienė, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovas ir VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko. Visi suinteresuoti asmenys prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje jiems ar jų atstovams nedalyvaujant (b. l. 41, 43, 56-57, 58).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Nustatyta, kad pareiškėjos L. J. mama, Z. P., mirė (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. e2-640-750/2017, t. 1, el. b. l. 31). Z. P. 2013-08-20 sudarytame testamente turtas (pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) po ½ dalį buvo paliktas jos dukrai L. J. ir vaikaičiui – Ž. J. (civilinės bylos Nr. e2-640-750/2017, t. 1, el. b. l. 128-129). Ž. J. Z. P. paliktą turtą paveldėjo, veikdamas per įgaliotinę, o pati pareiškėja L. J. 2016-10-25 nuo paveldėjimo teisės atsisakė (civilinės bylos Nr. e2-640-750/2017, t. 1, el. b. l. 130-131, 132-133). Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-10-12 sprendimu, gindamas pareiškėjos L. J. kreditorių teises, panaikino L. J. 2016-10-25 pareiškimą dėl Z. P. palikimo atsisakymo (civilinė byla Nr. e2-640-750/2017, t. 1, el. b. l. 175-182), ši sprendimo dalis Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-08 nutartimi palikta nepakeista (civilinė byla Nr. e2-640-750/2017, t. 2, el. b. l. 2-8). Tokiu būdu pareiškėjai buvo sudaryta galimybė paveldėti po mamos mirties testamentu paliktą turto dalį.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
11. Kaip matyti iš minėtų įstatymo nuostatų, palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
12. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).
13. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-+05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
14. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
15. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
16. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
17. Šiuo atveju pareiškėja L. J. savo reikalavimą pripažinti, kad ji po savo motinos Z. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: nuosekliai mokėtais mokesčiais už paliktam nekilnojamajam turtui suteiktas įvairių tiekėjų (UAB „Lietuvos energija“, Šilutės butų ūkis, Šilutės vandenys, UAB „Šilutės būtas“ ir kt.) komunalines paslaugas, po motinos mirties (b. l. 3-34). Kaip jau buvo minėta, palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Z. P. mirė (duomenys neskelbtini), tad nagrinėjamu atveju yra aktualūs po šios datos pareiškėjos atlikti faktiniai bei aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai, o būtent tai, kad pareiškėja rūpinasi ir prižiūri motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, jį administruoja, palaiko sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais.
18. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog pareiškėja ir po motinos mirties jai priklausiusį turtą tvarkė ir valdė kaip savo, mokėjo mokesčius, tęsė ir vykdė su nekilnojamuoju turtu susijusias sutartis (b. l. 3-34), vadinasi atliko aktyvius veiksmus dėl turto išlaikymo, disponavimo juo, rūpinosi turtu kaip savo. Nustatytų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, jog pareiškėja L. J. priėmė palikimą po motinos mirties, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
19. Pažymėtina, kad CK 5.51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą laiką atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų. Kaip buvo nustatyta remiantis civilinėje byloje esančiais įrodymais bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) pareiškimu dėl palikimo nepriėmimo, patvirtintu notaro, L. J. pareiškė, kad motinos palikimo nepriėmė ir į jos paliktą turtą pretenzijų nei dabar, nei ateityje nereikš, tačiau tokį jos pareiškimą (vienašalį sandorį) Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-10-12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-640-750/2017, buvo nuspręsta pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ir ši sprendimo dalis Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-231-613/2018, palikta nepakeista.
20. Atsižvelgdamas į nurodytas CK nuostatas (jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jog šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) bei į civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad vieno iš suinteresuoto asmenų (VMI) atsiliepime nurodyti argumentai (tai, kad pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, šiam terminui praėjus pareiškimu notarui palikimo atsisakė, teismui panaikinus jo atsisakymą nuo sudarymo momento neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą) yra atmestini.
21. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra analizuojamas klausimas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti. Tai yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, todėl suinteresuotų asmenų (VMI ir Klaipėdos teritorinės muitinės) atsiliepimuose nurodytos pozicijos, jog pareiškėja vengia atsiskaitymo su savo kreditorėmis, nagrinėjamu atveju yra nesusijusi su pareiškėjos reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turtintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos Z. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.