Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir VMI) ieškinį atsakovams L. J. ir Ž. J., trečiajam asmeniui antstolei Andželai Tamašauskienei dėl kreditoriaus pažeistų teisių gynimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo Ž. J. atstovas advokatas Rimvydas Kairys teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad testamento atsisakymo metu egzistavo didelė atsakovės L. J. skola. Dėl paskirto didžiulio kiekio baudų L. J. nėra galimybių kada nors tas baudas apmokėti. Taip pat nurodo, kad yra keletas bylų apygardos teisme, kuriose prašoma paskirtas baudas pakeisti areštu. Advokatas abejoja, ar patenkinus ieškinį bus pasiekti baudų išieškojimo tikslai. Šiuo metu esančioje situacijos Ž. J. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jis yra paveldėjęs visą Z. P. turtą, yra teisėtas šio nekilnojamojo turto valdytojas. Teismui panaikinus šį vienašalį sandorį, kuriuo L. J. atsisakė paveldėjimo, tai nesukurs jokių teisinių pasekmių nei antstolei A. Tamašauskienei nei VMI. Kaip antstolė negalėjo išieškoti paveldėto turto, tai ji ir toliau negalės vykdyti išieškojimo iš to turto, kadangi visas turtas yra Ž. J. vardu. Minėtas atsakovas galės ir toliau tą turtą parduoti ar realizuoti. Panaikinus nurodytą vienašalį sandorį, L. J. privalėtų priimti savo palikimo dalį į butą ir dalį ūkinių pastatų. Tai paliestų ir atsakovo Ž. J. notarės išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ir Registrų centro duomenis. Bet notaras tokiu atveju negalės išduoti naujo paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi butas ir žemės sklypai jau yra registruoti Ž. J. vardu. Minėtas atsakovas jau ilgą laiką gyvena Jungtinėje Karalystėje, su mama, t.y. atsakove L. J. nepalaiko jokių ryšių, grįžta į Lietuvą tik labai išskirtinais atvejais, pavyzdžiui močiutės mirtis. Jis nežinojo apie jokias atsakovės L. J. skolas. Įgaliojimą parašė minėtai atsakovei todėl, kad Lietuvoje jis nebeturi jokių ryšių su kitais asmenimis, ir šiuo atveju jam tiesiog neliko nieko kito kaip tik parašyti įgaliojimą savo motinai. Tarpusavio santykiai kaip mamos ir sūnaus tarp jų neegzistuoja. Atsakovės L. J. baudos buvo paskirtos 2015 m. - 2016 m., kai ji gyveno asocialų gyvenimą. Kada buvo sudarytas Z. P. testamentas 2013 m., šitos sąlygos dar neegzistavo, tuo metu dar nebuvo skolų. Tačiau 2015 m. situacija pasikeitė. Atsakovė L. J. pradėjo vartoti alkoholį, vesti asocialų gyvenimo būtą, jai buvo paskirta administracinių baudų ir tikėtina, kad tuo metu mamos Z. P. valia pasikeitė, tačiau dėl neįgalumo, negalėjimo judėti ji nepakeitė to testamento, nors jos valia buvo visą turtą palikti vaikaičiui Ž. J.. Liudytojų, kurie patvirtintų Z. P. valią deja atsivesti negali. 2015 m., žinodama apie tą situaciją Z. P. pasitikėdama dukra paprašė, kad ji savo palikimo dalį perrašytų Ž. J. ir dėl to ji nekvietė notaro. Jos valia buvo, kad visas turtas turėjo atitekti Ž. J.. Teismas tokio reikalavimo tenkinti negali, kadangi toks sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės atstovės, atsakovės, atsakovo atstovo paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Andželos Tamašauskienės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0153/13/01243 dėl 1720,26 Eur; Nr. 0153/16/00119 dėl 7022,59 Eur ir Nr. 0153/16/00932 dėl 10981,99 Eur išieškojimo iš atsakovės L. J. išieškotojui VMI, kuri atsakovės teigimu susidarė dėl jai paskirtų administracinių baudų. Ieškovės pateiktais duomenimis atsakovės skola pagal pateiktus Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus valstybės biudžetui 2016-10-25 sudarė 18 220,10 Eur. Šilutės rajono 3-ojo notaro biuro 2013 m. rugpjūčio 20 d. testamentu (notarinio registro Nr. 2977) Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai, t.y. atsakovei L. J. paliko: ½ dalį pastatų, nekilnojamojo turto registre įregistruotų registro įrašo Nr. 50/149165, esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro įrašo Nr. 50/144415, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonę RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o vaikaičiui, t.y. atsakovui Ž. J. paliko visą kitą turtą minėtame testamente nepaminėtą turtą ir turtines teises. 2016 m. spalio 25 d. pareiškimu Šilutės rajono 1-ajam notaro biurui atsakovė L. J. atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies 2016 m. spalio 6 d. mirus jos motinai Z. P.. Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro išduotu 2016 m. spalio 10 d. įgaliojimu ( notarinio registro Nr. 7260) Ž. J. įgaliojo L. J., savarankiškai, be jokių apribojimų jo vardu veikiant, vesti jo vardu paveldėjimo bylą 2016 m. spalio 6 d. mirus jo senelei Z. P.. 2017 m. sausio 23 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 481, duomenimis mirusios Z. P. turtą priėmė jos vaikaitis Ž. J.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro: butas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, žemės sklypas, pastatai: viralinė, tvartas, garažas esantys (duomenys neskelbtini), trys žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kompensuojamoji senatvės pensija -84,09 Eur, piniginės lėšos su priskaičiuotomis palūkanos, esančios Šilutės kredito unijos sąskaitose.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė VMI ginčija 2016-10-25 vienašalį sandorį, kuriuo atsakovė L. J. atsisakė nuo savo motinos Z. P. palikimo sūnaus atsakovo Ž. J. naudai bei prašo pripažinti jį negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Be to prašo pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 23 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr.481, išduotą mirusios Z. P. vaikaičiui Ž. J. ir teigia, kad atsakovė L. J. šio sandorio sudaryti neprivalėjo, sandoris pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės teises, o atsakovai apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str.). Atsakovė L. J. su atsakovės reikalavimais nesutiko, nurodydama, kad 2016-10-25 vienašalį sandorį sudarė vykdydama motinos Z. P. valią, o jos sūnus Ž. J. apie jos skolas valstybei nieko niekada nežinojo. Atsakovo Ž. J. atstovas su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies, teigė kad tokie ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami, pripažįsta, kad tokios skolos valstybei L. J. vardu yra, tačiau tokie ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi Z. P. testamentas sudarytas 2013 m. iki atsakovės L. J. skolų valstybei atsiradimo. 2015 m. situacija pasikeitė. L. J. pradėjo vartoti alkoholį, vesti asocialų gyvenimo būdą, jai paskirtos administracinės baudos ir tikėtina, jog tuo metu atsakovės motinos Z. P. valia pasikeitė, tačiau dėl neįgalumo, negalėjimo judėti ji nepakeitė testamento, nors jos valia buvo visą turtą palikti vaikaičiui Ž. J..

CK 6. 66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tam, kad būtų galima pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Kaip matyti viena iš tokių būtinų sąlygų yra ta, jog ginčo sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei L. J.. 2016-10-25, t.y. palikimo atsisakymo dieną atsakovės L. J. skola valstybės biudžetui sudarė 18 220,10 Eur. Atsakovei buvo žinoma apie prievolę valstybei. Atsakovė L. J. ir atsakovo Ž. J. atstovas advokatas R. Kairys nurodė, kad atsakovas Ž. J. apie L. J. skolas valstybei nieko nežinojo ir teigė, kad atsakovė ir atsakovas nėra artimi kaip motina ir sūnus, jų santykiai yra formalūs. Pagal CK 6.67 straipsnį “nesąžiningumo prezumpcija“ preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo vaikais (CK 6.67 str. 1 d. 1 p.). Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. 3K-3-371-684/2017 nurodė, kad artimi su skolininku ginčo sandorius sudariusių asmenų tarpusavio ryšiai padidina nesąžiningumo prieš kreditorių tikimybes, nes sudaro sąlygas jais susijusių asmenų artimam bendravimui, tarpusavio pasitikėjimui. Tai sukuria prielaidas tarpusavyje keistis neviešinta informacija, tokia kaip asmens finansinė padėtis, kylančios šio pobūdžio problemos ir jų sprendimo būdai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad šie atsakovės ir atsakovo atstovo teiginiai, kad atsakovas Ž. J. nieko nežinojo apie motinos skolas valstybei bei jie nepalaiko jokių tarpusavio ryšių yra neįrodyti. Faktą, kad šalys tarpusavyje artimai bendrauja ir atsakovui Ž. J. buvo žinoma apie šeimos nario L. J. skolas įrodo ir tai, kad minėtas atsakovas savo vardu prisiimdamas pilną riziką ir atsakomybę įgaliojo savo motiną L. J. jo vardu, savarankiškai, be jokių apribojimų, veikiant jo vardu priimti Z. P. palikimą.

Atsakovė L. J. nurodė, kad Z. P. valia buvo visą palikimą palikti jos vaikaičiui Ž. J.. Atsakovo Ž. J. atstovas R. Kairys teismo posėdžio metu nurodė, kad nors 2013 m. Z. P. testamentu palikimo dalį paliko atsakovei L. J., tačiau vėliau 2015 m. jos valia pasikeitė, t.y. ji norėjo visą palikimą palikti vaikaičiui Ž. J., tačiau dėl neįgalumo, negalėjimo judėti ji nepakeitė to testamento. Atsakovė teigia, kad vykdydama mirusios mamos valią, t.y. visą turtą palikti vaikaičiui, ji atsisakė palikimo. Atsakovai L. J. ir Ž. J. nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių apie Z. P. valią t.y. visą palikimą palikti vaikaičiui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovai neįrodė, kad L. J. privalėjo sūnaus naudai atsisakyti motinos palikimo, todėl mano, jog minėta atsakovė sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iš jų viseto sprendžia, kad 2016 m. spalio 25 d. vienašalis sandoris, kuriuo atsakovė L. J., būdama valstybei skolinga 18 220,10 Eur, atsisakė nuo savo motinos Z. P. palikimo sūnaus Ž. J. naudai, pažeidė kreditoriaus, šiuo atveju ieškovės teises, nes antstolė A. Tamašauskienė negalėjo nukreipti išieškojimo į turtą, kurį būtų paveldėjusi minėta atsakovė, todėl atsakovės galimybės vykdyti savo prievoles ieškovei reikšmingai pasunkėjo bei gali pasunkėti ateityje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog ji turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę (skolininkę), ginčijamas 2016 m. spalio 25 d. vienašalis sandoris, kuriuo skolininkė atsisakė nuo savo motinos Z. P. palikimo sūnaus Ž. J. naudai, nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, atsakovė ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti. Ji buvo nesąžininga, nes akivaizdžiai žinojo, kad sudaromas minėtas vienašalis sandoris pažeis ieškovės teises (CK 6.66 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes minėtas vienašalis sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Be to esant aptartiems motyvams, siekiant apginti ieškovės teises ir teisėtus interesus, pripažintinas negaliojančiu 2017 m. sausio 23 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr.481, išduotas mirusios Z. P. vaikaičiui Ž. J..

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė- įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui nurodytam šioje nutartyje paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš atsakovų L. J. ir Ž. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. po 20,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. (CPK 96 str. 1d.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

2016-10-25 vienašalį sandorį, kuriuo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakė nuo jai priklausančios savo motinos Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2016 m. spalio 6 d., palikimo sūnaus Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 23 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr.481, išduotą mirusios Z. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikaičiui Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apie šį sprendimą informuoti viešuosius registrus, t.y. įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.

Priteisti iš atsakovės L. J. 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo Ž. J., 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę- įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui nurodytam šioje nutartyje palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.