Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. 2021 m. birželio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu 2021 m. liepos 1 d. patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

J. R. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, o būtent: 2023 m. sausio 9 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje ­– degalinės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius O. C. į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam O. C. minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame smilkinyje bei odos nubrozdinimą ir kraujosruvas odoje kairėje kaktos pusėje, galvos smegenų sukrėtimą, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, bei padarė nukentėjusiajam dalinį viršutinio žandikaulio pirmo danties kairėje emalės nuskilimą, ir taip padarė nukentėjusiajam O. C. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. R. padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas pasitvirtino. J. R. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje įvykdymo prisipažino visiškai.

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. R., viešoje vietoje – degalinės teritorijoje, kur lankosi ir nuolat vaikšto žmonės, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį matant aplinkiniams, elgėsi įžūliai, taip pažeidė visuomenės tvarką ir rimtį ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį.

Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis J. R. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, jo padarytos nusikalstamos veikos yra kvalifikuotos teisingai bei įrodytos aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę J. R. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, padaryta žala neatlyginta, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis laikytinas neteistu (pagal 2011 m. liepos 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teistumas išnykęs, 2021 m. liepos 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2023 m. vasario 24 d. pagal administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalį, (paskirtos baudos dalinai sumokėtos) ( 2 t., b. l. 16-23)), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 35), vedęs, augina mažametį vaiką, nedirba. Atsižvelgiant į anksčiau išvardintus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimo bausmė (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę J. R. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į aukščiau išvardintus duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį, kaltinamajam, skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimo bausmė (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Nustatydamas bausmės terminą teismas atsižvelgia į nusikalstamas veikas bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias ir šiame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, o taip pat į bausmės tikslus ir mano, kad J. R. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skirtinas laisvės apribojimo bausmės terminas didesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, o pagal BK 284 straipsnį bausmės terminas skirtinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamajam skirtini įpareigojimai nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją, per 8 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisykles, bausmes apimant, kadangi kaltinamojo veiksmai vertintini kaip BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. R. skirtos kardomosios priemonės – periodinis registravimasis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki bausmės pradėjimo vykdyti dienos, pradėjus bausmę vykdyti, naikintinos.

V. Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 264,98 Eur dydžio civilinį ieškinį. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., 119-124). Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiojo O. C. sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteistina 264,98 Eur žala nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

O. C. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl jam nusikalstama veika padarytos 2031,51 eurų turtinės ir 5 0000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 95-108). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį jame nurodytais motyvais.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis, teikdamas civilinį ieškinį turtinę žalą detalizavo taip, kad ją sudaro: išlaidos vaistams ir stomotologiniam gydymui -1 109.30 Eur; telefono remonto išlaidos – 777,80 Eur; vairuotojo pažymėjimo grąžinimo išlaidos – 37,50 Eur; kelionių į gydymo įstaigas išlaidos – 106,91 Eur.

Nors įstatymas numato, jog atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau šis principas yra taikomas atlyginti padarytą turtinę žalą, o ne siekiant dėl padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai praturtėti ar pasipelnyti. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Nagrinėjamu atveju O. C. reikalavimą priteisti dėl patirtos traumos endodontinio gydymo išlaidų atlyginimą grindė 2023 m. kovo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodoma, jog reikalingas 21- o danties atstatymas: endotontinis gydymas -110 Eur; sutvirtinimas stiklo pluošto kaisčiu -130 Eur; atspaudai, pavaškavimas, laikinas vainikėlis – 130 Eur; nuolatinis cirkonio keramikos vainikėlis (atspaudai, cementavimas)- 650 Eur. Viso: 1 020 Eur.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Į bylą pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo planas patvirtina, kad O. C. ortodontinis gydymas yra reikalingas, kadangi po traumos buvo nuskelta I danties kairėje emalė. Nors nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dalyje dėl danties gydymo išlaidų pagrįstas būsimomis ortodontinio gydymo išlaidomis, tačiau 2023 m. kovo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo plane detaliai nurodytas nukentėjusiajam reikalingos atlikti gydymo procedūros, išskiriant procedūras, nurodyta kiekvienos iš jų kaina. Šios kainos yra realios, protingos ir racionalios. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad 2023 m. kovo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta konkreti procedūrų, atsiradusių dėl nuskeltos I danties kairėje emalės kaina – 1 020 Eur, yra pagrįsta ir įrodyta, todėl ji turi būti priteista nukentėjusiojo naudai. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos, susijusios su būsimomis ortodontinio gydymo išlaidomis, taip pat sutiko. Pažymėtina, jog toks teismo sprendimas neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016). Nukentėjusiojo 777,80 Eur telefono remonto išlaidos, 35,50 Eur vairuotojo pažymėjimo grąžinimo išlaidos, taip pat pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, yra realios, atitinkančios protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteistinos iš kaltinamojo J. R..

O. C. civiliniame ieškinyje nurodo, kad patyrė išlaidas vaistams. Nedetalizuodamas civiliniame ieškinyje patirtų išlaidų vaistams, nurodo bendrą išlaidų vaistams ir stomotologiniam gydymui sumą – 1 109.30 Eur. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos, išlaidos dėl nuskeltos I danties kairėje emalės yra 1 020 Eur (1 109.30 – 1 020 = 89,30). Taigi nukentėjusiojo patirtos išlaidos vaistams sudaro 89,30 Eur.

Tiesioginę žalą pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įgijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (šiuo atveju nukentėjusysis) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), be to, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusiam atlyginama tik įrodymais pagrįsta ir tik įvykio metu padarytos žalos dydžio išmoka.

Nukentėjusiojo ieškinys dėl patirtų išlaidų vaistams tenkintinas iš dalies. Iš medicininių dokumentų (1 t., b. l. 85-104) bei specialisto išvados (1 t. b. l. 110-115) matyti, kad nukentėjusiajam buvo paskirtas vaistas „Ibuprofenas“ 600 mg., Diakarbas 250 mg ir vitaminas C. Iš pateiktų kvitų matyti, kad visi vaistai buvo perkami UAB „(duomenys neskelbtini)”, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 19 d. yra pateikti du kvitai: 15 val. (duomenys neskelbtini), pirkti vaistai „Ibuprom“ 400 mg ir „Ibuprom Express“ 400 mg, ir tą pačią dieną 17 val., toje pačioje vaistinėje perkami leidžiami vaistai „Ofen“ 75, ampulės ir švirkštai, kai tuo tarpu visiems gerai žinoma, kad leidžiamus vaistus galima įsigyti tik turint gydytojo receptą. Po kelių dienų, 2023 m. sausio 24 d., kai sausio 19 d. buvo nupirkta nemažai vaistų „Ibuprom“, perkamas injekcinis leidžiamas vaistas „Dolmen“ nuo skausmo, nors prieš tai buvo pirktas leidžiamas vaistas „Olfen“. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog prie civilinio ieškinio pateiktuose kvituose nurodyti kiti vaistai, išskyrus vaistus nuo skausmo “Ibuprom”,,Ibuprofen”, buvo paskirti taikant nukentėjusiajam medicininį gydymą. Visos šios nustatytos aplinkybės teismui duoda pagrindą manyti, jog nukentėjusysis elgiasi nevisiškai sąžiningai ir taip stengiasi iš kaltinamojo prisiteisti kuo didesnę pinigų sumą. Be to pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo pateiktuose iš vaistinės kvituose yra užfiksuotos vis kitos naudojamos lojalumo kortelės.

Taigi, atsižvelgiant į anksčiau nustatytą, nukentėjusiajam priteistinos išlaidos tik už gydytojo jam skirtus vaistus nuo skausmo, pagal pateiktus pirkimo kvitus: „Ibuprom” 400 mg ir „Ibuprom Express“ 400 mg (2023 m. sausio 19 d. kvitas) 2 t., b. l. 102), viso sumokėta suma 7,48 Eur; „Ibuprom Express“ 400 mg (2023 m. sausio 27 d. kvitas) 2 t., b. l. 100), sumokėta suma 2,99 Eur; „Ibuprofen Lannacher“ 400 mg (2023 m. sausio 22 d. kvitas) 2 t., b. l. 100), sumokėta suma 2,23 Eur; „Ibuprom Express“ 400 mg (2023 m. sausio 31 d. kvitas) 2 t., b. l. 99), sumokėta suma 4,99 Eur. Viso išlaidos vaistams sudaro 17,69 Eur, todėl ieškinys dėl patirtų išlaidų vaistams tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 17,69 Eur, o kitoje dalyje dėl turtinės 71,61 Eur dydžio sumos atlyginimo už vaistų įsigijimą netenkintinas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis O. C. gydymosi įstaigose Kaune lankėsi 2023 m. sausio 12 d. (1 t., b. l. 93-64), sausio 27 d. (1 t., b. l. 96-97), vasario 3 d. (1 t., b. l. 101-103), ir kovo 9 d (2 t., b. l. 103). Nukentėjusysis į gydymo įstaigą vyko iš Jonavos m. į Kauno m. Viešai prieinamais duomenimis (Maps.lt) atstumas nuo Jonavos m. iki Kauno m. į vieną pusę 32 km., į abi puses 64 km. Kadangi nukentėjusysis vyko 4 kartus, atstumas kurį nukentėjusysis turėjo nuvažiuoti vykdymas į gydymo įstaigą ir iš gydymo įstaigos yra ne mažesnis, kaip 256 km. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo pateiktas vienas kvitas yra iš degalinės UAB „(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau gydymo įstaigos kaip jau minėta yra Kauno m., todėl -31,40 Eur kelionės išlaidų pagal 2023 m. sausio 17 d. kvitą nepriteistinos.

Nežiūrint į tai, jog byloje duomenų apie automobilių, kuriuo vyko nukentėjusysis, technines specifikacijas ir su tuo susijusias kuro sąnaudas nėra, tačiau pagal likusius pateiktus kvitus kelionės išlaidų suma laikytina reali, atitinkanti protingumo ir sąžiningumo principus todėl 75, 51 Eur kelionės išlaidų priteistina iš kaltinamojo. Pažymėtina ir tai, kad teisė vairuoti nukentėjusysis laikinai buvo praradęs dėl kaltinamojo neteisėtų jo atžvilgiu veiksmų, jam teko prašyti pavežėjimo paslaugų kitų asmenų, be to, su prašoma priteisti kelionės išlaidų suma sutiko ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstyta iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina viso 1 928,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys dėt turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusysis O. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 95-98).

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, pasikėsinus į žmogaus sveikatą. Žmogaus sveikata, yra aukščiausia vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra ypač dideli. Kaltinamasis J. R. yra sveikas, galintis dirbti, jauno amžiaus, augina mažametį vaiką. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, be to, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, baimę, sukrėtimą, nepatogumus dėl ligos praradus laikinai teisę vairuoti transporto priemones. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Šiuo atveju kaltinamasis J. R. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau keturių kartų ranka, t. y. nebuvo naudoti žmogų žaloti galintys daiktai, pavyzdžiui, peilis. Sudavęs smūgius, kaltinamasis tolesnius smurtinius veiksmus nutraukė ir iš įvykio vietos pasišalino. Taigi, kaltinamojo J. R. naudotas smurtas nebuvo intensyvus, kaltinamasis nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, be to, jis teisme savo kaltę pripažino. Įvertinusi šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad O. C. prašoma priteisti 5 000 Eur suma yra per didelė. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 1 200 Eur suma.

VI. Dėl advokatų ir proceso išlaidų

BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo O. C. interesus teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas A. P.. Tai patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (2 t., b. l. 135-136). ir advokato orderis (2 t., b. l. 93).

Iš 2023 m. gegužės 30 d. pažymos Nr. APD-2023-09487 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t. b. l. 122-123) matyti, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam O. C. buvo patirta 282,83 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog advokato prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, bylos nagrinėjimo ikiteisminiame tyrime ir teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 282,83 Eur – nukentėjusiojo atstovo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo J. R..

VII. Kiti klausimai

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su 2023 m. kovo 22 d. liudytojo V. V. apklausos vaizdo įrašu, 1 vnt.; CD laikmena su 2023 m. sausio 9 d. garso įrašu, pateiktu nukentėjusiojo O. C., 1 vnt.; USB laikmena su 2023 m. sausio 9 d. vaizdo įrašu, gautu iš UAB „(duomenys neskelbtini)”, 1 vnt., paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos skirti įpareigojimus: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 8 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam O. C. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 1 928,50 Eur.

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos skirti įpareigojimus: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 8 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam O. C. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 1 928,50 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę bausmę J. R. paskirti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoj jos skirti įpareigojimus: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 8 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam O. C. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 1 928,50 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos skirti įpareigojimus: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 8 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam O. C. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 1 928,50 Eur.

Tenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai ir priteisti iš J. R. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai turtinei žalai atlyginti 264,98 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 98 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB.

Iš J. R. nukentėjusiojo O. C. naudai priteisti 1 928,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) turtinės žalos ir 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. R. valstybei 282,83 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 83 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

J. R. taikytas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, vėliau – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenas 2 vnt., USB laikmeną 1 vnt., palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).