Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarties perduoti baudžiamąją bylą Nr. N1-5-761/2013, kurioje E. L. kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d., K. E., K. U. ir M. S. kaltinami pagal BK 284 str. 1 d., Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L., K. E., K. U. ir M. S. kaltinami tuo, kad 2010 m. spalio 31 d. naktį, apie 1 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Prekybos centras“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje - viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe dėl mažareikšmės dingsties, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, tyčia M. S. kumščiu sudavė vieną kartą S. G. į smakrą, iškart po to, jau (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Prekybos kraštas“, ant šaligatvio K. E. kumščiu sudavė vieną kartą S. G. į skruostą, vieną kartą M. L. į skruostą, dėl ko jie abu nugriuvo ant betoninio šaligatvio, M. L. bandant atsistoti, K. U. kumščiu sudavė du kartus M. L. į nugarą, dėl ko pastarasis taip ir liko sėdėti ant betoninio šaligatvio, o S. G. atsistojus iš nugaros pribėgęs E. L. kumščiu sudavė vieną kartą S. G. į galvos sritį, dėl ko jis griūdamas galva atsitrenkė į betoninį šaligatvį, tada E. L. gulinčiam S. G. dar kumščiu sudavė 5-10 smūgių į galvos sritį, taip sumušė nukentėjusįjį S. G., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, K. E. sumušdamas S. G. sukėlė jam fizinį skausmą, o su K. U. sumušdamas M. L. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, K. E. ir M. S. sumušdami S. G. sukėlė jam fizinį skausmą.

Išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokuratūrai kaltinamo akto trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas pažymėjo, jog E. L. kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d., BK 284 str. 1 d. Nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad iš nugaros pribėgęs E. L. kumščiu sudavė vieną kartą S. G. į galvos sritį, dėl ko jis griūdamas galva atsitrenkė į betoninį šaligatvį ir tuo S. G. padarytas kaukolės pamato vidurinės duobės kairės pusės lūžis su kraujo išsiliejimu kairėje būgninėje ertmėje, t.y. sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą. Ši E. L. veika kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E. L. kumščiu sudavė gulinčiam S. G. dar 5-10 smūgių į galvos sritį. Šie E. L. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Kadangi tuo pačiu metu toje pačioje vietoje padaryti E. L. veiksmai kaltinamajame akte dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuoti padaryti iš asmeninių paskatų, o dėl kitų sužalojimų padaryti iš chuliganiškų paskatų, E. L. kaltinimas yra prieštaringas. E. L. veiksmus kvalifikuojant padarytus iš chuliganiškų paskatų, jo veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo S. G. kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Pagal BPK 225 str. 1 d. baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami pagal BK 135 str. 2 d., yra teismingos apygardos teismui. Todėl prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir trukdo išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti nuosprendį. Šio pažeidimo teismas negali ištaisyti.

Skundu prokuroras prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Šilalės rajono apylinkės teismui. Nurodo, jog BPK 254 str. 3 d. numato, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. BPK 219 str. nurodyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys - kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją: 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. Visi šie duomenys buvo nurodyti prokuroro 2012-01-30 kaltinamajame akte (3 t., b.l. 30-36). Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas nesutinka su kaltinamajame akte pateiktu juridiniu E. L. veiksmų vertinimu, t.y. nusikalstamos veikos kvalifikacija. Pažymi, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas. Viso baudžiamojo proceso esmė - nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, t.y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Teismas, išnagrinėjęs bylą, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų turi teisę pakeisti veikos kvalifikaciją, t.y. kvalifikuoti veiką pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį negu nurodyta kaltinamajame akte, ir tai nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui (LAT 2012-10-09 nutartis Nr. 2K-480/2012). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo sprendžiama dėl E. L. veiksmų kvalifikacijos pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., jam buvo pateiktas įtarimas dėl šio nusikaltimo padarymo (2 t., b.l. 28), tačiau Klaipėdos apygardos prokuroras 2011-12-28 nutarimu (2 t., b.l. 30-32) nutraukė ikiteisminį tyrimą E. L. atžvilgiu dalyje dėl šios nusikalstamos veikos (BK 135 str. 2 d. 8 p.). Nutarimas skųstas nebuvo, jis nepakeistas ir nepanaikintas. Todėl E. L. veiksmai buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 str. 1 d. ir viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str. 1 d. Skundžiamoje nutartyje teismas klaidingai nurodo, kad toks kaltinamojo veiksmų vertinimas yra prieštaringas. Su tuo sutikti negali. Teismų praktikoje tai nėra retas atvejis, kai asmuo sužalojamas ar nužudomas iš keršto, pavydo ar kitų asmeninių paskatų, bet tuo pačiu metu sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokie kaltininko veiksmai kvalifikuojami atitinkamai pagal 129 str. 1 d. (ar 135 str. 1 d., ar 138 str. 1 d.) bei 284 str. 1 d. (LAT nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 p.). Todėl įtariamajam E. L. galutinis įtarimas buvo pareikštas pagal BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d., tokia pati kvalifikacija nurodyta ir kaltinamajame akte. Paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis ir jo gynėjas suprato, kuo yra kaltinamas, jokių pastabų dėl veiksmų kvalifikacijos neišreiškė. Teisminio proceso metu, o taip pat ir atnaujinus įrodymų tyrimą, nei prokuroras, nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis ir jo gynėjas neišreiškė jokių prašymų dėl kaltinimo pakeitimo ar tyrimo papildymo. Prokuroras baigiamosiose kalbose E. L. prašė nubausti pagal BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų (BPK 255 str.). Tačiau kaltinamasis aktas neįpareigoja teismo bylą spręsti būtent taip, kaip suformuluotas kaltinamasis aktas - teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, gali kaltinamojo veiką perkvalifikuoti pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius (jų dalis, punktus), laikantis BPK 255 str. reikalavimų. Šilalės rajono apylinkės teismo išvada, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, yra nepagrįsta, nes kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyti Baudžiamojo kodekso straipsniai ir jų dalys, numatantys atsakomybę už E. L. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tuo pačiu yra aiškios bylos nagrinėjimo teisme ribos. Atkreipia dėmesį, jog kaltinamajame akte nurodyta E. L. veiksmų kvalifikacija nesutrukdė teismui išnagrinėti bylą (byla faktiškai buvo išnagrinėta, teismas jau buvo išėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio). Jokių naujų faktinių aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu, kurios nebūtų žinomos ikiteisminio tyrimo metu ir perduodant bylą teismui, nustatyta nebuvo. Todėl iš skundžiamos nutarties nėra iki galo aišku, ar buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (nes nutartyje nurodyta šalinti pažeidimus) ar vis tik kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, ir kas iš jų trukdė nagrinėti bylą. Jokie baudžiamojo proceso pažeidimai skundžiamoje nutartyje nenurodyti. Kaltinamasis aktas, kaip jau minėta, atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Kita vertus, apylinkės teismas teisiamajame posėdyje nustatęs, kad byla teisminga apygardos teismui, visais atvejais ją perduoda pagal teismingumą (BPK 228 str. 3 d.). Dėl išvardintų aplinkybių Šilalės rajono apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui pažeidimams pašalinti ir todėl ši nutartis turėtų būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BPK 254 str. 3 d. nurodyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Taip pat byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kuomet teisiamajame posėdyje nagrinėjama baudžiamoji byla gali būti perduota prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui ar naujo kaltinamojo akto surašymui.

Remiantis skundžiamos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą prokurorui perdavė tuo pagrindu, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kas trukdo išnagrinėti baudžiamąją byla bei priimti nuosprendį. Teismas sprendimą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti priėmė nustatęs, jog kaltinamojo E. L. kaltinimas yra prieštaringas, t.y., kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje padaryti E. L. veiksmai kaltinamajame akte dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuoti padaryti iš asmeninių paskatų, o dėl kitų sužalojimų - padaryti iš chuliganiškų paskatų. Teismas pažymėjo, jog chuliganiškos paskatos sunkiai sutrikdant S. G. sveikatą sudaro pagrindą kaltinamojo E. L. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., o baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami pagal BK 135 str. 2 d., yra teismingos apygardos teismui.

Kaip aukščiau minėta, vienas iš BPK 254 str. 3 d. pagrindų, kuriuo remiantis teismas bylą perduoda prokurorui, - tai surašytas iš esmės BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Kaltinamojo akto turinys reglamentuojamas BPK 219 str. Šio straipsnio 3 p., be kita ko, nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011).

Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą konstatuoja, jog jis atitinka BPK 219 str. reikalavimus, yra surašytas išsamiai, jame aprašytos E. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodant nusikaltimų padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius, taip pat kitas nusikalstamų veikų aplinkybes, bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Šis aprašymas atitinka BK 135 str. 1 d. bei 284 str. 1 d., pagal kurias buvo kvalifikuotos E. L. nusikalstamos veikos, dispoziciją.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, jog baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, t.y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika (kasacinė byla Nr. 2K-480/2012). Kartu pažymėtina, jog teismas, išnagrinėjęs bylą, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų turi teisę pakeisti veikos kvalifikaciją, t.y. kvalifikuoti veiką pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, negu nurodyta kaltinamajame akte. Kita vertus, apylinkės teismas teisiamajame posėdyje nustatęs, kad byla teisminga apygardos teismui, vadovaudamasis BPK 228 str. 3 d., bylą privalo visais atvejais perduoti pagal teismingumą.

Pažymėtina ir tai, jog BPK 3 str. 1 d. 8 p. nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek nacionalinėje teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; Sergey Zolotukhin v. Russia, no 14939/03, judgement of 10 February 2009, kasacinės nutartys Nr. 2K-570/2010; Nr. 2K-513/2011 ).

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu (2 t., b.l. 30-32) ikiteisminis tyrimas kaltinamojo E. L. atžvilgiu dalyje dėl pareikšto įtarimo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. buvo nutrauktas konstatavus, jog veika padaryta ne dėl chuliganiškų paskatų. Šis nutarimas apskųstas nebuvo, jis nepakeistas ir nepanaikintas, yra įsiteisėjęs. BPK 3 str. 1 d. 8 p. neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui, todėl BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka – tokiais atvejais prokuroras privalo priimti atitinkamą nutarimą (BPK 217 str. 1 d.). Šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos ir nepriklausomai kurioje bylos tyrimo stadijoje (ikiteisminio tyrimo metu ar teisme), yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1N-7/2013). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje nebuvo priimtas prokuroro sprendimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo E. L. atžvilgiu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė E. L. nuteisti pagal BK 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog teismo padaryta išvada, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, prieštarauja šios procesinės normos turiniui ir bylos medžiagai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas perdavė bylą prokurorui nesant BPK 254 str. 3 d. numatytų tokio sprendimo priėmimo pagrindų, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti, ir perduoti baudžiamąją bylą toliau nagrinėti tam pačiam teismui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.