Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, sekretoriaujant Rimai Jašinskienei, dalyvaujant prokurorui M. S., nukentėjusiajam M. L., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. G., gynėjams advokatams V. J., S. J., Valdui Raudoniui, Bronislovui Sandarui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės r. Laukuvos mstl., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2011 m. liepos 20 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal LR BK 178 str. 2 d. - bauda 12 MGL (1560 Lt), bauda sumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.

K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Tauragės mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas 2011 m. liepos 20 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal LR BK 178 str. 2 d. - bauda 10 MGL (1300 Lt), bauda sumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv(duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1992-11-1(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L., K. E., K. U. ir M. S., 2010 m. spalio 31 d. naktį, apie 1 val. 30 min., Šilalės r. Laukuvos mstl. Varnių g. 2, prie parduotuvės „Prekybos centras“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje - viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje dėl mažareikšmės dingsties, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, tyčia - M. S. kumščiu sudavė vieną kartą S. G. į smakrą, iškart po to, jau Šilalės r. Laukuvos mstl. Šilalės g. 12, prie parduotuvės „Prekybos kraštas“ ant šaligatvio, K. E. kumščiu sudavė vieną kartą S. G. į skruostą, vieną kartą M. L. į skruostą, dėl ko jie abu nugriuvo ant betoninio šaligatvio, M. L. bandant atsistoti, K. U. kumščiu sudavė du kartus M. L. į nugarą, dėl ko pastarasis, taip ir liko sėdėti ant betoninio šaligatvio, o S. G. atsistojus, iš nugaros pribėgęs E. L., kumščiu sudavė vieną kartą S. G. į galvos sritį, dėl ko jis griūdamas galva atsitrenkė į betoninį šaligatvį, tada E. L., gulinčiam S. G., dar kumščiu sudavė 5-10 smūgių į galvos sritį, taip sumušė nukentėjusįjį S. G., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, K. E. sumušdamas S. G. sukėlė jam fizinį skausmą, o su K. U. sumušdamas M. L. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, K. E. ir M. S. sumušdami S. G. sukėlė jam fizinį skausmą.

E. L. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2010 m. spalio 31 d. naktį, Šilalės r., Laukuvos mstl., prie parduotuvės, jam kumščiu į veidą sudavė S. G.. tada jis nubėgo namo pasiimti pagalio, kad apsiginti. Grįžtant iš jo draugai atėmė pagalį. Pamatęs, kad jo brolis sumuštas pamanė, kad brolį sumušė S. G.. Tada jis pribėgęs prie S. G. sudavė jam vieną smūgį į veidą. Nuo smūgio S. G. nugriuvo. Tada dar jam sudavė 5 smūgius į veidą gulinčiam. Kažkam pasakius, kad atvažiuoja policija, pabėgo. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes konfliktą pradėjo nukentėjusieji, be to mano, kad ne nuo jo vieno smūgių S. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Mano, kad jo suduoti S. G. smūgiai buvo nestiprūs. Ligonių kasos pareikštą ieškinį pripažįsta. Su nukentėjusio S. G. ieškiniu nesutinka, nes per didelis.

Motyvuojamoji dalis

E. L., K. E., K. U. ir M. S. pripažįsta nukentėjusiesiems sudavę smūgius, tačiau kaltais prisipažįsta iš dalies motyvuodami tuo, kad neturėjo tikslo pažeisti viešą tvarką bei kad konfliktą pradėjo nukentėjusieji, o jie tik gynėsi. Šios aplinkybės paneigtos byloje ištirtais duomenimis. E. L., K. E., K. U., M. S. nurodė, kad jie visi buvo blaivūs, o nukentėjusieji buvo labai girti, dėl girtumo vos paėjo, svirduliavo, griūdavo ne nuo jų smūgių stiprumo, o nuo girtumo. Šios kaltinamųjų nurodytos aplinkybės paneigia nukentėjusiųjų galimybę agresyviai pulti žymiai didesnį jaunų vyrų būrį ir nepateisina kaltinamųjų smurto naudojimo prieš nukentėjusiuosius. Kaltinamieji ir nukentėjusieji nusikalstamos veikos metu nebuvo pažįstami, todėl nebuvo jokios aiškios priežasties nukentėjusiųjų atžvilgiu naudoti smurtą. Kaltinamieji savo veiksmams pateisinti nurodė būtinąją gintį. E. L. nurodė, kad smūgius sudavė S. G., kad apsiginti, nors vieną smūgį S. G. sudavė stovinčiam, o pastaram pargriuvus gulinčiam sudavė dar apie 5 smūgius. K. E. nurodė, kad gynėsi, nors priėjus nukentėjusiesiems iš karto sudavė abiems po vieną smūgį, nuo kurių nukentėjusieji nugriuvo. K. U. nurodė smūgius sudavęs nukentėjusiajam M. L., kad pastarasis nesikeltų nuo žemės. M. S. nurodo smūgį sudavęs nukentėjusiajam S. G., kad S. G. jam nesuduotų. Nei vieno iš kaltinamųjų nurodyti nukentėjusiesiems smūgių sudavimo motyvai nesudarė pagrindo būtinosios ginties veiksmams. Todėl darytina išvada, kad kaltinamieji panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, jog nukentėjusieji pradėjo konfliktą. Nei vienas iš kaltinamųjų atvykus policijai neliko paaiškinti įvykio aplinkybių, nesikreipė į policiją dėl nukentėjusiųjų jų atžvilgiu naudoto smurto, nesikreipė dėl sužalojimų į medicinos įstaigą ar med. ekspertą. Kaltinamųjų paaiškinimus, kad nukentėjusiesiems sudavė nestiprius smūgius paneigia nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai, jų sunkumas. Byloje skirtingai kaltinamieji ir nukentėjusieji nurodo kilusio konflikto aplinkybes. Todėl teismas vadovaujasi nukentėjusiųjų, kaltinamųjų bei liudytojų parodymais, kurie atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Vertinant liudytojų parodymus teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas E. L. kaltinamojo E. L. brolis, o liudytojos D. Z. ir M. M. kaltinamųjų draugės. Nukentėjusysis M. L. parodė, kad konfliktas prasidėjo tuo, kad vaikinai sugriebė už rūbų ir tempdami į skirtingas puses jį ir S. G. išskyrė, po to jiems buvo suduoti smūgiai. K. U. ir M. S. patvirtino, kad įvyko žodinis konfliktas ir susistumdymas, kurio metu M. S. sudavė smūgį nukentėjusiajam S. G., kuris po smūgio nuvirto. Tik po to kažkas sudavė smūgį E. L.. Nors E. L. nurodo, kad jam sudavė smūgį S. G., tačiau šios aplinkybės byloje nepatvirtintos. Byloje nukentėjusiųjų, liudytojo A. V. parodymais, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai patvirtina, kad konflikto metu abiejų nukentėjusiųjų suplėšyti rūbai – S. G. liemenė, o M. L. striukė. Ši aplinkybė patvirtina prieš nukentėjusiuosius naudotą didelę fizinę jėgą, kas sutampa su nukentėjusiojo M. L. parodymais, kad jis ir S. G. buvo kaltinamųjų stipriai tempiami už rūbų. Nei vienas iš kaltinamųjų šių aplinkybių nepaaiškino, nors už suplėšytus rūbus žalą atlygino. Taip pat nei vienas iš kaltinamųjų nenurodė apie jų susistumdymo metu sugadintus rūbus. Specialistų išvados patvirtina nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus. Apie kaltinamųjų patirtus sužalojimus duomenų nėra. Konflikto metu nukentėjusiesiems smūgiai buvo suduodami vienu metu, atskyrus juos maždaug 5 m. atstumu vieną nuo kito, taip nukentėjusiesiems sukeliant fizinį skausmą bei padarant sužalojimus. Ši nukentėjusiojo M. L. nurodyta aplinkybė atitinka įvykio aplinkybes. Nusikalstami veiksmai padaryti viešoje vietoje – Laukuvos miestelio centre, veika padaryta viešoje vietoje, matant aplinkiniams ir akivaizdžiai bei įžūliai ignoruojant elementarią pagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Toks elgesys aplinkinius trikdo ir šokiruoja, nes smurto panaudojimas viešoje vietoje, kuris baigiasi žmogaus kraujo praliejimu, sužalojimu, akivaizdžiai pažeidžia visuomenės rimtį ir tvarką, sukelia aplinkiniams neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Pabrėžtina ir tai, kad nors kaltinamieji nurodo, kad niekas konflikto nematė, tačiau ta aplinkybė, kad laikas buvo tik pasibaigus miestelyje šokiams, į įvykį atvyko policija, patvirtina, kad konfliktą matė daugiau žmonių. E. L. neigia, kad nuo jo suduotų smūgių padarytas S. G. sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau komisijinės ekspertizės išvada, K. E., K. U. paaiškinimais, liudytojo J. A. parodymais nustatyta, kad būtent nuo E. L. suduotų smūgių nukentėjusysis S. G. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

K. E., K. U., M. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., nes jie, viešoje vietoje – Šilalės r., Laukuvos mstl. teritorijoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, suduodami dėl mažareikšmės dingsties smūgius nukentėjusiesiems S. G., M. L., tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Byloje nustatyta, kad tais pačiais E. L. nusikalstamais veiksmais, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. G. sveikata, todėl E. L. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

K. E., K. U., M. S. ir E. L. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad konflikto metu buvo blaivūs. Byloje neginčijamų duomenų, kad kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivūs, nesurinkta. Todėl nesant neginčijamų įrodymų iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad nusikalstamus veiksmus K. E., K. U., M. S. ir E. L. padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio.

Skiriant bausmę E. L. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. E. L. padarė nesunkų ir sunkų nusikaltimus, teistas, teistumas neišnykęs, 2009-07-21 nuosprendžiu taikant BK 93 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka (t.2. b.l. 71-76), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintintina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, todėl už nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Kardomoji priemonė E. L. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas nuo 2011-03-29 iki 2011-03-31 (t.2.b.l. 5, 13).

Skiriant bausmę K. E. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. K. E. padarė nesunkų nusikaltimą, teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t.2. b.l. 108), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintintina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog bausmės tikslai K. E. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Kardomoji priemonė K. E. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skiriant bausmę K. U. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. K. U. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, bedarbis, baustas administracine tvarka (t.2. b.l. 136-137), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintintina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog bausmės tikslai K. U. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (BK 55 str.) – viešuosius darbus. Kardomoji priemonė K. U. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skiriant bausmę M. S. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. M. S. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, tačiau 2009-07-21 nuosprendžiu taikant BK 93 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka (t.2. b.l. 71-76), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, mokosi, baustas administracine tvarka (t.2. b.l. 168-169), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintintina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog bausmės tikslai M. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (BK 55 str.) – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Kardomoji priemonė M. S. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys (t.1.b.l.94-97) dėl nukentėjusiųjų M. L. ir S. G. gydymo išlaidų atlyginimo priteisimo, įrodytas ir tenkintinas visiškai. Žala padaryta E. L., K. E., K. U. ir M. S. neteisėtais veiksmais. Už nukentėjusiųjų gydymą 483,31 Lt gydymo įstaigai apmokėjo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Ši suma priteistina iš E. L., K. E., K. U., M. S. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, naudai.

LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d. žalą padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.283 str. 1 d. jeigu fizinis asmuo sužalojamas, tai už žalą atsakingas asmuo, privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama, visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nukentėjusysis S. G. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš visų kaltinamųjų solidariai 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. U. nukentėjusiajam S. G. smūgių nesudavė ir nepadarė jokių sužalojimų, todėl neturtinė žala iš jo nepriteistina. E. L., K. E. ir M. S. nesutinka su neturtinės žalos atlyginimu. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam S. G. smūgius sudavė E. L., K. E. ir M. S., todėl iš jų priteistina neturtinė žala. Nustatant atlygintinos žalos dydį įvertinama ne tik pats sveikatos sutrikdymo mastas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Nustatyta, kad nukentėjusiajam M. G. padaryti sužalojimai: gilus odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje ir kairės akiduobės zonoje (apie kairę akį) bei nedidelė muštinė kaktos kairės pusės žaizda, masyvios kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, nosies kaulų lūžis, akytkaulio kairės pusės (kairio smilkinkaulio piramidės srities) lūžis su kraujo išsiliejimu kairėje būgninėje ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas. Dėl patirtų sužalojimų S. G. liko nosies deformacija ir pertvaros iškrypimas, todėl 2011-07-07, jis operuotas VšĮ VUL „Santariškių klinikose“, be to, susilpnėjo nukentėjusiojo klausa. Byloje nustatyta, kad tik nuo E. L. suduotų smūgių padarytas nukentėjusiajam S. G. sunkus sveikatos sutrikdymas. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis tiek nusikaltimo metu, tiek po nusikaltimo jautė ilgą laiką fizinį skausmą, buvo gydomas stacionariai, atlikta nosies operacija, iki šiol jaučia liekamuosius sužalojimo reiškinius (sumažėjęs fizinis aktyvumas ir pajėgumas, sumažėjęs darbingumas, silpnumas, pablogėjo klausa), patyrė ir iki šiol jaučia nepatogumų dėl nusikaltimo. Atsižvelgiant aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį, į teismo praktikoje priteisiamas neturtinės žalos sumas už panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymus, teismas sprendžia, kad prašoma 50000 Lt suma yra per didelė ir šioje byloje nustatytų aplinkybių visumoje prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl ji mažintina. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t.y. iš K. E. ir M. S. priteistina po 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam, iš E. L. priteistina 30000 Lt neturtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pagal LR BK 135 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes sudendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. L. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., 66 str. 1 d., į bausmės laiką įskaityti E. L. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-03-29 iki 2011-03-31 (dvi paras).

E. L. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą.

K. E. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių įpareigojant 6 (šešis) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

K. E. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. U. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

K. U. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

M. S. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš E. L., K. E., K. U., M. S., Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, naudai 483,31 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 31 centą) žalos atlyginimą.

S. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš K. E. 2000 Lt (du tūkstančius litų), iš M. S. 2000 (du tūkstančius litų), iš E. L. 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti S. G. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Medicininius dokumentus gražinti medicinos įstaigoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.