- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1313-343/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11434-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- I. M.
- Ieškovas
- R. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, bei atsakovės I. M. priešieškinį ieškovui R. M. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos ir uzufrukto nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė I. M. (toliau – ir atsakovė) pateikė teismui prašymą pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi iš ieškovo R. M. (toliau – ir ieškovas) priteistą laikiną E. M., S. M., B. M., išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, jį padidinant iki 488 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.
2. Nurodė, jog teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi priteisė iš ieškovo kiekvienam vaikui laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Situacija pasikeitė, kai 2024 m. gegužės 9 d. ieškovas savavališkai iškraustė atsakovę su nepilnamečiais vaikais iš namų (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais vasaros metu laikinai apsistojo pas draugą, kol išsinuomos būstą. Nurodo, jog 2-jų kambarių butų nuomos kaina Marijampolėje yra apie 400 Eur per mėnesį, taip pat dar komunalinių mokesčių išlaidos. Keturiems asmenims gyvenant 2-ų kambarių bute vaikams nebus tinkamų galimybių kasdien ruošti pamokas, po pamokų laiką vaikai turėtų praleisti prailgintose grupėse, namų ruošos centruose, kas per mėnesį papildomai kainuoja po 30 Eur, be to, vaikams juose būnant reikalinga papildomai pavalgyti, kas kainuoja apie 3 Eur kiekvieną darbo dieną arba apie 60 Eur per mėnesį. Todėl ryšium išvijimu iš namų ir vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimu, iš ieškovo kas mėnesį kiekvienam vaikui papildomai priteistina po 188 Eur išlaikymo. Be to, ieškovas nevykdo bendravimo su nepilnamečiais vaikais pareigos, todėl atsakovė turi skirti visą nuo darbinių santykių laisvą laiką rūpinimusi vaikais, juos vežioti, prižiūrėti, kas teismų praktikoje vertinama, jog skyrium gyvenančiam vienam iš tėvų turėtų tekti didesnė vaikų išlaikymo našta, nei tam iš tėvų, kuris nuolat su jais kartu būna, rūpinasi, prižiūri, tenkina jų kasdieninius poreikius. Dėl šios priežasties išlaikymas kiekvienam vaikui padidintinas dar po 100 Eur.
Atsiliepimas
3. Ieškovas atsiliepime nurodė, jog su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka. Atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės, neva ieškovas savavališkai iškraustė atsakovę su nepilnamečiais vaikais iš namų, neatitinka realybės. Atsakovė iš gyvenamojo namo išsikraustė savo valia, tą atsakovė 2024 m. balandžio 3 d. apklausta nurodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba, Skyrius) specialistams. Apie tai ieškovas sužinojo 2024 m. balandžio 2 d., kai pagal teismo nutartį atvyko pasiimti vaikų, tačiau namuose nieko nerado. Ši atsakovės išsikraustymo aplinkybė iš gyvenamojo namo buvo įvertinta ir apeliacinės instancijos teismo, kuris 2024 m. birželio 6 d. nutartimi nusprendė, kad priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per mažas laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Atsakovės prašymas yra be įrodymų, pagrindžiančių realų atsakovės ketinimą nuomotis butą Marijampolėje, taip pat pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes dėl padidėsiančių vaikų poreikių. Nepilnamečiai vaikai patvirtina, jog su „mamos draugu“ sutaria gerai, todėl galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė kuria naujus santykius ir kraustytis iš naujojo partnerio namų į nuomojamą butą Marijampolėje realiai neketina. Atsakovės prašymas pareikštas siekiant praturtėti svetimo sąskaita.
4. Atsakovė teikė papildomus rašytinius paaiškinimus į ieškovo atsiliepimą. Nurodė, kad ji kategoriškai nesutinka, kad būtų pakeitusi savo ir vaikų gyvenamąją vietą, ji, atšilus orams, tik dažnai vykdavo pas draugą pasisvečiuoti, kur kartais nakvodavo, kuo pasinaudodamas ieškovas su savo sugyventine įsikėlė į namus ir iš jų savavališkai iškraustė atsakovės ir nepilnamečių vaikų daiktus. Vaiko teisių specialistai atliko klaidingą įrašą, jog atsakovė šiuo adresu negyveno. Teikia 2024 m. gegužės 14 d. vaizdo įrašą, kad ieškovo sugyventinė, dalyvaujant ieškovui, atsakovei su vaikais atvykus į namus, juos vijo. Be to ieškovas be atsakovės, kaip bendraturtės sutikimo, deklaravo savo sugyventinės ir jos nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kas patvirtina nesąžiningus ieškovo veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovės I. M. prašymą dėl laikino išlaikymo vaikams padidinimo atmetė.
6. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai dėl poreikio didinti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, nes ji turės nuomotis butą gyvenimui su vaikais, jis bus mažas, todėl vaikai turės laiką leisti prailgintose grupėse, namų ruošos centruose, nepagrįsti jokiais įrodymais. Buto nuomos skelbimų pavyzdžiai neįrodo, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų ieškoti gyvenamojo būsto, dėl ko atsirado didesnės išlaidos. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė vengia suteikti informaciją apie dabartines gyvenimo sąlygas. Duomenys, kad patiriamos papildomos išlaidos dėl gyvenamojo būsto nuomos teismui nepateikti. Pati atsakovė nurodžiusi, jog vasarą gyvens pas draugą, kas vertintina, kad šiuo metu išlaidos vaikų išlaikymui nėra pakitusios nuo 2023 m. spalio 12 d. nutarties priėmimo, kuria buvo priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 200 Eur. Be to Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi taip pat sprendė, kad priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per mažas laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) gyvena ieškovas su sugyventine, kur ir deklaravo jos bei jos nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, neturi įtakos sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimo klausimą. Atsakovė nepateikė teismui pakankamų pagrįstų įrodymų, kad pasikeitė faktinės bylos aplinkybės, padidėjo poreikis nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovė neteigė ir teismas nenustatė, kad iš esmės padidėjo vaikų poreikiai ar pagerėjo ieškovo turtinė padėtis, tai yra nenustatė sąlygų išlaikymui, kaip laikinajai apsaugos priemonei, didinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. (klaidingai nurodyta 2024 m. birželio 18 d.) nutartimi iš ieškovo R. M. priteistą E. M., S. M. ir B. M. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, ir jį padidinti iki 488 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:
7.1. Teismas klaidingai vadovaujasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatomis, kai šiuo atveju turi būti sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo klausimas.
7.2. Nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė padidėjusių vaikų poreikių. Teismas nevertino vaikų amžiaus ir tai, jog jų būtinieji poreikiai padidėjo ryšium su jų amžiumi (vyriausiajai dukrai šiuo metu yra 17 metų). Taip pat, jog atsakovės ir vaikų gyvenamosios vietos pokyčiai galėtų padidinti išlaidas. Nepagrįstai laikė, kad aplinkybė, jog atsakovės ir vaikų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje gyvena ieškovas su sugyventine, neturi jokio ryšio su spręstinu klausimu dėl laikino išlaikymo. Teismas į situaciją pažvelgė formaliai.
7.3. Nesutinka su teismo pozicija, jog atsakovė neva neįrodė, kad ateityje ketintų nuomotis būstą. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais jų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje gyventi negali, todėl turės nuomotis būstą. Teismas nekėlė klausimo, ar atsakovė „gera valia“ gyvena pas draugą, ar ši moka savo draugui už laikiną būsto suteikimą, ar prisideda didesne dalimi prie buitinių prekių, maisto prekių pirkimo. Taigi nevertino, kur, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu vaikai gyvena ir gyvens toliau.
7.4. Teismas nevertino, kad, taikant 200 Eur laikiną išlaikymą, atsakovė išsinuomoti 2 kambarių butą neturi realios galimybės, nes nuomos kaina apie 400 Eur per mėn. plius komunaliniai mokesčiai. Atsakovei negalint išsinuomoti didesnio 3-4 kambarių būsto, vaikams tektų po pamokų pasilikti prailgintose grupėse, namų ruošos centruose, kas per mėnesį papildomai kainuotų po 30 Eur, be to, vaikams juose būnant būtų reikalinga papildomai pavalgyti, kas kainuoja apie 3 Eur kiekvieną darbo dieną (apie 60 Eur per mėnesį).
7.5. Nesupranta, kodėl teismas, spręsdamas laikino išlaikymo dydžio keitimo klausimą, vertina aplinkybę, ar ieškovo turtinė padėtis pagerėjo. Šiuo atveju dėmesys turi būti kreipiamas į atsakovės susiklosčiusią padėtį, ryšium su netinkamu ieškovo elgesiu. Ieškovo turtinė padėtis yra palanki teikti didesnį laikiną išlaikymą. Ieškovas dar visai neseniai pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir gavo pajamų.
7.6. Teismas nenurodė jokio motyvo, kokiu pagrindu 200 Eur priteisto išlaikymo dydį vertina pakankamu, nenurodė, kokiu pagrindu nesivadovauja aktualia teismų praktika, kurioje numatyta, jog šiai dienai neįrodinėtinas vieno iš tėvų nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydis yra 612,75 Eur. Nutartis priimta nevertinant visų su prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais ir jų apsaugos laikinu sureguliavimu susijusių klausimų, dėl ko vaikų interesai į materialinį išlaikymą yra iš esmės pažeidžiami.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodo:
8.1. Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti po 360 Eur išlaikymo sumą, o prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – po 488 Eur, kas reiškia, kad atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba siekia ne tik priešieškinio reikalavimų visiško patenkinimo, bet piktnaudžiauja ir siekia praturtėti svetimo nuostolio sąskaita.
8.2. Šiuo metu vaikų išlaikymui skiriama 1 659,00 Eur per mėnesį (po 600,00 Eur ieškovo ir atsakovės teikiamas išlaikymas ir 458,70 Eur iš valstybės gaunamos išmokos). Atsakovės prašoma priteisti 1 464,00 Eur per mėnesį išlaikymo suma vienam vaikui akivaizdžiai prieštarauja protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams, taip pat ženkliai didesnė nei ieškovo bei pačios atsakovės gaunamos pajamos.
8.3. Teismų praktikoje, kai sprendžiamas laikino išlaikymo priteisimas ne vienam, o trims vaikams, priteisiamas gerokai mažesnio dydžio laikinas išlaikymas.
8.4. Tai jau antras atsakovės tokio pobūdžio prašymas per sąlyginai trumpą laiką. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovas savavališkai iškraustė atsakovę su nepilnamečiais vaikais iš namų, dėl ko padidėjo išlaidos vaikų poreikiams tenkinti. Tačiau atsakovė su vaikais išsikraustė iš namų jau anksčiau nei 2024 m. gegužės 9 d. Ši aplinkybė buvo žinoma ir vertinama pirmą kartą nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8.5. Atsakovė nepateikia nei vieno įrodymo, pagrindžiančio realų jos ketinimą nuomotis butą Marijampolėje, taip pat pagrindžiančio jos nurodytas aplinkybes, jog vaikų poreikiai dėl to realiai padidės. Atsakovė gyvena su nauju partneriu, todėl tikėtina, kad kraustytis iš jo namų į nuomojamą butą realiai neketina. Nors nurodė, neva teismas nekėlė klausimo, ar ji „gera valia“ gyvena pas draugą, ar ši moka savo draugui už laikiną būsto suteikimą, ar prisideda didesne dalimi prie buitinių prekių, maisto prekių pirkimo, tačiau jokių įrodymų neteikė, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas ir nepadidintas laikinasis išlaikymas kiekvienam vaikui nuo 200 Eur iki 488 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo
11. Atsakovė Kauno apygardos teismui 2024 m. spalio 1 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus, t. y. 2024 m. rugpjūčio 30 d. sutartį; Marijampolės apskrities VPK 2024m. rugpjūčio 19 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną; Marijampolės apskrities VPK 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo ir dėl medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai (reg. Nr. DOK-22296).
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo klausimo pobūdį, atsakovės pateiktų įrodymų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, turinį, sprendžia, kad šie įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ginčo klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neturi esminės reikšmės tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti atskirąjį skundą. Taip pat tiesiogiai su šioje byloje nagrinėjamu klausimu nesusijusi ir pateikta sutartis, kadangi ji sudaryta jau po skundžiamos nutarties priėmimo, pirmosios instancijos teismas jos nevertino, todėl pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl atskirojo skundo
14. Bylos duomenis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi, civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir kt., iš ieškovo priteisė laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-924-587/2024 nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo paliko galioti.
15. Atsakovė pakartotinai pateikė prašymą dėl laikino išlaikymo pakeitimo, t. y. prašė Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą padidinti nuo 200 Eur iki 488 Eur, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo padidinimo netenkino.
16. Atsakovė atskirajame skunde prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jos prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. laikino išlaikymo padidinimo. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad didesnis išlaikymas vaikams reikalingas dėl to, kad, ieškovui išvarius atsakovę su vaikais iš namų, ši turės nuomotis butą, t. y. dėl buto nuomos ir komunalinių mokesčių padidėja vaikų išlaikymo suma. Savo ruožtu ieškovas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Viena iš tokių laikinai ginčo situaciją sureguliuojančių laikinųjų apsaugos priemonių yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
19. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan. Taigi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
20. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad vaikai (duomenys neskelbtini) gyvena su atsakove. Vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė. Tačiau, bylos pagal bylos duomenis atsakovė su vaikais iš šios gyvenamosios vietos yra išsikrausčiusi jau kurį laiką. Šiuo aspektu šalys nurodo skirtingas aplinkybes: atsakovė teigia, kad 2024 m. gegužės 9 d. buvo išvaryta ieškovo, o ieškovas nurodė, kad dar 2024 m. balandžio 3 d., kai Vaiko teisių specialistai bendravo su vaikais, šie su atsakove jau buvo išsikraustę. Atsakovė išlaikymo padidinimo esmine priežastimi nurodo aplinkybę, kad, išsikrausčius iš šeimos būsto, ji turės nuomotis Marijampolėje butą, kurio nuomos kaina apie 400 Eur per mėnesį. Taikant 200 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, atsakovė išsinuomoti būsto neturi jokios realios galimybės.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu (ir nutarties priėmimo metu) atskaičius mokesčius yra 709 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 924 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tai reiškia, kad kiekviena konkreti situacija vertinama individualiai įvairių aplinkybių kontekste, t. y. atsižvelgiant į vaikų amžių bei jų skaičių, jų poreikius, kiekvieno iš tėvų finansines galimybes, vaikų su kiekvienu iš tėvų bendravimo tvarką bei jos intensyvumą ir kt.
22. Šiuo atveju ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jo turtinė padėtis patikslinto ieškinio pateikimo metu buvo 800 Eur per mėnesį, teikė nurodytą aplinkybę patvirtinančią pažymą. Atsakovė atskirajame skunde vertina pasikeitusius vaikų poreikius (susijusius su buto nuoma) ir ieškovo turtinę padėtį, teigdama, kad šis pardavė jam asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu neatlieka išsamaus kiekvienos iš šalių pajamų ir turtinės padėties vertinimo (jų apimties pokyčio), kas yra teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, prerogatyva.
23. Pažymėtina, kad atsakovė prašo iš ieškovo kiekvienam vaikui priteisti laikiną išlaikymą po 488Eur, tačiau tokio dydžio reikalavimas akivaizdžiai viršija atsakovės priešieškinyje keliamo reikalavimo ribas, t. y. 360 Eur, kas reiškia, kad tokiu prašymu, orientuojantis tik į didesnę išlaikymo sumą, tačiau nevertinant priešieškinyje keliamo reikalavimo apimties, yra iš esmės iškreipiama laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo esmė. Be to, atsakovei prašant iš ieškovo priteisti 488 Eur vienam vaikui (visiems trims vaikams iš viso 1 464 Eur), pagal bendrąjį tėvų lygybės principą reiškia, kad tokio paties dydžio suma prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti ir atsakovė, o kiekvieno vaiko poreikiai turi būti pagrįsti 976 Eur dydžio sumai (2 x 488 Eur), tačiau šiuo atveju tokių duomenų į bylą atsakovė nėra pateikusi. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo aplinkybes dėl padidėjusių vaikų poreikių, kurie siejami tik su numatoma gyvenamosios vietos nuoma, prailgintos vaikų grupės ir maitinimo mokesčiais ir kt., tačiau nepateikia jokių objektyvių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Be to, net jei kiekvieno vaiko poreikiai ir būtų grindžiami po 976 Eur išlaikymo suma, lygiagrečiai vaikų poreikiams preliminariai vertintinos kiekvieno iš tėvų finansinės galimybės teikti po lygią išlaikymo dalį. Šiuo atveju, kaip minėta, patikslinto ieškinio pateikimo metu ieškovo darbo užmokestis sudarė 800 Eur, atsakovė atskirajame skunde dėsto aplinkybes apie jos sunkią turtinę padėtį, tačiau nenurodo jokių konkretesnių duomenų apie jos gaunamas pajamas ir dydį, kas preliminaraus vertinimo kontekste suponuoja išvadą dėl objektyvaus negalėjimo teikti tokio dydžio laikiną išlaikymą, kokio prašo atsakovė.
24. Šioje situacijoje taip pat svarbu įvertinti aplinkybę, kad prašoma priteisti padidintą po 488 Eur laikiną išlaikymą trims vaikams. CK 3.198 straipsnis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali priteisti išlaikymą vaikui didesnį negu leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003).
25. Nagrinėjamos situacijos kontekste atsakovės priešieškinyje ar net prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) prašoma priteisti suma vienam nepilnamečiui vaikui formaliai galėtų būti vertinama ne per didele, atsižvelgus į objektyviai nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti patiriamas išlaidas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti aplinkybę, kad laikinas išlaikymas teiktinas ne vienam, o trims vaikams, kas keičia nagrinėjamos situacijos esmę. Tokiu būdu, tenkinus atsakovės prašymą, ieškovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma kas mėnesį sudarytų net 1 464 Eur, t. y. tokią sumą, kuri apskritai viršija atsakovo gaunamas pajamas ir vargu ar objektyviai galėtų atsakovo būti sumokama, nevertinant to, kad pats ieškovas tikėtina netektų galimybės patenkinti minimalius savo poreikius. Be to, kaip minėta, pagal tėvų lygių dalių principą, tokio paties dydžio išlaikymo suma taip pat turėtų prisidėti ir atsakovė.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo sumos dydžio, vertintina net tik ieškovo ir atsakovės teiktina išlaikymo dalis, bet ir iš valstybės gaunamos išmokos.
27. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur. Auginant tris ir daugiau vaikų, kiekvienam papildomai skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kas sudaro 56,65 Eur. Taigi vienam vaikui susidaro 152,90 Eur valstybės išmoka (trims 458,70 Eur). Ši išmokos suma taip pat yra aktuali ir vertinama sprendžiant dėl vaiko poreikiams reikiamos/būtinos sumos dydžio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui, sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė atskirajame skunde nurodo aplinkybes, kurios nutolusios nuo ginčo esmės ir didžia dalimi grindžiamos emocijomis bei tarpusavio ginčo šalių asmeniniais santykiais. Be to, kai kurios atsakovės pozicijos nenuoseklios ir prieštaringos. Iš vienos pusės atsakovė nurodo, kad teismas tik preliminariai vertina įrodymus spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimą, tačiau tuo pačiu nurodo, kad teismas turėjo įvertinti, jog su atsakovės gaunamų pajamų dydžiu, su valstybės skiriamais pinigais, su iš ieškovo priteisiamo išlaikymo dydžiu susirasti nuomojamą gyvenamą būstą ir išlaikyti tris vaikus pernelyg sudėtinga ir kt.), kelia klausimą dėl ieškovo asmeninės nuosavybės teise parduoto turto, kas suponuoja išvadą, kad teismas turėtų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gilintis ir analizuoti kiekvieno iš šalių turtinę padėtį. Taip pat atsakovė atskirajame skunde cituoja ir remiasi kasacinės instancijos teismo praktika bei jos išaiškinimais, kurie aktualūs bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui.
29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokio dydžio abiejų tėvų teikiamas išlaikymas labiausiai atitiktų šalių vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
30. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje realios kiekvienos iš šalių turtinės padėties teismas iš esmės nenustatinėja ir jų išsamaus vertinimo neatlieka, bei į tai, kad atsakovė turi teisę gauti po 152,90 Eur valstybės išmoką (vaiko pinigus) už kiekvieną vaiką, o ieškovas faktiškai prisideda prie vaikų išlaikymo 600 Eur suma pagal byloje pateiktas finansines galimybes (šios aplinkybės atsakovės nekvestionuoja), apeliacinės instancijos teismo vertinimu priteista po 200 Eur dydžio laikino išlaikymo iš ieškovo suma kiekvienam vaikui iki bus priimtas sprendimas byloje atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikinai užtikrina vaikų būtinuosius poreikius.
31. Pažymėtina, kad, esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms, neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo ( CPK 148 straipsnis).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
33. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl paliekama galioti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.