Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2026-02-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-32-927/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-17
Bylos Nr.
eII-32-927/2026
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00238-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pareiškėjas
A. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-32-927/2026
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00238-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 18.14; 19.13; 21.10.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,dalyvaujant pareiškėjui A. N.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24235-2025 (ROIK: 25284827000) (toliau – Skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. A. N. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24235-2025 (ROIK: 25284827000) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 1 dalį, ANK 493 straipsnio 2 dalį bei ANK 508 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 12 d., apie 04.00 val. ir 04.04 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (tikrintis blaivumą atsisakė), trikdė Bendrojo pagalbos centro darbą žinodamas, kad pagalba nereikalinga, taip pat žinodamas, kad pagalba nereikalinga, iškvietė policijos pareigūnus, melagingai pranešdamas, kad sumušė savo tėvą. Atvykus policijos pareigūnams, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais sakydamas (teismo pastaba – necenzūrinis žodis), be to, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini), jo tėvas J. N. mirė. Skundžiamu nutarimu A. N. skirta galutinė 1800 Eur bauda.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. spalio 31 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

3. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, jog policijos pareigūnai neatliko tyrimo, surašė protokolą be jo, taip pažeisdami ANK 608 straipsnį. Prašo teismo išsiaiškinti, kur nustatyta ir įrodyta, kad būtent A. N. skambino, iš kieno telefono numerio, kokius būtent policijos pareigūnus įžeidinėjo – vardas, pavardė, laipsnis, ar visą Lietuvos policiją įžeidinėjo.

Atsiliepimas

4. Teismo posėdyje Pareiškėjas palaikė savo skundą ir nurodė, jog atsiliepime rašo, kad metė protokolo kopiją policijai į veidą, kitoje byloje tas pats parašyta. Negali būti, kad už tą patį du kartus baustų. Teigė, kad jis deklaruotas (duomenys neskelbtini) sen., ne (duomenys neskelbtini) g. Jis palikimo nepriėmė iš mirusio tėvo. Nurodė, kad jį baudžia už policininkų įžeidimą, baudžia du kartus už tą patį. Kitoje byloje irgi parašyta, kad metė kažkokį popieriuką. Įrodymų nėra, kad jis skambino, nuėjo į mašiną, surašė ir jam atnešė tą protokolą. Paaiškino, kad jis neskambino. Policininkai pagal balsą ir ta darbuotoja, nėra specialistai. Tik specialistus reikia iškviesti ir jie gali nuspręsti, ar čia jis skambino, ar čia jo balsas, o policija negali to nuspręsti ar čia jis skambino. Teismo posėdyje peržiūrėjus bylos vaizdo įrašus, nurodė, kad šiuo momentu jau buvo įteiktas protokolas. Kvestionavo, kaip jie nustatė per telefoną, kad jis girtas. Reiškiasi pūtė, jei nustatytas girtumas. Teigė, kad rusų kalba ne keiksmažodis. Protokolas surašytas be jo. Perklausius administracinio nusižengimo byloje esančius garso įrašus, klausė, kaip žinoti, kad įrašai tikri, kadangi pirma garso nebuvo, dabar garsas yra. Kur įrodymai, kad garso įrašai tikri, jam reikalingi įrodymai. Prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad garso įraše kažkoks vyriškis pasakė, kad iš pradžių sumušė tėvą, tada jau pasako, kad numirė tėvas. Teigė, kokią teisę turi įrašinėti balsą. Kažkoks kalba žmogus, kai skambini 112, jie sako, kad pokalbis bus įrašytas, o jie įrašinėja dar neatsiliepę. Nurodė, kad jį baudžia už melagingą iškvietimą. Įrašuose jis negirdi, kad jis kviečia policiją, jei čia jis skambina. Kvestionavo, kur kvietimas, jei sako, kad tėvas miręs, ir teigė, kad galima tik bausti už 112 skambinėjimą. Policija neturėjo atvažiuoti, nes pasakyta, kad tėvas mirė du metus atgal. Policija atvažiavo grynai pasityčioti. Čia turėtų būti tik dėl trukdymo tarnybos 112 bauda.

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

5. Institucija pateiktu atsiliepimu į Pareiškėjo skundą prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir A. N. skundo netenkinti. Nurodo, jog su skundu nesutinka, o pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems duomenims.

Institucijos teigimu, Pareiškėjo nurodyta aplinkybė kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas be jo dalyvavimo, neatitinka tikrovės. Institucija paaiškino, kad protokolas Nr. 10-ANR_P-50984-2025 jam buvo įteiktas į rankas įvykio vietoje, paaiškinus dokumento surašymo pagrindus. Įteikimo metu A. N. elgėsi agresyviai – pradėjo stumdytis, išstūminėti pareigūnus iš buto, o išeinant, tyčia metė protokolo kopiją pareigūnui M. Reis į veidą. Pareiškėjas atsisakė pasirašyti jam įteiktą dokumentą, tačiau toks atsisakymas yra jo valinis sprendimas, nepanaikinantis paties įteikimo fakto, todėl jokių ANK 608 straipsnio pažeidimų nenustatyta.

Taip pat Institucija nurodo, jog Pareiškėjo argumentai, kad nėra įrodymų, jog būtent jis skambino numeriu 112, yra nepagrįsti. Įvykio suvestinėje nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 12 d., 04:04 val., gautas skambutis (BPC ID 92419347901) iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), o Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbuotojas, vertindamas pokalbio turinį, balso požymius ir ankstesnes panašaus pobūdžio situacijas, tiesiogiai identifikavo skambinantį asmenį kaip A. N., pažymėdamas, kad jis policijai gerai žinomas, dažnai būna neblaivus ir melagingai kviečia tarnybas. Skambučių metu asmuo nurodė savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su A. N. deklaruota gyvenamąja vieta. Visi šeši skambučiai, gauti 2025 m. rugsėjo 12 d., nuo 03:46 iki 05:09 val., atlikti iš to paties numerio, o jų metu buvo pranešta tikrovės neatitinkanti informacija – „sumušiau tėvą“, „paklausti negaliu, nes tėvas miręs prieš 2 metus“, „galimai nužudžiau žmogų“. Be to, policijos pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, išanalizavęs BPC įrašus ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo bei garso įrašus, nustatė, kad balso tembras, kalbėjimo maniera ir sakinių struktūra sutampa su A. N.. Tą patį patvirtino ir BPC darbuotojas, priėmęs skambutį, kuris taip pat atpažino A. N. pagal balsą. Šias aplinkybes papildo kūno kamerų vaizdo įrašas, kuriame pats pareiškėjas pareigūnams sako: „Skambinau ne jums, o 112.“ Todėl pareiškėjo teiginiai, kad skambučių faktas neįrodytas, vertintini kaip gynybinė ir objektyviais duomenimis nepagrįsta pozicija.

Papildomai Institucija pažymėjo, kad kūno kamerų įrašuose aiškiai užfiksuotas A. N. necenzūrinis, žeminantis ir agresyvus kreipimasis į konkrečius į įvykio vietą atvykusius pareigūnus – specialistą M. Reis ir vyriausiąjį patrulį A. Jakubovskij. Vaizdo įrašuose girdima, kaip pareiškėjas, būdamas akivaizdžiai neblaivus, kartotinai sako pareigūnams „eikit nachui“ ir vartoja kitus įžeidžiančius žodžius („debilai“, „musara“, „dalbajobai“, „šiukšlės“), taip pat reiškia grasinimus susidoroti su pareigūnais ir jų šeimos nariais. Šie įrašai yra aiškūs, nuoseklūs, be pertraukų, atspindintys tikrąsias įvykio aplinkybes ir nepaliekantys jokių abejonių dėl pareiškėjo veiksmų esmės bei jų nukreiptumo į konkrečius valstybės tarnautojus. Faktinės aplinkybės visiškai atitinka ANK 508 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Institucija atsiliepime nurodė, kad vertinant Pareiškėjo argumentus dėl tariamo įrodymų nepakankamumo, pažymėjo, kad administracinių nusižengimų teisenoje sprendimas priimamas įvertinus visų byloje surinktų duomenų visumą, o ne vien atskirus įrodymus. Byloje esantys įrodymai yra pakankami, tarpusavyje suderinti ir logiškai vientisi, todėl sudaro tvirtą pagrindą pareiškėjo kaltei konstatuoti. BPC darbuotojo identifikacija, skambučių seka ir turinys, balso tembro ir kalbėjimo manieros sutapimas, skambinant nurodytas gyvenamosios vietos adresas, pareigūnų kūno kamerų įrašai bei pats pareiškėjo pareiškimas „skambinau ne jums, o 112“ sudaro neprieštaringą ir nuoseklią įrodymų visumą. Pažymėjo, kad pareiškėją pagal balsą atpažino tiek policijos pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą ir atlikęs įrašų analizę, tiek BPC darbuotojas, priėmęs skambutį. Nors byloje nėra oficialiai registruoto duomens, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) formaliai priklauso A. N., surinkti duomenys – šeši nuoseklūs skambučiai iš to paties numerio, identiškas turinys, skambučio metu nurodytas jo adresas ir pareiškėjo elgesys įvykio vietoje – nepalieka pagrįstų abejonių, kad skambino būtent A. N.. Šių duomenų visuma atitinka ANK 569 straipsnio reikalavimus ir teismų praktikoje formuojamą pakankamumo standartą, pagal kurį įrodymai turi sudaryti pagrindą teisinei išvadai padaryti, o administracinio proceso tikslams nebūtina kriminalistinio lygmens identifikacija. Todėl pareiškėjo deklaratyvus neigimas nepaneigia akivaizdžių faktinių aplinkybių, o įrodymų visuma yra tiek pakankama, tiek eliminuojanti bet kokias pagrįstas abejones dėl nagrinėjamų veikų padarymo.

Be to, nustatyta, kad pareiškėjas buvo neblaivus – jam užfiksuotas 2,25 promilės girtumas, kas paaiškina impulsyvų, agresyvų ir pavojingą elgesį. Melagingi skambučiai ir tikrovės neatitinkančios informacijos teikimas visiškai atitinka ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalių sudėtis. Byloje surinktų įrodymų visuma – BPC duomenys, skambučių įrašai, pareigūnų kūno kamerų medžiaga, tarnybiniai pranešimai ir protokolo įteikimo faktas – patvirtina pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, o skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Įvertinus visus skundo argumentus, bylos medžiagą ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai, pagrįstai ir atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Remiantis išdėstytais argumentais, prašo teismo palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą, o A. N. skundo netenkinti bei Pareiškėjo skundą išnagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį, ANK 493 straipsnio 2 dalį ir ANK 508 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 12 d., apie 04.00 val. ir 04.04 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (tikrintis blaivumą atsisakė), trikdė Bendrojo pagalbos centro darbą žinodamas, kad pagalba nereikalinga, taip pat žinodamas, kad pagalba nereikalinga, iškvietė policijos pareigūnus, melagingai pranešdamas, kad sumušė savo tėvą. Atvykus policijos pareigūnams, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais sakydamas (eikit nachui), be to, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) jo tėvas J. N. mirė. Skundžiamu nutarimu A. N. skirta galutinė 1800 Eur bauda.

10. ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnį. ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga. Atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tuomet, kai nustatomi būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai: subjektyviosios pusės požymis – tyčinė kaltė ir objektyviosios pusės požymis – veiksmai (skambinama į Bendrąjį pagalbos centrą, nesant pagalbos poreikio). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – jis gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

11. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas vienas iš policijos uždavinių – teikti neatidėliotiną pagalbą asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės nusižengimų, ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių.

12. Pagal ANK 508 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai, ar jie tikrai buvo nukreipti į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti, ar jais buvo siekiama įžeisti pareigūnus, pažeminti jo orumą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 508 straipsnio taikymas reikalauja ne tik objektyvaus žodžių užgaulumo fakto, bet ir subjektyviosios pusės – kaltės – nustatymo, tai yra būtina įrodyti, kad asmuo sąmoningai ir tyčia siekė įžeisti valstybės tarnautoją.

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (žr., pvz., administracinių nusižengimų bylas Nr. AN2-139-574/2018, Nr. AN2-215-300/2018, Nr. AN2-287- 634/2020, Nr. AN2-102-813/2021). Šiuo atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgauliu žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013).

14. Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek teismo posėdžių metu neigė skambinęs ir kvietęs pagalbą, aiškindamas, jog nėra įrodymų, kad jis skambino ir iš kieno telefono numerio skambino, taip pat tai, kad jis įraše negirdi savo balso, tai turi nustatyti ekspertai. Teismas, pritardamas Institucijos nuomonei, mano, jog ši Pareiškėjo pozicija buvo paneigta kitais byloje surinktais įrodymais. Iš įvykio suvestinės matyti, kad į BPC visus 5 kartus buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Nors pokalbių metu asmuo neprisistatė ir byloje nėra oficialių duomenų, kad telefono numeris formaliai priklauso A. N., tačiau tai, jog nuosekliai skambinta iš to paties numerio dėl identiškų aplinkybių, taip pat tai, kad pokalbio metu skambinęs asmuo nurodė adresą, kuriuo prašo atvykti pagalbą – (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su A. N. gyvenamosios vietos adresu, sudaro pagrindą išvadai, kad skambino A. N.. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti Institucijos atsiliepime į skundą pateikta pozicija, kad A. N. tiek BPC darbuotojo, tiek policijos pareigūno, priėmusio Skundžiamą nutarimą, buvo identifikuotas pagal balsą, balso tembrą, kalbėjimo manieras ir sakinių struktūrą, be kita ko, pagal skambučių metu pateikiamą informaciją bei jos turinį. Pabrėžtina, kad A. N. yra gerai žinomas kaip asmuo, kuris dažnai, būdamas neblaivus, melagingai kviečia tarnybas. Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent A. N. skambino bendruoju pagalbos numeriu, o Pareiškėjo keliamos abejonės, vertintinos kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija.

15. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112 – bendras ryšio numeris, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialiosioms ar nematerialiosioms vertybėms ir pagalbos tarnyboms iškviesti (išsikviesti) (Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 9 punktas). BPC atsako į pagalbos skambučius, priima pagalbos prašymus, parengia pranešimus apie pagalbos poreikį ir perduoda juos reikiamoms pagalbos tarnyboms (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjo suteikta teisė pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai ir kt., tačiau asmenys privalo šia teise naudotis sąžiningai ir protingai. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei garso įrašų matyti, kad A. N. 2025 m. rugsėjo 12 d. į BPC skambino net penkis kartus, laikotarpyje nuo 3.46 val. iki 5.09 val. BPC garso įrašuose užfiksuota kaip A. N. 3 kartus skambino nurodydamas, kad sumušė savo tėvą, prašė jį nubausti. Pokalbio metu nurodė, kad tėvas yra miręs. Kitame garso įraše A. N. analogiškai kviečia pagalbą, nurodydamas, kad sumušė tėvą, skambučio operatorei paklausus, kokiu adresu, jis teigė, kad policija jau atvyko, operatorė liepė jam liepė bendrauti su policijos pareigūnais, į ką A. N. atsakė, kad policija pabėgo. Skambučių metu taip pat nurodė laukiantis, kol atsilieps robotas operatorius, klausė, kada pas jį atvyks policija. Laukdamas, kol atsilieps, nurodė, kad nenori išsikviesti skubios pagalbos. Iš policijos kūno kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo „export-yb2h2 10-AP-8559“ matyti, kad bendraudamas su policijos pareigūnais, A. N. teigė, kad skambino 112, policija čia ne prie ko. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. N. skubi pagalba buvo nereikalinga, pavojus jo sveikatai ar gyvybei nebuvo kilęs, teisės pažeidimas ar nusikaltimas nebuvo padarytas, ugniagesių gelbėtojų ar greitosios medicinos pagalbos nereikėjo. Tai patvirtina ir BPC darbuotojų pasakymai, jog pokalbių metu neišgirdo iš jo jokių pagalbos prašymų. Aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, jog A. N. tyčia skambino į BPC ir trukdė šio centro veiklą, žinodamas, kad pagalba jam yra nereikalinga ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 1 dalyje. Kartu teismas pažymi, jog Pareiškėjo tyčios kryptingumą bei veiksmų sąmoningumą patvirtina ir administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad dėl analogiško pobūdžio nusižengimų A. N. daug kartų buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.

16. Be kita ko, teismo vertinimu, byloje neginčytinai įrodyta ir tai, kad A. N. įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu žemindamas jų garbę bei orumą. Iš pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad A. N. su policijos pareigūnais bendravo nepagarbiai, ant jų šaukė, nevykdė reikalavimų, trukdė vykdyti tarnybines pareigas. Vaizdo įraše „export-9m5xf 10-AP-8559“ 04:46-04:47 min. užfiksuota kaip A. N. policijos pareigūnus vadino ubagais, vaizdo įrašuose „export-yb2h2 10-AP-8559“ 01:15 min. bei „export-pmrio3“ 01:35-01:36 min. užfiksuota, kaip A. N., vartodamas necenzūrinius rusiškus žodžius, vijo policijos pareigūnus iš savo buto. Iš vaizdo įrašų akivaizdu, jog A. N. suvokė, kad bendrauja su policijos pareigūnais, kadangi jie ne tik vilkėjo tarnybines uniformas, bet ir parodė jam savo pažymėjimus, todėl teismas konstatuoja, kad A. N. žodžiai buvo išsakyti būtent pareigūnų atžvilgiu, jis sąmoningai bei tyčia siekė parodyti savo negatyvų požiūrį, įžeisti bei pažeminti pareigūnus, t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 508 straipsnio 1 dalyje.

17. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas akcentavo, kad jis yra antrą kartą baudžiamas už tą patį nusižengimą – pareigūnų žeminimą. Pareiškėjas nurodė, kad kaip žeminimas įvertinta tai, kad jis metė protokolo kopiją policijai į veidą, kitoje byloje tas pats parašyta. Negali būti, kad už tą patį du kartus baustų. Atsakydamas į šiuos pareiškėjo argumentus, teismas pažymi, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. administracinių nusižengimų protokole Nr. 10-ANR_P-50984-2025 bei 2025 m. spalio 8 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24235-2025 kaip pareigūnus žeminantys veiksmai užfiksuoti ne protokolo kopijos metimas į pareigūną, o pareigūnų įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais. Kartu teismas pažymi, jog iš policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, jog A. N. nesutiko eiti kartu su policijos pareigūnais iki tarnybinio automobilio tam, kad būtų galima surašyti administracinio nusižengimo protokolą jo atžvilgiu, o pareigūnams surašius bei grįžus įteikti administracinio nusižengimo protokolą, A. N. pradėjo stumdytis, vartoti necenzūrinius žodžius, įteiktą protokolą metė į policijos pareigūną, t. y. šiuos veiksmus atliko jau po administracinio nusižengimo surašymo ir padarė dar vieną administracinį nusižengimą, todėl jis nėra baudžiamas antrą kartą už tą patį. Analogišką vertinimą pateikė ir teisėja administracinio nusižengimo byloje eII-30-543/2026, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas būtent dėl minėto atskirto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

18. Be to, Pareiškėjas Skundžiamu nutarimu taip pat nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2025 m. rugsėjo 12 d., apie 04.00 val. ir 04.04 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (tikrintis blaivumą atsisakė), žinodamas, kad pagalba nereikalinga, iškvietė policijos pareigūnus, melagingai pranešdamas, kad sumušė savo tėvą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jį baudžia už melagingą iškvietimą ir kvestionavo, kur kvietimas, jei garso įraše sako, kad tėvas miręs. Nurodė, jog policija neturėjo atvažiuoti, nes pasakyta, kad tėvas mirė du metus atgal. Taigi, jis nepadarė šio nusižengimo.

19. Sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymo, svarbu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog, kreipdamasis į policijos pareigūnus, pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokia, kad kviečia policiją be priežasties ir tai atlieka sąmoningai (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. AN2-254-581/2024, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis Nr. AN2-150-526/2023). Melagingo pranešimo faktas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį vertinamas ne pagal tai, kas paaiškėja ar kaip ginčas išsisprendžia pareigūnams jau atvykus, o pagal tai, kokia situacija objektyviai matėsi ir kaip buvo suvokiama pranešimo metu. Melagingumas konstatuojamas tik tada, kai asmuo jau skambinimo momentu žino, kad pagalba nereikalinga ir objektyviai nėra jokio pagrindo tarnybų kvietimui, tačiau tyčia praneša melagingą informaciją ir taip trukdo tarnybų darbą.

20. Kaip jau minėta, teismui pateikti garso įrašai iš BPC patvirtina, kad Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 12 d. net keletą kartų skambino pagalbos telefonu. Viename iš garso įrašų, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92419346481, skambu io prad ia_ 2025-09-12 03_46_18) (1)“ užfiksuotas pokalbis, kuriame Pareiškėjas nurodo, kad sumušė tėvą. BPC darbuotojai paklausus, ar tėvui reikalinga pagalba, jis atsakė, kad negali jo paklausti, kadangi tėvas miręs prieš du metus. Reaguodami į šį pranešimą, pareigūnai išvyko į įvykio vietą. Iš pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad pareigūnai 2025 m. rugsėjo 12 d. atvyko pagal iškvietimą A. N. gyvenamosios vietos adresu. Pareigūnams A. N. paklausus, kodėl kvietė policiją, pastarasis nurodė, jog policijos nekvietė. Pareigūnams nurodžius, kad jis skambino į policiją, pranešdamas, kad sumušė tėvą, A. N. teigė, kad jo tėvas senų seniausiai numiręs.

21. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad išklausius byloje pateiktus bendrojo pagalbos centro skambučių įrašus, buvo girdėti kaip paskambinęs vyras sako: „ Noriu pranešti apie nusikaltimą, sumušiau tėvą“ Nurodo kokiu adresu sumušė tėvą, paklausus, ar tėvui reikalingi medikai, asmuo nurodo, jog paklausti negali, nes tėvas miręs prieš du metus.“ Bendrasis pagalbos centras laikotarpyje nuo 3.46 val. iki 5.09 val. fiksavo šešis skambučius, kuriuose girdėti įžeidinėjimai ir keiksmažodžiai. Girdint pokalbį, akivaizdu, jog pagalba asmeniui reikalinga nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvas miręs (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kamera darytus vaizdo įrašus, matyti, jog policijos pareigūnams atvykus, A. N. nenustebo, paklausus, kodėl kvietė, atsako, jog nekvietė, tačiau neklausia, kodėl policijos pareigūnai pas jį.

22. Teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad pagalba A. N. reikalinga nebuvo. Išklausius garso įrašą pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92419346481, skambučio pradžia_ 2025-09-12 03_46_18) (1)“ akivaizdu, kad nebuvo būtinybės kviesti policiją, tačiau iš garso įrašo turinio matyti, kad pareiškėjas to ir nereikalavo. Skambučio metu pareiškėjas teigė sumušęs savo tėvą, o vėliau nurodė, kad tėvas yra miręs. Tokiu būdu, nors A. N. ir inicijavo nepagrįstą pareigūnų iškvietimą, tačiau iš esmės jis melagingos informacijos nepateikė. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, vertindamas gautą informaciją, ją įvertino pakankamai nekritiškai, neįsigilindamas į faktą, jog A. N. nurodė, kad jo tėvas yra miręs, ir iš karto pranešimą kvalifikuodamas kaip smurto artimoje aplinkoje atvejį ir nuspręsdamas išsiųsti policiją A. N. nurodytu adresu. Teismas pažymi, jog Institucijos darbuotojai, vertindami pažeidimus bei jų turinį, turi veikti objektyviai, vadovautis teisingumo bei proporcingumo principais, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

23. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes konstatuoja, jog šioje dalyje Skundžiamas nutarimas keistinas ir administracinio nusižengimo teisena A. N. atžvilgiu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį nutrauktina, nenustačius objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir Skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo A. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2025 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24235-2025 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. N. atžvilgiu dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, nesant šio nusižengimo požymių.

Skirti galutinę subendrintą nuobaudą už administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 493 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje, 180 eur (Vieno šimto aštuoniasdešimt eurų) baudą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė