Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-20 · Civilinė byla Nr. eB2-3298-643/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-20
Bylos Nr.
eB2-3298-643/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00580-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Suinteresuotas asmuo
S. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-3298-643/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00580-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.3.11; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios mažosios bendrijos „Moduliniai namai“ nemokumo administratorės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys S. F. – L., V. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „Moduliniai namai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ad acta“, nutartis įsiteisėjusi.

2. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. lapkričio 15 d. priimtas įmonės nemokumo administratorės prašymas dėl MB „Moduliniai namai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašoma pripažinti MB „Moduliniai namai“ bankrotą tyčiniu, S. F. – L. ir V. N. pripažinti asmenimis, kurių veikimas (neveikimas) sukėlė tyčinį bankrotą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja paaiškino, kad su MB „Liuks namas“ susiję asmenys įsteigdami naują juridinį asmenį MB „Moduliniai namai“, kuriam MB „Liuks namas“ gamino tokią produkciją, kurią MB „Moduliniai namai“ turėjo pagal projektą gaminti pati, sukūrė schemą 100 proc. paramos išmokai gauti, kurios MB „Liuks namas“ negalėjo gauti, bei taip siekė parodyti, kad projektuose numatyta veikla yra vykdoma, MB „Liuks namas“ dirbtinai sukūrė sąlygas pajamoms iš veiklos ir rodikliams pasiekti. Akcentavo, kad MB „Moduliniai namai“ buvo įsteigta neteisėtai veiklai vykdyti ir ją vykdė, t. y. dirbtinai sukūrė sąlygas gauti ir neteisėtai įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, o tokie neteisėti valdymo organų veiksmai sudaro pagrindą teigti, jog įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma, dėl ko ji neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir įmonei buvo iškelta bankroto byla.

4. Atkreipė dėmesį, kad 2020 m. sausio 28 d. MB „Moduliniai namai“ už 438,49 Eur sumą įsigijo galingą garso kolonėlę, už 614 Eur sumą įsigijo televizorių, 2020 m. kovo 24 d. už 956,42 Eur sumą įsigijo elektrinį paspirtuką, 2020 m. gegužės 5 d. už 1235 Eur sumą įsigijo dujinį katilą ir visus priedus reikalingus jo prijungimui, 2020 m. birželio 17 d. už 259,86 Eur sumą įsigijo įvairių prekių skirtų santechnikos darbams atlikti, 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d. už bendrą 3 739,76 Eur sumą įsigijo uolėtą akmenį – plokštę skirtą įvairiems fasadams dengti, tačiau dalis šių daiktų įmonės veikloje nebuvo reikalingi arba pristatyti ne įmonei, o suinteresuotam asmeniui, dalis daiktų neaišku kam pristatyti, arba nėra duomenų, kad daiktai išvis būtų buvę ar galėjo būti naudojami įmonės veikloje. Pažymėjo, kad įmonės valdymo organai nevykdė JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos ir nemokumo administratorei neperdavė nei garso kolonėlės, nei televizoriaus, nei elektrinio paspirtuko, nei dujinio katilo, nei uolėto akmens plokštės, taip pat nebuvo perduoti ir kiti daiktai, kurių pirkimas matyti iš MB „Moduliniai namai“ apskaitos dokumentų ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) sprendimo dėl susidariusios skolos grąžinimo.

5. Nurodė, kad tarp MB „Moduliniai namai“ ir MB „Liuks namas“ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis, pagal kurią MB „Liuks namas“ įsipareigojo MB „Moduliniai namai“ pagaminti mobilų namelį, sutarties kaina 48 400 Eur, tačiau patikrinus banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad MB „Moduliniai namai“ sumokėjo MB „Liuks namas“ 72 477 Eur sumą (iš viso sumokėjo 80 477 Eur sumą, tačiau MB „Liuks namas“ grąžino MB „Moduliniai namai“ 8 000 Eur). Taip pat nurodė, kad kitų sutarčių, kurių pagrindų būtų privaloma atlikti mokėjimus, tarp apskaitos dokumentų nebuvo, kas reiškia, jog 24 077 Eur suma buvo sumokėta MB „Liuks namas“ neturint tam teisinio pagrindo ir tokiu būdu apribojant kreditoriams galimybę patenkinti reikalavimus iš MB „Moduliniai namai“ turto. Pabrėžė, kad didžioji dalis iš NMA gautų paramos pinigų (29 000 Eur), kelių dienų bėgyje buvo pervedami MB „Liuks namas“.

6. Pareiškėja padarė išvadą, kad MB „Moduliniai namai“ de jure vadovė buvo S. F. – L., tačiau de facto MB „Moduliniai namai“ vadovavo V. N., nes būtent ne direktorė, o jis atsakovei iškėlus bankroto bylą perdavė nemokumo administratorei bendrovės apskaitos dokumentus, atvykęs pas administratorę, teikė informaciją apie įmonės vykdytą veiklą, nurodė, kur yra įmonės turtas, dalyvavo tiek MB „Liuks namas“, tiek MB „Moduliniai namai“ patikrose.

7. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pateikė nuomonę, kurioje nurodo, jog visiškai palaiko nemokumo administratorės prašymą.

8. Paaiškino, kad MB „Moduliniai namai“ (toliau – Paramos gavėja) su MB „Liuks namas“ projektu Nr. (duomenys neskelbtini) sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, todėl jai taikoma sankcija – išmokėtos 40 000 Eur paramos susigrąžinimo bei papildoma sankcija – neskiriama parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Taip pat paaiškino, kad Paramos gavėja su MB „Liuks namas“ atitinka geografinį, ekonominį, teisinį rizikos kriterijus bei Paramos gavėja atitinka funkcinio nesavarankiškumo rizikos kriterijų, kad jas sieja objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kas reiškia, jog MB „Liuks namas“, įsteigdama naują juridinį asmenį MB „Moduliniai namai“, kuriam MB „Liuks namas“ gamino tokią produkciją, kurią naujas juridinis asmuo (MB „Moduliniai namai“) turėjo gaminti pagal projektą pats, sukūrė schemą gauti 100 proc. (40 000 Eur) paramos išmoką, kurios MB „Liuks namas“ gauti negalėjo, bei taip siekė parodyti, kad projektuose numatyta veikla yra vykdoma, MB „Liuks namas“ dirbtinai sukūrė sąlygas pajamoms iš veiklos ir rodikliams pasiekti (2018, 2019 m. MB „Liuks namas“ ataskaitose nurodytos pajamos ne mažiau kaip 98,46-100 proc. gautos iš MB „Moduliniai namai“), keisdama finansinius metus 2019 m. PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pajamas priskyrė 2018 metams, nors 2018 metais jokių pajamų MB „Liuks namas“ negavo.

9. NMA nuomone, pakanka aplinkybių teigti, kad MB ,,Liuks namas“ kartu su MB ,,Moduliniai namai“ sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, taip pažeisdami Įgyvendinimo taisyklių 23.22 papunktyje nurodytą įsipareigojimą nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus sukurta galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo V. N. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su bankrutavusios MB „Moduliniai namai“ 2022 m. lapkričio 15 d. prašymu pripažinti MB „Moduliniai namai“ bankrotą tyčiniu.

11. Atkreipė dėmesį, jog įmonės bankroto administratorė nei karto jokia forma nesikreipė nei į jį, nei į buvusią įmonės direktorę dėl paaiškinimo aplinkybių, kuriomis jie yra kaltinami, kas sudaro pagrindą manyti apie pareiškėjos nenorą nustatinėti objektyvios tikrovės.

12. Paaiškino, kad įmonė vykdė veiklą (gamino modulinius namus) dar prieš gaunant NMA paramą, pažymėjo, kad pats suinteresuotas asmuo savo asmeniniams tikslams buvo užsisakęs iš įmonės modulinį namą ir sumokėjęs avansą, tačiau jo sutarties įmonė nevykdė dėl savo finansinių sunkumų (nesugebėjo pelningai realizuoti produkcijos kitiems klientams), todėl liko jam skolinga.

13. Nurodė, kad įmonė turėjo užsakymų, todėl negalima teigti, jog NMA parama buvo vienintelė jos veiklos sąlyga, įmonė vienintelį kartą kreipėsi į NMA dėl paramos gavimo tam, kad lengviau galėtų vykdyti savo veiklą, nes jos gaminama produkcija (moduliniai namai) Lietuvos rinkoje šiai dienai dar yra itin nauja ir sunkiai parsiduodanti, dauguma konkurentų tokią produkciją tiekia į užsienio šalis, o ne į Lietuvą. Pažymėjo, kad įmonė tapo nemoki, nes neturėjo lėšų vykdyti veiklos: nuomotis patalpų, mokėti darbuotojams atlyginimų, dėl tos pačios priežasties įmonė neskundė ir NMA sprendimo, kurio apskundimas reikalavo finansinių investicijų.

14. Akcentavo, kad daugybė įmonių Lietuvoje gauna NMA paramą ir dalis jų netenka tos paramos, tačiau NMA paramos netekimas yra nulemtas NMA patvirtintų paramos naudojimo taisyklių netinkamo laikymosi, o ne įmonei ar įmonės kreditoriams žalingų sandorių sudarymo ar kitų tyčinio bankroto požymių, nustatytų JANĮ 70 straipsnyje. Taip pat, NMA paramos netekimas savaime negali būti laikomas nusikalstamais veiksmais įmonės ar įmonės kreditorių atžvilgiu, nes NMA paramos netekimas sukėlė tokias teisines pasekmes, jog įmonė įgavo naują kreditorių – NMA.

Atsiliepimas

15. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog nėra jokių įrodymų ar požymių, kad įmonė savo veiksmais tyčia būtų siekusi netekti paramos ar būtų pažeidusi savo kreditorių interesus (t. y. sudariusi sandorius, apsunkinančius pradelstų prievolių įvykdymą), be kita ko, nėra jokių įmonės sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, iš kurių būtų galima spręsti, jog įmonės vadovė vienaip ar kitaip stengėsi bloginti įmonės finansinę padėtį. Pabrėžė, kad nepagrįstais laikytini argumentai, jog V. N. yra atsakingas už tyčinį įmonės bankrotą, nes priešingai, jis yra vienas iš įmonės kreditorių, kuris tiesiogiai nesuinteresuotas įmonės bankrotu, nes jam tai reikštų 14 000 Eur nurašymą, savo įnašu jis bandė tiesiogiai gerinti įmonės finansinę padėtį ir galimybes vykdyti veiklą. Akcentavo, kad nei trumpalaikis įmonių (MB „Moduliniai namai“ ir MB „Liuks namas“) bendradarbiavimas, nei kitų aplinkybių visuma, nulėmusi įmonės bankrotą negali būti laikoma vieno ar dviejų asmenų sąmoningais veiksmais ar neveikimu privedant įmonę prie bankroto. Jo nuomone, įmonė, būdama jauna, tiesiog neįstengė pelningai vykdyti veiklos.

16. Paaiškino, kad sutartis tarp MB „Moduliniai namai“ ir MB „Liuks namas“ buvo sudaryta, nes įmonė už 24 000 Eur sumą pirko iš MB „Liuks namas“ 170 m² skydų ir 44 m³ uždarų porų poliuretano putų, visi prašyme išvardinti smulkūs daiktai (garso kolonėlės, televizorius, paspirtukas ir kt.) buvo aktyviai naudojami įmonės darbininkų: vaizdo ir garso priemonės buvo naudojamos darbininkų mokymams, kurie vyko angaro patalpose (darbininkams buvo transliuojami vaizdo mokymai, kaip vykdyti atskiras modulinių namų gamybos operacijas), paspirtukas buvo pirktas smulkiems pirkiniams gabenti iš parduotuvės, kadangi įmonės kito transporto neturėjo, dujinis katilas buvo sumontuotas nešildomam įmonės angarui šildyti, tačiau po kažkiek laiko sugedo.

17. Papildomai nurodė, jog jis nebuvo nei atsakovės, nei MB „Liuks namas“ vadovas, nei akcininkas, nei kitoks organizatorius, buvo priimtas į darbą gamybos vadovo pareigose, nėra jokių įrodymų, jog jis būtų kaip nors nulėmęs ar veikęs prieš įmonę bei padaręs įtaką įmonės bankroto procesui.

18. Suinteresuotas asmuo S. F. – L. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo jį atmesti.

19. Atkreipė dėmesį į tai, kad įmonei suteikta NMA parama buvo būtent skirta naujoms įmonėms, kurias valdo jaunos verslo patirties neturinčios moterys, o gautos paramos nesėkmės rizika buvo ženkliai didesnė nei įprastiniu atveju.

20. Nurodė, kad įmonė, teikdama paraišką, buvo numačiusi Lietuvos rinkoje pakankamai naują produktą – metalinius skydus, kurių technologija yra išvystyta užsienio šalyse, Lietuvoje tai kol kas visiška naujovė. Pažymėjo, kad įmonė dėjo tikrai daug pastangų, kad veikla būtų sėkminga, bet gavus paramą gamybos įrangai, nesugebėjo surasti pakankamo kiekio klientų, įmonė rado vieną klientą ir jam pilnai įgyvendino savo įsipareigojimus, dar vieną namą savo reikmėms buvo užsakęs ir įmonės gamybos vadovas – V. N., tačiau įmonė šiam objekto pastatyti nesugebėjo, paimtą avansą sunaudojo apyvartinėms lėšoms, darbuotojų atlyginimams, mokesčiams mokėti. Akcentavo, kad dar iki NMA pareikalavimo grąžinti paramą, įmonė jau turėjo skolą V. N., neturint pakankamai lėšų banko sąskaitoje, radosi skola Sodrai. Pažymėjo, kad įmonė bankrutavo dėl savo nesugebėjimo rasti pakankamai klientų, patirties trūkumo, resursų neturėjimo, o ne dėl vieno ar kito kreditoriaus atsiradimo.

21. Paaiškino, kad administratorės prašyme išvardyti daiktai buvo naudoti įmonės veiklai, dalis buvo naudojama mokymo procese. Akcentavo, kad prašyme melagingai nurodyta, jog įmonė pirko vieną didelę/galingą kolonėlę, kai tuo tarpu, pirko dvi mažas garso kolonėles ir naudojo jas nurodytai paskirčiai. Taip pat paaiškino, kad įmonės patalpos buvo (duomenys neskelbtini) kaime ((duomenys neskelbtini)), įmonė automobilio neturėjo, todėl be jokios transporto priemonės nebūtų įmanoma atsivežti jokių smulkių gamybos priemonių, kurių reikėjo kiekvieną dieną, artimiausia statybinių prekių parduotuvė buvo už 8 km, todėl buvo pasirinkta įsigyti elektrinį paspirtuką, o ne pigų automobilį, kurį butų tekę nuolatos remontuoti, tačiau po poros metų paspirtukas nusidėvėjo ir buvo tiesiog išmestas. Taip pat paaiškino, kad įmonės patalpos buvo nešildomos, todėl buvo įsigytas dujinis šildytuvas, kuris sugedo ir buvo utilizuotas, lauko apdailos plokštė „uolėtas akmuo“ buvo pilnai panaudota medžiagoms gaminant vienintelį modulinį namą. Pažymėjo, kad prekės buvo neįtrauktos į įmonės apskaitą kaip ilgalaikis turtas, todėl nebuvo ir jokių turto nurašymo aktų, nebuvo ką perduoti nemokumo administratorei.

Atsiliepimas

22. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad prašyme nurodyta 24 000 Eur suma buvo pervesta MB „Liuks namas“ pagal 2019 m. lapkričio 19 d. gamybos sutartį. Paaiškino, kad iš poros sandorių negalima daryti išvados, jog įmonės susaistytos ekonominiu ryšiu, MB „Moduliniai namai“ buvo patenkinti MB „Liuks namas“ gaminių kokybe, dviejų mažų įmonių verslo santykiai negali būti kliūtis paramos gavimui ir įmonės tyčiniam bankrotui nustatyti.

23. Neneigė, kad bendradarbiavo su MB „Liuks namas“ ir toks bendradarbiavimas buvo teisėtas bei ekonomiškai naudingas. Pabrėžė, kad NMA, nustačius galimą savo vidinių taisyklių dėl paramos teikimo pažeidimą, privalėjo juos informuoti, duoti atgalinį ryšį, kuriuo remiantis jie būtų galėję pasiaiškinti ir išvengti pareigos grąžinti gautą paramą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

24. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas). Taigi tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė.

Žemesnės instancijos teismas

25. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą MB „Moduliniai namai“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 19 d., nemokumo administratore paskirta UAB „Ad acta“. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

26. BMB „Moduliniai namai“ nemokumo (bankroto) byla iškelta pagal atsakovės buvusios vadovės (direktorės) S. F. – L. pareiškimą, nustačius, kad nors bankroto bylos iškėlimo dieną pagal balanso testą atsakovė nebuvo laikytina nemokia, tačiau atsakovė nuo 2021 m. lapkričio 19 d. neturėjo nė vieno darbuotojo, Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 m. liepos 18 d. duomenimis MB „Moduliniai namai“ nebuvo nė vieno asmens, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, nebuvo duomenų, kad įmonė vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą, buvo neaišku, kokiu būdu įmonė ketina sumokėti 40 000 Eur dydžio esamą įsiskolinimą vien NMA, buvusi atsakovės direktorė nepateikė duomenų apie vykdomas sutartis, gaunamus užsakymus, įmonė neturėjo nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, jos atžvilgiu buvo vykdoma viena vykdomoji byla, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad atsakovė yra gyvybinga ar kad jos gyvybingumą galima atkurti netolimoje ateityje.

27. Po nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. buvo patvirtintas BMB „Moduliniai namai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi. Bendra kreditorinių finansinių reikalavimų suma – 61 277,08 Eur.

Dėl taikytinų materialiosios teisės normų.

28. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos nemokumo procesams, pradėtiems iki 2019 m. gruodžio 31 d., taikomos asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus. Atsižvelgdamas į teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, pobūdį (materialiosios teisės normos), kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 50 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju atsakovės nemokumo administratorės prašymas, kuriame prašoma pripažinti BMB „Moduliniai namai“ bankrotą tyčiniu, grindžiamas tuo, jog MB „Moduliniai namai“ buvo įsteigta neteisėtai veiklai vykdyti ir ją vykdė, t. y. dirbtinai sukūrė sąlygas gauti ir neteisėtai įsisavinti Europos Sąjungos lėšas. Pažymėjo, kad gavus paramos lėšas, didžioji dalis pinigų buvo pervesta susijusiam asmeniui MB „Liuks namas“, kita dalis pinigų buvo nuimti grynais, nėra galimybės nustatyti kaip buvo panaudotos išgrynintos lėšos, be kita ko, iš gautų lėšų buvo perkamos prekės nesusijusios su įmonės veikla, o turtas, kuris buvo įgytas per įmonės veiklos laikotarpį nebuvo perduotas nemokumo administratorei. Administratorės teigimu, neteisėti valdymo organų veiksmai sudaro pagrindą teigti, jog įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma, dėl ko ji neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir įmonei buvo iškelta bankroto byla. Nemokumo administratorė taip pat paaiškino, kad didžioji dalis iš NMA gautų paramos pinigų (29 000 Eur) buvo pervesti MB „Liuks namas“, t. y. 2019 m. rugsėjo 25 d. iš NMA gauta 20 000 Eur suma 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. mokėjimais buvo pervesta MB „Liuks namas“, o 2020 m. birželio 18 d. iš NMA vėlgi 20 000 Eur gautų lėšų suma, iš kurios 9 000 Eur 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. birželio 25 d. ir 2020 m. birželio 26 d. mokėjimais taip pat buvo skirta MB „Liuks namas“.

30. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo MB „Moduliniai namai“ bendrovės vadove buvo suinteresuotas asmuo S. F. – L.

31. Iš nemokumo administratorės nurodomų aplinkybių galima spręsti, jog neteisėti įmonės valdymo organų veiksmai buvo atlikti 2020 m. ir vėliau, t. y. jau galiojant JANĮ, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo yra taikytinos JANĮ nuostatos.

Dėl BMB „Moduliniai namai“ nemokumo momento.

32. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

33. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

34. JANĮ 70 straipsnyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

35. Esminiai pagrindai, dėl kurių bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, įsigaliojus JANĮ nepasikeitė. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

36. Kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

37. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš BMB „Moduliniai namai“ nemokumo (bankroto) bylos Nr. B2-2173-643/2022 (teisminio proceso Nr. 2-55-300580-2022-4) duomenų nustatyta, kad į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo 2022 m. gegužės 5 d. kreipėsi MB „Moduliniai namai“ direktorė S. F. – L., nurodė, kad atskaitiniu laikotarpiu pagal 2022 m. kovo 6 d. balanso duomenimis bendrovės turto vertė sudarė 36 440 Eur, o pradelsti atsakovės įsipareigojimai – 68 942 Eur. Taip pat paaiškino, kad dėl darbų sezoniškumo ir jų trūkumo bei dėl ypač pabrangusių statybinių medžiagų, atsakovė patyrė neigiamas pasekmes, yra faktiškai sustabdžiusi savo veiklą, o jos atnaujinti nėra galimybės dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

38. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad atsakovės paskutinė finansinė atskaitomybė buvo pateikta 2021 m. gruodžio 31 d., tuo momentu įmonė turto turėjo už 36 836 Eur (2020 m. turėjo už 70 357 Eur), iš jo ilgalaikį turtą sudarė 36 568 Eur (2020 m. sudarė 38 152 Eur), o trumpalaikį turtą sudarė 268 Eur (2020 m. – 32 205 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 28 892 Eur (2020 m. ataskaitiniais metais mokėtinos sumos sudarė 30 879 Eur). Pagal 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė patyrė 30 346 Eur nuostolių. Akivaizdu, kad atsakovės turtas nuo 2021 m. ataskaitinio laikotarpio sistemingai mažėjo.

39. BMB „Moduliniai namai“ buvusios direktorės duomenimis, bendrija turi ženklų įsiskolinimą kreditoriams: UAB „Sarpas“ 3 667,53 Eur, UAB „Vigersa“ 600 Eur, NMA 40 000 Eur, V. N. 14 000 Eur, MB „Liuks namas“ 3 009 Eur, Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2 380,94 Eur, S. F. – L. 5 284, 53 Eur.

40. Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 m. liepos 18 d. duomenimis MB „Moduliniai namai“ nebuvo nė vieno asmens, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, nebuvo duomenų, kad įmonė vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą, buvo neaišku, kokiu būdų įmonė ketina sumokėti 40 000 Eur dydžio esamą įsiskolinimą NMA, atsakovė nuo 2021 m. lapkričio 19 d. neturėjo nė vieno darbuotojo, nepateikė duomenų apie vykdomas sutartis, gaunamus užsakymus, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturėjo, atsakovės atžvilgiu buvo vykdoma viena vykdomoji byla.

41. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. tarp NMA ir MB „Moduliniai namai“ buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „Moduliniai namai“ buvo patvirtinta 40 000 Eur suma, parama buvo skirta įsigyti mobiliam namui. NMA įtarusi projekto pažeidimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą, kurio metu nustatė, jog MB „Moduliniai namai“ su MB „Liuks namas“ projektu sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, t. y. MB „Moduliniai namai“ ir MB „Liuks namas“ yra susiję geografiniu, ekonominiu, teisiniu, funkciniu ir kitais ryšiais, atsižvelgiant į tai, NMA 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nurodė, jog MB „Moduliniai namai“ taikytina sankcija, kaip numatyta Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte, t. y. MB „Moduliniai namai“ išmokėtos 40 000 Eur paramos susigrąžinimo bei papildoma sankcija – neskiriama parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš MB „Moduliniai namai“ buvo priteista 40 000 Eur dydžio skola, 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 40 000 Eur sumos nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta.

42. Nemokumo procese nemokumo administratorei neperdavė juridinio asmens valdomo ir naudojamo turto (garso kolonėlės, televizoriaus, elektrinio paspirtuko, dujinio katilo, uolėto akmens plokštės, įvairių įrankių), nebuvo perduoti ir nurodyto turto nurašymo aktai. Duomenų apie tai, kad minėti dokumentai ar turtas būtų perduoti kažkam kitam nėra.

43. Nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja, kad BMB „Moduliniai namai“ faktiškai nebevykdė veiklos nuo 2021 m. lapkričio 19 d., kai bendrovėje nebeliko nei vieno darbuotojo. Byloje surinktų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad jau 2021 m. bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes turėjo skolų kreditoriams, nėra duomenų, kad skolos būtų padengtos, atsakovės atžvilgiu vykdoma viena vykdomoji byla dėl 40 860, 27 Eur skolos išieškojimo išieškotojai NMA. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad BMB „Moduliniai namai“ nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemokia tapo vėliausiai 2021 metų pabaigoje, nes tuo metu įmonės turtiniai įsipareigojimai vien kreditorei NMA viršijo juridinio asmens turto vertę pagal Juridinių asmenų registro duomenis, be kita ko, įmonėje nebuvo nei vieno darbuotojo, kas reiškia, jog veikla faktiškai nebuvo vykdoma.

44. Remiantis tuo, nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės, bendrovės sudaryti sandoriai buvo sudaryti iki BMB „Moduliniai namai“ tampant nemokia, todėl gali būti vertinama šių sandorių įtaka bendrovės mokumui.

Dėl tyčinio bankroto požymių.

45. Įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei teismas nustato įstatyme nurodytus tyčinio bankroto požymius. JANĮ tyčinio bankroto požymiai reglamentuojami šio įstatymo 70 straipsnio 1–2 dalyse. Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

46. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad vienas iš bendrovės tyčinio bankroto požymių yra tai, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

47. Kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra galimai ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

48. Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020). Taigi, tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu. Todėl teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.

49. Nemokumo administratorė, prašydama pripažinti bankrotą tyčiniu, teigia, jog MB „Moduliniai namai“ neteisėtai gavo NMA paramą 40 000 Eur, t. y. su MB „Liuks namas“ susiję asmenys įsteigė naują juridinį asmenį MB „Moduliniai namai“, kuriam MB „Liuks namas“ gamino tokią produkciją, kurią MB „Moduliniai namai“ turėjo pagal projektą gaminti pats, tokiu būdu buvo sukurtos neteisėtos sąlygos 100 proc. paramos išmokai gauti. Pažymėjo, kad MB „Liuks namas“ pats tokios paramos negalėjo gauti, todėl siekė parodyti, kad projektuose numatyta veikla yra vykdoma, MB „Liuks namas“ dirbtinai sukūrė sąlygas pajamoms iš veiklos ir rodikliams pasiekti.

50. Suinteresuotas asmuo V. N. nurodė, jog įmonė vykdė veiklą (gamino modulinius namus) dar prieš gaunant NMA paramą, o kreipėsi į NMA dėl paramos gavimo tam, kad lengviau galėtų vykdyti savo veiklą, nes jos gaminama produkcija (moduliniai namai) Lietuvos rinkoje buvo nauja. Pažymėjo, kad įmonė tapo nemoki, nes neturėjo lėšų vykdyti veiklos: nuomotis patalpų, mokėti darbuotojams atlyginimų. Taip pat paaiškino, kad nėra jokių įrodymų ar požymių, kad įmonė savo veiksmais tyčia būtų siekusi netekti paramos ar būtų pažeidusi savo kreditorių interesus (t. y. sudariusi sandorius, apsunkinančius pradelstų prievolių įvykdymą), be kita ko, nėra jokių, jog įmonės vadovė vienaip ar kitaip stengėsi bloginti įmonės finansinę padėtį. Jo nuomone, įmonė, būdama jauna, tiesiog neįstengė pelningai vykdyti veiklos.

51. Suinteresuotas asmuo S. F. – L. nurodė, jog įmonei suteikta NMA parama buvo būtent skirta naujoms įmonėms, kurias valdo jaunos verslo patirties neturinčios moterys. Paaiškino, kad įmonė dėjo tikrai daug pastangų, kad veikla būtų sėkminga, bet gavus paramą gamybos įrangai, nesugebėjo surasti pakankamo kiekio klientų, dar iki NMA pareikalavimo grąžinti paramą, įmonė jau turėjo skolą V. N., neturint pakankamai lėšų banko sąskaitoje, radosi skola Sodrai. Akcentavo, kad įmonė bankrutavo dėl savo nesugebėjimo rasti pakankamai klientų, patirties trūkumo, resursų neturėjimo, o ne dėl vieno ar kito kreditoriaus atsiradimo. Taip pat paaiškino, kad administratorės prašyme išvardyti daiktai buvo naudoti įmonės veiklai, dalis buvo naudojama mokymo procese ir kadangi prekės buvo neįtrauktos į įmonės apskaitą kaip ilgalaikis turtas, todėl nebuvo ir jokių turto nurašymo aktų, nebuvo ką perduoti nemokumo administratorei. Pabrėžė, kad dviejų mažų įmonių verslo santykiai negali būti kliūtis paramos gavimui ir įmonės tyčiniam bankrotui nustatyti.

52. Teismo nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 13 d. tarp NMA ir MB „Moduliniai namai“ buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, pagal paramos sutartį, MB „Moduliniai namai“ patvirtinta 40 000 Eur suma. Parama buvo skirta įsigyti mobiliam namui. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog didžioji dalis iš NMA gautų paramos pinigų (29 000 Eur) buvo pervesti MB „Liuks namas“, t. y. 2019 m. rugsėjo 25 d. iš NMA gauta 20 000 Eur suma 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. mokėjimais buvo pervesta MB „Liuks namas“, o 2020 m. birželio 18 d. iš NMA vėlgi 20 000 Eur gautų lėšų suma, iš kurios 9 000 Eur 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. birželio 25 d. ir 2020 m. birželio 26 d. mokėjimais taip pat buvo skirta MB „Liuks namas“.

53. Iš 2021 m. rugpjūčio 5 d. NMA sprendimo dėl susidariusios skolos grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad MB „Moduliniai namai“ ir MB „Liuks namas“ susiję geografiniu, ekonominiu, teisiniu, funkciniu ir kitais ryšiais. Nustatyta, jog MB „Liuks namas“ įsigytos investicijos laikytos adresu, (duomenys neskelbtini), kur pastatytas MB „Moduliniai namai“ įsigytas modulinis namas, abiejų įmonių paramos gavėjo paraiškose numatyta vykdyti vienodą veiklą, t. y. metalinių konstrukcijų ir jų dalių gamybą, abejose bendrovėse dirbo ta pati buhalterė V. S., tie patys darbuotojai – V. N., E. B.. Taip pat nustatyta, jog MB „Moduliniai namai“ vienintelei investicijai, moduliniam namui, komercinius pasiūlymus teikė MB „Liuks namas“, kurios pirmas ir nuolatinis darbuotojas V. N. bei UAB „Aistmarės“ ir MB „Pirties pramogos“, kurių direktorius V. N., o MB „Moduliniai namai“ investiciją įsigijo iš MB „Liuks namas“.

54. NMA patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, jog 2020 m. gegužės 22 d. MB „Moduliniai namai“ ir MB „Liuks namas“ buvo sudarę sutartį, pagal kurią buvo numatyta pagaminti modulinius skydus, o 170 kv. m. skydų pakanka pagaminti 46 kv. m. moduliniam namui, kurį pagal 2019 m. gegužės 10 d. sutartį, sudarytą tarp MB „Moduliniai namai“ ir MB „Liuks namas“, MB „Moduliniai namai“ buvo įsipareigojusi pagaminti vieninteliam užsakovui – MB „Liuks namas“.

55. Iš byloje esančių turto įsigijimo PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog įmonė, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d., pirko įvairius daiktus (garso kolonėlę, televizorių, elektrinį paspirtuką, dujinį katilą, įvairios prekės santechnikos darbams atlikti, uolėtą akmenį – plokštę ir kt.), tačiau nepateikė dokumentų įrodančių daiktų pirkimo būtinybę įmonės veiklai vykdyti. Iš MB „Moduliniai namai“ apskaitos dokumentų (2020 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iš 2021 m. rugpjūčio 5 d. NMA sprendimo dėl susidariusios skolos grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įmonė pirko įvarius įrankius (Makita akumuliatorinį smūginį suktuvą – gręžtuvą, Makita akumuliatorių, deimantinis grąžtą, Makita pjūklą cementui, elektrinį diskinį pjūklą, liniuotę ir kt.), tačiau šie įrankiai taip pat nebuvo perduoti nemokumo administratorei. Byloje nėra nurodyto turto nurašymo aktų, todėl neaišku, kur šis turtas buvo panaudotas.

56. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog MB „Moduliniai namai“ ir MB „Liuks namas“ 2019 m. gegužės 10 d. sudarė sutartį, pagal kurią MB „Liuks namas“ įsipareigojo MB „Moduliniai namai“ pagaminti mobilų namelį, sutarties kaina – 48 400 Eur. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, jog MB „Moduliniai namai“ sumokėjo MB „Liuks namas“ 72 477 Eur sumą (iš viso sumokėjo 80 477 Eur sumą, tačiau MB „Liuks namas“ grąžino MB „Moduliniai namai“ 8 000 Eur). Byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu MB „Liuks namas“ buvo sumokėta 24 077 Eur suma.

57. Pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog MB „Moduliniai namai“ nuo pat NMA skirtos paramos gavimo atlikti veiksmai vertintini kaip nuostolingi įmonei, didžioji dalis gautos paramos buvo pervesta kitai įmonei, kuri realiai vykdė veiklą už MB „Moduliniai namai“, MB „Liuks namas“ buvo vienintelė investuotoja, kas rodo, jog atsakovei skirta parama buvo panaudota ne verslo kūrimui, o kitos įmonės naudai. Nors nemokumo (bankroto) byla MB „Moduliniai namai“ buvo iškelta pagal 2021 m. finansinės atskaitomybės duomenis ir dėl įsiskolinimo kreditoriams, tačiau spręstina, jog prie MB „Moduliniai namai“ nemokumo ženklaus padidėjimo prisidėjo NMA 40 000 Eur finansinis reikalavimas, kuris sudaro daugiau nei pusę visos bankrutavusios įmonės finansinių reikalavimų sumos. Suinteresuoti asmenys nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis, teismas galėtų spręsti, kad gauta parama buvo skirta išimtinai su tikslu įmonės veiklai vykdyti, kai nustatyta, jog dalis pinigų buvo pervedami kitai įmonei, o kaip buvo panaudota likusi dalis – nenustatyta. Sudaryti įmonei nenaudingi sandoriai sukūrė nuostolį, kurio nepašalinus neabejotinai kilo sunkumų atsiskaityti su kreditoriais. Be kita ko, nei įmonė, nei suinteresuoti asmenys neginčijo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI3-1221-535/2022, dėl NMA skirtos 40 000 Eur paramos grąžinimo.

58. Pabrėžtina, kad suinteresuoti asmenys į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų (tokių kaip pavyzdžiui: verslo planas, sandoriai, kuriais būtų siekiama pelno, kitokie jų atliekami veiksmai, kuriais būtų siekiama gauti pajamas) apie realią ūkinę – komercinę veiklą, kuria būtų siekiama generuoti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais.

59. Teismas, remdamasis nuoseklia teismų praktika dėl tyčinio bankroto kriterijų, konstatuoja, kad BMB „Moduliniai namai“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, kaip savo atsiliepimuose teigia suinteresuoti asmenys, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai panaudojant gautas lėšas ne įmonės verslo tikslams, bet jas išleidžiant su įmonės veikla nesusijusiems daiktams įgyti ir pervedant kitam ūkio subjektui, neužsitikrinant tokių išlaidų grąžos, tokiu būdu siekiant išvengti arba sąmoningai apsunkinant įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, todėl pripažįsta BMB „Moduliniai namai“ bankrotą tyčiniu. Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo MB „Moduliniai namai“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Dėl to teismas tenkina BMB „Moduliniai namai“ nemokumo administratorės prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą.

60. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, tačiau nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

61. Nagrinėjamoje byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad MB „Moduliniai namai“ vadovės S. F. – L. vadovavimo metu bendrovė buvo sąmoningai ir kryptingai netinkamai valdoma, iš gautų lėšų buvo perkamos prekės, nesusijusios su įmonės veikla, turtas, įgytas per įmonės veiklos laikotarpį, nebuvo perduotas nemokumo administratorei, buvo sudaryti sandoriai, kurie iš esmės pablogino MB „Moduliniai namai“ finansinę padėtį.

62. Be kita ko, nemokumo administratorė nurodo ir V. N. kaip atsakingą už tyčinį bankrotą asmenį. Teigia, jog minėtas asmuo veikė kaip de facto vadovas, nors įmonėje dirbo kaip gamybos vadovas.

63. Byloje esantys duomenys pagrindžia, jog būtent V. N. dalyvavo tiek MB „Moduliniai namai, tiek MB „Liuks namas“ patikrose, teikė informaciją apie įmonės veiklą, iškėlus MB „Moduliniai namai“ bankroto bylą, bendrovės apskaitos dokumentus teismo paskirtai nemokumo administratorei perdavė ne įmonės direktorė, o V. N., teikė informaciją apie įmonės vykdytą veiklą, nurodė, kur yra įmonės turtas, įmonėje dirbo nuo 2019 m. gegužės 2 d. Iš NMA 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dėl susidariusios skolos grąžinimo, matyti, jog V. N. susijęs su atsakove teisiniu (asmeniniu) ryšiu, t. y. tiek MB „Moduliniai namai“, tiek ir MB „Liuks namas“ pirkimo dokumentuose nurodyti tie patys asmenys – ta pati buhalterė V. S., darbuotojai V. N., E. B., kurie pasirašo dokumentus, yra pirkimo komisijų nariai, pirkimų organizatoriai ir pan., o pirkimus laimi skirtingi tiekėjai ir (arba) rangovai, tiksliau, MB „Moduliniai namai“ komercinius pasiūlymus dėl mobilaus modulinio namo teikė būtent UAB „Aistmarės“, kurių direktoriumi buvo V. N., kiti komercinių pasiūlymų tiekėjai buvo V. N. vadovaujama MB „Pirties pramogos“, o investicija nupirkta iš MB „Liuks namas“, kurioje V. N. dirba. Pažymėtina, jog V. N. buvo pirmasis ir pastoviai tiek MB „Liuks namas“, tiek ir MB „Moduliniai namai“ dirbantis darbuotojas, kiti darbuotojai įmonėse dirbo palyginti trumpai, buvo nepastovūs.

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformavusi pagrindinius kriterijus dėl de facto vadovo nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Pagal kasacinio teismo praktiką de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos atlieka užduotis ir priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent esminių (strateginių) verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų. Todėl de facto vadovu pagal galiojančius kriterijus gali būti pripažintas ir su bendrove jokios formalios sutarties nesudaręs asmuo, jei valdymo organai nuolatos veikia pagal jo instrukcijas.

65. Remiantis minėta kasacinio teismo praktika, manytina, jog V. N., nors ir nebuvo formaliai paskirtas vadovu, atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, dalyvavo įmonės veikloje priimant svarbius sprendimus, laikotarpiu, kurio metu buvo naudotos Europos Sąjungos lėšos, V. N. buvo vienintelis pastovus darbuotojas, kuris dirbo ne tik MB „Moduliniai namai“, bet ir kitose prieš tai nurodytose investiciškai susijusiose įmonėse kuriant įmonių bendradarbiavimą, kas neabejotinai patvirtina jo dalyvavimą neteisėtoje įmonės veikloje privedant ją prie bankroto, todėl teismas konstatuoja, jog jam atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikytina kaip de jure vadovui.

66. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad UAB „Moduliniai namai“ tyčinį bankrotą sukėlė tiek S. F. – L. kaip bendrovės de jure direktorės, tiek ir V. N. kaip de facto vadovo sąmoningi ir kryptingi veiksmai ir neveikimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

tenkinti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti BMB „Moduliniai namai“ (juridinio asmens kodas 304942390) bankrotą tyčiniu.

Pripažinti atsakingais už bankrutavusios mažosios bendrijos „Moduliniai namai“ tyčinį bankrotą buvusią įmonės vadovę S. F. – L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė