- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- e2-235-157/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00608-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės ,,Vingriai“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Vingriai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Vingriai“ generalinio direktoriaus E. Q. D. L. R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą civilinėje byloje Nr. eB2-1625-826/2015 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Vingriai“ generalinio direktoriaus E. Q. D. L. R. M. pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei akcinei bendrovei „Vingriai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas akcinės bendrovės „Vingriai“ (toliau – AB ,,Vingriai”) generalinis direktorius E. Q. D. L. R. M., atstovaujamas įgalioto asmens N. K., 2015 m. spalio 19 d. pateikė teismui prašymą šiai bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą. Prašyme nurodyta, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties priėmimo atsirado nauja esminė aplinkybė, kuriai esant įmonei keltina restruktūrizavimo byla – UAB ,,Ecornus“ pasiūlė nupirkti įmonės aktyvus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei AB „Vingriai“ CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 8 punktų pagrindu, nes yra įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1652-730/2014, be to, pareiškimas įmonės vardu paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.
Teismas nutartį motyvavo tuo, kad šis – jau šeštasis pareiškimas yra tapatus anksčiau pareikštajam, nes ginčas tarp tų pačių šalių, pareiškimuose pareikštas tapatus reikalavimas ir jis grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte).
Teismas konstatavo, kad balanso duomenų pasikeitimas negali būti laikomas esminiu, nes įmonei vykdant veiklą jo nežymus pasikeitimas yra neišvengiamas, o 2015 m. spalio 8 d. UAB ,,Ecornus“ pasiūlymas nepatvirtina derybų fakto, nenurodyta, kokias lėšas ketinama sumokėti ir kaip tai paveiks minėtos įmonės būklę, kreditorių interesus. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad reikalavimo pagrindas grindžiamas iš esmės tais pačiais faktais kaip ir pirmiau minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje.
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškimą įmonės vardu pateikė tam įgaliojimų neturintis asmuo (CPK 56 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas AB ,,Vingriai“ generalinis direktorius E. Q. D. L. R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas be pagrindo konstatavo, kad byloje egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas pareiškimo atsisakymo pagrindas, neteisingai aiškino ieškinio tapatumo klausimą, remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi, nes toje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl pareikšimo, pareikšto kitomis faktinėmis aplinkybėmis, nevertintos naujos esminės aplinkybės dėl įmonės finansinės padėties stabilizavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais galimybių, perleidus turtą investuotojui.
2. Teismas netinkamai aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias atstovavimo teisme institutą, nes prie pareiškimo pridėtas minėtos įmonės generalinio direktoriaus įgaliojimas N. K., kuriame nurodyta, kad jai suteikiama teisė įmonės vardu teikti teismui pareiškimą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, apeliacijos dalyką sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų, nes jie sudaro apeliacinio nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai).
Teismas, prieš pradėdamas nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus teismai aiškindami ir taikydami įstatymą, privalo tai daryti remdamiesi būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų ir nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių viseto įvertinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Taigi atskirojo skundo argumentų pagrįstumas ir skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis šiomis nuostatomis.
Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškimą iškelti atsakovei AB „Vingriai“ restruktūrizavimo bylą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 8 punktų pagrindu.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kaip teisingai nurodė teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo procesiniuose sprendimuose yra ne kartą išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teismas taip pat yra vienareikšmiai nurodęs, kad vertinant, ar sutampa dviejų ieškinių pagrindas dalykas, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; kt.).
Kasacinis teismas taip pat yra nustatęs, kad pirmiau nurodytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai yra grindžiami non bis in idem teisės principu, tai yra draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakarotinai, o taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia, kai asmuo, manantis, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turi teisę jį skųsti ar kitaip siekti jį peržiūrėti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakarotinai reikšti tapataus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2013; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
Kaip teisingai savo skunde nurodo pareiškėjas teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai teismas netenkina atsakovo vadovo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tai yra išsprendžia pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą, toks bylos rezultatas savaime nedraudžia ateityje reikšti tapatų reikalavimą – dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jeigu šis grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios gali sudaryti pagrindą tenkinti tokį ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2007/2011; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1681/2013, 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1918/2014).
Apeliacinis teismas, remdamasis bylos medžiaga, o taip pat vadovaudamasis pirmiau pateiktomis įstatymo nuostatomis ir teismų praktikos išaiškinimais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad šis pareiškėjo AB ,,Vingriai“ generalinio direktoriaus E. Q. D. L. R. M. pareiškimas traktuotinas kaip iš esmės tapatus jo ankstesniam pareiškimui išnagrinėtam Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1652-730/2014 (CPK 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Buvo minėta, kad apeliantas, nesutikdamas su šia teismo nutartimi tvirtina, jog paskutinio reikalavimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą pagrindas iš esmės skiriasi nuo ankstesnio, nes yra grindžiamas kitomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, užtikrinančiomis galimybes stabilizuoti įmonės finansinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais, perleidus turtą investuotojui (UAB ,,Ecornus“ 2015 m. spalio 8 d. pasiūlymas dėl įmonės aktyvų įsigijimo).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs minėtą civilinę bylą Nr. B2-1652-730/2014, išsamiai įvertinęs AB ,,Vingriai“ finansinius duomenis, apibūdinančius jos ūkinę-finansinę būklę, konstatavo, kad bendrovė atitinka nemokios įmonės statusą, įsiskolinimai kreditoriams yra ilgalaikiai, o parengti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ne tik faktinių bylos aplinkybių, bet ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų. Beje, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-557-407/2015).
Teismas sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantas, nagrinėjamos bylos medžiaga, rodo, kad naujų įrodymų, patvirtinančių tai, kad po ankstesnės civilinės bylos išnagrinėjimo minėtos įmonės padėtis suteikia pagrindą iš naujo – šeštą kartą, kelti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepateikta (CPK 185 straipsnis). Visų pirma, kaip teisingai nurodė teismas, apelianto pateiktas UAB ,,Ecornus“ pasiūlymas taip pat ir apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai, kurie prijungiami prie bylos ir vertinami (CPK 314 straipsnis), nesuteikia pagrindo išvadai, kad galimi teisiniai santykiai su UAB ,,Ecornus“ jau iš esmės ir teigiamai įtakojo įmonės finansinę padėtį, kreditorių interesus etc. Gi naujų įrodymų apie tai, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties priėmimo iki šios apeliacinės bylos nagrinėjimo jau yra pasiektas realus susitarimas, atliktos investicijos ar kt., tai yra atsirado naujas faktinis pagrindas vėl kelti bendrovės restruktūrizavimo klausimą, apeliantas, ginčydamas teismo nutartį, nepateikė, nors, kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, tikrinanti tiek teisinę, tiek faktinę skundžiamo procesinio sprendimo pusę, turinti teisę priimti naujus įrodymus ir jais remtis (CPK 314, 320 straipsniai). Dėl aukščiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiam teismui naujai pateikto UAB ,,Ecornus“ laiško turinys (<<AB ,,Vingriai“ aktyvų įsigijimui esame pasiryžę skirti iki 1 000 000 Eur. Nurodyta suma yra preliminari sandorio kaina, nustatyta atsižvelgiant į šiuo metu turimą informaciją. Galutinė sandorio kaina gali skirtis priklausomai nuo konkrečių sandorio sąlygų, pateiktos papildomos informacijos, derybų metu pasikeitusių aplinkybių.>>) – nepatvirtina atsiradus naujas ir iš esmės kitokias faktines aplinkybes, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku anksčiau išnagrinėtoje byloje ir kurios patvirtina apelianto teiginius apie naują faktinį pagrindą restruktūrizuoti bendrovę (CPK 178 straipsnis).
Taigi pirmosios instancijos teismas yra teisus skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad tiek naujai paduoto, tiek ankstesnio pareiškimo faktinis pagrindas, dalykas ir šalys nėra skirtingi ir tai sudaro teisinį pagrindą spręsti apie naujai šio pareiškimo tapatumą, kurį nustačius jį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, skundžiama teismo nutartimi taip pat pagrįstai nustatyta, kad pareiškimą teismui pateikė asmuo, neįgalintas bylą vesti.
Pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Tačiau juridinių asmenų atstovavimo taisyklės įtvirtintos ne tik CPK 55 straipsnyje, bet ir CPK 56 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir jų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi, minėta įstatymo norma įtvirtina dvi sąlygas asmeniui, siekiančiam atstovauti juridinį asmenį teisme: jis turi būti atstovaujamos įmonės darbuotojas ir turi turėti reikalaujamą išsilavinimą. Toks reglamentavimas atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-58/2014; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1882/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-563-464/2015 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškimą pasirašiusi N. K. atitinka darbuotojo išsilavinimui keliamus reikalavimus – nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti įrodymai, kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 178 straipsnis). Todėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas skundžiamoje nutartyje taip pat taikytas teisingai.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei AB „Vingriai“ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 8 punktai). Todėl šią teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta, nepasisakydamas dėl kitų jame, o taip pat vėlesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Kaip žinoma pagal teismų praktikos nuostatas, nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Apeliantas 2016 m. sausio 27 d. pateikė prašymą paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes jo nuomone bylos esmė gali būti tinkamai atskleista tik teismui išklausius šalių žodinius paaiškinimus.
Pagal CPK 336 straipsnį atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, taigi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).
Apeliacinis teismas, turėdamas omenyje šios kategorijos bylose esantį viešąjį interesą, pažymi, kad pirmiau jau buvo nurodyta, jog jau šeštąjį kartą inicijuojamas restruktūrizavimo bylos AB ,,Vingriai“ iškėlimas. Teismas sprendžia, kad čia įvertinta šios bylos medžiaga, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys, kurie rodo, kad ši bendrovė, atstovaujama profesionalių teisininkų – advokatų, turi gerą teisinį aptarnavimą / proceso teisės, be kita ko, atstovavimo klausimais, žinojimą, gausią teisminę praktiką, o taip pat faktas, kad Vilniaus apygardos teisme dar 2013 m. vasario 15 d. pradėta civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo AB ,,Vingriai“; kad bendraieškiais šioje byloje dalyvauja AB SEB bankas, T. Š., H. Č., UAB „Indebt“, UAB „Realm juridical“, UAB „Lamantinas“ ir UAB „Teisės ekspertai“, trečiųjų asmenų teisėmis – UAB „Amari Metals“, VSDFV Vilniaus skyrius, BUAB „Metira“, UAB „Serpantinas“ BUAB „Prooftools Machines“, UAB „Prekuva“, AB „Lukomas“; kad vien tik teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų į bylą įtrauktos VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodyta šios bendrovės skola 2015 m. kovo 24 d. sudarė 2 483 980,86 Eur (civilinė byla Nr. B2-3211-562/2016); kad pagal viešuosius duomenis (http://rekvizitai.vz.lt) apeliacinės bylos nagrinėjimo metu skola VSDFV biudžetui sudarė 2 147 778, 94 EUR (7 415 851,12 Lt), – leidžia daryti išvadą, kad šis asmuo turimomis teisėmis naudojasi labiau tuo tikslu, kad būtų užvilkintas bankroto bylos iškėlimas, o ne siekiant, kad iš tiesų būtų sudarytos realios sąlygos išsaugoti įmonę, plėtoti jos veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis, CPK 7, 8 straipsniai, 42 straipsnio 5 dalis, 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad toks procesinis šalies elgesys suteikia pagrindą spręsti dėl piktnaudžiavimo teisėmis ir inicijuoti klausimą dėl atitinkamos atsakomybės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.