Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ bei UAB „SMART SOLUTIONS“ atstovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-1490-777/2014 pagal ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ bei UAB „SMART SOLUTIONS“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ bei UAB „SMART SOLUTIONS“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydami iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės priteisti 14 000 000,00 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą). Prie tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kai teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą, yra ir Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – įgaliojimo vesti bylą kito asmens vardu neturėjimas.

Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė du ieškovai: G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ ir UAB „SMART SOLUTIONS“. Ieškovų vardu ieškinį pasirašė ir pateikė A. K. T., kuri, tiek ieškinyje, tiek ieškinio trūkumų ištaisyme įvardijo save minėtų įmonių atstove.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 55 straipsniu bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs G. M. įmonės teisinę veiklos formą, pažymi, kad remiantis Individualių įmonių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis individualių įmonių valdymą, individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Pagal Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalį individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas (nagrinėjamu atveju tai – G. M.). Individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti ir kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, tačiau apie tokį paskyrimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta Juridinių asmenų registrui (Individualių įmonių įstatymo 7 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre įrašomi juridiniai asmenys, tvarkomi duomenys apie įmones, jų pavadinimą, teisinę formą bei valdymo organo narius, todėl pasikeitus Juridinių asmenų registre kaupiamiems duomenims apie juridinį asmenį, įstatyme yra įtvirtinta pareiga įmonėms pranešti apie keičiamus duomenis Juridinių asmenų registrui (CK 2.66 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre kaupiamų duomenų pasikeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre (CK 2.66 str. 5 d.). Nors ieškinyje ir ieškinio trūkumų ištaisyme A. K. T. nurodo, kad yra G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ direktorė, pateikia įmonės savininko 2001-11-20 įsakymą „Dėl direktorės paskyrimo“ (b. l. 10), tačiau Juridinių asmenų registre esančioje informacijoje apie G. M. personalinę įmonę jokie duomenys, kurių pagrindu A. K. T. turėtų teisę atstovauti G. M. personalinę įmonę „Mados oazė“, neįregistruoti, A. K. T. nėra nurodyta Juridinių asmenų registre kaip šios įmonės direktorė, todėl ji neturi teisės vesti šio juridinio asmens bylos teisme (CPK 55 straipsnis).

A. K. T. į bylą taip pat pateikė 2012 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. K1AK-6716 (b. l. 66-68), kuriuo G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ savininkas įgaliojo A. K. T. atstovauti įmonę visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei suteikė teisę atstovauti įmonę teismuose. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir jų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Minėta įstatymo norma įtvirtina dvi sąlygas asmeniui, siekiančiam atstovauti juridinį asmenį teisme: jis turi būti atstovaujamos įmonės darbuotojas ir turi turėti reikalaujamą išsilavinimą. Kadangi atstovų ratas civiliniame procese yra ribojamas, o į bylą, kartu su teismui pateiktais dokumentais nepateikti įrodymai, kad A. K. T. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ darbuotoja, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. K. T. neatitinka nei vieno iš šių reikalavimų.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, tiek bylos medžiaga, tiek išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nesant įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad A. K. T. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 2 dalies, Civilinio proceso kodekso 55 straipsnio pagrindu ar kitu teisiniu pagrindu turi teisę, atstovaudama G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ interesus, vesti nurodyto juridinio asmens bylą teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti A. K. T. pateiktą ieškinį kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. T., apeliacinės instancijos teismui nepateikdama jokių naujų savo atstovavimo teisę pagrindžiančių duomenų, nagrinėjamu atveju atskirajame skunde vėlgi nurodo save kaip G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atstovę, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.)

Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo bei 2013-10-17 vienintelio akcininko sprendimo (b. l. 12, 54-56), matyti, kad A. K. T. nuo 2010-10-08 yra UAB „SMART SOLUTIONS“ vadovė, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 55 straipsniu, A. K. T. turi teisę teisme atstovauti ieškovą UAB „SMART SOLUTIONS“.

Atskirojo skundo dėl atskiros pirmosios instancijos teismo nutarties reikalavimas konkrečiu atveju negali būti tapatinamas su ieškinio reikalavimu atlyginti žalą (b. l. 3-6), o atskirojo skundo reikalavimas visais atvejais privalo būti siejamas išimtinai su CPK 337 straipsnyje nurodytomis apeliacinės instancijos teismo teisėmis, t. y. apeliantas gali prašyti: palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nagrinėjamu atveju UAB „SMART SOLUTIONS“ 2014 m. rugsėjo 3 d. gautu atskiruoju skundu (b. l. 93) prašo atlyginti žalą, kas konkrečiu atveju negali būti atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalyku, tačiau atsižvelgiant į ieškovo procesinių dokumentų reikalavimus bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.) laikytina, kad atskiruoju skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Taigi esminis ieškovo UAB „SMART SOLUTIONS“ atskirojo skundo reikalavimas yra susijęs su nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio dėl žalos atlyginimo (b. l. 3-6) priėmimu.

Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio aprašomojoje dalyje ieškovai nurodo, kad kreipiasi į teismą dėl 14 000 000,00 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės priteisimo. Teismo prašo įpareigoti atsakovą 2003-02-17 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.N21/2003-0008 9 eilutėje įrašyti 36 403,62 Lt sumą, bei šią sutartį laikyti negaliojančia. Ieškovų reikalavimas ieškinio rezoliucinėje dalyje yra nesuformuluotas, t.y. nenurodyta ko prašo ieškovai.

Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.

Apeliacinio teismo nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas UAB „SMART SOLUTIONS“, suformulavęs ieškinio dalyką (priteisti 14 000 000,00 Lt turtinę ir neturtinę žalą) neatskleidė ieškinio faktinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus atsakovui dėl žalos priteisimo. Ieškinyje nėra visiškai jokių nuorodų iš ko kildinama žala, t. y. neįvardijama kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius ieškovo jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodoma, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, neįvardyti neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo UAB „SMART SOLUTIONS“ ieškinys, neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Ieškovo pateiktame ieškinio trūkumų ištaisyme, teismo nurodyti ieškinio trūkumai taip pat nepašalinti.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį nėra pagrindo. Kita vertus, pažymėtina, kad pašalinus visus Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje (b. l. 42-44) nurodytus trūkumus, ieškovas turi teisę iš naujo pateikti ieškinį pirmosios instancijos teismui, taip pat apsvarstant galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 str. 5 d., 160 str. 1 d. 7 p., 161 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties.

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį nepakeistą.