Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ bei UAB „SMART SOLUTIONS“ atstovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį bei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-5952-340/2013 pagal ieškovų G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ bei UAB „SMART SOLUTIONS“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ bei UAB „SMART SOLUTIONS“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami priteisti 13 mln. Lt iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės abiejų ieškovų naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl ieškovo G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ieškinio

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą). Prie tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kai teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą, yra ir Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – įgaliojimo vesti bylą kito asmens vardu neturėjimas.

Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė du ieškovai: G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ ir UAB „SMART SOLUTIONS“. Ieškovų vardu ieškinį pasirašė ir pateikė teismui A. K. T., įvardijusi save minėtų įmonių atstove. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atstovė neturi įgaliojimų veikti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu, ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). A. K. T. su teismo išvada nesutinka ir teigia turinti teisę atstovauti teisme G. M. personalinę įmonę „Mados oazė“.

Juridinių asmenų atstovavimo teisme tvarką nustato Civilinio proceso kodekso nuostatos. Remiantis Civilinio proceso kodekso 55 straipsniu bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

Siekdamas įvertinti A. K. T. teisę veikti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu ir interesais teisme, teismas vertina jos teisę atstovauti juridiniam asmeniui. Nors atskirajame skunde A. K. T. nurodo, kad yra G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ direktorė, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs G. M. įmonės teisinę veiklos formą, pažymi, kad remiantis Individualių įmonių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis individualių įmonių valdymą, individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Pagal Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalį individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas (nagrinėjamu atveju tai – G. M.). Individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti ir kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, tačiau apie tokį paskyrimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta Juridinių asmenų registrui (Individualių įmonių įstatymo 7 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre įrašomi juridiniai asmenys, tvarkomi duomenys apie įmones, jų pavadinimą, teisinę formą bei valdymo organo narius, todėl pasikeitus Juridinių asmenų registre kaupiamiems duomenims apie juridinį asmenį, įstatyme yra įtvirtinta pareiga įmonėms pranešti apie keičiamus duomenis Juridinių asmenų registrui (CK 2.66 str. 3 d.). Juridinių asmenų registre kaupiamų duomenų pasikeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre (CK 2.66 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad jei G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ direktore būtų buvusi paskirta A. K. T., apie juridinio asmens valdymo organo paskyrimą ne vėliau kaip per penkias dienas privalėjo būti pranešta Juridinių asmenų registrui. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus Juridinių asmenų registre esančią informaciją apie G. M. personalinę įmonę paaiškėjo, kad jokie duomenys, kurių pagrindu A. K. T. turėtų teisę atstovauti G. M. personalinę įmonę „Mados oazė“, neįregistruoti, A. K. T. nėra nurodyta Juridinių asmenų registre kaip šios įmonės direktorė, todėl ji neturi teisės vesti šio juridinio asmens bylos teisme (CPK 55 straipsnis).

A. K. T. į bylą taip pat pateikė 2012 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro patvirtintą įgaliojimą Nr. K1AK-6716 (b. l. 23-25), kuriuo G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ savininkas įgaliojo A. K. T. atstovauti įmonę visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei suteikė teisę atstovauti įmonę teismuose. Atstovų ratas civiliniame procese yra ribojamas. Teismas pripažįsta, jog A. K. T. negali būti priskirta nei vienai iš atstovų grupių, numatytų CPK 56 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir jų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Minėta įstatymo norma įtvirtina dvi sąlygas asmeniui, siekiančiam atstovauti juridinį asmenį teisme: jis turi būti atstovaujamos įmonės darbuotojas ir turi turėti reikalaujamą išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad A. K. T. atitinka bent vieną iš šių reikalavimų. Kartu su teismui pateiktais dokumentais nepateikti įrodymai, kad A. K. T. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ darbuotoja.

Civilinės bylos medžiaga ir išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nesant įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad A. K. T. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 2 dalies, Civilinio proceso kodekso 55 straipsnio pagrindu ar kitu teisiniu pagrindu turi teisę atstovauti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ interesus, vesti nurodyto juridinio asmens bylą teisme, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti A. K. T. pateiktą ieškinį kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Dėl ieškovo UAB „SMART SOLUTIONS“ ieškinio

Išsamiai susipažinus su civilinės bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. K. T. yra UAB „Smart Solutions“ vadovė (tai patvirtina išplėstinis išrašas iš Juridinių asmenų registro bei 2013-10-17 vienintelio akcininko sprendimas (b. l. 60)), todėl remiantis Civilinio proceso kodekso 55 straipsniu, pripažįstama, kad A. K. T. turi teisę teisme vesti UAB „SMART SOLUTIONS“ bylą.

Nors atskirajame skunde nėra nurodyta argumentų dėl skundžiamoje nutartyje įvardintų ieškinio trūkumų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog UAB „SMART SOLUTIONS“ ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų.

Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.

Ieškovas UAB „SMART SOLUTIONS“ ieškiniu prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės priteisti 13 mln. Lt žalos atlyginimą. Savo reikalavimą (ieškinio dalyką) grindžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų netinkamai atliktais veiksmais, taip pat nurodo, jog atlikto audito duomenimis įmonės žala per mėnesį sudaro 5 120 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad ieškovas UAB „SMART SOLUTIONS“, suformulavęs ieškinio dalyką (priteisti 13 mln. Lt žalą) neatskleidė ieškinio faktinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus atsakovei dėl žalos priteisimo. Ieškinyje nėra visiškai jokių nuorodų iš ko kildinama žala, t. y. neįvardijama kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius ieškovo jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodoma, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, neįvardyti neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt. Todėl ieškovas UAB „SMART SOLUTIONS“ privalo patikslinti ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą bei pateikti išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui UAB „SMART SOLUTIONS“ terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.