- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2-563-464/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Antstolių rūmams, Policijos departamentui
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-966-513/2015, kuria atsisakyta priimti G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Antstolių rūmams, Policijos departamentui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai G. M. PĮ „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ 2015-01-14 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Antstolių rūmams, Policijos departamentui dėl Konstitucinių teisių pažeidimo, Europos Konvencijos žmogaus teisių pažeidimų, žmogaus laisvės suvaržymų ir apribojimų, reideriavimo, reketo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo socialiai remtiniems žmonėms, atimant darbą ir pragyvenimo šaltinį nuo 2001 metų lapkričio mėnesio iki dabar, prašydama iš kiekvieno atsakovo priteisti 100 000 Eur turtinės bei neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015-01-19 nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, padaręs išvadą, kad ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ir pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Teismas nustatė, kad abiejų ieškovų G. M. PĮ „Mados oazė“ bei UAB „Smart Solutions“ vardu ieškinį pasirašė A. K. T.. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis A. K. T. yra tik UAB „Smart Solutions“ vadovė ir turi teisę veikti šio juridinio asmens vardu. Įrodymų, kad A. K. T., pasirašiusi ieškinį ir kito ieškovo - G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ vardu, būtų šios įmonės valdymo organas (CPK 55 str.) arba turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą darbuotojas (CPK 56 str. 2 d.), nepateikta. Todėl ieškinį G. M. PĮ „Mados oazė“ vardu pareiškė neįgaliotas bylą vesti asmuo. Kitas vertus, kadangi šis ieškinys nėra pareikštas dėl žalos atlyginimo CPK 30 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais, jis turi būti reiškiamas pagal atsakovų juridinių asmenų buveinių vietą (CPK 29 str., 30 str. 7 d., 179 str. 3 d.). Teismas pažymėjo, kad ieškinio priėmimo stadijoje negalima nustatyti, kad reikalavimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra didesnė nei 43 500 Eur, o visas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai (CPK 26 str., 27 str. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai G. M. PĮ „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pradėti civilinį procesą.
Nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta bei priimta siekiant paslėpti nusikalstamas veikas, ją priėmusi teisėja padarė grubius etikos ir darbinės veiklos pažeidimus, piktnaudžiavo tarnybiniais įgaliojimais, supainiojo viešus ir privačius interesus, neatliko jai priskirtų pareigų. Tokiu būdu buvo pažeista Konstitucija, teisingumo principai bei padaryta žala ieškovų įmonėms.
Motyvuojamoji dalis
IV Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teisme skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio dokumento teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamoje byloje įvertintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovo G. M. PĮ „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ Klaipėdos apygardos teismui paduoto ieškinio priėmimo klausimą.
Dėl ieškovo G. M. PĮ „Mados oazė“ ieškinio reikalavimų
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Tai, kad asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisę kreiptis į teismą), dar nereiškia, kad jo pareiškimas bus priimtas ir prasidės civilinis procesas. Šią procesinę teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų. Viena tokių sąlygų yra įgaliojimų vesti bylą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas, turėjimas (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).
Byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė du ieškovai, juridiniai asmenys, G. M. PĮ „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“. Abiejų ieškovų vardu ieškinį pasirašė ir pateikė teismui A. K. T., įvardijusi save minėtų įmonių atstove. Savo atstovavimo faktui pagrįsti ji pateikė Juridinių asmenų registro išrašą, tvirtinantį, ją esant įmonės UAB „Smart Solutions“ vadove (b. l. 27-29) bei 2012-08-27 Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro patvirtintą įgaliojimą Nr. K1AK-6716, suteikiantį teisę A. K. T. atstovauti G. M. PĮ „Mados oazė“ visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei teismuose (b. l. 24-26).
Juridiniai asmenys gali būti ieškovu ir atsakovu teisme bei įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.33 str. 1 d., 2.74 str. 1 d., 2.81 str. 1 d.). Juridinių asmenų atstovavimo teisme tvarką nustato CPK nuostatos. Remiantis CPK 55 straipsniu bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Byloje esantis G. M. PĮ „Mados oazė“ juridinių asmenų registro išrašas tvirtina, jog A. K. T. nėra šios individualios įmonės nei valdymo organas, nei dalyvis (b. l. 5). Kitų duomenų, leidžiančių pripažinti tinkamo atstovavimo aplinkybę, nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad A. K. T. neturi teisės vesti šio juridinio asmens bylos teisme CPK 55 straipsnio pagrindu.
Juridinių asmenų atstovavimą reglamentuoja ir CPK 56 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir jų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi minėta įstatymo norma įtvirtina dvi sąlygas asmeniui, siekiančiam atstovauti juridinį asmenį teisme: jis turi būti atstovaujamos įmonės darbuotojas ir turi turėti reikalaujamą išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad A. K. T. atitinka bent vieną iš šių reikalavimų - teismui nepateikti įrodymai, kad A. K. T. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir kad ji yra G. M. PĮ „Mados oazė“ darbuotoja.
2012-08-27 Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro patvirtintas įgaliojimas, G. M. PĮ „Mados oazė“ savininko išduotas A. K. T. atstovauti įmonę teismuose, taip pat nelaikytinas tinkamą atstovavimo faktą pagrindžiančiu dokumentu, kadangi atstovų ratas civiliniame procese yra ribojamas (CPK 56 str. 1 d.). Tokiu atveju sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. T. negali būti priskirta nei vienai iš atstovų grupių, numatytų CPK 56 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose ir vesti nurodyto juridinio asmens bylą teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti G. M. PĮ „Mados oazė“ pateiktą ieškinį kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Dėl ieškovo UAB „Smart Solutions“ ieškinio reikalavimų
Ieškovo UAB „Smart Solutions“ ieškinio pirmosios instancijos teismas nepriėmė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvirtintu pagrindu, nusprendęs, jog ieškinys nėra teismingas Klaipėdos apygardos teismui. Tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui šios bylos situacijoje apeliacinės instancijos teismas pritaria.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui taip pat yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Remiantis teritorinio teismingumo taisyklėmis paskirstoma teismų kompetencija tarp tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų, priklausomai nuo rūšinio teismingumo. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ir kelių susijusių bylų teismingumą. Bendro teritorinio teismingumo taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą, jeigu asmuo yra juridinis – pagal juridinio asmens buveinę, jeigu atsakovas yra valstybė ar savivaldybė – pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 str.). Pagal alternatyvųjį teritorinį teismingumą įstatymas nurodo galimybę bylą nagrinėti dviejuose ar daugiau tos pačios grandies teismų. Konkretų teismą pasirenka ieškovas (CPK 30 str. 12 d.). Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau bei patogiau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Antai, ieškiniai dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 7 d.). Minėtos normos lingvistinis aiškinimas teikia pagrindą išvadai, kad ieškinį pagal šią, ieškovo pasirinkimui nustatytą teismingumo taisyklę, gali pareikšti tik ieškovas, turintis gyvenamąją vietą, t. y. fizinis, o ne juridinis asmuo. Pirmosios instancijos teismo įvertintas ieškinio turinys bei jame išdėstyti reikalavimai, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys pagrįstai leido jam pripažinti, kad nagrinėjamu atveju sąlygos CPK 30 straipsnio 7 dalyje numatytam teismingumui taikyti (pagal ieškovo, fizinio asmens, gyvenamąją vietą) nesusiklostė. Atsižvelgus į tai, kad atsakovais šioje byloje nurodyti valstybės institucijos bei juridiniai asmenys, toks ieškinys reiškiamas pagal bendrąjį teritorinį teismingumą, pagal atsakovų buveines, nurodytas Juridinio asmenų registre, kurios yra Vilniuje.
Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka. Aktualu ir tai, kad jokių abejonių dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių teismingumo klausimus, netinkamo aiškinimo bei taikymo atskirajame skunde neišsakyta, apsiribojant deklaratyviais ir nieko nepagrįstais teiginiais apie teismo piktnaudžiavimą ir pareigų nevykdymą ar Konstitucijos pažeidimą. Tačiau tokia ieškovo subjektyvi nuomonė skundžiamos nutarties teisėtumu bei pagrįstumu abejoti neleidžia ir nesuponuoja kitokio teismingumo klausimo išsprendimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Smart Solutions“ ieškinio pagrindu nurodo faktinių aplinkybių visumą, su kuria susipažinus negali būti padaryta išvada, jog ieškinys dėl galimos žalos, nagrinėjant šią civilinę bylą, galėtų būti reiškiamas ir pagal ieškovo - juridinio asmens - buveinės vietą, t. y. Klaipėdos mieste. Atskirajame skunde taip pat nenurodoma jokių argumentų, leidžiančių aiškiau identifikuoti ieškinio faktinį pagrindą, kuri žalos dalis yra turtinė, kuri žalos dalis neturtinė, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nagrinėjamos bylos teismingumo. Civilinis procesas yra grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais, vyksta pagal įstatymu nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai (CPK 12 str., 13 str.). Teismų praktikoje šiuo klausimu ne kartą yra nurodyta, kad šių principų užtikrinimas, nagrinėjant bylą, lemia tinkamą šalių konstitucinės teisės į teisingą teismą įgyvendinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pagrįstai atkreipė dėmesį ir į rūšinį šios bylos teismingumo aspektą, pažymėdamas, jog tik bylas, kuriose turtino reikalavimo suma didesnė nei 43 500 Eur, nagrinėja apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, o bylos dėl neturtinės žalos priteisimo teismingos apylinkių teismams (CPK 27 str. 1 p.).
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, atskirojo skundo argumentai (iš esmės jų nebuvimas) nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.