Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. ir jo atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus prašymą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. ir jo atstovo advokato A. Jaskelevičiaus prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

4.1. Prašyme teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminį proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui. Iš bylos duomenų matyti, kad P. J. klaidingai suprato kito automobilio apgadinimo laipsnį ir iš įvykio vietos pasitraukė neturėdamas tyčios išvengti atsakomybės. Teismai, pasak pareiškėjų, nepagrįstai pripažino, kad P. J. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra kaltas, nes apie automobilio apgadinimą jis sprendė ne pagal stovėjusiam automobiliui padarytos žalos dydį, o tik pagal jo vairuojamo automobilio galinio bamperio apibraižymą, kurio dėl regėjimo problemų iš arti negalėjo objektyviai įvertinti, be to, turėjo ne tik regos, bet ir kitų sveikatos sutrikimų (buvo operuotas), dėl kurių įvykio dieną lankėsi Kretingos ligoninėje (tai patvirtina liudytojo A. B. parodymai, fotolentelės, gydytojo pažyma apie P. J. regos sutrikimus). Teismo išvada apie automobilio „Audi A3“ sugadinimų akivaizdumą nepagrįsta bylos įrodymais, juolab būtina atsižvelgti į tai, kad šis automobilis stovėjo neleistinoje vietoje, t. y. įvažiavime (išvažiavime) į (iš) aikštelės (KET 150.10 punktas). Pareiškėjai daro išvadą, kad jei minėtas automobilis būtų pastatytas tam skirtoje vietoje, įvykio nebūtų buvę. Aplinkybės, kad informavus Kelių policiją apie eismo įvykį ir šiai pareikalavus P. J. nedelsdamas atvyko į įvykio vietą ir pateikė savo automobilį apžiūrai, turėjo galiojantį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą, byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykis buvo sukeltas P. J. būnant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, per 40 vairavimo stažo metų jis nebuvo padaręs panašaus pobūdžio pažeidimo, rodo, kad jis nenorėjo išvengti padarytos žalos atlyginimo, o tik nesuvokdamas daromo teisės pažeidimo ir jo pasekmių bei kitam asmeniui padarytos turtinės žalos, nors pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tyrimo neapsunkino. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į realų P. J. patirtų piniginių nuostolių dydį (1154,67 Eur), teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę (P. J. yra septyniasdešimt dvejų metų sulaukęs asmuo, kada paskirtas apribojimas pasibaigs, jam reikės perlaikyti vairuotojo egzaminus) ir teigia nebuvus jokios priežasties sąmoningai nepildyti eismo įvykio deklaracijos ir nepranešti apie įvykį. Be to, P. J. geranoriškai atlygino UAB „Gjensidige“ patirtą 286,67 Eur žalą dėl šio eismo įvykio, taip pat sumokėjo jam paskirtą baudą.

4.3. Pareiškėjai, be to, pažymi, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015). Pareiškėjai taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse atkreipė dėmesį į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį esant savo pavojingumu labai skirtingoms situacijoms: tiek tada, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė, ir pan. Parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, taiko ATPK 30¹ straipsnį, mažindamas skiriamas nuobaudas, sutrumpindamas teisės vairuoti atėmimo terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-57-139/2015, 2AT-53-697/2015). Pareiškėjai mano, kad, atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, P. J. paskirta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir gaunamoms senatvės pensijos išmokoms. Pareiškėjai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimis atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, teigia, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktika įtvirtina, kad nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹straipsnio nuostatos.

4.4. Be to, anot pareiškėjų, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) už P. J. padarytą veiką numato švelnesnę atsakomybę negu Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tad, vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, taikytinas švelnesnis įstatymas – ANK 426 straipsnis.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. ir jo atstovo advokato A. Jaskelevičiaus prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo

7. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

7.1. Byloje nustatyta, kad P. J. 2016 m. kovo 8 d., apie 9.25 val., Kretingoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Nissan Primera“ (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų saugumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Audi A3“ (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

7.2. Už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą P. J. nubaustas 28 Eur bauda. To, kad jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, pareiškėjai neginčija.

8. Pirmąjį prašymą pareiškėjai motyvuoja tuo, kad abiejų instancijų teismai, pripažindami, jog P. J. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepagrindė motyvuotu bylos duomenų įvertinimu, kad apskritai jo kaltė tyčia pasitraukus iš eismo įvykio vietos, taip pažeidžiant KET taisykles, nenustatyta.

8.1. Pareiškėjų prašyme nurodomi argumentai, kuriais remiantis grindžiamas toks prašymas, atmestini, jais remiantis naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti konstatuojant, kad nubaustojo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. subjektyviojo požymio – tyčios, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8.2. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Taikydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį kiekvienu atveju teismas turi nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, jog iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, taip pat savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai pripažino, kad P. J. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos. P. J. gynybos versijos teismų sprendimuose yra išanalizuotos ir motyvuotai atmestos. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarime įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, išdėstyti, P. J. kaltė – tyčia ir jos turinys – atskleistas įvertinus liudytojo A. B. (mačiusio ir eismo įvykio, ir pasitraukimo iš įvykio vietos, aplinkybes) paaiškinimus, liudytojų policijos pareigūnų E. V. ir I. Š. parodymus, duomenis, užfiksuotus eismo įvykio vietos schemoje, fotolenteles, iš kurių matyti akivaizdūs automobilių apgadinimai, ir kitus bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nubaustojo P. J. apeliacinį skundą, pripažino, kad įrodymų vertinimo klaidų nebuvo padaryta, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog P. J. suvokė ir suprato, kad automobilių aikštelėje, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį kitą automobilį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tyčia iš eismo įvykio vietos pasitraukė, yra pagrįsta ir teisinga. Nesutikti su teismų sprendimuose padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nagrinėjant bylą esminių proceso teisės pažeidimų nebuvo padaryta, pagal nustatytas bylos aplinkybes P. J. ATPK 130 straipsnio 1 dalis taikyta tinkamai, t. y. nustačius jo veikoje visus ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymius.

8.3. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-57-139/2015). Dėl to pareiškėjų prašyme nurodomos aplinkybės, kad P. J. eismo įvykio metu buvo blaivus, pareigūnams pareikalavus nedelsiant atvyko į įvykio vietą ir pateikė savo automobilį apžiūrai, turėjo galiojantį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą, per keturiasdešimt vairavimo stažo metų nėra padaręs panašaus pažeidimo, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinamos kaip šalinančios P. J. atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Minėtos aplinkybės savaime nepaneigia teismų išvadų dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis.

9. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį P. J. nubaustas 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

9.2. Be to, pareiškėjai pažymi, kad pagal šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų <...>. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Tai reiškia, kad šiuo metu už tokį patį pažeidimą yra numatyta švelnesnė atsakomybė, o ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Todėl yra pakankamas pagrindas pakeisti byloje paskirtą nuobaudą, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 426 straipsnio nuostatos yra švelninančios administracinę atsakomybę, todėl turi atgalinio veikimo galią ir taikytinos nagrinėjamoje byloje.

9.3. Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjų dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas, patvirtindamas naują Administracinių nusižengimų kodeksą, nustatė ir šio kodekso įgyvendinimo tvarkos, ir jo atgalinio veikimo taisykles. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nurodyti švelnesnės administracinės atsakomybės atvejai, kada administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., perkvalifikuojamas pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, arba asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo tvarka numatyta minėto įstatymo 4 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje (4 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas priimdamas naują įstatymą – Administracinių nusižengimų kodeksą, jo 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste nenumatė neriboto jo nuostatų atgalinio veikimo, t. y. nenumatė, kad vykstant procesui dėl administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo veikos būtų perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais. Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, kurios paskirtis – ištaisyti padarytas materialiosios ir (ar) proceso teisės taikymo klaidas pagal nustatytas bylos aplinkybes. Naujai priimto administracinę atsakomybę numatančio įstatymo, turinčio atgalinio veikimo galią, taikymas nėra siejamas su administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo pagrindais, todėl, kai nagrinėjama atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla, naujo administracinę atsakomybę numatančio įstatymo taikymo ir atitinkamai veikų perkvalifikavimo klausimai negali būti sprendžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-697/2017, 2AT-7-14-303/2017).

9.4. Nagrinėjamoje byloje P. J. administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarė 2016 m. kovo 8 d., už jį nubaustas Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu, priimtas nutarimas paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi.

9.5. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje daromas išvadas grindžia ATPK normomis, galiojusiomis tiek P. J. padaryto pažeidimo, tiek ir dėl to priimtų teismų sprendimų metu.

Motyvuojamoji dalis

9.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

9.7. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-2014). Teisinga ir protinga laikytina nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

9.8. Pagal teismų nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad P. J. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nėra didelė ir ji atlyginta. P. J. atsakomybę sunkinančių ar kitokių pareiškėją neigiamai apibūdinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi. Skirdamas nuobaudą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad P. J. anksčiau jau buvo vieną kartą baustas administracine tvarka. Tačiau pažymėtina, kad iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį P. J. baustas 2003 m. sausio 15 d. 100 Lt (28 Eur) dydžio bauda, kuri tą pačią dieną buvo sumokėta (ATPK 36 straipsnis), pažeidimas buvo padarytas prieš keturiolika metų. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs šešiasdešimt penkerių metų amžiaus. P. J. veikų padarymo metu buvo sulaukęs septyniasdešimt dvejų metų amžiaus, tad ši atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė jam turėjo būti pripažinta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad P. J. ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ATPK straipsnį jam (gaunančiam apie 300 Eur pensiją) paskirta 868 Eur dydžio bauda. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti P. J. paskiriant, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones terminą, t. y. sumažinant jį iki vienerių metų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį pakeisti.

Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį P. J. paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki vienerių metų.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šią nuobaudą bei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 868 Eur dydžio baudą subendrinti su pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 28 Eur dydžio bauda ir P. J. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 868 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Kitas Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.