- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- 1S-128-487/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- J. R.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius, Dainius Svirinavičius
- Kategorijos
- 2.5.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjus nuteistojo J. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas advokato Dainiaus Svirinavičiaus prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino taikymo nuteistajam J. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu J. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį trejų metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2007 m. lapkričio 11 d.
2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi J. R. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nustatant įpareigojimus: 4 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančio organo leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi, tenkinant J. R. prašymą, buvo panaikinti J. R. skirti įpareigojimai, tačiau 2009 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ši Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis panaikinta.
4. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi J. R. panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 metus 7 mėnesius.
5. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi nuteistojo J. R. skundas atmestas ir palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis.
6. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi netenkintas nuteistojo J. R. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus prašymas taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 96 straipsnio 1 dalį ir atleisti jį nuo likusios neatliktos bausmės dalies, suėjus nuosprendžio vykdymo senaties terminui, kadangi konstatuota, jog BK 96 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas, kada nuosprendis nebegali būti vykdomas, nėra suėjęs.
II. Skundo teisiniai argumentai
7. Nuteistojo J. R. gynėjas advokatas D. Svirinavičius skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: vadovaujantis BK 96 straipsniu bei BPK 362 straipsniu, J. R. atleisti nuo bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, vykdymo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.
7.1. Gynėjas skunde nurodo, jog priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, J. R. nevengė atlikti Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kauno apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartyje konstatuota, jog nuteistojo J. R. elgesys rodo, kad jis yra pasitaisęs ir šiuo metu tikslai, kurių buvo siekiama bausme, yra pasiekti. Praėjus aptariamos nutarties apskundimo terminui ir įsitikinus, kad ta nutartis neapskųsta ir yra įsiteisėjusi, J. R. 2009 m. pradžioje išvyko į Norvegijos Karalystę pas savo šeimą ir visą laiką gyveno. Norvegijos Karalystėje nuteistasis nesislapstė, nepadarė jokių teisės pažeidimų, lankė norvegų kalbos kursus, ieškojo darbo per Norvegijos darbo ir socialinės gerovės tarnybą, dirbo, kurį laiką dirbo nuotoliniu būdu ir Lietuvos Respublikos klube, augino vaiką, gimusį 2009 m. gruodžio 6 d., 2010 m. birželio 7 d. Lietuvos ambasadoje Osle jam buvo pakeistas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, išduotas vairuotojo pažymėjimas.
7.2. Gynėjas taip pat nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, kuria atnaujintas J. R. praleistas terminas paduoti skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties, be kita ko buvo konstatuota, kad: J. R. po teismo paskirtų įpareigojimų panaikinimo išvyko gyventi į Norvegiją, dėl ko jam ir nebuvo įteiktas šaukimas į teismo posėdį; apie jo atžvilgiu priimtą nutartį dėl lygtinio paleidimo panaikinimo sužinojo tik Norvegijos teismuose; panaikinus lygtinį paleidimą, jis nebuvo suimtas, išvyko gyventi į Norvegiją; dėl teisminių institucijų procesinių sprendimų priėmimo vilkinimo asmeniui negali būti varžomos teisės laisvai judėti, jeigu jei jos nėra apribotos; akivaizdu, kad nuteistas žmogus, kuriam 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi buvo panaikinti teismo paskirti įpareigojimai, ir nuo šios nutarties praėjus pakankamai daug laiko, neprivalo būti namuose nustatytu laiku, iki kol teismas 2009 m. balandžio 15 d. nusprendė panaikinti 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį ir pasiųsti jį atlikti neatliktą bausmės dalį; tai akivaizdžiai prieštarauja protingumo ir teisingumo principui, ir J. R. kaltės šiuo atžvilgiu čia nėra; jis visiškai pagrįstai išvyko į Norvegiją, nepažeisdamas jam teismo paskirtų įpareigojimų.
7.3. Be to, gynėjas pažymi, jog Norvegijos Karalystės Bergeno apygardos teismas, 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje dėl J. R. perdavimo Lietuvos Respublikai atsisakymo konstatavo, kad: J. R. Norvegijoje gyvena ilgiau nei du metus; pasibaigus apeliacijos pateikimo terminui J. R. manė, kad 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimas įsiteisėjo ir jautėsi pasitikintis savimi, drauge su sugyventine išvyko į Norvegiją ieškoti darbo, dabar jie įsikūrę Norvegijoje, susilaukė vaiko, J. R., kai sugyventinė dirba, rūpinasi vaiku; pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 (1) straipsnį kiekvienas žmogus turi teisę į sąžiningą procesą; kyla abejonės, ar Lietuvos Respublikos institucijos laikėsi pareigų įspėti J. R. apie teismo posėdį, t. y. apie teismo posėdžius, kuriuose 2009 m. birželio 11 d. nutartimi panaikinta 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis.
7.4. Nuteistojo gynėjas taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2011, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens paieškos paskelbimas ir jos formalus vykdymas, nerandant tokio asmens, dar savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, ir daro išvadą, jog nuteistasis Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikti nevengė.
Šalies argumentai
7.5. Gynėjo nuomone, akivaizdu, jog J. R. yra padaręs teisingas išvadas, iš esmės pakeitęs savo gyvenimo būdą, laikosi įstatymų ir daugiau nenusikals. Tuo tarpu realus laisvės atėmimas šiuo metu itin neigiamai įtakotų jo stiprius, per eilę metų metus susiformavusius socialinius ryšius ir pastangas pakeisti gyvenimo būdą. Svarbu įvertinti tai, kad nuo padarytų nusikalstamų veikų praėjo daugiau kaip 16 metų, per visą tą laiką J. R. gyveno nepriekaištingai. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tame tarpe bausmės tikslas pataisyti asmenį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimu darymui, yra pasiekti.
7.6. Gynėjas nurodo, jog suformuota teismų praktika patvirtina, jog, esant panašaus pobūdžio aplinkybėms, teismai taiko apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį ir nuteistuosius atleidžia nuo bausmės, suėjus apkaltinamųjų nuosprendžių vykdymo senaties terminui (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-267-366/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-457-290/2016, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-61-174/2017, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-286-334/2016, Lietuvos apeliacinis teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-67/2013, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-l93-366/2015 ir kt.).
Šalies argumentai
7.7. Gynėjas taip pat teigia, jog priėmus Kauno apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį ir ją panaikinus, vėliau buvo priimtos atskiros nutartys, tačiau nė vienoje jų nebuvo nagrinėtas klausimas dėl 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžio vykdymo senaties suėjimo. Todėl nė viena iš tų nutarčių nesudaro pagrindo atmesti nuteistojo J. R. gynėjo prašymo atleisti nuteistąjį nuo bausmės, paskirtos minėtu nuosprendžiu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.
7.8. Gynėjo nuomone, byloje esantys aktualūs duomenys leidžia daryti išvadą, jog bausmės paskirtis ir Bausmių vykdymo įstatymo paskirtis J. R. atžvilgiu buvo įgyvendinti 2008 m. gruodžio 24 d. priimta nutartimi.
Šalies argumentai
7.9. Be to, gynėjas nurodo, jog nuteistajam J. R. kalint Lietuvoje, Norvegijoje gyvenanti jo šeima gyvena be partnerio/sugyventinio, tėvo ir ekonominiu, fiziniu, psichologiniu, socialiniu atžvilgiu yra itin sunkioje padėtyje. Šeimos padėtis dar labiau komplikavosi, esant koronoviruso pandemijai, nes nuteistojo partnerė I. S. yra gydytoja ir turi nuolat dirbti gydymo įstaigose, todėl nėra kam prižiūrėti dviejų mažamečių vaikų. Gynėjo nuomone, tokia nuteistojo bei jo šeimos situacija gali būti prilyginama socialinio pobūdžio kankinimui, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikoje galiojančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normos imperatyviai draudžia žmonių kankinimą.
7.10. Gynėjas teigia, jog skundžiamoje nutartyje neteisingai taikomos BK normos, nurodant, kad nuosprendžio vykdymo senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo Kauno miesto apylinkės teismo nutarties panaikinti J. R. lygtinį paleidimą įsiteisėjimo dienos, kadangi BK 96 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis nuteistojo J. R. atžvilgiu priimtas 2007 m. gegužės 28 d. ir įsiteisėjo 2007 m. lapkričio 15 d. Taigi, dešimties metų terminas vykdyti nuosprendį suėjo vėliausiai 2017 m. lapkričio 15 d. ir senaties terminas J. R. atžvilgiu jo perdavimo Lietuvos Respublikai bei konvojavimo į Lietuvos Respubliką iš Ispanijos Karalystės laikui (2019 m. lapkričio 27 d. – 28 d.) jau buvo suėjęs.
7.11. Gynėjas taip pat nurodo, jog apygardos teismas pakankamai neįvertino 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės specifikos. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradėjimą reglamentuojantys įstatymai nustato, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas. Nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą. Nuteistieji, kuriems panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų ir kurie siunčiami atlikti likusią bausmės dalį, iš karto pasiunčiami į tą pačią pataisos įstaigą, kurioje jie atliko bausmę (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnis). Iš šių teisės normų seka, kad laisvės atėmimo bausmę pradeda vykdyti ir vykdo būtent atsakinga valstybės institucija. Skundžiamos nutarties argumentas, kad nuosprendžio vykdymo senaties terminas buvo sustojęs, nes nuteistasis vengė nuosprendžio vykdymo, yra nepagrįstas, kadangi J. R. išvyko pas savo šeimą į Norvegiją teisėtai. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis J. R., gyvendamas su savo šeima Norvegijoje, būtų gavęs Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų šaukimą atvykti į policijos komisariatą suėmimui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradėjimui, po to, kai aukštesnės instancijos teisme buvo panaikinta minėta 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublika prašė Norvegijos Karalystės perduoti nuteistąjį J. R. į Lietuvos Respubliką neatliktos laisvės atėmimo dalies atlikimui, gynėjo nuomone, taip pat nėra pagrindas paneigti gynybos argumentus. Minėta, jog Norvegijos Karalystės Bergeno apygardos teismas atsisakė išduoti J. R. Lietuvos Respublikai, konstatavęs, kad kiekvienas žmogus turi teisę į sąžiningą procesą ir kyla abejonės, ar Lietuvos Respublikos institucijos laikėsi savųjų pareigų J. R. atžvilgiu.
8. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo skundą patenkinti. Prokuroras teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
9. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis, 2 punktas numato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų ir per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. R. atžvilgiu priimtas Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendis buvo pradėtas vykdyti, dalį bausmės nuteistasis atliko. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi J. R. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nustatant atitinkamus įpareigojimus. Šie duomenys patvirtina, kad J. R. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis pradėtas vykdyti, nepažeidžiant BK 96 straipsnio 1 punkto d papunktyje nustatyto termino.
11. BK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja ir atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, jog nuteistasis nevengė atlikti jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, akcentuodamas aplinkybę, kad nuteistasis po Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties, kuria buvo panaikinti J. R. nustatyti įpareigojimai, įsiteisėjimo 2009 m. pradžioje išvyko pas savo šeimą į Norvegijos Karalystę, kur legaliai gyveno.
12. Bylos duomenimis, J. R., įsiteisėjus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarčiai, kuria buvo panaikinti jam nustatyti įpareigojimai, neturėdamas teisinių kliūčių, 2009 m. pradžioje išvyko pas savo šeimą į Norvegijos Karalystę. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Norvegijos Karalystėje nuteistasis lankė norvegų kalbos kursus, ieškojo darbo per Norvegijos darbo ir socialinės gerovės tarnybą, dirbo, kurį laiką dirbo nuotoliniu būdu ir Lietuvos Respublikos klube, augino vaiką, gimusį 2009 m. gruodžio 6 d., 2010 m. birželio 7 d. Lietuvos ambasadoje Osle jam buvo pakeistas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, išduotas vairuotojo pažymėjimas.
13. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistajam buvo pranešta apie tai, jog, atnaujinus praleistą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties apskundimo terminą, buvo išnagrinėtas prokuroro skundas dėl šios nutarties; Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi ši nutartis buvo panaikinta ir toliau galiojo lygtinio paleidimo laikotarpiu teismo nustatyti įpareigojimai, o 2009 m. birželio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi J. R., kaip nesilaikančio teismo nustatytų įpareigojimų, atžvilgiu buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti neatliktąją laisvės atėmimo bausmės dalį. Aplinkybę, kad nuteistasis J. R. nebuvo tinkamai informuotas apie paminėtus teismų procesinius sprendimus, pažymėjo Norvegijos Karalystės Bergeno apygardos teismas, 2011 m. balandžio 29 nutartimi atsisakydamas išduoti J. R. Lietuvos Respublikai, o taip pat Kauno apygardos teismas, 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atnaujindamas J. R. praleistą terminas paduoti skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties.
14. Iš nurodytų duomenų seka, kad nuteistasis J. R. apie tai, kad jo atžvilgiu turi būti toliau vykdomas Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendis (įsiteisėjęs 2007 m. lapkričio 11 d.), t. y. jis yra pasiųstas atlikti neatliktąją laisvės atėmimo bausmės dalį, sužinojo 2010 m. lapkričio 4 d., kai buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje (2011 m. balandžio 29 d. nutartimi jo buvimo vietos valstybės kompetentinga institucija atmetė Lietuvos Respublikos prašymą išduoti jį Lietuvai). Po to nuteistasis J. R. pasinaudojo savo teise apskųsti teismo procesinį sprendimą toliau vykdyti apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo atnaujintas J. R. praleistas terminas paduoti skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi nuteistojo J. R. skundas atmestas ir palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis.
15. Gynėjas skunde argumentuoja, kad J. R. nevengė jam paskirtosios bausmės atlikimo. Su šiuo gynėjo argumentu sutikti nėra pagrindo. Akivaizdu, jog, apygardos teismui atmetus nuteistojo skundą dėl nutarties panaikinti jo lygtinį paleidimą, J. R. žinojo apie jam sugrąžintus apribojimus, taip pat jam buvo žinomas ir faktas, kad jis privalo toliau atlikti paskirtą neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau likdamas gyventi Norvegijos Karalystėje bei keliaudamas po kitas užsienio valstybes, nuteistasis neabejotinai suprato, jog sudaro kliūtis tinkamai vykdyti nuosprendį ir vengia nuosprendžio vykdymo, t. y. likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistasis buvo sulaikytas tik 2019 m. spalio 7 d. Ispanijos Karalystėje. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuosprendžio vykdymo senaties terminas buvo sustojęs, nes nuteistasis vengė nuosprendžio vykdymo, yra pagrįsta. Minėtai išvadai neprieštarauja ir gynėjo nurodyti duomenys apie J. R. legaliai Norvegijos Karalystėje atliktus veiksmus (pažymėtina, kad visi jie atlikti iki 2011 metų).
16. Galima sutikti su gynėjo skundo argumentu, kad teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai pritaikė BK 96 straipsnio 3 dalies nuostatą, nurodęs, jog minėtoje dalyje numatytas penkiolikos metų terminas, kai nuosprendis negali būti vykdomas, turi būti skaičiuojamas nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties panaikinti J. R. lygtinį paleidimą įsiteisėjimo dienos (ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 5 d., Kauno apygardos teismui išnagrinėjus ir atmetus nuteistojo J. R. skundą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo). Kaip nurodyta BK 96 straipsnio 2 dalyje, nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuteistajam vengiant alikti bausmę, senaties eiga sustoja ir atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Vienok, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad J. R. po 2011 m. gruodžio 5 d. vengė atlikti neatliktąją jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį ir senaties eiga sustojo, konstatuotina, kad J. R. sulaikymo dieną nei BK 96 straipsnio 1 dalies 1 pinkto d papunktyje, nei šio straipsnio 3 dalyje numatyti terminai nebuvo suėję.
17. Gynėjas skunde nurodo, kad Norvegijos Karalystės Bergeno apygardos teismas, 2011 m. balandžio 29 nutartimi atsisakydamas perduoti J. R. Lietuvos Respublikai, konstatavo, jog kiekvienas žmogus turi teisę į sąžiningą procesą ir kyla abejonės, ar Lietuvos Respublikos institucijos laikėsi savųjų pareigų J. R. atžvilgiu. Pažymėtina, kad šio procesinio dokumento turinys patvirtina, jog minėtos abejonės keltos ne dėl institucijų pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, o dėl pareigos tinkamai informuoti asmenį apie jo atžvilgiu priimamą sprendimą. Todėl gynėjo cituojamu užsienio valstybės kompetentingos institucijos sprendimu nekvestionuojama Lietuvos Respublikos institucijų teisė įstatymų nustatyta tvarka persekioti įstatymus pažeidusį asmenį.
18. Nuteistojo gynėjo skunde nurodytose baudžiamosiose bylose priimti procesiniai sprendimai negali būti precedentu ir taikomi nagrinėjamoje byloje dėl nustatytos skirtingos faktinės situacijos, teismams padarius išvadą, jog nuteistieji nevengė atlikti bausmės ir per nustatytą laikotarpį nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
19. Nuteistojo gynėjo skunde dėstomi argumentai dėl nuteistojo J. R. šeiminės padėties, palankiai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, praėjęs ilgas laiko tarpas nuo nusikaltimo padarymo, vertinant, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 96 straipsnyje numatytos apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino skaičiavimo taisyklės yra imperatyvaus pobūdžio ir jokių išimčių nenumato. Bausmės tikslų pasiekimo galimybė, praėjus tam tikram laiko tarpui, yra taip pat įvertinta įstatymo leidėjo, kuris diferencijavo senaties termino trukmę priklausomai nuo paskirtos bausmės, o tuo pačiu nustatė besąlyginį penkiolikos metų senaties terminą. Todėl skunde paminėtomis aplinkybėmis apie galimybę pasiekti bausmės tikslus, praėjus dideliam laiko tarpui, apie nuteistojo darbą, šeimą, gyvenimo būdą ir kt. trumpinti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą nėra jokio teisinio pagrindo.
20. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis atmesti nuteistojo J. R. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus prašymą yra pagrįsta. Nors teismas nustatytų faktinių aplinkybių detaliai neanalizavo, priėmė iš esmės visiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pažymėtina, skundą nagrinėjančiam teismui papildžius apygardos teismo nutartį ir nurodžius motyvus, dėl ko nebuvo pagrindo tenkinti gynėjo pareiškimo, naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.