Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-267-366/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
1S-267-366/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
L. P.
Advokatai
Kristina Rutkauskienė
1S-267-366/2017
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.12.2; 2.5.19.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios L. P. atstovės advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-06 nutarties, kuria buvo atmestas Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato teikimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato teikimas dėl nuosprendžio vykdymo atšaukimo nuteistajai L. P.. Teikime nurodyta, kad L. P. atžvilgiu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, todėl prašoma spręsti klausimą dėl L. P. nuosprendžio vykdymo atšaukimo. Skundžiama 2017-11-06 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas teikimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad nuteistoji L. P. be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo išvyko iš Lietuvos, todėl jos atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymo senaties eiga sustojo. Nuteistosios L. P. atstovė advokatė Kristina Rutkauskienė pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-06 nutartį panaikinti ir tenkinti Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato teikimą dėl L. P. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymo ir paieškos nutraukimo.Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. lN-67/2013, pagal kurią sprendžiant klausimą, ar asmuo vengė atlikti bausmę - slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo (šiuo atveju - nuo bausmės vykdymo), būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė padaręs nusikalstamą veiką (šiuo atveju - kad yra nuteistas ir turės atlikti laisvės atėmimo bausmę), yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos (šiuo atveju - dėl nuosprendžio vykdymo) ir tam tikrus veiksmus atliko, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (šiuo atveju - nuosprendžio vykdymo). L. P. be abejonės, suprato kad jai paskirta bausmė, tačiau nesuprato, kad išvykdama iš Lietuvos taip pažeis įstatymą, jog turės jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai. Atstovė pažymi, jog nuteistoji nieko nedarė, kad trukdytų nustatyti jos buvimo vietą ar tapatybę arba išvengtų nuosprendžio vykdymo. Teikimo medžiagoje yra duomenys, gauti iš Jungtinė Karalystės, kur nurodyta, kad L. P. niekada nesislėpė nuo bausmės vykdymo -Jungtinėje Karalystėje gyvena oficialiai, dirba (turi nuolatinį darbą), sūnus lanko mokyklą, gauna nuolatinį gydymą. Praeityje L. P. neteista. Išvykimo priežastis buvo neturėjimas iš ko pragyventi ir išlaikyti sunkiai sergantį nepilnametį sūnų. 2017-01-02 L. P. atžvilgiu išduotas naujas Europos arešto orderis, tačiau L. P. dėl šio orderio gavimo Jungtinėje Karalystėje net nėra informuota t.y. nebuvo kviečiama atvykti duoti paaiškinimų kompetentingoms Jungtinė Karalystės institucijoms. Skundu atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo nuosprendžio L. P. priėmimo praėjo beveik aštuoni metai ir keturi metai praėjo nuo Jungtinės Karalystės (Westminster Magistrates' Court) teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, kuriuo nutarta nevykdyti Europos arešto orderio ir neperduoti L. P. Lietuvos Respublikai. Labai svarbu yra ir tai, kad Jungtinės Karalystės (Westminster Magistrates' Court) teismas jau konstatavo, kad realus bausmės atlikimas pažeistų L. P. ir jos sūnaus teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Įvertinus visas aplinkybes, nuteistosios atstovės manymu, L. P. pažeidimas yra daugiau formalus, nes ji išvyko ne siekdama išvengti apribojimų ar jai paskirtos bausmės, o mėgindama rasti būdą, gauti pajamas pragyvenimui ir sūnaus gydymui.Atsiliepimas į skundą negautas.Nuteistosios atstovės advokatės Kristinos Rutkauskienės skundas tenkinamas.

5.1 L. P. baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-334/2009 nuteista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant iki 2010-03-01 atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, iki 2010-02-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paras. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-23 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas L. P. buvo panaikintas, nes ji išvyko iš Lietuvos.

5.2. Nagrinėjamos bylos, o taip pat Panevėžio apygardos teismo žinioje esančios bylos Nr. ES1-3-366/2017 bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis L. P. gyvena Jungtinėje Karalystėje. Pagal nuteistosios atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį Jungtinė Karalystė 2013-08-19 teismo sprendimu atsisakė perduoti ją Lietuvai. Jungtinė Karalystė taip pat nepasinaudojo galimybe perimti ir vykdyti piliečiui ar gyventojui skirtą laisvės atėmimo bausmę pagal 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 4 straipsnio 6 dalį. Sprendimas neperduoti nuteistąją Lietuvai bei atsisakyti vykdyti jai skirtą bausmę Jungtinėje Karalystėje buvo motyvuotas nuteistosios ir jos sūnaus teisėmis, įtvirtintomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje.

5.3. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje reglamentuota, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Minėto straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jei po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų.

5.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė taikyti senatį L. P. atžvilgiu priimtam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-18 nuosprendžiui, nes nuteistoji, pažeisdama teismo skirtą įpareigojimą, išvyko iš Lietuvos. Tačiau tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip formalų, neįsigilinus į visas bylos aplinkybes ir prieštaraujantį teisingumo bei humaniškumo principams.

5.5. Jungtinės Karalystės teisminė institucija (angl. Westminster Magistrates‘ Court), gindama Lietuvos Respublikos piliečių – L. P. ir jos sūnaus teises, 2013-08-19 sprendimu atsisakė perduoti nuteistąją Lietuvai, o taip pat nesprendė klausimo dėl jai skirtos bausmės atlikimo Jungtinėje Karalystėje, nors tokią galimybę turėjo. Toks sprendimas buvo priimtas, įvertinus tai, kad L. P. Jungtinėje Karalystėje gyvena oficialiai, turi nuolatinį darbą, augina sūnų, kuris lanko mokyklą. Sūnus serga sunkia liga (epilepsija) ir gauna nuolatinį gydymą Jungtinėje Karalystėje. Iš Lietuvos nuteistoji išvyko siekdama įsidarbinti, nes Lietuvoje negalėjo pragyventi ir išlaikyti sunkiai sergantį nepilnametį vaiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo L. P. idealiąja sutaptimi padarytų nusikalstamų veikų, iš kurių vienas yra baudžiamasis nusižengimas, o kitas – apysunkis nusikaltimas, praėjo didelis laiko tarpas - aštuoneri metai. Per šiuos metus L. P. gyveno nepriekaištingai ir išlaikė sūnų iš legaliai uždirbtų lėšų. Duomenų, kad ji Jungtinėje Karalystėje būtų dariusi kokius nors teisės pažeidimus, nėra. Minėtais bylos duomenimis daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai pataisyti asmenį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui yra pasiekti. Nors L. P. išvykdama iš Lietuvos dirbti į Jungtinę Karalystę nesikreipė dėl leidimo į jos bausmę prižiūrinčią instituciją, tačiau šis pažeidimas negali būti laikomas toks reikšmingas, kad stabdytų senaties eigą nuosprendžio vykdymui ir nuteistąją būtų reikalinga pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę. Priešingai, atsisakymas taikyti BK 96 straipsnyje reglamentuotą nuosprendžio vykdymo senaties institutą, pažeistų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą teisingumo principą.

Motyvuojamoji dalis

5.6. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis BK 96 straipsnio nuostatomis, L. P. atleistina nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-18 nuosprendžiu paskirtos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 364 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-06 nutartį panaikinti.

Vyriausiojo policijos komisariato teikimą dėl nuosprendžio vykdymo atšaukimo nuteistajai L. P. tenkinti:

nutraukti Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-11-18 nuosprendžio, kuriuo L. P. nuteista pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vykdymą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius