- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 1N-67/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Violeta Ražinskaitė (pran.), Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- V. V.
- Advokatai
- Marius Zabita
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. V. (V. V. ) gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. V. gynėjo prašymas panaikinti 2005 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymą bei atleisti V. V. nuo bausmės vykdymo pagal tą nuosprendį Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. S. , R. S. , T. L. , D. G. , A. R. , V. B. (V. B. ), V. S. , V. B. , S. S. (S. S.).
Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmetė, dėl kitų nuteistųjų priėmė naują nuosprendį.
Išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 17 d. nutartimi nuteistojo V. V. ir prokuroro kasacinius skundus atmetė.
Nuteistojo V. V. gynėjas 2013 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymą ir atleisti V. V. nuo bausmės vykdymo, suėjus BK 96 straipsnio dalies 1 punkto c) papunktyje nustatytam senaties terminui. Gynėjo nuomone, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 2006 m. kovo 29 d. V. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė nepradėta vykdyti dėl nuo nuteistojo nepriklausančių aplinkybių, šiuo metu yra suėjęs BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktyje nustatytas penkerių metų nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Aptardamas minėtos nuostatos taikymą V. V., gynėjas nurodė aplinkybes, patvirtinančias, kad nuteistasis visą laiką gyveno deklaruotu adresu, nesislapstė ir tik teisėsaugos institucijos kaltos, jog apkaltinamasis nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti. Teisėsaugos institucijos nepagrįstai perkelia nuteistajam dalį savo atsakomybės, nes jo tinkamai neinformavo apie priimtą kasacinio teismo sprendimą ir pareigą atvykti bei susipažinti su bausmės vykdymo sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. V. gynėjo prašymą motyvuodamas, kad nuteistasis dalyvavo priimant nuosprendžius abiejų instancijų teismuose ir gerai žinojo baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigą, buvo supažindintas su visais teismo sprendimais, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, tačiau kasacinės instancijos teisme dalyvavo nuteistojo gynėja, kuri ir turėjo su priimtu sprendimu supažindinti nuteistąjį arba bent apie jį pranešti. Be to, pats nuteistasis privalėjo domėtis procesu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir priimtu procesiniu sprendimu.
Kita vertus, teismo nuomone, ir prokuroras, ir nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas ėmėsi priemonių nuosprendžiui įvykdyti. Tai rodo ne tik 2007 m. sausio 11 d. išduotas Europos arešto orderis dėl V. V., bet ir susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei Latvijos Respublikos kompetentinga institucija dėl nuosprendžio vykdymo Latvijos Respublikos teritorijoje.
Šalies argumentai
Nuteistojo V. V. gynėjas skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas neįsigilino į gynėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, prašymą išnagrinėjo formaliai ir tik iš dalies motyvavo atsisakymą atleisti V. V. nuo bausmės vykdymo.
V. V. nesislapstė ir nevengė atlikti bausmės. Jis nuolat gyveno deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – Latvijos Respublikoje, Daugpilyje, (duomenys neskelbtini). Tai, kad V. V. yra užsienio valstybės pilietis, teismui buvo žinoma ir, nepaisant to, jam pradžioje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnę – užstatą. Taigi teismas buvo įsitikinęs, jog tokia kardomoji priemonė pakankama užtikrinti įtariamojo, o vėliau kaltinamojo dalyvavimą nagrinėjant bylą ir įvykdant nuosprendį, t. y. kad V. V. nebėgs (nesislėps) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Jam nebuvo apribota teisė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nuteistasis pateisino teismo parodytą pasitikėjimą ir šaukiamas atvykdavo tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar prokurorą, tiek į teismą. Nuteistojo gyvenamoji vieta nesikeitė viso proceso metu, dar ilgai po nuosprendžio įsiteisėjimo jis gyveno teismui žinomu adresu, vykdė individualią veiklą, todėl skundžiamos nutarties teiginiai, jog nuosprendis neįvykdytas, nes teismui nepavyko nustatyti V. V. buvimo vietos, yra nepagrįsti. Atsakomybę dėl nuosprendžio įvykdymo teismas nepagrįstai perkelia nuteistajam, kuris net nebuvo informuotas apie kasacinės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą ir tai, kad sustabdyti abiejų instancijų teismų nuosprendžiai vėl vykdytini.
Kasacinės instancijos teisme nuteistąjį V. V. gynė advokatė K. Sandaraitė, paskirta teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau viso kasacinės bylos nagrinėjimo metu ji neturėjo jokio kontakto su nuteistuoju V. V.. Kita vertus, jokia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso norma nenustato gynėjui pareigos pranešti nuteistajam apie priimtą vienokį ar kitokį teismo sprendimą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo tokią gynėjo pareigą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas ir pasirašytinai supažindinamas su jam paskirtos bausmės atlikimo sąlygomis. V. V. nebuvo suimtas, taip pat jis nesupažindintas su minėtomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Latvijos Respublikos Daugpilio teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo prašymą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį Latvijos Respublikos teritorijoje, 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi prašymą atmetė tokiais motyvais: Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos centro Bausmių registre nėra duomenų apie V. V. teistumą, taigi po Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio įsigaliojimo V. V. nebuvo nuteistas; po nuosprendžio priėmimo jis gyveno Latvijoje, legaliai užsiėmė verslu, daug kartų kreipėsi į prisiekusiuosius notarus, 2006 m. rugsėjo 13 d. gavo pasą, 2008 m. birželio 30 d. deklaravo gyvenamąją vietą; visa tai rodo, jog jis nevengė atlikti bausmės; 2011 m. kovo 29 d. suėjo nuosprendžio vykdymo senaties terminas.
2011 m. balandžio mėn. pabaigoje V. V. išvyko mokytis ir dirbti į Jungtinę Karalystę, kur taip pat legaliai gyvena. Tai patvirtina oficialūs dokumentai.
Šalies argumentai
Nuteistojo V. V. gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir atleisti Latvijos Respublikos pilietį V. V. nuo bausmės vykdymo, suėjus BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktyje nustatytam senaties terminui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo jo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. gynėjo skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. V. gynėjo prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžio vykdymą ir atleisti V. V. nuo dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo, suėjus BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktyje nustatytam senaties terminui, naikintina, dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.
BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktyje ir 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų, nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos.
Iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties matyti, jog, nors teismas sutiko, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendis nuteistajam V. V. iki šiol neįvykdytas, gynėjo prašymo nutraukti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymą netenkino. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog nuteistasis vengė atlikti bausmę, buvo ieškomas, dėl jo išduotas Europos arešto orderis (toliau – EAO), todėl senaties eiga buvo sustojusi.
Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija teigia, kad tokios teismo išvados nepagrindžia bylos duomenys, su kuriais buvo susipažinęs gynėjo prašymą atmetęs teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Gynėjas nurodo, jog nuteistasis V. V. po nuosprendžio įsiteisėjimo gyveno deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir užsiėmė verslu, o tai įrodo, kad jis nesislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų bei teismo. Tokią išvadą padarė ir Latvijos Respublikos Daugpilio teismas, susipažinęs su pateiktais nuteistojo veiklą bei gyvenimą šalyje patvirtinančiais dokumentais, 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje konstatuodamas, jog V. V. per penkerių metų laikotarpį nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nesislapstė. Šią išvadą paneigiančių duomenų byloje nėra. Priešingai, byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad nuteistajam nebuvo paskirta jokia jo laisvę ribojanti kardomoji priemonė, priėmus nuosprendį jam nebuvo uždrausta išvykti į savo gyvenamąją vietą Latvijos Respublikoje. Tai, jog jis nesidomėjo nuosprendžio vykdymo eiga, negali būti pagrindas pripažinti jį vengus atlikti bausmę.
Gynėjo skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta nuteistojo V. V. paieškos vykdymo medžiaga ir baudžiamojoje byloje esančiais dokumentais, susijusiais su nuteistojo gyvenimu bei veikla Latvijos Respublikoje, konstatuoja, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė negali būti vykdoma, nes suėjo BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktyje nustatytas penkerių metų senaties terminas ir yra kitos sąlygos, darančios nuosprendžio vykdymą negalimą.
Sprendžiant, ar gali būti pritaikytas BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktis, esminę reikšmę turi tai, ar pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, jog V. V. po nuosprendžio įsiteisėjimo vengė atlikti bausmę.
Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Priešingai, vengimu nelaikomi nuteistojo veiksmai, kuriuose tokios tyčios nėra.
Vengti bausmės galima įvairiais būdais ir vienas iš jų – pasislėpti nuo teisėsaugos pareigūnų. Būtent ši aplinkybė, kaip sprendžiama iš skundžiamos nutarties turinio, ir buvo pagrindinė apkaltinamojo nuosprendžio neįvykdymo priežastis, t. y. pareigūnams nepavyko nustatyti V. V. buvimo vietos.
Baudžiamasis įstatymas nenustato nusikalstamą veiką padariusio asmens (šiuo atveju – nuteistojo) pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo sąvokos. Teismų praktikoje ši sąvoka aiškinama kaip sąmoningi asmens veiksmai, atliekami padarius nusikalstamą veiką, kuriais siekiama išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (šiuo atveju – bausmės vykdymo). Tai veiksmai, apsunkinantys kaltininko pristatymą prokurorui, teismui ar, šiuo atveju, bausmę vykdančiai institucijai, jo apklausą, kardomųjų priemonių taikymą ir pan. Tokiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietos į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų ar suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas ir kt.
Be to, pagal teismų praktiką nusikalstamą veiką padariusio asmens pasislėpimas ne visada turi būti siejamas su tokio asmens paieškos paskelbimu. Tam tikri nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (pvz., kuriais trukdoma nustatyti jo buvimo vietą ar tapatybę), padaryti dar iki tokio asmens paieškos paskelbimo, gali būti traktuojami kaip pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo.
Sprendžiant klausimą, ar asmuo slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo (šiuo atveju – nuo bausmės vykdymo), būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas (nubaustasis) suvokė padaręs nusikalstamą veiką (šiuo atveju – kad yra nuteistas ir turės atlikti laisvės atėmimo bausmę), yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos (šiuo atveju – dėl nuosprendžio vykdymo) ir tam tikrus veiksmus atliko, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-332/2008, 2K-7-371/2011, 2K-432/2012, 2K-121/2013 ir kt.).
Remiantis teismų praktika būtina atkreipti dėmesį, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens (šiuo atveju – nuteistojo) paieškos paskelbimas ir jos formalus vykdymas nerandant tokio asmens dar savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, o nagrinėjamu atveju – nuo nuosprendį vykdančios institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas savo išvadą, jog V. V. slapstėsi už Lietuvos Respublikos ribų ir todėl senaties eiga sustojo, grindė tuo, kad nuo 2006 m. lapkričio 8 d. buvo paskelbta jo paieška, 2007 m. sausio 11 d. dėl jo išduotas EAO (20 t., 225–230 b. l.)., tačiau paiešką vykdantiems pareigūnams nepavyko nustatyti jo buvimo vietos.
Išnagrinėjusi turimą medžiagą aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Byloje nėra duomenų V. V. žinojus, kad jis yra ieškomas. Jis, be abejonės, suprato, jog nuosprendžio teisėtumą patikrinus teisminėse instancijose ateityje bus ieškomas bausmei atlikti, tačiau nedarė nieko, kad trukdytų nustatyti jo buvimo vietą ar tapatybę arba išvengtų nuosprendžio vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Beje, nuteistasis nedalyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdyje nagrinėjant bylą pagal jo ir prokuroro skundus, todėl galima daryti tik prielaidą jį žinojus, kada buvo nagrinėjama byla ir kada bus vykdomas nuosprendis.
Būdamas Latvijos Respublikos pilietis, V. V. bylos nagrinėjimo metu gyveno Latvijos Respublikoje, Daugpilyje, (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina teismo dokumentai, teismo korespondencijos siuntimas nurodytu adresu, taip pat paties V. V. nurodytos gyvenamosios vietos deklaravimas teismui skirtuose dokumentuose (19 t., 7–8, 69, 98, 146, 190, 212, 222 b. l.; 20 t., 48, 50, 52, 75, 80 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Nurodytoje gyvenamojoje vietoje V. V. iš tiesų buvo galima rasti, tą įrodo teismo siųstas šaukimas su įteikimo pranešimu (19 t., 156a b. l.).
Tiesa, baudžiamosios bylos medžiaga įrodo, jog V. V. yra gyvenęs ir kitu adresu Daugpilyje, (duomenys neskelbtini), tačiau šis nuteistojo adresas buvo žinomas oficialiai valstybės institucijai – Latvijos Respublikos valstybės mokesčių tarnybai (19 t., 128 b. l.). Šią gyvenamąją vietą buvo galima nustatyti ir pagal baudžiamojoje byloje esančius duomenis apie nuteistojo darbovietę RAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis nuo 2003 m. dirbo vadybininku, 2005 m. paskirtas direktoriumi, o 2007 m. – valdybos pirmininku (19 t., 130 b. l.; 21 t., 42–44 b. l.).
Duomenys apie aptariamą bendrovę yra Latvijos Respublikos įmonių registre. Šiame registre dar 2007 m. sausio 8 d. įregistruotas RAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įstatų pakeitimas, kuriame nurodytos ne tik V. V. naujos pareigos (valdybos pirmininkas), bet ir minėta gyvenamoji vieta.
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. birželio 2 d. Daugpilio miesto savivaldybės Butų komisija V. V. keturių asmenų šeimai išnuomojo dviejų kambarių butą adresu: (duomenys neskelbtini), Daugpilis (21 t., 50 b. l.). Šis adresas suinteresuotoms institucijoms taip pat turėjo būti žinomas, nes V. V. 2008 m. birželio 30 d. jį oficialiai deklaravo Daugpilio miesto taryboje (21 t., 52 b. l.).
Visa tai ir dar daugiau baudžiamosios bylos duomenų akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistasis V. V. nuolat gyveno ir dirbo Latvijos Respublikoje, o jo gyvenamoji vieta, nors keletą kartų keitėsi, buvo oficialiai deklaruojama ir kompetentingų institucijų lengvai nustatoma.
Reikia pripažinti, jog nuteistasis neinformavo nuosprendį priėmusio teismo apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą, tačiau, kita vertus, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato nuteistajam tokios pareigos, o nuosprendžio vykdymui yra nustatyta atitinkama tvarka.
Užimdamas RAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakingas pareigas, V. V. sudarinėjo sandorius, mokėjo mokesčius ir pan.
Šeimoje augo du vaikai, kurie lankė mokyklą.
Visa tai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad V. V. nesislapstė nuo teismo ir nevengė atlikti paskirtos bausmės.
Byloje nėra jokių duomenų, jog po Vilniaus apygardos teismo priimto nuosprendžio jis padarė naują nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis šiais bei kitais duomenimis, analogišką išvadą padarė Latvijos Respublikos Daugpilio teismas, 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi atmetęs Vilniaus apygardos teismo prašymą įvykdyti šio teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendį (21 t., 39–41 b. l.).
Po to, kai buvo priimta Daugpilio teismo nutartis, nuteistasis su šeima išvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę. Ten jis taip pat gyvena legaliai: 2011 m. buvo užsiregistravęs Užimtumo ir pensijų departamento Darbo centre kaip ieškantis darbo (21 t., 66 b. l.); šio departamento Mokesčių ir muitinės tarnyboje gavo nacionalinio draudimo numerio kortelę (21 t., 68 b. l.); 2012 m. Kembridžo universitete išlaikė anglų kalbos egzaminą pradedančiojo sertifikatui gauti (21 t., 73–74 b. l.); gynėjo teigimu, šiuo metu jis yra įkurtos įmonės dalininkas ir toliau mokosi.
Tokių aplinkybių taip pat negalima laikyti slapstymusi ar vengimu atlikti paskirtos bausmės, kadangi V. V. išvyko iš Latvijos Respublikos, tik turėdamas oficialios teisminės institucijos dokumentą, kad nuosprendis nebus vykdomas dėl senaties.
Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga nesustojo, todėl jau suėjęs penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas ir nuosprendis negali būti vykdomas.
Tai, kad po 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo nuteistasis pats neatvyko į pataisos įstaigą, o iki to, teismo teigimu, nesidomėjo bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme eiga ir priimtu procesiniu sprendimu, nepaneigia šios aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos išvados.
Gynėjas savo skunde teisingai nurodo, jog įstatymas nenustato nuteistajam tokių pareigų. Po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo V. V. teismo salėje nebuvo suimtas, jis nebuvo įpareigotas atvykti į bausmės vykdymo instituciją.
Nepriklausomai nuo to, ar nuteistasis žinojo, ar ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties turinį, jis neatliko jokių veiksmų siekdamas, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nebūtų įvykdytas.
Įvertinant priežastis, kodėl laiku neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis, tikslinga chronologiškai išdėstyti jo vykdymo eigą, iš kurios matyti, jog ji buvo lėta ir nekonstruktyvi.
Bylą išnagrinėjus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 30 d. išsiuntė raštą Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Asmenų paieškos skyriui (toliau – Vilniaus m. VPK KP NTT APS), prašydamas tęsti nuosprendžio vykdymą (20 t., 171 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Reaguodamas į tai, Vilniaus m. VPK KP NTT APS 2006 m. lapkričio 23 d. išsiuntė raštą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai nurodydamas, kad ieško pasislėpusio nuo bausmės atlikimo V. V. , kuris turimais duomenimis slapstosi Latvijoje, gali gyventi Daugpilyje, (duomenys neskelbtini), ir prašydamas paskelbti jo tarptautinę paiešką. Kitą raštą 2006 m. lapkričio 24 d. išsiuntė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas spręsti klausimą dėl kreipimosi išduoti EAO.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog jau pirmame rašte Vilniaus m. VPK KP NTT APS V. V. įvardijo kaip užsienyje pasislėpusį asmenį, nors jis yra Latvijos Respublikos pilietis ir ten su šeima nuolat gyveno.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija EAO išdavė 2007 m. sausio 11 d. (20 t., 225–230 b. l.).
2007 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą domėdamasi, kaip vykdomos laisvės atėmimo bausmės nuteistiesiems (20 t., 182 b. l.). Teismas operatyviai pateikė informaciją (20 t., 183–184 b. l.).
2007 m. birželio 7 d. Vilniaus m. VPK KP NTT APS rašte Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai klausė, ar Latvijos teisėsaugos organams žinoma V. V. buvimo vieta, nurodė jo galimą gyvenamąją vietą Daugpilyje, (duomenys neskelbtini); prašė nustatyti giminaičius ir juos apklausti; nustatyti, ar V. V. nėra įsidarbinęs, ar turi savo vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių, ar nėra įsteigęs įmonės, ar neužfiksuotas išvykimas iš šalies.
2007 m. birželio 18 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba atsakė: Interpolo Latvijos nacionalinis biuras pranešė atliekantis patikrinimą nurodytu adresu, tačiau pranešė ir tai, kad pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą Latvijos pilietis negali būti perduotas kitai valstybei bausmei atlikti.
Čia vėlgi atkreipiamas dėmesys, jog Interpolo Latvijos nacionalinis biuras savo atsakyme iš esmės nieko neužsiminė apie Vilniaus m. VPK KP NTT APS rašte išdėstytus kitus prašymus, galinčius padėti nustatyti V. V. gyvenamąją vietą.
2007 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teismas pakartotinai parašė raštą Vilniaus m. VPK KP NTT APS, domėdamasis V. V. nuosprendžio vykdymu (20 t., 203 b. l.). Į tai šis 2007 m. rugsėjo 20 d. atsakė, kad gauta informacija, jog ieškomasis galimai slapstosi už LR ribų, paskelbta jo tarptautinė paieška, pastoviai bendradarbiaujama su Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pareigūnais (20 t., 215 b. l.).
2008 m. gegužės 19 d. Vilniaus m. VPK KP NTT APS vėl kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybą, ar Latvijos pareigūnai patikrino anksčiau nurodytą V. V. adresą, ar žinoma jo gyvenamoji vieta. Pastaroji 2008 m. liepos 8 d. atsakė: Interpolo Latvijos nacionalinis biuras pranešė, kad V. V. nurodytu adresu negyvena, jo buvimo vietos nustatyti nepavyko.
Remdamasi bylos medžiaga teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2008 m. birželio 2 d. Daugpilio miesto savivaldybė V. V. šeimai išnuomojo butą adresu: (duomenys neskelbtini), Daugpilis. V. V. 2008 m. birželio 30 d. šią naują gyvenamąją vietą oficialiai deklaravo.
2008 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūra vėl užklausė Vilniaus apygardos teismą dėl bausmės V. V. vykdymo (20 t., 216 b. l.). Pastarasis operatyviai atsakė, kad jis dar nesulaikytas, paskelbta paieška, ir pats kreipėsi į Vilniaus m. VPK KP NTT APS, į ką šis 2008 m. gruodžio 10 d. atsakė analogiškai, kaip ir 2007 m. rugsėjo 20 d. (20 t., 217, 218, 220 b. l.).
Tolesnis susirašinėjimas tarp institucijų vyko tik 2010 metais.
2010 m. balandžio 16 d. Vilniaus m. VPK KP NTT APS parašė raštą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai nurodydamas, jog pagal gautą informaciją ieškomasis gyvena Daugpilio mieste, turi darbą, ir prašė pakartotinai užklausti Latvijos teisėsaugos institucijas. Į tai pastaroji 2010 m. balandžio 30 d. atsakė, kad SIRENE Latvijos nacionalinis biuras 2010 m. vasario 12 ir 17 d. informavo, jog V. V. buvimo vieta nustatyta Latvijoje, sprendžiamas klausimas dėl jo suėmimo, tačiau EAO vykdymas negalimas (20 t., 224 b. l.).
Šią informaciją 2010 m. gegužės 14 d. Vilniaus m. VPK KP NTT APS pranešė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio bendradarbiavimo skyriui (20 t., 223 b. l.).
2010 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas informavo Vilniaus apygardos teismą gavęs iš Vilniaus m. VPK KP NTT APS analogišką informaciją ir pasiūlė apsvarstyti galimybę kreiptis į Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl teismo nuosprendžio vykdymo Latvijos Respublikos teritorijoje paaiškinęs, kokie dokumentai tam reikalingi (20 t., 221–222 b. l.).
2010 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjas P. Frolovas priėmė patvarkymą nedelsiant vykdyti nuosprendį ir apie tai pranešti teismui. Tiesa, iš patvarkymo neaišku, kam jis adresuotas (20 t., 231 b. l.).
2010 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismas išsiuntė dokumentus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentui, prašydamas tarpininkauti persiunčiant juos Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai (20 t., 233 b. l.).
2011 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismas vėl užklausė Vilniaus m. VPK KP NTT APS dėl paieškos (20 t., 245 b. l.).
Duomenų apie gautą atsakymą byloje nėra.
2011 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas persiuntė Vilniaus apygardos teismui iš Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. birželio 23 d. gautą jau anksčiau minėtos Daugpilio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus apygardos teismo prašymas vykdyti nuosprendį, kopiją (21 t., 83 b. l.).
2011 m. liepos 8 d. Vilniaus m. VPK KP NTT APS paklausė Vilniaus apygardos teismo, ar Latvijos Respublikai neišduodant V. V. ir nevykdant nuosprendžio tikslinga toliau tęsti jo paiešką (21 t., 89 b. l.).
Vilniaus apygardos teismas į šį raštą 2011 m. liepos 14 d. atsakė, kad esant nustatytoms aplinkybėms V. V. paieškos tęsti netikslinga (21 t., 90 b. l.).
Į Vilniaus m. VPK KP NTT APS 2011 m. liepos 21 d. paklausimą Vilniaus apygardos teismui dėl nuosprendžio vykdymo (21 t., 92 b. l.) atsakymo nėra.
2011 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus m. VPK KP NTT APS vėl paklausus Vilniaus apygardos teismo dėl nuosprendžio vykdymo ir V. V. paieškos tikslingumo (21 t., 91 b. l.), Vilniaus apygardos teismas atsakė, jog nuosprendis vykdytinas, nes nėra teisinio pagrindo jo nevykdyti Lietuvos Respublikoje, o dėl tikslingumo toliau tęsti V. V. paiešką turėtų spręsti paiešką paskelbusi institucija (21 t., 93 b. l.).
Iš 2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašto Vilniaus apygardos teismui (21 t., 1 b. l.) matyti, kad 2012 m. lapkričio 30 d. gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimas, jog V. V. pagal EAO sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, Šiaurės Jorkšyre. 2013 m. sausio 15 d. gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos persiųstas Jungtinės Karalystės karališkosios prokuratūros prašymas atsakyti dėl nuosprendžio vykdymo senaties.
Į šį raštą Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 21 d. atsakė, kad senatis buvo sustojusi, nes V. V. vengė atlikti paskirtą bausmę, jam 2006 m. lapkričio 8 d. paskelbta tarptautinė paieška, 2007 m. sausio 11 d. išduotas EAO, todėl nėra teisinio pagrindo nevykdyti nuosprendžio (21 t., 29 b. l.).
Gynėjas aukštesniojo teismo posėdyje informavo, jog Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija V. V. buvo sulaikiusi labai trumpam ir paleido.
Visa tai akivaizdžiai rodo, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos V. V. paiešką vykdė formaliai. Atsižvelgus į šioje nutartyje jau aptartas aplinkybes dėl realios galimybės nustatyti nuteistojo buvimo vietą, toks požiūris į teisinį bendradarbiavimą tarp valstybių daug lėmė, jog suėjo nuosprendžio vykdymo senatis.
Kita vertus, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos taip pat ne visada buvo pakankamai aktyvios. Be to, nuosprendį priėmęs teismas dar 2007 m. vasarą sužinojo, kad V. V. nebus išduotas, tačiau laiku nesiėmė priemonių, jog nuosprendis būtų vykdomas užsienio valstybėje.
Išdėstyti bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. V. nevengė atlikti bausmės ir per nustatytą laikotarpį nepadarė naujos nusikalstamos veikos (21 t., b. l. 39-41). Dėl to yra visos sąlygos taikyti BK 96 straipsnio nuostatas ir atleisti nuteistąjį V. V. nuo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Toks sprendimas ne tik atitinka minėtą įstatymo nuostatą, bet ir yra tikslingas, nes beveik septynerius metus ne dėl nuteistojo kaltės nevykdyta bausmė negali atlikti savo paskirties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
nuteistąjį V. V. atleisti nuo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.
Nutartis neskundžiama.