- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- e2-1054-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00425-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė, Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- J. A. B.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Pentacom“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. A. B. prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pentacom“ bankroto byloje Nr. eB2-150-413/2019.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2016-06-07 nutartimi atsakovei UAB ,,Pentacom“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB ,,Audata“, teismo nutartis įsiteisėjo 2016-06-18. Šis teismas 2016-11-04 nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris patikslintas 2016-12-08, 2017-02-03, 2017-02-28, 2018-02-07, 2018-10-02 nutartimis, o 2017-01-06 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Pareiškėjas J. A. B. 2019-03-19 kreipėsi į bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį Kauno apygardos teismą su prašymu atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jo 2 027,34 Eur reikalavimą.
3. Nurodė, kad jis yra atsakovės BUAB „Pentacom“ akcininkas, Švedijos Karalystės pilietis, nuolat gyvenantis Švedijoje. Teigė žinojęs apie bendrovei iškeltą bankroto bylą, tačiau nežinojęs savo teisių bankroto byloje realizavimo būdų, t. y. teisės kreiptis į bankroto administratorių su prašymu įtraukti jį į bendrovės kreditorių sąrašą. Pažymėjo, kad savo, kaip akcininko, teises aktyviai gynė kitose bylose, taip pat bankroto byloje sprendžiant tyčinio bankroto klausimą, tačiau apie galimybę kreiptis į bankroto administratorių su prašymu įtraukti jį į kreditorių sąrašą niekas neinformavo. Tokios priežastys laikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti.
4. Pasak pareiškėjo, jis už nuosavas 2 027,34 Eur (7 000 Lt) lėšas nupirko bendrovei automobilį, tačiau ši sumokėta suma jam iki šiol nėra grąžinta. Automobilis yra registruotas bendrovės vardu, 2015-10-19 automobilio priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1510/3 patvirtina, kad tuometinis bendrovės vadovas E. R. N. disponavo automobiliu kaip įmonės turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2019-05-15 nutartimi atmetė pareiškėjo J. A. B. prašymą dėl termino kreditoriaus reikalavimui pateikti atnaujinimo ir jo įtraukimo į BUAB ,,Pentacom“ kreditorių sąrašą.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas J. A. B. su prašymu įtraukti jį į BUAB ,,Pentacom“ kreditorių sąrašą kreipėsi 2019-03-08, t. y. praleidęs teismo 2016-06-07 nutartyje nustatytą 40 dienų terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys dėl termino reikalavimui pareikšti praleidimo, t. y. kad jis yra Švedijos Karalystės pilietis, gyvena Švedijoje ir į Lietuvą atvykstantis tik verslo reikalais, nėra svarbios. Pažymėjo, kad pagal 2000-05-29 priimtą Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, kuris galioja visoms Europos Sąjungos valstybėms, tarp jų ir Švedijos Karalystei, 32 straipsnio 1 dalį bet kuris kreditorius gali pateikti reikalavimą pagrindinėje byloje ir bet kurioje šalutinėje byloje. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad pareiškėjui, kaip pakankamai apdairiam ir rūpestingam verslininkui, negalėjo būti nežinoma teisė kreiptis į bankroto administratorių su prašymu įtraukti jį į kreditorių sąrašą BUAB „Pentacom“ bankroto byloje, juolab kad apie iškeltą bankroto bylą jam buvo žinoma.
Žemesnės instancijos teismas
7. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindo ir jo dydžio. Iš su prašymu pateiktos 2013-08-23 sąskaitos faktūros teismas nustatė, kad teikėju joje yra nurodyta J. A. B. AB, kurios atstovas J. B., o pirkėja – UAB „Pentacom“. Tačiau ši sąskaita faktūra nepatvirtina pareiškėjo įvardijamos aplinkybės, kad automobilis SAAB bendrovės vardu įgytas už pareiškėjo asmenines lėšas. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorei pateikti parieškojo 2019-03-05 paaiškinimai dėl automobilio SAAB įsigijimo aplinkybių nesutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Automobilio SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas BUAB „Pentacom“ vardu išduotas mėnesiu anksčiau, nei paaiškinimuose apie automobilio įsigijimo aplinkybes nurodo pareiškėjas, t. y. 2013-07-13, sąskaitoje automobilio numeris nurodytas (duomenys neskelbtini) o registracijos liudijime – (duomenys neskelbtini)
8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo teismui pateiktoje Kauno apygardos teismo 2018-12-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1808-260/2018, kuria, be kita ko, pripažintas negaliojančiu BUAB „Pentacom“ automobilių priėmimo–perdavimo 2015-10-19 aktas Nr. 1510/3, yra konstatuota, kad šio akto 10 punkte nurodyto automobilio SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. R. N. P. J. neperdavė, nes šis automobilis, kaip paaiškino trečiasis asmuo, BUAB „Pentacom“ akcininkas J. A. B., yra jo žinioje Švedijoje.
9. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo J. A. B. prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, o pats prašymas įtraukti pareiškėją į BUAB „Pentacom“ kreditorių sąrašą nėra pagrįstas įrodymais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Pareiškėjas J. A. B. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019-05-15 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir įtraukti jį į atsakovės BUAB ,,Pentacom“ kreditorių sąrašą su 2 027,34 Eur reikalavimu; išreikalauti iš bankroto administratorės 2013-08-23 sąskaitos faktūros originalą. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su BUAB ,,Pentacom“ bankroto byla bei kitomis Kauno apygardos teismo nagrinėtomis ar tebenagrinėjamomis bylomis, kuriose buvo sprendžiami jos valdymo organo atsakomybės, fiktyvus akcijų, priklaususių E. N., perleidimo, tyčinio bankroto, žalos atlyginimo kreditoriams klausimai (civilinės bylos Nr. e2A-1808-260/2018, eB2-818-657/2019, e2-399-638/2019). Apie automobilio SAAB įsigijimo aplinkybes pareiškėjas liudijo ne vienoje iš paminėtų civilinių bylų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nesidomėjo procesu ar buvo aplaidus, gindamas savo teises. Pareiškėjas tik pasirinko netinkamą savo teisių realizavimo būdą, nes manė, kad, išdėstydamas atitinkamas aplinkybes kitose bylose, jis realizuoja savo teisę į tokio reikalavimo pareiškimą.
10.2. Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo kartu su reikalavimu pateikti įrodymai yra prieštaringi, tačiau visiškai nevertino, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių su automobilio įgijimu ir atsiskaitymu už jį susijusių dokumentų. Atsakovė nuo pareiškėjo reikalavimo ginasi vien pareiškimais, tačiau nepateikia jokių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas visus jo turimus įrodymus, įskaitant ir rašytinius, yra pateikęs į bylą, tačiau teismas, nepaisant to, jo reikalavimo nepatenkino.
10.3. Kreditoriaus reikalavimas grindžiamas beveik 6 metų senumo įvykiais, todėl pareiškėjas galėjo ir suklysti nurodydamas automobilio pirkimo datą. Priešingai nei nurodė teismas, automobilio valstybinio numerio vieno simbolio neatitikimo, lyginant su registracijos liudijimu, nesama. Teismas vadovavosi neteisingu 2013-08-23 sąskaitos faktūros vertimu, kurio originale nurodytas kitoks, nei vertime, valstybinis numeris. Atsižvelgiant į tai, kad skenuota 2013-08-23 sąskaitos faktūros versija, pateikta kartu su vertimu, yra itin sunkiai įskaitoma, apeliacinės instancijos teismas turi įpareigoti bankroto administratorę pateikti į bylą minėtos sąskaitos originalą, kuris jai buvo pateiktas 2019-02-25.
10.4. Nors, kaip nurodė teismas, atsakovės vardu nėra įregistruota automobilių, tarp jų ir ginčo automobilio, pareiškėjo teigimu, nei automobilio buvimo vieta, nei galimas jo naudojimas praeityje atsakovės BUAB ,,Pentacom“ interesais neeliminuoja bendrovės, kaip tuometinės automobilio savininkės, pareigos už jį atsiskaityti.
Atsiliepimas
11. Atsakovė BUAB ,,Pentacom“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2019-05-15 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Pareiškėjui buvo žinoma apie atsakovei iškeltą bankroto bylą, jį kitose, su bankroto byla susijusiose civilinėse bylose atstovavo profesionalūs atstovai (advokatai), kurie jam išaiškino / turėjo išaiškinti teisę pareikšti reikalavimą, jei toks būtų buvęs. Vėliausiai 2017-10-19, t. y. kuomet buvo nagrinėjama tyčinio bankroto iškėlimo byla ir kurios nagrinėjime dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas, advokato padėjėjas, jis turėjo ir galėjo suvokti tokios savo teisės egzistavimą.
Šalies argumentai
11.2. Pareiškėjui tenka pareiga įrodymais pagrįsti savo teiginius, kad tai jis sumokėjo už ginčo automobilį. Jam taip pat yra gerai žinoma, kad bendrovės apskaitos bei kiti dokumentai nėra išlikę, todėl bankroto administratorė negali pateikti jos poziciją patvirtinančių įrodymų.
11.3. Pareiškėjo pateikti įrodymai neapgrindžia fakto, kad pareiškėjas buvo įgijęs ginčo automobilį, nes, pirma, sąskaita išrašyta Švedijos Karalystės bendrovei, antra, ji išrašyta jau po to, kai automobilis buvo užregistruotas atsakovės vardu.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo E. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2019-05-15 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
12.1. Pareiškėjas yra ir / ar buvo atstovaujamas trijų profesionalių atstovų, advokatų, kurie negalėjo nesupažindinti jo su teisių ir pareigų apimtimi BUAB ,,Pentacom“ teisminiuose procesuose ir procese atliekamų procesinių veiksmų sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Todėl pripažinti aiškiai nepagrįstais tokie atskirojo skundo teiginiai, kad pareiškėjas, duodamas paaiškinimus / liudijimus kituose teisminiuose procesuose, neva turėjo įsitikinimą, kad tokiu būdu realizuoja savo teisę į savo reikalavimo pareiškimą, o tai neva laikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą tokiam reikalavimui pareikšti.
12.2. Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Į bylą buvo pateiktas automobilio registracijos liudijimas, iš kurio aiškiai matyti, kad automobilis 2013-07-13 įregistruotas bendrovės vardu. Pareiškėjui nepateikus jokių patikimų įrodymų, kad jis yra kaip nors susijęs su šio automobilio įsigijimu, bendrovė neturi jokios procesinės pareigos įrodinėti ar paneiginėti aplinkybių, kurių nėra.
12.3. Pats pareiškėjas nesilaikė įstatyme numatytos įrodinėjimo pareigos. Neturėdamas jo nurodytą tariamą ūkinę operaciją pagrindžiančio apskaitos dokumento ir / ar šio dokumento savalaikiai nepateikdamas teismui, pareiškėjas negali būti įtraukiamas į kreditorių sąrašą.
12.4. Automobilio numerio neatitikimas nepaaiškina nei aplinkybės, kodėl sąskaita už automobilį yra išrašyta Švedijoje registruoto juridinio asmens J. A. B. AB, o ne?paties pareiškėjo, nei aplinkybės, kodėl sąskaita išrašyta praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo automobilio įsigijimo, dar daugiau, ją esą išrašiusiam juridiniam asmeniui jau esant likviduotam.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl termino kreditoriaus reikalavimui pateikti atnaujinimo
13. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
14. Bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios bendrovės turto, tuo pačiu metu bendrovei (skolininkei) likviduojant skolų naštą. Siekiant užtikrinti, kad bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditoriai operatyviai gintų savo teises, taip užtikrinant ir bankroto procedūrų sklandumą bei koncentruotumą, ĮBĮ įtvirtinta, jog kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, ne vėliau kaip per teismo nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 45 dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). Pagal nustatytą tvarką kreditoriai finansinius reikalavimus per teismo nustatytą terminą reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų (ĮBĮ 11 str. 5 d. 10 p., 21 str. 1 d., 26 str. 5 d.).
15. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. ĮBĮ nepasisakyta, kas yra svarbi priežastis praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia individualiai, įvertinęs tos konkrečios bylos aplinkybes, be kita ko, ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių svarbos, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012,2014-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantas J. A. B. prašė atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, savo prašymą motyvuodamas tokiomis aplinkybėmis: jis nemoka lietuvių kalbos; jam nėra žinomi teisės aktai, reglamentuojantys kreditorių teises; jis manęs, kad savo, kaip kreditoriaus teises, jau realizavo nagrinėjant kitas civilines bylas, susijusias su atsakovės BUAB ,,Pentacom“ bankroto procesu, kuriose jis dalyvavo ir teikė paaiškinimus.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016-06-07 nutartis iškelti atsakovei BUAB ,,Pentacom“ bankroto bylą įsiteisėjo 2016-06-17. Iškeldamas bankroto bylą bendrovei teismas nustatė 40 dienų terminą, jį skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Vadinasi, bendrovės kreditoriai savo reikalavimus galėjo pareikšti vėliausiai iki 2016-07-27. Atitinkamas apelianto prašymas gautas tik 2019-03-13, t. y. praėjus beveik 3 metams nuo teismo nustatyto termino pabaigos. Akivaizdu, kad toks itin ilgas apelianto pasyvumas (neveikimas), praleidus teismo nustatytą terminą, galėtų būti pateisintas tik itin svariomis priežastimis, kurios egzistavo visą šį laiką ir objektyviai kliudė apeliantui ginti savo pažeistas teises, manant, kad jos yra pažeistos.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto įvardijama aplinkybė, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, o jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Švedijos Karalystėje, galėtų kelti pagrįstų abejonių, ar per tokį terminą (40 d.) galima buvo sužinoti ir suspėti kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, jeigu šiuo konkrečiu atveju bylos įrodymai neleistų padaryti kitokios išvados. Pirma, apeliantas buvo atsakovės akcininkas, verslininkas, turintis verslą kitoje, nei nuolat reziduoja, šalyje, todėl vien aplinkybė, kad jis gyveno ne Lietuvoje, savaime nelemia vertinimo, kad jam sužinojimas apie reikalingus atlikti teisinius veiksmus buvo sunkesnis vien dėl gyvenamosios vietos kriterijaus.
19. Antra, apeliantui, kaip akcininkui, neabejotinai turėjo būti žinoma bendrovės turtinė padėtis, be to, jis ir neginčija žinojęs apie iškeltą atsakovei bankroto bylą. Taigi spręstina, kad ir apie bankroto byloje atliktinus kreditorių veiksmus, teisines procedūras, terminus, per kuriuos šios procedūros galėtų būti įgyvendintos (turėtų būti atliktos), įskaitytinai, ir apie terminą, per kurį galėjo būti reiškiamas toks reikalavimas, apeliantas galėjęs sužinoti gerokai anksčiau, nei reikalavimas buvo pareikštas. Būtent tokią teisėjų kolegijos išvadą suponuoja nustatyti faktai, kad apeliantui atstovaujanti advokatė 2017-09-27 kreipėsi į atsakovės bankroto bylą nagrinėjantį Kauno apygardos teismą su prašymu įtraukti apeliantą į bylą trečiuoju asmeniu. Bylą nagrinėjančio teisėjo 2017-10-06 rezoliucija šis prašymas buvo patenkintas – apeliantas įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Taigi apeliantui jau 2017-09-27 buvo žinoma apie bendrovei iškeltą bankroto bylą, vadinasi, nuo 2017-10-06 jis turėjo visas galimybes susipažinti su bankroto bylos medžiaga, joje priimtais procesiniais sprendimais, be kita ko, ir su 2016-06-07 nutartimi, kuria išaiškinta kreditorių teisė kreiptis į bankroto administratorę su tokiais reikalavimais.
20. Tokie apelianto atskirojo skundo argumentai, kad savo teisių jis negalėjo tinkamai realizuoti dėl to, kad jam nėra žinomi Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys įmonių bankrotą, atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad nuo pat įstojimo į bankroto bylą pradžios jį atstovavo profesionali teisininkė – advokatė, taip pat neteikia pagrindo kitaip vertinti praleisto teminio priežasčių svarbą, nei įvertino pirmosios instancijos teismas. Nėra abejonių, kad apelianto atstovei buvo žinoma ĮBĮ numatyta kreditorių reikalavimų pateikimo ir jų patvirtinimo tvarka, terminai bei jų praleidimo pasekmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas, būdamas apdairus ir rūpestingas, vėliausiai 2017 metų pabaigoje galėjo ir turėjo kreiptis dėl savo finansinio reikalavimo patvirtinimo, jeigu tokių turtinių pretenzijų bendrovei turėjo.
21. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto pozicija, kad termino praleidimą lėmė netinkamai pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas. Kaip minėta ir kaip pagrįstai savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo atsakovė, apeliantą tiek nagrinėjant bankroto bylą, tiek joje pareikštą reikalavimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei kitas civilines bylas, kuriose buvo reiškiami reikalavimai dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir sprendimo paskirti vadovą pripažinimo negaliojančiais (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2781-800/2018, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1808-260/2018), dėl žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-399-638/2019), atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai. Todėl apeliantas galėjo tinkamai ir laiku realizuoti savo teises bankroto byloje pasinaudodamas advokatų pagalba. Vien tai, kad pats apeliantas nesiėmė aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms bankroto byloje ginti, nesiaiškino visų tam reikšmingų aplinkybių, nesudaro pagrindo spręsti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir praleisto termino priežasčių svarbą.
Dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo
23. Apeliantas teigia, kad atsakovė jam yra skolinga 2 027,34 Eur, t. y. sumą, kurią jis sumokėjo už atsakovės vardu įgytą ir jai perduotą automobilį. Tokio savo reikalavimo pagrįstumą apeliantas įrodinėja savo paaiškinimais ir 2013-08-23 automobilio įsigijimo sąskaita faktūra.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra skirta reikalavimams, kuriuos jie neginčytinai turi, patvirtinti. Ji taip pat taikoma ir reikalavimams, dėl kurių kyla ginčas, – tokiu atveju kreditorius privalo pateikti savo reikalavimą patvirtinančius dokumentus, o jo pagrįstumas patikrinamas bankroto byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016, 2017-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
25. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad šiuo atveju ne tik termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti praleidimas, bet ir duomenų apie tokio reikalavimo atsiradimo pagrindą bei dydį nebuvimas neleido teismui tenkinti apelianto prašymo.
26. Minėta, kad apeliantas savo prašymui pagrįsti pateikė 2013-08-23 sąskaitą faktūrą bei jos vertimą į lietuvių kalbą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo poziciją, kodėl šios sąskaitos nelaiko tinkamu įrodymu, patvirtinančiu apelianto investicijas į šį daiktą, ir, visų pirma, dėl to, kad ginčo automobilis atsakovės BUAB ,,Pentacom“ vardu buvo įregistruotas 2013-07-13, o apeliantas tvirtino jį įgijęs automobilių turguje Lietuvoje 2013-08-23, nesudarydamas jokių sutarčių. Pažymėtina, kad tokio registruojamo turto, kaip automobilis, savininko pasikeitimas be jokios sutarties negalėjo buvo užfiksuotas valstybės registre (VĮ „Regitra“).
27. Be to, minėtoje sąskaitoje tiekėja nurodoma J. A. B. AB, o pirkėja – UAB ,,Pentacom“. Tokio turinio dokumentas teiktų prielaidą vien spręsti, kad atsakovė galimai iš su apeliantu susijusios įmonės (sutampa pavardė ir vardo trumpiniai) įgijo transporto priemonę. Tačiau jokių įrodymų, kad pardavėju buvo pats apeliantas kaip fizinis asmuo, kad jis buvo šios transporto priemonės savininkas ar, kaip tvirtinama prašyme bei atskirajame skunde, už šią transporto priemonę sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, kitaip tariant, pirkimo–pardavimo sutarties, kuria buvo įgyta nuosavybė į automobilį J. A. B. AB ar apelianto, fizinio asmens, vardu, kainos už šią transporto priemonę jos pardavėjui sumokėjimo įrodymų, išrašų iš apelianto banko sąskaitos, kitų tokią finansinę operaciją galinčių patvirtinti įrodymų į nagrinėjamą bylą nepateikta. Apeliantas teigė dalį pinigų sandoriui sudaryti turėjęs, o dalį išsigryninęs bankomate Kaune, tačiau tokiu atveju išrašu iš banko sąskaitos ir būtų galima įrodyti grynųjų pinigų iš jos nurašymą.
28. Tokie atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas tiksliai neatsimena, kada buvo įgytas turtas ar į sąskaitą (jos vertimą) įrašyto automobilio registracijos numerio neatitikimas su automobilio registracijos dokumentuose nurodytuoju, nenustačius, kad apeliantas buvo tokio sandorio šalimi ar buvo atlikęs mokėjimą už sandorio šalį (atsakovę), neturi teisinės reikšmės. Todėl netekintinas ir apelianto prašymas dėl naujų įrodymų išreikalavimo – bankroto administratorės įpareigojimo pateikti šios sąskaitos originalą, nes tokios aplinkybės, kaip registracijos numeris ir kita nėra reikšmingos teisingam ginčo išnagrinėjimui (CPK 314 str.).
29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais, kad teismas netinkamai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo naštą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodyti finansinio reikalavimo pagrindą pareiga tenka tokį ginčą inicijuojančiam asmeniui (CPK 3 str. 6 d., 12 str., 135 str. 2 d., 177 str., 178 str.). Nagrinėjamoje byloje pareikštas privataus subjekto – bendrovės akcininko, reikalavimas bankrutuojančiai bendrovei, kurio tenkinimas nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl procesinė pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (t. y. tiek tokio reikalavimo egzistavimą, tiek konkretų šio reikalavimo dydį) teko būtent apeliantui.
30. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Taigi apeliantas turėjo procesinę pareigą leistinais rašytiniais įrodymais įrodyti savo teiginius, kad tai jis sumokėjo už ginčo automobilį asmeninėmis lėšomis ir šios lėšos jam nebuvo grąžintos, o to nepadarius, turi prisiimti kylančias neigiamas procesines pasekmes. Apelianto naudai negali būti vertinami ir atskirojo skundo teiginiai, kad jis tiksliai jau neprisimena ginčo automobilio įsigijimo aplinkybių. Pats apeliantas, kaip dabar tvirtina, žinodamas apie neatsiskaitymą su juo už automobilį, net trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo ir dar beveik trejus po bankroto bylos iškėlimo finansinių pretenzijų dėl neatsiskaitymo atsakovei nereiškė, vadinasi, jis pats prisiėmė šių aplinkybių pavėluoto įrodinėjimo riziką.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs apelianto prašymą atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti ir neįtraukęs jo į BUAB ,,Pentacom“ kreditorių sąrašą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.