- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- eB2-1336-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00425-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Kreditorius
- A. S., V. V., E. B., A. B.
- Kategorijos
- 3.4.2.5Fizinio asmens kreditoriai
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pentacom“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens prieštaravimus dėl kreditorių A. S., V. V., E. B. ir A. B. finansinių reikalavimų dalies tvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Pentacom“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi iškėlė UAB „Pentacom“ bankroto bylą ir nustatė 40 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. 2016 m. lapkričio 4 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame skaičiuje ir kreditorių A. S. 6741,93 Eur, V. V. 24513,79 Eur, E. B. 7313,94 Eur ir A. B. 19 838,88 Eur dydžio finansiniai reikalavimai. Dėl bankroto administratoriaus ginčijamos A. S. 1488,11 Eur, V. V. 16 690,26 Eur, E. B. 1 937,66 Eur ir A. B. 3 909,43 Eur finansinių reikalavimų dalies tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą bylą, įpareigojant kreditorius per 14 dienų nuo teismo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti atsiliepimus į administratoriaus prieštaravimus.
Administratorius savo nesutikimą dėl minėtos dalies finansinių reikalavimo tvirtinimo grindė tuo, kad kreditoriai prašomų patvirtini finansinių reikalavimų dydį apskaičiavo neatskaičius mokesčių, o kreditoriaus V. V. reikalavimas toje dalyje, kurioje prašoma patvirtinti 9248,36 Eur vidutinio darbo užmokesčio sumą už laikotarpį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos iki bankroto bylos UAB „Pentacom“ iškėlimo, nepagrįstas ir todėl, kad Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendime nėra nuspręsta dėl minėtos sumos priteisimo (išieškojimo).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į administratoriaus prieštaravimus V. V. sutiko su administratoriaus argumentais, kad finansinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas atskaičius mokesčius, tačiau nesutiko su argumentais dėl ginčijamos 9248,36 Eur sumos tvirtinimo. Kreditoriaus nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Nagrinėjamu atveju darbo ginčų komisijai priimant sprendimą nebuvo aišku, kiek laiko bus uždelsta atsiskaityti su darbuotoju, todėl sprendime tai nenurodyta, tačiau, nagrinėjamu atveju, turėtų būti taikomos DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos ir papildomai patvirtintas kreditorinis reikalavimas vidutinio darbo užmokesčio sumai už laikotarpį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos iki bankroto bylos UAB „Pentacom“ iškėlimo dienos, kuris sudaro 7028,27 Eur atskaičius mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčytini kreditorinių finansiniai reikalavimai tvirtintini iš dalies
Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas esminių bankroto byloje spręstinų klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo įmonių bankroto procese, yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami ir tokius reikalavimus tvirtinanti (tikslinanti) teismo nutartis priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013.). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1977/2013.).
Nagrinėjamu atveju administratorius dėl dalies pirmosios eilės kreditorių prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų reiškia prieštaravimus tuo pagrindu, kad iš teismo ir Darbo ginčų komisijos sprendimais priteistų piniginių sumų buvusiems UAB „Pentacom“ darbuotojams ir šios bylos dalyviams (kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką iki sprendimo priėmimo dienos, bei vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo sprendimų įsiteisėjimo dienos iki bankroto bylos UAB „Pentacom“ iškėlimo) turi būti išskaičiuoti privalomi mokesčiai (t. y. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 9 proc. socialinio draudimo įmokos), todėl šioje dalyje pateikti ginčijami kreditoriai reikalavimai, administratoriaus nuomone, negali būti tvirtinami.
Atsiliepimas
Kreditorius V. V. su pareikštais prieštaravimai šioje dalyje sutiko. Kiti kreditoriai, kurių reikalavimų dalį administratorius ginčijo, atsiliepimų į prieštaravimus nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile tenkinamiems kreditorių reikalavimams neturi būti priskirtas apskaičiuotas, su darbo užmokesčiu susijęs gyventojų pajamų mokestis (šis reikalavimas turi būti tenkinamas antrąja eile). Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme taip pat įtvirtinta gyventojų pareiga nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų mokėti 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį. Kiekvieno apdraustojo pareigą mokėti socialinio draudimo įmokas (nagrinėju atveju 9 proc.) apskaičiuotas nuo darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai dirbtam laikui, numato ir LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas (LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnis). LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 22 punkte įtvirtinta, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo Darbo kodekso 147 straipsnyje numatyto vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleistam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Iš to seka, kad tiek gyventojų pajamų, tiek socialinio draudimo mokesčiai turi būti išskaičiuojami pagal įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar tai yra tiesiogiai numatyta teismo ar Darbo ginčų sprendimų komisijos sprendimų rezoliucinėse dalyse.
Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad gyventojų pajamų mokestis turi būti išskaičiuojamas nuo visų gautinų pajamų, tačiau socialinio draudimo įmokos nuo priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką neišskaitomos (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 22 punktas).
Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administratorius iš kreditoriams priteistų vidutinio darbo užmokesčio sumų už uždelstą atsiskaityti laiką nepagrįstai išskaitė 9 proc. socialinio draudimo išmokų. Tokiu būdu yra pagrindas perskaičiuoti ginčijamas sumas šioje dalyje ir jas papildomai patvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju A. S. prašymą dėl 8 230,04 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Pentacom“ bankroto byloje grindė Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 3244-945/2016, kuriuo iš atsakovės UAB „Pentacom“ priteista A. S. 1929,58 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (išmokėtina suma), 2346,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-02-29) (priskaitytina suma), 3854,34 Eur vidutinio darbo užmokesčio (po 55,86 Eur už kiekvieną pradelstą mokėti darbo dieną, viso už 69 d. d.) (priskaitytina suma), skaičiuojant nuo sekančios po minėto teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-03-01) iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Pentacom“ dienos (2016-06-07), bei 100 Eur atstovavimo išlaidų. Ginčas kilo dėl 1488,11 Eur kreditorinio reikalavimo dalies, kuri, administratoriaus nuomone, sudaro mokėtinus mokesčius, t. y. 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 9 proc. socialinio draudimo mokesčio, skaičiuotinų atitinkamai nuo minėtų 2346,12 Eur ir 3854,34 Eur sumų už vėlavimo atsiskaityti laiką. Nustačius, kad iš priteistų sumų už vėlavimo atsikaityti laikotarpį atskaitytinas tik 15 proc. gyventojų pajamų mokestis, o 9 proc. socialinio draudimo įmokos neišskaitytinos (LR VSDĮ 11 straipsnio 1 dalies 22 punktas), perskaičiavus sprendimu A. S. priteistas sumas, pagrįstas ir tvirtintinas bendras kreditorinis reikalavimas sudaro 7 299,87 Eur (1929,58+1994,1+3276,19+100). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi yra patvirtintas 6 741,93 Eur A. S. finansinis reikalavimas, yra pagrindas papildomai patvirtinti šio kreditoriaus 557,94 Eur (7299,87-6741,93) ginčijamo finansinio reikalavimo dalį.
E. B. prašymą dėl 9 251,60 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo grindė Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. DGKS-3548 (d. b. Nr. APS-2-14193), kuriuo iš atsakovės kreditoriui buvo priteista 1 178,00 Eur (išmokėtina suma) neišmokėtas darbo užmokestis, 1 244,68 Eur vidutinis darbo užmokestis už vėlavimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 9 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos) (priskaitytina suma), 6 828,92 Eur vidutinis darbo užmokestis (po 33,64 Eur už kiekvieną pradelstą mokėti darbo dieną, viso už 203 d. d. (priskaitytina suma), skaičiuojant nuo sekančios po minėto teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-09-01) iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Pentacom“ įsiteisėjimo dienos (2016-06-17). Paminėtu atveju administratorius ginčija 1 937,66 Eur finansinio reikalavimo dalį, į kurią patenka privalomi mokesčiai valstybei (15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 9 proc. socialinio draudimo mokestis), skaičiuotini atitinkamai nuo minėtų 1244,68 Eur ir 6828,92 Eur sumų už vėlavimo atsiskaityti laiką. Atitinkamai iš priteistų sumų perskaičiavus išskaitytinus mokesčius už vėlavimo atsiskaityti laiką (15 proc. gyventojų pajamų mokestį, neišskaičius 9 proc. socialinio draudimo įmokų), pagrįsta laikytina bendra 8 040,56 Eur (1178+1057,98+5804,58) finansinio reikalavimo suma. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi yra patvirtintas E. B. 7 313,94 Eur finansinis reikalavimas, yra pagrindas papildomai patvirtinti šio kreditoriaus 726,62 Eur (8040,56-7313,94) ginčijamo finansinio reikalavimo dalį.
A. B. prašymą dėl 23 748,31 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo grindė Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. DGKS-3550 (d. b. Nr. APS-2-14191), kuriuo kreditoriui iš atsakovės priteista 7459,3 Eur neišmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (išmokėtina suma), 3167,36 Eur vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2015-06-19 (atleidimo dienos) iki 2015-08-31 (darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos), 13121,92 Eur vidutinio darbo užmokesčio ir po 64,64 Eur už kiekvieną pradelstą mokėti darbo dieną, viso už 203 d. d.) skaičiuojant nuo sekančios po minėto teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-09-01) iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Pentacom“ įsiteisėjimo dienos (2016-06-17). Administratorius ginčijama suma sudaro 3 909,43 Eur, t. y. nuo prašomos patvirtinti sumos neatskaityti mokesčiai (15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 9 proc. socialinio draudimo mokestis), skaičiuotini atitinkamai nuo minėtų 3 167,36 Eur ir 13 121,92 Eur sumų už vėlavimo atsiskaityti laiką. Atitinkamai perskaičiavus išskaitytinus mokesčius už vėlavimo atsiskaityti laiką (15 proc. gyventojų pajamų mokestį, neatskaitant 9 proc. socialinio draudimo įmokų), pagrįsta laikytina bendra 21 305,19 Eur (7459,3+2692,26+11153,63) finansinio reikalavimo suma. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi yra patvirtintas A. B. 19 838,88 Eur finansinis reikalavimas, yra pagrindas papildomai patvirtinti šio kreditoriaus 1 466,31 Eur (21305,19-19838,88) ginčijamo finansinio reikalavimo dalį.
V. V. prašymą dėl 41 204,05 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo grindė Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. DGKS-5397 (d. b. Nr. APS-2-2332), pagal kurį iš atsakovės UAB „Pentacom“ V. V. priteista 549,78 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), 26 844,63 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos, 4163,28 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2015-09-22 iki 2015-12-09. Kartu, kreditoriaus nuomone, į tvirtintiną sumą įtrauktina 398 Eur skolos išieškojimo išlaidos ir 9248,36 Eur vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Pentacom“ dienos. Ginčas kilo dėl 16 690,26 Eur kreditorinio reikalavimo dalies, į kurią patenka privalomieji mokesčiai ir minėta 9248,36 Eur suma. Administratoriui pateikus prieštaravimus, kreditorius iš dalies su jais sutiko ir prašė papildomai teismo patvirtinti tik 7 028,27 Eur, kuriuos sudaro vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Pentacom“ dienos, tačiau įvertinus minėtas Gyventojų pajamų mokesčio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatyto imperatyvias nuostatas dėl išskaičiuotinų mokesčių bei atsižvelgiant į tai, kad teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir ginti viešąjį interesą, šiuo atveju yra pagrindas pakartotinai perskaičiuoti atskaitytinus mokesčius ir tvirtintinas sumas.
Teismas sutinka su administratoriaus pozicija, kad nuo sprendimu priteisto 26 844,63 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos atskaitytini 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 9 proc. socialinio draudimo mokestis. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, perskaičiavus priteistą sumą už vėlavimo atsiskaityti laiką ir iš jos atskaičius tik 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, Darbo ginčų komisijos sprendimu priteista 4 163,28 Eur suma mažintina iki 3 538,78 Eur.
Nagrinėjamu atveju administratorius nesutiko su prašomo patvirtinti 9 248,36 Eur kreditorinio reikalavimo dalimi, kuri, kreditoriaus skaičiavimais, susidarė už laikotarpį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos iki bankroto bylos UAB „Pentacom“ iškėlimo dienos. Administratoriaus nuomone, minėta suma nebuvo priteista darbo ginčų komisijos sprendimu, todėl neturėtų būti tvirtintina.
Motyvuojamoji dalis
DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (2 dalis); kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009). Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad su darbuotoju nebuvo atsiskaityta nei jo atleidimo dieną (2015-09-21), nei ir iki UAB „Pentacom“ bankroto bylos iškėlimo, nesant darbuotojo kaltės, ką patvirtina Darbo ginčų komisijos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimas, teismo vertinimu, yra pagrindas papildomai į tvirtintiną kreditorinį reikalavimą įtraukti sumą, susidariusią už laikotarpį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos iki bankroto bylos UAB „Pentacom“ iškėlimo, kuri, atskaičius 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, sudaro 7 861,12 Eur.
Nustatytų aplinkybių kontekste pagrįsta laikytina bendra V. V. 32 749,6 Eur (549,78+20401,92+3538,78+398+7861,12) kreditorinio reikalavimo suma. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtinta V. V. 24 513,79 Eur kreditorinis reikalavimas, yra pagrindas papildomai patvirtinti 8 235,81 Eur finansinį reikalavimą.
Apibendrinant tai, kad išdėstyta, teismas vertina, kad yra pagrindas iš dalies patvirtinti ginčijamus finansinius reikalavimus ir papildomai patvirtinti kreditorių A. S. 557,94 Eur, E. B. 726,62 Eur, A. B. 1 466,31 Eur, V. V. 8 235,81 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Pentacom“ bankroto byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais,
nutaria:
patvirtinti papildomus A. S. 557,94 Eur, E. B. 726,62 Eur, A. B. 1 466,31 Eur, V. V. 8 235,81 Eur finansinius reikalavimus uždarosios akcinės bendrovės „Pentacom“ bankroto byloje.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.