Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos dėl suinteresuoto asmens E. R. N. prašymo dėl baudos panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pentacom“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Bankroto administratorius 2019 m. sausio 25 d. pateikė teismui prašymą skirti buvusiam Bendrovės vadovui E. R. N. iki 2 896 Eur baudą už dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui.

3. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi Bendrovės faktiniam vadovui E. R. N. paskirta 700 Eur bauda valstybės naudai už Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prašymo nutraukti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą

10. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. liepos 17 d. gautas apelianto prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. nutartis bei nutraukti Lietuvos apeliaciniame teisme pradėtą civilinę bylą Nr. e2-930-407/2019.

11. Prašyme nurodoma, kad teisminis procesas dėl baudos skyrimo yra ne savarankiškas, o išvestinis. Baudos už bankrutuojančios įmonės dokumentų neperdavimą instituto tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi nutraukė Bendrovės bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindu, nustatęs, kad Bendrovė atsiskaitė su visais kreditoriais. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 16 d. Esamoje situacijoje teisminis procesas dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos baudos skyrimo tapo beprasmiu, negalinčiu turėti nei drausminamojo, nei skatinamojo poveikio. Bendrovės bankroto bylai (materialiniam ginčui) esant nutrauktai, atitinkamai turi būti nutraukiama ir vienam iš bankroto bylos procesinių klausimų nagrinėti skirta civilinė byla. Be to, po Bendrovės bankroto bylos nutraukimo nebeliko asmenų, turinčių materialinį suinteresuotumą šios civilinės bylos baigtimi, todėl civilinė byla nutrauktina ir šiuo pagrindu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktas).

12. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju apeliacine tvarka nagrinėja civilinę bylą pagal apelianto atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl baudos panaikinimo Bendrovės bankroto byloje. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis, kuria apeliantui paskirta bauda, nėra apeliacijos objektas ir negali būti skundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Dėl to pastarosios nutarties apeliacinės instancijos teismas neturi teisės panaikinti.

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos pagal apelianto atskirąjį skundą nutraukti jo prašyme nurodytu CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu taip pat negalima, kadangi skundžiama nutartimi išspręstas atskiras procesinis klausimas bankroto byloje (prašymas dėl baudos panaikinimo), o pati bankroto byla jau yra nutraukta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Bendrovės bankroto bylos nutraukimas nereiškia, kad šios apeliacijos objektas išnyko (apelianto nurodyta teismų praktika, kai išsprendus ginčą iš esmės nebelieka su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusio apeliacijos objekto, šiuo atveju negali būti vadovaujamasi, nes teismo nuobaudos ir laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis skiriasi).

14. Dėl nurodytų priežasčių apelianto 2019 m. liepos 17 d. prašymas netenkintinas.

Dėl baudos panaikinimo

15. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą panaikinti jam paskirtą baudą. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Šiuo atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.

17. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės buvusius vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius ir kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus bei turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nurodytų dokumentų bei turto, tenka valdymo organams (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-771-330/2016).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad Bendrovės dokumentų ir turto bankroto administratoriui negalėjo perduoti, nes juos jau yra perdavęs P. J.. Šias aplinkybes apeliantas įrodinėja byloje pateiktais įtariamojo P. J. ir liudytojų V. J., A. P. bei M. P. apklausos protokolais, kuriuose užfiksuoti šių asmenų parodymai ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00550-16. Minėtų asmenų parodymai patvirtina, kad apeliantas perdavė Bendrovės automobilius ir tam tikrus įrankius, detales bei medžiagas, o P. J. perėmė šį Bendrovės materialųjį turtą. Tačiau tiek pats P. J., tiek minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad sandėlyje buvusių dokumentų P. J. iš apelianto faktiškai neperėmė. Nesant jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų tokias aplinkybes, darytina išvada, kad Bendrovės dokumentai P. J. kaip vadovui faktiškai nebuvo perduoti ir liko buvusio vadovo, t. y. apelianto žinioje (CPK 185 straipsnis).

19. Apeliantas taip pat teigia, kad nėra jokių įrodymų, kad jis nuo 2015 m. spalio 9 d. iki Bendrovės bankroto bylos iškėlimo buvo faktinis Bendrovės vadovas. Ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant ginčo klausimą, nes pareigą perduoti bankroto administratoriui Bendrovės dokumentus turi tas asmuo, kuris paskutinis juos turėjo.

20. Pažymėtina, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1808-260/2018 yra konstatuota, kad 2015 m. spalio 19 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1510/1 ir 2015 m. spalio 19 d. materialinių vertybių priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1510/2 buvo surašyti neperimant atsakovui P. J. jose nurodytų dokumentų ir turto, t. y. šie aktai sudaryti tik dėl akių. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, Bendrovės bankroto administratorius 2019 m. sausio 8 d. raštu kreipėsi į E. R. N. dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties įvykdymo ir Bendrovės dokumentams bei turtui perduoti nustatė 10 dienų terminą. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad jam nebuvo įteikta 2016 m. birželio 7 d. teismo nutartis, kuria Bendrovės vadovas įpareigojamas per nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui Bendrovės dokumentus ir turtą.

21. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-3888-336/2016 ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-5064-188/2018, kuriomis P. J. kaip buvusiam Bendrovės vadovui paskirtos baudos už antstolio reikalavimo pateikti Bendrovės dokumentus nevykdymą, turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Kaip minėta, iškėlus Bendrovei bankroto bylą už dokumentų bei turto perdavimą atsakingu pirmiausia buvo laikomas paskutinysis de jure vadovas P. J.. Tačiau įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1808-260/2018 pripažinus Bendrovės akcijų perleidimo sandorį, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl vadovo pakeitimo ir dokumentų bei turto perdavimo aktus negaliojančiais kaip tariamus sandorius ir konstatavus, kad P. J. neperėmė Bendrovės dokumentų bei dalies turto, būtent šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių šioje byloje nebereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

22. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47427-15 medžiagos, kuri patvirtina, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų negalima gauti Bendrovės buhalterinės apskaitos programos duomenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ne visi Bendrovės dokumentai buvo skaitmeninės formos, dalis jų buvo popieriniai (žr. šios nutarties 18 punktą). Taigi, šis argumentas nepaneigia apelianto pareigos perduoti bankroto administratoriui Bendrovės dokumentus, kurie, kaip minėta, buvo likę jo žinioje po 2015 m. spalio 19 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akto sudarymo su P. J..

23. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam paskirtos baudos dydis yra neproporcingas ir neteisingas. Atskirajame skunde nurodoma, kad P. J. už tos pačios pareigos nevykdymą buvo paskirtos žymiai mažesnės baudos, t. y. 50 Eur dydžio bauda, o pakartotinai – 300 Eur dydžio bauda. Tačiau pažymėtina, kad šios baudos minėtose civilinėse bylose Nr. e2VP-3888-336/2016 ir Nr. e2VP-5064-188/2018 priimtomis teismo nutartimis P. J. buvo paskirtos pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą. Minėtoje normoje nustatytas maksimalus baudos dydis 500 Eur, o apeliantui Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą paskirta 700 Eur bauda sudaro tik beveik ketvirtadalį šioje normoje numatyto maksimalaus baudos dydžio (2 896 Eur). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju apeliantui paskirta per didelė bauda. Juolab kad jis iki bankroto bylos nutraukimo pareigos perduoti administratoriui Bendrovės dokumentus taip ir neįvykdė.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl baudos panaikinimo. Atskirajame skunde nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia, todėl skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti apelianto 2019 m. liepos 17 d. prašymą dėl bylos nutraukimo.

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.