Vilniaus apygardos teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. T., jo atstovei advokatei Rimantei Tamulytei,

suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Gintai Pociuvienei (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybė patraukto A. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje (du administraciniai nusižengimai), ir jam už abu administracinius nusižengimus paskirtos 1 400 Eur dydžio baudos, kurios subendrintos jas apimant, ir A. T. paskirta administracinė nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

III. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje naikintinas ir administracinio nusižengimo byloje priimtinas naujas nutarimas.

9. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas apylinkės teismo nutarimo neteisėtumą grindžia, jo vertinimu, pažeista teise į gynybą, neužtikrinus galimybės susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei apsvarstyti galimybę bylos nagrinėjo metu pasitelkti teisinę pagalbą.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės įtvirtintos ANK 577 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi šias teises: 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; 3) pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; 4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; 5) pareikšti prašymus ir nušalinimus; 6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; 7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; 8) nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.

12. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gavo tik teismo šaukimą, tačiau jam nebuvo užtikrinta teisė susipažinti su bylos medžiaga, taip pat nebuvo sudaryta galimybė apsvarstyti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis. Kaip buvo nurodyta anksčiau, administracinėn atsakomybėn traukiamam A. T. adresuotame teismo šaukime buvo išaiškintos jo teisės susipažinti su bylos medžiaga ir naudotis teisine advokato pagalba. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio pradžioje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išaiškintos jo procesinės teisės (b. l. 58). Tai, kad A. T. buvo išaiškintos ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO patalpintas teismo posėdžio garso įrašas. Nors apeliantas nurodo, kad jam buvo atsiųstas tik teismo šaukimas ir negavo jokios kitos bylos medžiagos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pati bylos medžiaga proceso dalyviams nėra siunčiama, duomenų, kad asmuo teikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, daryti jos kopijas byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. apeliaciniame skunde nurodo, jog tik teismui išnagrinėjus bylą jis elektroniniu paštu gavo patį nutarimą, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus. Pažymėtina tai, kad skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarimą, kuriuo A. T. buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, teismas galėjo priimti ir išsiųsti A. T., tik išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą.

13. Pastebėtina tai, kad nagrinėjamu atveju pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo elgėsi pasyviai, t. y. iki teismo posėdžio nesidomėjo bylos esme ir nesiekė išsiaiškinti, dėl kokios konkrečiai bylos yra šaukiamas į posėdį. ANK įtvirtintas reguliavimas leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nusprendęs, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jam pačiam ginti savo teises yra per sunku, pats turi pasirūpinti teisine advokato ar kito įgalioto atstovo teikiama pagalba. Tiek teismo šaukime, tiek ir teismo posėdžio metu A. T. buvo informuotas apie galimybę naudotis profesionalaus teisininko – advokato – pagalba, tačiau iki teismo posėdžio jis tokios pagalbos neieškojo, į posėdį atvyko be atstovo, o teismo posėdžio metu neišreiškė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų kreiptis dėl teisinės pagalbos.

14. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas vertinimu, nors formaliai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išaiškinta teisė susipažinti su administracinio nusižengimo byla ir naudotis profesionalaus teisininko paslaugomis, tačiau A. T., kuriam vadovaujantis ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, nurodė, gavęs šaukimą atvykti į 2022 m. kovo 24 d. teismo posėdį, nežinojęs dėl kokių administracinių nusižengimų padarymo jis yra kaltinamas ir dėl kokios priežasties apskritai buvo šaukiamas į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teisme vykusios apklausos metu A. T. parodė manęs, kad administracinio nusižengimo byla bus nesudėtina, galbūt dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl nesikonsultavo ir su advokatais (b. l. 125). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. T. nebuvo susipažinęs su VMI atstovės 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. kovo 17 d. pareikšimais; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. A.6.-205-990/2022 prijungimo prie bylos Nr. A6.-184-990/2022, kurioje VMI atstovės pareiškimų dėl administracinio nusižengimo teisenos UAB „A.“ direktoriui A. T. pradėjimo pagrindu be kita ko buvo suformuluotas ir kaltinimai pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamam A. T. nebuvo išsiųsta (b. l. 55-57). Aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad A. T. pirmosios instancijos teisme parodymus davė pilnai nesusipažinęs su jam teismo suformuluotais kaltinimais bei neapsvarstęs savo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, pozicijos dėl kaltės ir kitų aplinkybių. Nors ANK 631 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį, o pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tiesiogiai nereiškė prašymo paskelbti pertrauką byloje ir sudaryti galimybę jam susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tačiau teisėjo formalus teisių išvardijimas asmeniui, neturinčiam konkrečios informacijos apie teismo VMI pareiškimų dėl administracinių nusižengimų bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo pagrindu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ir suformuluotą kaltinimą, neatstovaujamam profesionalaus teisininko, nagrinėjamu atveju nelaikytinas tinkamu teisių užtikrinimu, nes A. T. neturėjo pakankamai laiko susipažinti su jam teismo pareikštais kaltinimais ir nuspręsti, ar nori būti byloje atstovaujamas advokato.

15. Nors pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neužtikrino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių, tačiau minėti pažeidimai ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso metu nagrinėjant bylą pagal A. T. apeliacinį skundą, buvo užtikrinta, kad apeliantas būtų susipažinęs su jam pareikštu kaltinimu bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir galėtų naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo parodė, kad jau yra susipažinęs su administracinio nusižengimo byla ir jam pateiktu kaltinimu, išdėstė savo poziciją, nurodydamas, kad dėl abiejų administracinių nusižengimų kaltės nepripažįsta.

16. ANK 652 straipsnio 1 dalies kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas privalo patikrinti, ar veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-139/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-54-489/2018, 2AT-9-976/2020). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas, ištaisęs apylinkės teismo padarytus pažeidimus, apklausęs proceso dalyvius ir ištyręs byloje esančius bei papildomai pateiktus duomenis, toliau pasisako ir dėl A. T. administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų

17. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju A. T., kaip UAB „A.“ direktorius, pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu dėl dviejų veikų – kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog A. T. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „A.“ vadovu (b. l. 42), todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

18. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurios tiek dabar galiojančioje redakcijoje, tiek ir redakcijoje, galiojusioje administracinio nusižengimo darymo momentu, numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

19. VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodyta, kad A. T., būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų patenkinti visiems pareikštiems reikalavimams ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jau nuo 2020 m. pradžios pradėjo susidaryti UAB „A.“ mokestinės nepriemokos, tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiama Institucijos atstovė, kuri parodė, jog įmonės vadovas jau 2020 m. pavasarį galėjo matyti, kad vadovaujama įmonė turi skolą VMI (b. l. 127-128). Pagal byloje esančius UAB „A.“ finansinius duomenis matyti, kad 2020 m. vasario 28 d. įmonė turėjo 5 167,60 Eur skolą, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs, 2021 m. birželio 15 d. turėjo 15 588,21 Eur skolą, 2022 m. kovo 9 d. – 28 649,78 Eur skolą, o 2022 m. kovo 16 d. – 28 649,78 Eur skolą (b. l. 6-11). Taigi, UAB „A.“ pagrįstai laikytina VMI skolininke, o A. T., būdamas UAB „A.“ vadovu, turėjo užtikrinti, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas būtų užtikrintas.

20. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu pabrėžė Lietuvos Respublikoje galiojusio karantino metu taikytą moratoriumą dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo ir delspinigių neskaičiavimo. VMI pareiškime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „A.“ buvo įtraukta į du juridinių asmenų, kuriems be pateikto prašymo buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašus. Nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. vasario 28 d. UAB „A.“ buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19; nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. – į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Pranešimas, kad įmonė įtraukta į mokesčių mokėtojų, susidūrusių su neigiamu poveikiu dėl COVID-19 plitimo sąrašus buvo patalpintas 2020 m. balandžio 10 d. MANO VMI portale, kuriame UAB „A.“ buvo informuota, kad yra atleidžiama nuo VMI ir Sodros administruojamų mokesčių delspiningių; jai nebus naujai inicijuojamas mokesčių ir socialinių draudimo išmokų išieškojimas. Įmonė taip pat buvo informuota, kad pasibaigus ekstremaliai situacijai per du mėnesius bendrovė galės priimti sprendimą dėl mokesčių sumokėjimo: deklaruotus mokesčius bus galima sumokėti iš karto arba kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų. Pažymėtina tai, kad UAB „A.“ pasibaigus karantinui, susidūrusi su finansiniais sunkumais, į VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo nesikreipė. Kaip matyti iš 2020 m. kovo 26 d. VMI viršininko įsakymo Nr. VA-27 dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronoviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių ir vėlesnių jo redakcijų į sąrašus įtraukti mokesčių mokėtojai nelaikomi skolingi valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams, jeigu mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamai įsakyme ir jo pakeitimuose nurodytais laikotarpiais. Vis tik šio reglamentavimo negalima suprasti, kaip juridinio asmens nepriemokos biudžetui panaikinimo. Iš minėto įsakymo ir vėlesnių jo redakcijų matyti, kad tokiems asmenims netaikomas priverstinis nepriemokos išieškojimas ir neskaičiuojami delspinigiai, jei mokesčių nepriemoka biudžetui susidarė jame nustatytais laikotarpiais. Būtent šia galimybe UAB „A.“ ir pasinaudojo. Iš to, kas aptarta, yra nustatyta, kad A. T. buvo žinoma ir suprantama, jog jo vadovavimo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2021 m. birželio 15 d. UAB „A.“ mokestinės prievolės VMI nepanaikintos, jų mokėjimas neatidėtas ir jos turi būti mokamos įstatymų nustatyta tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad A. T. subjektyvus VMI direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. VA-27 su vėlesniais pakeitimais interpretavimas nėra pagrindas atleisti jį nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį. Pabrėžtina, kad nėra pagrindo mokesčių mokėtojams taikytas lengvatas, skirtas sušvelninti karantino metu kilusius sunkumus (pastebėtina, kad įmonei 2020 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo skirta 6 997,37 Eur subsidija), vertinti kaip suteikiančias įmonės vadovui teisę nesilaikyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditorių eilės ir iš esmės turimus kreditorinius reikalavimus dengti savo nuožiūra. Nesutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstove, kad VMI prievolės buvo de facto sustabdytos. Kaip pagrįstai pažymėjo ir Institucijos atstovė, mokesčių mokėtojai buvo atleisti nuo delspinigių skaičiavimo ir nuo mokesčių mokėtojų atžvilgiu vykdytinų išieškojimų atlikimo, tačiau ne nuo savo, kaip mokesčių mokėtojų, pareigų, t. y. šiuo atveju pareigos laikytis kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės. Tai, kad pareiga mokėti mokesčius nebuvo panaikinta patvirtina ir tai, jog mokesčių mokėtojams buvo galima kreiptis dėl mokestinių paskolų sutarčių be palūkanų, kuria UAB „A.“ nepasinaudojo.

21. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju, juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „A.“ mokestinės nepriemokos, t. y. skola VMI, pradėjo susidaryti jau 2020 m. pradžioje, o pagal paskutinius įmonės teiktus finansinės būklės balansus jau 2018-2019 m. UAB „A.“ veikė nuostolingai, t. y. iš byloje esančių įmonės finansinių duomenų matyti, kad UAB „A.“ turėti įsiskolinimai ženkliai viršijo įmonės turėtą turtą, darytina neginčytina išvada, jog ši įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir padengti turimų skolų.

22. Nagrinėjamu atveju, UAB „A.“ turint mokestinių nepriemokų VMI, vietoj šių nepriemokų padengimo ir atsiskaitymo su VMI, kaip trečiosios eilės kreditore, UAB „A.“ atliko atsiskaitymus su paskesnėje eilėje esančiais įmonės kreditoriais. Pagal byloje esančius duomenis iš UAB „A.“ banko sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Institucijos pareiškime nurodomu laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2021 m. birželio 15 d. buvo daromi pavedimai fiziniams ir juridiniam asmenims pagal patalpų nuomos sutartį (V. J.), taip pat atsiskaitant už prekes ir paslaugas, pavyzdžiui, su M. M. (M. M.), UAB „B.“, UAB „C.“, UAB „D.“, MB „E.“, UAB „F.“ ir kt. (b. l. 2-3, 12-14).

23. ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

24. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

25. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. atstovė pabrėžia COVID-19 pandemijos sukeltas pasekmes verslui, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepaneigia A. T. kaltės dėl aptariamo administracinio nusižengimo, nes pagal bylos duomenis pirmoji UAB „A.“ mokestinė nepriemoka VMI susidarė dar 2020 m. kovo 3 d., t. y. laiku, kai Lietuvos Respublikoje karantinas dar nebuvo paskelbtas. Kaip jau minėta, įmonė nuostolingai veikė dar iki pandemijos pradžios. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad įmonės vadovo siekis užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą nelaikytinas šalinančia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. A. T., būdamas patyręs ilgametis įmonės vadovas, turintis aukštąjį išsilavinimą (paties žodžiais: vadybos, administravimo srityje), suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties A. T. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

29. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, taip pat ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

30. Kaip jau buvo pažymėta, A. T. nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2022 m. kovo 1 d. (iki bankroto bylos iškėlimo) buvo UAB „A.“ vadovu (b. l. 39-42), todėl šiai įmonei tapus nemokiai būtent vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekyla, tačiau nagrinėjamoje situacijoje esminis klausimas, kurį kelia ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. atstovė, ar iš tiesų UAB „A.“ buvo nemoki.

31. Vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

32. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdami atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį klausimą, teismai turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, UAB „A.“ nėra pateikusi finansinės atskaitomybės duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2020 m. Finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą teikti už 2019 m. Būtent 2019 m. minėtoji įmonė iš viso turėjo turto už 208 160 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 512 627 Eur. 2018 m. UAB „A.“ turėjo turto už 247 624 Eur, mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų už 521 909 Eur (b. l. 49). Taigi, jau tuo metu įmonės turimi įsiskolinimai daugiau nei dvigubai viršijo turimą įmonės turtą. Minėtu laiku UAB „A.“ veikla buvo nuostolinga, nes pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro ataskaitą 2018 m. įmonės grynasis pelnas (nuostoliai) buvo -51 374 Eur, o 2019 m. buvo -30 182 Eur (b. l. 50). Tai buvo konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartyje, kuria pagal VMI pareiškimą įmonei „A.“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 39-40), nurodant, kad įmonė jau aptartu laikotarpiu veikė nuostolingai. Pagal VMI pateiktus duomenis pirmoji mokestinė nepriemoka susidarė 2020 m. kovo 3 d. Iš viso kreditorei (VMI) įmonė tapo skolinga 28 649,78 Eur. Iš įmonės banko sąskaitų ir turto nepavyko išieškoti šios mokestinės nepriemokos. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis nuo 2022 m. sausio 5 d. yra vykdomas išieškojimas (VMI, kaip išieškotojos, naudai) dėl 28 361,41 Eur sumos. Be kita ko, yra vykdomas išieškojimas ir dėl įmonės skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (b. l. 46). Nustatyta, kad įmonė neturi nekilnojamojo turto, taip pat UAB „A.“ vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 47-48). Pabrėžtina ir tai, kad pagal SODROS duomenis UAB „A.“ neturi apdraustųjų asmenų, t. y. darbuotojų (b. l. 51). Administracinėn traukiamas A. T., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad įmonei susidūrus su sunkumais, buvo atleisti visi darbuotojai ir liko dirbti tik jis vienas (b. l. 126). Institucijos atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad VMI, prieš kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vertino registruose esančius UAB „A.“ duomenis, tikrino, ar įmonė turi darbuotojų. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, įvertinus įmonės finansinę būklę Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. pagal VMI pareiškimą įmonei „A.“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 39-40).

33. Anksčiau aptarti įmonės finansinės būklės duomenys leidžia spręsti, kad UAB „A.“ sistemingai nevykdė įsipareigojimų savo kreditoriams, be to, jau nuo 2018 m. turėjo įsipareigojimų, viršijančių turimo turto vertę. Kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė VMI atstovė, jau 2020 m. vasario mėnesį susidarė įmonės skola, kuri didėjo. Taigi, Institucija nemokumo momentu iš esmės laiko datą, kada susidarė pirma mokestinė nepriemoka (b. l. 128). UAB „A.“ nemokumą pagrįstai leidžia spręsti ir jau aptartos aplinkybės, patvirtinančios, kad įmonė neturėjo galimybių patenkinti kreditorių reikalavimų, todėl vienintelė išeitis apsaugoti kreditorių interesus buvo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad tokioje situacijoje įmonė buvo ne pirmą kartą, todėl nekilo mintis kreiptis dėl bankroto iškėlimo (b. l. 126), tačiau įmonės vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą nėra susietos su jo subjektyvia nuomone dėl galimybės pagerinti įmonės finansinę būklę, juo labiau, kai UAB „A.“ finansinė padėtis buvo sudėtinga ir įmonė veikė nuostolingai ilgą laiko tarpą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „A.“ prieš VMI teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės buveinės adresu registruotu paštu buvo išsiųstas 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimas Nr. (23.31-08) 325-1068 apie inicijuojamą nemokumo procesą ir nustatytas 30 dienų terminas prievolės įvykdymui, susitarimo dėl pagalbos sudarymui arba sprendimo bankroto procesui vykdyti ne teismo tvarka priėmimo, tačiau A. T. į pranešimą neatsakė, veiksmų ir toliau nesiėmė.

34. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog aptariamos juridinio asmens vadovo pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, pavyzdžiui, tikėjimu, jog finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ir pan. Tai, kad juridinio asmens vadovo delsimas inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą negali būti pateisinamas, spręstina ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, numatančių, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, pavyzdžiui, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už nustatytos pareigos neįvykdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

35. Nagrinėjamu atveju, A. T., kaip įmonės vadovas, privalėjo žinoti ir žinojo apie UAB „A.“ finansinę padėtį. Tai patvirtina ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, t. y. jis nurodė, kad gavo pranešimus apie turimus įsiskolinimus, žinojo, kad įmonės sąskaitoje yra minusinė suma, be to, pažymėjo, jog jo vadovaujama įmonė ne kartą buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, turėjo įsiskolinimų (b. l. 126). A. T., net ir gavęs VMI pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip įmonės vadovas nesiėmė jokių veiksmų – nesikreipė į VMI dėl tolimesnių pagalbos priemonių, taip pat ir pats nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo argumentai, kad jis tikėjosi užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Teismo vidinį įsitikinimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. kaltės sustiprina ir tai, kad teismo posėdžio metu jis nurodė turintis aukštąjį išsilavinimą verslo vadybos ir administravimo srityje, o pačiai įmonei vadovauja daug metų (b. l. 126). Tai, kas aptarta, leidžia daryti išvadą, jog A. T. žinojo savo, kaip įmonės vadovo pareigas, ir sąmoningai jų neatliko, t. y. įmonei tapus nemokia, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad A. T. vertinimu, UAB „A.“ nebuvo nemoki visą laikotarpį (b. l. 125). Nustatytos aplinkybės patvirtina A. T. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

36. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, ištyręs ir įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsakiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis), įvertinęs byloje buvusius duomenis bei apygardos teisme apklaustų proceso dalyvių duotus parodymus ir papildomai pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad A. T. padaryta veika atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinio nusižengimo požymius.

37. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal nustatytas bylos aplinkybes A. T. pirmosios instancijos teismo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį inkriminuoti du atskiri administraciniai nusižengimai turi būti kvalifikuojami kaip viena ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio nusižengimo veika, pasireiškusi dviem alternatyviaisiais požymiais: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimu bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu, nustatant, kad A. T., būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, kad UAB „A.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, UAB „A.“ turint 28 649,78 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, kurią sudarė 3 459,79 Eur gyventojų pajamų mokesčio (1,26 Eur šio mokesčio delspinigių), 1 131 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 1 911 Eur pelno mokesčio (23,94 Eur šio mokesčio delspinigių), 21 745,33 Eur pridėtinės vertės mokesčio (377,47 Eur šio mokesčio delspinigių), esant pareikštiems trečiosios eilės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – kreditoriniams reikalavimams, nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2021 m. birželio 15 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, atsiskaitydamas su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises ir interesus; žinodamas, jog įmonė yra nemoki, nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

38. Pripažinęs, kad A. T. padarė vieną ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pasireiškusi dviem alternatyviaisiais požymiais: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimu bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia A. T. skirtinos nuobaudos klausimą. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šiame straipsnyje įtvirtintų nusižengimų padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

39. Nagrinėjamu atveju dviem alternatyviais veiksmais padarytas tyčinis administracinis nusižengimas, kuriuo pažeistos kreditorių teisės. Nenustatyta nei A. T. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors nagrinėjant bylą apylinkės teisme A. T. prisipažino padaręs veną iš jam inkriminuotų administracinių nusižengimų ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės nepripažino (b. l. 125-126). Byloje nėra duomenų, kad A. T. būtų baustas administracine tvarka. Asmuo dirba marketingo vadovu, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus. Įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingas padarytą administracinį nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad skundas paduotas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. T. skiriant minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą. Apygardos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą A. T. paskirti mažesnę baudą arba švelnesnę administracinę nuobaudą, arba administracinės nuobaudos neskirti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-184-990/2022 ir priimti naują nutarimą – pripažinti A. T. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. T., kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalis).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.