Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. A. T., būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad UAB „A.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, UAB „A.“ turint 28 649,78 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, kurią sudarė 3 459,79 eurų gyventojų pajamų mokesčio (1,26 eurų šio mokesčio delspinigių), 1 131 eurų nekilnojamojo turto mokestis, 1 911 eurų pelno mokesčio (23,94 eurų šio mokesčio delspinigių), 21 745,33 eurų pridėtinės vertės mokesčio (377,47 eurų šio mokesčio delspinigių), esant pareikštiems trečiosios eilės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreditoriniams reikalavimams, nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2021 m. birželio 15 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.

2. A. T., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3. Tesimo posėdžio metu A. T. parodė, kad jis vadovavo UAB „A.“. Prasidėjus pandemijai jo vadovaujamos įmonės finansinė ir ekonominė būklė pradėjo labai prastėti, buvo atidėti mokėjimai. Prastėjant veiklos rezultatams jo vadovaujama įmonė nutraukė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su šią paslaugą teikusia bendrove, mokestines ataskaitas VMI pradėjo teikti jis pats tiek, kiek sugebėjo tai daryti. 2020 m. kovo 26 d. suėjus mokestinės prievolės terminui jis mokėjo įsiskolinimus tiekėjams, nes priešingu atveju jo vadovaujama įmonė prarastų galimybę tęsti veiklą ir susimokėti mokesčius VMI. Vėliau VMI kreipėsi į teismą ir jo vadovaujamai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Prieš VMI kreipiantis į teismą dėl bankroto jo vadovaujamos įmonės būklė buvo prasta, įmonė turėjo skolų. Jis pats nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tikėjosi, kad įmonė nebankrutuos ir vykdys savo įsipareigojimus. Jam pritrūko kompetencijos dėl restruktūrizavimo ir dėl bankroto – jis tiesiog neturėjo patirties dėl šių procedūrų. Kurį laiką įmonė buvo „ant ribos“, jis ieškojo galimybių įmonės veiklą pakreipti vienokia ar kitokia kryptimi, tačiau tam labai trūko lėšų. Šiuo metu jis dirba marketingo vadovu, jo atlygis yra 5 000 eurų, jis yra susituokęs, augina du vaikus bei moka paskolą už namą. Jis pripažįsta, jog nesilaikė atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos, tačiau dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos neiškėlimo jis savo kaltės nepripažįsta: bankroto bylą gali iškelti tiek vadovas, tiek kreditorius, ką pastarasis šiuo atveju ir padarė; jei visi vadovai pagal nustatytą tvarką kreiptųsi dėl bankroto, būtų 30-50 procentų daugiau bankrotų ir tam tikrų sėkmės atvejų nebūtų. Vadovo darbas yra ieškoti sprendimų sunkioje situacijoje, vadovas yra atsakingas prieš kitus kreditorius ir prieš įmonės akcininkus. Piktybiškai jis nesielgė nei vienu atveju, visuomet stengėsi sąžiningai ir tvarkingai vykdyti veiklą, o dėl kompetencijos ir žinių trūkumo atsirado tam tikri pažeidimai, dėl kurių jis gailisi.

4. UAB „A.“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010 m. vasario 2 d., bendrovės vadovas nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2022 m. kovo 1 d. buvo A. T. (b. l. 42).

5. „UAB „A.“ 2019 metais turėjo turto už 208 160 eurų, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 512 627 eurų. Praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu UAB „A.“ turėjo turto už 247 627 eurų, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 521 909 eurų (b. l. 49).

6. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „A.“ turėjo 30 182 eurų nuostolių, praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu – 51 374 eurų nuostolių (b. l. 50).

7. 2020 m. vasario 28 d. UAB „A.“ valstybės biudžetui buvo skolinga 30 204,09 eurų, 2021 m. birželio 15 d. - 12 631,66 eurų, 2022 m. kovo 9 d. - 28 649,78 eurų, 2022 m. kovo 16 d. - 28 649,78 eurų (b. l. 6-11, 43).

10. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsižvelgiant į tai, mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo būti sumokėta anksčiau nei mokėjimai sandorių šalims. A. T. pažeidė šią teisės normą, pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su VMI, bet su kitais UAB „A.“ kreditoriais. Teismas turi pagrindo teigti, kad UAB „A.“ direktoriui laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, mokestinė nepriemoka būtų buvusi mažesnė. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. T., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, žinodamas, kad UAB „A.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, UAB „A.“ turint 28 649,78 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, kurią sudarė 3 459,79 eurų gyventojų pajamų mokesčio (1,26 eurų šio mokesčio delspinigių), 1 131 eurų nekilnojamojo turto mokestis, 1 911 eurų pelno mokesčio (23,94 eurų šio mokesčio delspinigių), 21 745,33 eurų pridėtinės vertės mokesčio (377,47 eurų šio mokesčio delspinigių), esant pareikštiems trečiosios eilės – VMI kreditoriniams reikalavimams, nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2021 m. birželio 15 d. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.

12. Minėta, kad UAB „A.“ 2019 metais turėjo turto už 208 160 eurų, tuo tarpu bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 512 627 eurų. Praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu UAB „A.“ turėjo turto už 247 627 eurų, o bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 521 909 eurų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „A.“ skola valstybės biudžetui nuosekliai augo įmonei vadovaujant A. T., kuris negalėjo nežinoti apie įmonės ekonominę būklę ir jos gyvybingumo perspektyvas. Per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas A. T. įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą tik 2022 m. sausio 26 d. inicijavo VMI. Minėta, kad UAB „A.“ vadovas nuo 2015 m. birželio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. T., įmonės įsiskolinimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau A. T. ignoravo UAB „A.“ nemokumą ir toliau tęsė veiklą bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors teismo posėdžio metu A. T. savo kaltės dėl nesikreipimo į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo neįžvelgė bei nurodė, kad jis dėjo pastangas ir bandė pakreipti įmonės veiklą taip, kad ši nebankrutuotų, bei samprotavo, kad jeigu visi vadovai laiku kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylų iškėlimo, tuomet sėkmingų įmonių būtų kur kas mažiau, tačiau vien A. T. niekuo neparemtas įsitikinimas, jog esant įstatymuose nustatytiems kriterijams, kuomet įmonės vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, to daryti nėra būtina, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl tokios pareigos nevykdymo. Kaip minėta, JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad dėl vis didėjančio įsiskolinimo į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorė VMI, niekaip neeliminuoja JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos nemokumo procesą inicijuoti būtent juridinio asmens vadovui.

13. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad UAB „A.“ vadovas A. T. nesilaikė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

14. A. T., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – esant pareikštiems trečiosios eilės – VMI kreditoriniams reikalavimams, atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus, taigi A. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

15. A. T., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi A. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai

16. A. T. padarė du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

17. Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į tai, kad A. T. prisipažino padaręs vieną iš administracinių nusižengimų ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. T. neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. T. abiem atvejais skirtinos minimalaus dydžio – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų baudos.

18. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis šios administracinės nuobaudos bendrintinos jas apimant ir A. T. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų bauda

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 38, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti A. T. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimas), ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų baudą.

Pripažinti A. T. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas), ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų baudą.

Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir A. T. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų baudą.

Išaiškinti A. T., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-184-990/2022. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.