- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- e2-2213-639/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00481-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- V. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad iš pradžių su atsakovu šeiminis gyvenimas buvo ramus bei darnus. Gyvendami kartu santuokoje rūpinosi vienas kitu, tačiau po kurio laiko ėmė aiškėti skirtingas požiūris į šeimą, šeimos vertybes bei šeimos santykius, ryškėjo charakterių skirtumai, pradėjo nesutapti gyvenimo tikslai ir siekiai. V. K. prieš 22 metus paliko S. K. ir visiškai nesirūpino savo vaikų išlaikymu, šeimai nepadėjo materialiai. S. K. žiniomis V. K. buvo teistas už nusikalstamą veiką, jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko pataisos namuose. S. K. nuo vaikystės serga kvėpavimo takų liga, 2017 metais patyrė galvos smegenų insultą (darbingumo lygio pažyma pridedama). Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliu, pareigą gerbti vienas kitą. Su atsakovu bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Jau ilgą laiką (apie dvidešimt dvejus metus) su atsakovu santuokinio gyvenimo nebeveda, bendro ūkio netvarko. Jausmų iš ieškovės pusės atsakovui nebeliko, jokios tikimybės išsaugoti šeimą nebėra, todėl mano, kad būtų netikslinga skirti susitaikymo terminą. Po santuokos nutraukimo prašo palikti ieškovei pavardę – K., atsakovui – K.. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, taip pat nesutinka mokėti išlaikymo atsakovui, nes jis yra sveikas darbingo amžiaus vyras, turintis galimybes išsilaikyti. Santuokos metu su atsakovu neįgijo jokio nekilnojamojo turto, todėl dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Taip pat neturi ir dalintino kilnojamojo turto. Taip pat nurodė, kad bendrų kreditorių neturi, asmeninių kreditorių ieškovė neturi. Ieškovės žiniomis atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Julianus Inkaso“, todėl prašo nustatyti, kad atsakovo V. K. prievolė kreditoriui UAB ,,Julianus Inkaso“, pagal 2018 m. birželio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-14515-1032/2017 išduotą teismo vykdomąjį raštą dėl 2 177,28 Eur skolos, yra asmeninė atsakovo V. K. prievolė. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, teismo procesiniai dokumentai ir pranešimas apie posėdį jam įteikti asmeniškai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi (el. b. l. 35-36, 57).
3. Trečiasis asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė prašymą bylą nagrinėti antstoliui nedalyvaujant, nurodė, kad santuokos nutraukimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra (el. b. l. 55-56).
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo UAB „Julianus Inkaso“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą yra informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens UAB „Julianus Inkaso“ atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 1466. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.
7. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ duomenimis, ieškovės S. K. taip pat ir atsakovo V. K. vardu santuokos metu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra (el. b. l. 7). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės S. K. vardu registruotų transporto priemonių nėra.
Dėl termino susitaikyti nustatymo
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nurodė ieškovė, kad santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, jau apie 20 metų, atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
9. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
10. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.
11. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
12. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas nebuvo lojalus šeimai, nerodė pagarbos ieškovei, o prieš dvidešimt dvejus metus paliko šeimą, ieškovė viena augino ir išlaikė nepilnamečius vaikus, tuo tarpu atsakovas nerėmė šeimos nei moraliai, nei materialiai. Šalys nepalaiko jokių santykių, nes atsakovas nuo tada, kai paliko šeimą nepalaiko ryšių su sutuoktine, ieškovė nežino atsakovo tikslios gyvenamosios vietos. Mano, jog tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliu, pareigą gerbti vienas kitą. Posėdžio metu taip pat paaiškino, jog atsakovas, kiek ieškovei yra žinoma, buvo teistas už nusikalstamą veiką ir atliko laisvės atėmimo bausmę (el. b. l. 2). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad 2011 m. kovo 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas V. K. buvo nuteistas 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.
13. Ieškovė ieškinyje pažymėjo ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad gautas ar uždirbtas lėšas sutuoktinis naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovas dar gyvendamas santuokoje su ieškove nuolat turėdavo finansinių sunkumų – skolų, kurių dengimu tekdavo rūpintis ieškovei. Atsižvelgiant į tai ieškovė prašo atsakovo turimus įsiskolinimus pripažinti asmeninėmis V. K. prievolėmis, nors kreditoriniai įsipareigojimai UAB “Julianus Inkaso“ buvo prisiimti santuokos metu, tačiau šalys ilgą laiką jau gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda, todėl atsakovo gauti pinigai tikrai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui.
14. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad atsakovas savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
15. Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Byloje pateikti duomenys, jog santuokos metu ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto ar kito registruotino dalintino turto neįgijo (b. l. 7-8). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nesprendžiamas (CPK 382 straipsnio 4 punktas, CK 3.59 straipsnis, 3.127 straipsnio 1 dalis).
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
16. Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis, CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė teismui nurodė, jog santuokos metu sutuoktiniai bendrų kreditorių neįgijo. Ieškovė jokių prievolių neturi, tačiau nurodė, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santuokos metu atsirado prievolės kreditoriams UAB „Julianus Inkaso“, antstoliui Aleksandrui Selezniovui.
17. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams.
18. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
19. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos bendrosios sutuoktinių prievolės, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės.
20. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija pagal CK 3.92 straipsnio 2 dalį nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės; pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
21. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, turi nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Taigi šioje CK normoje įtvirtinta viena įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012), išimčių. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, atsakovas turi įsiskolinimų UAB „Julianus Inkaso“ vykdomasis raštas Nr. e2-14515-1032/2017 dėl 2177,28 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų. Pagal antstolio Aleksandro Selezniovo teismui pateiktus duomenis matyti, kad skoliniai atsakovo V. K. įsipareigojimai šiai dienai sudaro 2193,56 Eur skolos likutis ir 313,49 Eur vykdymo išlaidos, priskaičiuotos Aleksandrui Selezniovui vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/03659 (el. b. l. 14,30) - šiuos įsiskolinimus nurodytiems kreditoriams ieškovė prašo pripažinti asmeniniais atsakovo kreditoriniais įsipareigojimais. Nurodo, kad atsakovas jai pinigų neduodavo, kai imdavo kreditus, apie atsakovo kreditų paėmimą nieko nežinojo, jų nepasirašinėjo šalys ilgą laiką gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda. UAB „Julianus Inkaso“ pateiktame atsiliepime nuomonės dėl prievolės pobūdžio neišreiškė. Teismas atkreipia dėmesį, kad išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininkas nurodytas tik V. K.. Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, jog skolininko sutuoktinė yra solidari skolininkė pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas.
23. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko, iš esmės neįrodinėjo, kad minėta prievolė turėtų būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole, įrodymų, kad kreditoriniai įsipareigojimai buvo prisiimti ir panaudoti šeimos interesais nepateikė, todėl daroma išvada, jog byloje nėra įrodytos aplinkybės, jog ieškovė sutiko imti nurodytą kreditą, kad ieškovė tam pritarė ir su tuo sutiko, kad atsakovo vardu pasiskolintos lėšos buvo naudojamos/panaudotos šalių šeimos interesais. Daroma išvada, jog ginčo prievolė kreditoriui UAB "Julianus Inkaso" ir vykdymo išlaidos antstoliui A. Selezniovui nėra bendra sutuoktinių prievolė, o atsakovo asmeninė prievolė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
24. Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo
25. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – K., atsakovui – K.. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė „K.“, o atsakovui – „K.“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas, 20 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje už ieškinio pareiškimą mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CK 3.59 straipsnis). Teismui tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 75 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos patirtos 282,74 Eur išlaidos (el. b. l. 64). Teismui tenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 282,74 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis). Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 376 straipsniu, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką tarp S. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (V. K.) a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. K. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei S. K. palikti pavardę – K., atsakovui V. K. – K..
Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.
Piniginę prievolę pagal 2018 m. birželio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-14515-1032/2017 dėl 2 177,28 Eur skolos, ir skaičiuojamų palūkanų bei vykdymo išlaidas antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/03659 pripažinti asmeninėmis V. K. prievolėmis.
Priteisti iš atsakovo V. K. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš atsakovo V. K. 282,74 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos į valstybės biudžetą.
Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.