- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-612-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- J. D.
- Ieškovas
- A. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei J. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką su proanūke J. D., gimusia (duomenys neskelbtini): 1) ieškovė turi teisę bendrauti su proanūke pirmą ir trečią kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimdama vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo penktadienio 17.00 val. ir jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20.00 val.; 2) ieškovė turi teisę bendrauti su proanūke neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 - 25 d.), pasiimdama vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) 16.00 val. ir pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 20.00 val.; 3) ieškovė turi teisę bendrauti su proanūke poriniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) pasiimdama vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val.; 4) ieškovė turi teisę bendrauti su proanūke neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdama vaiką iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val. pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą; 5) ieškovė turi teisę bendrauti su proanūke poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų (sausio 1 d.), pasiimdama vaiką iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindama vaiką iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 6) ieškovė turi teisę bendrauti su proanūke poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdama vaiką iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama vaiką į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val.; 7) ieškovė turi teisę bendrauti su proanūke neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdama vaiką iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama vaiką į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val.; 8) ieškovė turi teisę bendrauti su proanūke per vaiko gimtadienius ((duomenys neskelbtini)) poriniais kalendoriniais metais pasiimdama vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 10.00 val., jeigu tai ne darbo diena arba 17.00 val. jeigu tai darbo diena, ir grąžindama vaiką į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val., jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba iki sekančios dienos 20.00 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena; 9) ieškovė turi teisę bendrauti su proanūke jos ligos atveju gydymo įstaigoje ne mažiau kaip 2 valandas per dieną; 10) atsakovė perduoda ieškovei vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su ieškove bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas; 11) atsakovė J. D. ir ieškovė A. A. bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekviena iš ginčo šalių privalo užtikrinti viena kitai galimybę susisiekti su vaiku telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) dėl sunkaus hemoraginio šoko mirė jos anūkė A. D., kuriai mirus be tėvų liko anūkės nepilnametis vaikas J. D., gimusi (duomenys neskelbtini). Vaiko globėja buvo paskirta J. D. (močiutė, atsakovė). Atsakovės vyras yra miręs, todėl anūkę ji augina viena. Nepilnametė J. D. iki mamos mirties ir tuoj po jos visą laiką gyveno su ieškove, tačiau mirus mergaitės mamai, vaiko globa buvo perduota atsakovei. Ieškovės teigimu, atsakovė nurodė, jog ieškovei leis matytis ir bendrauti su mergaite tik tuo atveju, jeigu atsakovei bus perrašytas ieškovei priklausantis dviejų kambarių butas. Atsakovė pasiėmė auginti nepilnametę mergaitę ir uždraudė ieškovei matytis su pro anūke. Tarpininkaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ieškovė kelis kartus buvo susitikusi su pro anūke. Mergaitė yra labai prisirišusi prie ieškovės ir labai ilgisi jos, tačiau pasimatyti neturi galimybių. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete proanūke nustatymo ieškovė kreipėsi į mediatorių, atliko privalomąją mediaciją, tačiau susitarti su atsakove nepavyko, nes jos reikalavimas yra gyventi ieškovei priklausančiame bute. Nors vaikas auga pas atsakovę, tačiau tikroji jos gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), pas ieškovę. Taip pat po vaiko mamos A. D. mirties, kuri ieškovei buvo anūkė iš sūnaus I. D., rūpindamasi vaiko gerove ir stengdamasi užtikrinti vaikui tinkamiausias gyvenimo sąlygas, ieškovė įrengė specialiai vaikui skirtą kambarį, kuris yra pritaikytas būtent proanūkei. Visą laiką ieškovė rūpinosi vaiko gerove, jos edukacinių žinių tobulinimu, kartu dalyvaudavo konkursuose, kuriuose mergaitė galėjo tobulėti, ugdyti savo žinias. Proanūkė jautėsi labai laiminga būdama su ieškove, jų emocinis ryšys yra labai stiprus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad ieškovė yra tolima, nepatikima vaikui giminaitė ir jos su nepilnamečiu vaiku nesieja artimas tarpusavio ryšys. Ieškovė yra atsakovės buvusio sutuoktinio J. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mama. Mergaitė J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovės dukros A. D., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Mergaitės J. D. nuolatine globėja teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi paskirta atsakovė, t. y. mergaitės močiutė. Jos abi gyvena atsakovės sesers dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja. Mergaitė iki (duomenys neskelbtini) pabaigos, t. y. mamos mirties, gyveno kartu su mama ir prosenele ieškovės bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po mergaitės mamos mirties vienintele tinkama mergaitės globėja buvo mergaitės močiutė - atsakovė, todėl ji grįžo iš Ispanijos gyventi į Lietuvą. Ieškovė negalėjo tapti mergaitės globėja, nes nepageidavo bei yra senyvo amžiaus. Be to, ieškovė neturėjo nepilnamečiui vaikui gyventi tinkamų buities sąlygų, nes gyveno netvarkingame, neremontuojamame, nereikalingais daiktais apkrautame bute, kuriame auginamos katės. Atsakovei tapus mergaitės globėja nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio jos santykiai su ieškove pablogėjo, nes ieškovė su ja ir mergaitė elgiasi netinkamai - tyčia kelia konfliktus, kurių metu agresyviai puola atsakovę žodžiais, ją šmeižia ir žemina kitiems asmenims, neatiduoda mergaitės drabužių ir kitų daiktų. Atsakovė bijo mergaitę palikti ieškovei, kadangi ši yra serganti ir senyvo amžiaus, ir gali vaiką psichologiškai sutraumuoti, nes dažnai būna agresyvi, mergaitei kalba netinkamus dalykus, formuodama neigiamą nuomonę apie atsakovę, tuo mergaitę gąsdina. Be to, dėl auginamų gyvūnų ir pasyvaus tvarkymosi ieškovės namuose nuolat yra nešvara ir blogas kvapas, kas kenkia vaikui. Taip pat ieškovė bendrauja ir pas ją kartais lankosi netvarkingą gyvenimo būdą vedantis vyras - V. S., kuris kartu gyveno su atsakovės dukra A. D. ir dėl kurio veiksmų - veikimo ir neveikimo – manoma, ši mirė. Iš mergaitės žodžių ir elgesio matyti, kad pati mergaitė nenori su prosenele bendrauti ir šios bijo. Todėl versti mergaitę bendrauti su labai tolima ir artimo ryšio su vaiku neturinčia giminaite - prosenele - nereikėtų, leisti bendrauti šios vaiko sveikatai pavojų keliančiuose namuose negalima, versti per prievartą vaiką daryti tai, ko ši nenori - neteisėta. Ieškovė yra 80 metų amžiaus ir dėl sveikatos būklės negalėtų likti su nepilnamečiu vaiku be kito asmens priežiūros, prastos sveikatos, ko pasėkoje ieškovei atsiranda agresijos priepuoliai ir žodžiais puola žmones. Mergaitė po mamos mirties buvo užsisklendusi savyje, vengė bendrauti, daug verkdavo, todėl dėl mamos netekties tik atsigavusiam vaikui negalima leisti rizikuoti ir vėl sukelti psichinę traumą. Pati mergaitė atsakovei sako, jog nenori bendrauti su prosenele, kad šios bijo. Nors nesenai ieškovė vieną kambarį suremontavo, stengdamasi pritaikyti šį kambarį vaikui, tačiau kita buto aplinka liko netinkama vaikui būti. Ieškovės bute besilankantis V. S. gali pakenkti vaikui, nes dėl nežinomų priežasčių šis ieškovei padėjo išremontuoti kambarį ir aktyviai siekia, kad prosenelė pasiiminėtų mergaitę su nakvyne, kai pats neprižiūri ir nelanko savo vaikų ir anūkų. Po mergaitės mamos mirties, atsakovė ieškovės ne kartą prašė perduoti mergaitės drabužius ir kitus daiktus, tačiau ši nedavė. Taip pat nors atsakovė ne kartą prašė atiduoti mergaitės mamos mobilųjį telefoną, kurio kaip prisiminimo apie mamą labai nori mergaitė, tačiau ieškovė neduoda. Atsakovė nedraudžia bendrauti su mergaite, tik, siekdama apsaugoti vaiko interesus, atsakovė neleidžia mergaitės likti su ieškove vienoms, o dalyvauja kartu jų bendravime. Be to, ieškovė dažnai skambina mergaitei ir bendrauja su ja telefonu, ir tokio bendravimo atsakovė nevaržo. Atsakovės nuomone, ieškovės prašomas nustatyti bendravimas su vaiku pakenktų vaiko interesams ir vaiko sveikatai.
3. Išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovės U. R. išvadomis šiuo metu nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką su vaiku, bus pažeidžiamos vaiko teisės, jo geriausiai interesai, nes mergaitė atsisako viena bendrauti su promočiute. Todėl būtų tikslinga tiek ieškovei, tiek atsakovei išklausyti vienus ar kitus mokymus, kurie yra nurodyti BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ siųstame pranešime, nes šiuo metu didžiausias vaikui dirgiklis yra atsakovės ir ieškovės konfliktai. Kol ieškovė ir atsakovė mokymų neišklausė, bendrauti ieškovė su proanūke negali, nes mergaitė bendrauti nenori, ir ji sutiktų bendrauti tik dalyvaujant jos močiutei – atsakovei, tačiau šiuo metu tai yra neįmanoma, nes tarp ieškovės ir atsakovės yra didelis konfliktas, jos pykstasi mergaitės akivaizdoje, o ir tai kenkia nepilnamečio vaiko interesams. Šalims išklausius mokymus, turėtų būti surengti 4 susitikimai BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ su centro psichologe ir tik tada galėtų būti nustatinėjama tolimesnė bendravimo tvarka. Jei bendravimo tvarka tarp ieškovės ir mergaitės bus nustatyta, ji turėtų būti ne tokia griežta ir įpareigojanti, ir tik mergaitei išreiškus norą bendrauti su promočiute. Taip pat labai svarbu, kad tiek atsakovė, tiek ieškovė bendravimo metu nedemonstruotų neigiamo požiūrio vienas į kitą, nekeltų konfliktų mergaitės akivaizdoje, stengtųsi vadovautis ne savo, o vaiko interesais ir sudarytų sąlygas mergaitei bendrauti su artimais giminaičiais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovės A. A. ieškinį tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė įpareigoti ieškovę A. A. ir atsakovę J. D. išklausyti pozityvios tėvystės mokymus BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre“. Baigus pozityvios tėvystės mokymus BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“, siekiant atkurti ieškovės A. A. ir jos proanūkės J. D., gimusios (duomenys neskelbtini), psichologinius emocinius tarpusavio ryšius, nustatyti 3 (trijų) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu nustatyti ieškovės A. A. bendravimo su proanūke J. D., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė A. A. bendrauja su proanūke J. D. pirmą mėnesį – po 1 (vieną) kartą per savaitę, antrą ir trečią mėnesį – po du kartus per savaitę BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro“ patalpose, dalyvaujant BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ atstovui / psichologui, nedalyvaujant vaiko globėjai atsakovei J. D.. Nepilnametę J. D. į susitikimus su ieškove A. A. atveža į BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ patalpas iš anksto su ieškove A. A. ir BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ atstovu suderintu laiku vaiko globėja J. D.. Pasibaigus nustatytam 3 (trijų) mėnesių pereinamajam ieškovės A. A. bendravimo su proanūke J. D. laikotarpiui, įpareigoti BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamą Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, pateikti išvadą dėl tolimesnio ieškovės A. A. ir jos proanūkės J. D. bendravimo galimybių bei / ir sąlygų nedalyvaujant BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ atstovui / specialistui ir / arba atsakovei J. D.. BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, įvertinus šias bendravimo su nepilnamečiu vaiku galimybes teigiamai – tolimesnę ieškovės A. A. ir proanūkės J. D. bendravimo tvarką nustatyti pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, sprendimą. Pasibaigus nustatytam 3 (trijų) mėnesių pereinamajam ieškovės A. A. bendravimo su proanūke J. D. laikotarpiui, BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvada įvertinus tolimesnes ieškovės A. A. ir jos proanūkės J. D. bendravimo galimybes bei / ir sąlygas nedalyvaujant BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ atstovui / specialistui ir / arba atsakovei J. D., neigiamai, įpareigoti BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamą Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, paruošti konkrečias rekomendacijas ieškovei A. A. ir atsakovei J. D. dėl tolimesnių šalių mokymų, siekiant atkurti ieškovės A. A. ir jos proanūkės J. D., gimusios (duomenys neskelbtini), psichologinius emocinius tarpusavio ryšius. Teismas nutarė priteisti ieškovei A. A. iš atsakovės J. D. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovei J. D. iš ieškovės A. A. 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės A. A. 358 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) į valstybės biudžetą už antrinės teisinės pagalbos, kuri buvo teikiama atsakovei, išlaidų atlyginimą. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartimi, teismas nutarė panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktoje 2023 m. birželio 6 d. teismo psichologo išvadoje nurodoma, jog atsakinėdama į klausimus, susijusius su promočiute A. A., nepilnametė pateikė gana kategoriškus, trumpus atsakymus, vartojo neigiamus žodžius / epitetus, tačiau labai dažnai juos vartoja apibūdindama ne tiek savo santykius su promočiute, kiek A. A. santykius su močiute J. D. Teismo vertinimu, ne visai vaikiškas vaiko noras irgi parodo, kad mergaitė šiuo metu yra įsitraukusi į po mamos mirties atsiradusius ir vis neišsprendžiamus suaugusiųjų reikalus.
4.2. Teismas, vertindamas ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką su proanūke, teismo posėdžio metu išklausė ir institucijos teikiančios išvadą byloje išvadą. Tarnybos atstovės išvada rodo, kad nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką su mergaite, bus pažeidžiamos vaiko teisės ir geriausi interesai, nes šiuo metu mergaite bendrauti su promočiute nenori. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ir laikotarpiu būtų tikslinga tiek ieškovei, tiek atsakovei išklausyti pozytyvios tėvystės ar / ir jiems panašius mokymus, nurodytus BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“, nes šiuo metu didžiausias nepilnamečiui vaikui dirgiklis yra atsakovės ir ieškovės konfliktai, kuriuos būtina šalinti.
4.3. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konfliktas yra tarp suaugusiųjų – ieškovės ir atsakovės, o vaiko bendravimo su artimais giminaičiais teisė yra savarankiška nepriklauso nuo suaugusiųjų tarpusavio santykių. Konstatavo, kad šiuo atveju vaikui yra daroma žala šalims geranoriškai nesusitariant dėl sąlygų įgyvendinant nepilnamečiui vaikui priklausančią teisę į šeimos ryšius, jų plėtojimą, nors ši teisė yra reglamentuota ir saugoma tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės normų. Tačiau šalių nesutarimai neturėtų eliminuoti vaiko teisės išsaugoti šeimos ryšius, teisės į šeimos gyvenimą.
4.4. Teismas pažymėjo, kad nuo mergaitės bendravimo su promočiute praėjo ilgas laiko tarpas, todėl ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės galėtų lemti vaiko psichologinę įtampą bei baimę, todėl šiuo atveju turi būti nustatoma tokia bendravimo tvarka, kuri pirmiausia atitiktų vaiko interesus.
4.5. Teismas konstatavo, kad abi šalys (tiek močiutė, tiek promočiutė) turi geriau suprasti vaiko poreikius ir savo tinkamu elgesiu padėti jam palaikyti bei stiprinti jo ryšius su artimais žmonėmis. Tai padaryti padės tik abiejų šalių geranoriškas nusiteikimas ir profesionalios (psichologų, pedagogų ir kt.) specialistų konsultacijos, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovė privalo išklausyti BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ rekomenduojamus pozityvios tėvystės mokymus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. sprendimą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Atkreipė dėmesį, kad promočiutė nėra artimas giminaitis vaikui.
5.2. Jos manymu, teismas neatsižvelgė į vaiko interesus.
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl naujų rodymų priėmimo
10. Ieškovė pateikė papildomus įrodymus (DOK-6826), nors nesuformulavo konkretaus prašymo, tačiau jų turinys leidžia suprasti, kad ieškovė prašo juos priimti.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Dėl nurodytos teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).
13. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju minėti dokumentai nesusiję su pirmosios instancijos sprendimo teisėtumu, ieškovė nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui.
14. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis įstatymo reglamentuota ir kasacinio teismo suformuota praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl teismas nepriima ieškovės teikiamų rašytinių duomenų, kaip naujų įrodymų į bylą.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
15.1. Ieškovė A. A. yra atsakovės J. D. buvusio sutuoktinio J. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mama. Nepilnametis vaikas, su kuriuo ieškovė siekia bendrauti - 7 metų amžiaus mergaitė J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovės dukros A. D., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra.
15.2. Mergaitės J. D. nuolatine globėja Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4090-1030/2022 paskirta atsakovė, t. y. mergaitės močiutė. Mergaitė iki (duomenys neskelbtini) pabaigos, t. y. mamos mirties, gyveno kartu su mama ir promočiute - ieškove A. A., ieškovės bute.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad vien konfliktiški ieškovės ir atsakovės santykiai negali būti pakankamas pagrindas apriboti arba visai nutraukti promočiutės ir proanūkės bendravimą. Teismas konstatavo, kad tiek močiutė, tiek promočiutė turi geriau suprasti vaiko poreikius ir savo tinkamu elgesiu padėti jam palaikyti bei stiprinti jo ryšius su artimais žmonėmis. Tai padaryti padės tik abiejų šalių geranoriškas nusiteikimas ir profesionalios (psichologų, pedagogų ir kt.) specialistų konsultacijos, todėl sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė privalo išklausyti BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ rekomenduojamus pozityvios tėvystės mokymus. Įvertinus bendravimo galimybes teigiamai – tolimesnis pro močiutės ir pro anūkės bendravimas turėtų būti nustatomas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sprendimo pagrindu, vadovaujantis Centro ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų išvada.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo atsižvelgta į nepilnamečio vaiko interesus, neaišku, kokiu pagrindu atsakovė J. D. yra įpareigojama išklausyti pozityvios tėvystes mokymus BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“. Teismas nevertino arba vertino netinkamai kitus byloje surinktus įrodymus, teismas neatsižvelgė, kad ieškovė nėra artima giminaitė.
18. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad ieškovė (promočiutė, prosenelė) nepatenka į artimųjų giminaičių ratą, dėl to ji neturi teisės būti ginčo subjektu ir prašyti nustatyti bendravimo tvarką.
19. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, jame konstatuota, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl giminaičių – konkrečiai dėl promočiutės (ieškovė) bendravimo su proanūke tvarkos nustatymo. Be to, teismas vadovavosi CK 3.176 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) (CK 3.135 straipsnis).
22. Aktualu tai, kad iki 2018 m. sausio 1 d. išties galiojo CK 3.176 straipsnio redakcija, kuri reguliavo ginčus dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 3.176 straipsnio redakcija, kuri praplėtė giminaičių ratą bei reguliuoja ginčus ne tik su vaiko artimaisiais giminaičiais, bet taip pat ir su kitais vaiko giminaičiais. Vadovaujantis CK 3.132 straipsnio 1 dalimi, ieškovė (prosenelė) yra vaiko giminaitė pagal tiesiąją giminystės liniją. Dėl nurodytų argumentų atmestinas apeliantės teiginys, kad ieškovė nepatenka į giminaičių ratą, reglamentuojamą CK 3.176 straipsniu, giminystės artumo laipsnis jai sukelia teisines pasekmes (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliantė skunde tikina, kad bylos duomenys patvirtina, kad vaikas nenori bendrauti su promočiute, tai pažeidžia vaiko interesus.
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai, negu nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo. Teismas iš byloje pateiktos Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 14 d. informacijos apie nepilnametę J. D. nustatė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. birželio 29 d. J. D. lankė Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ lopšelio „(duomenys neskelbtini)“ grupę. Į darželį J. D. visada atvesdavo ir pasiimdavo ieškovė - prosenelė A. A. Prosenelė A. A. visą laikotarpį vaiką atvesdavo švarų, tvarkingą, domėjosi mergaitės ugdymu, pasiekimais, dalyvavo visose šventėse, laiku mokėjo už darželį.
26. Teismas iš byloje pateiktos Klaipėdos lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 7 d. informacijoje nustatė, kad A. A. nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. pradėjo vesti savo proanūkę J. D. į Klaipėdos lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“. Nuo pirmo dienos prosenelė labai rūpinosi proanūke, nuolat teiraudavosi apie vaiko pasiekimus, aprūpindavo ją reikalingomis priemonėmis.
27. Nors teismas pažymėjo, kad byloje pateiktoje 2023 m. birželio 6 d. teismo psichologo išvadoje nurodoma, kad atsakinėdama į klausimus, susijusius su promočiute A. A., nepilnametė mergaitė, paprašyta prisiminti gyvenimą ieškovės namuose, santykius su promočiute, mergaitė gana kategoriškai teigė - „nieko neveikdavom su Jadvyga ir aš nieko gero neatsimenu“. Pastebėta, kad paprašius palyginti santykius, bendravimą, gyvenimą ir laisvalaikį gyvenant su pro močiute ir gyvenant su močiute, mergaitė tuos dalykus suskirsto į „viskas blogai“ ir „viskas gerai“. Mergaitės teigimu, „su močiutė gyventi yra gerai, o su prosenele - blogai“; su močiute viską patinka veikti, o su prosenele nieko neveikdavom“; „močiutė yra gera ir mane gina, o Jadvyga meluoja, kalba netiesą“. Kita vertus, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į kompetentingų institucijų specialistų išvadas. Teismo psichologės nuomone, mergaitė dar yra tokio amžiaus, kurio metu ji dar negeba objektyviai vertinti savo poreikių, negali numatyti tolimesnės gyvenimo perspektyvos ir iš to atsirandančių pasekmių. Dėl mažo amžiaus ir gyvenimiškos patirties stokos, ji pati negali objektyviai ir savarankiškai priimti sprendimų dėl savo ateities, numatyti, kokia bendravimo tvarka jai pačiai būtų geriausia. Svarbu ir tai, kad pokalbio metu mergaitė išreiškė nuomonę apie tai, kad bendrauti su promočiute ji norėtų tik dalyvaujant močiutei J. D.. Taigi mergaitė neatsisako bendrauti su prosenele, o toks mergaitės noras / elgesys neprieštarauja jos interesams, be to, bendraujant bus išsaugotas emocinis ryšys.
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas, vertindamas ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką su proanūke, teismo posėdžio metu išklausė ir institucijos teikiančios išvadą byloje išvadą. Tarnybos atstovės išvadomis, nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką su mergaite, bus pažeidžiamos vaiko teisės ir geriausi interesai, nes šiuo metu mergaite bendrauti viena su promočiute nenori. Dėl nurodomų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo vertinimui, jog esant ginčui dėl bendravimo tvarkos, nagrinėjamu laikotarpiu būtų tikslinga tiek ieškovei, tiek atsakovei išklausyti pozytyvios tėvystės ar / ir jiems panašius mokymus, nurodytus BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“, nes šiuo metu didžiausias nepilnamečiui vaikui dirgiklis yra atsakovės ir ieškovės konfliktai, kuriuos būtina šalinti. Kol ieškovė ir atsakovė nurodytų mokymų neišklausė bei pačios nesuvoks ir nesupras, kad nuo jų tarpusavio santykių gerinimo, taip pat ir tarpusavio konfliktiškumo ir (ar) jų iš esmės šalinimo / pašalinimo, priklausys ir vaiko noras / nenoras bendrauti su šalimis bei galimo bendravimo apimtys bei kokybė. Dėl nurodomų priežasčių kaip nepagrįstas atmetamas apeliantės teiginys, kad pozytyvios tėvystės ar / ir jiems panašūs mokymai skirti be pagrindo.
29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaudamasis teismas atmetė pareiškėjos reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė (atsakovė), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ar kad jį priimant buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos.
30. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas nuspręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
31. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
35. Ieškovė duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.