Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-1223-435/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-08-21
Bylos Nr.: 2-1223-435/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06771-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Jankauskaitė-Jocė
Ieškovas: E. J., D. G., R. Ž., L. S., S. B., I. B., UAB „Šviesos magija“, A. M., S. M.
Atsakovas: DNSB „A. J. 2325“, Bendrija A
Trečiasis asmuo: R. K., J. S., B. M. B., A. D., V. J., K. I., L. T., J. T., J. A., Ksaverai A
Advokatai: Ina Kurauskienė

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
27.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1223-435/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06771-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1; 27.3.1.10; 27.7 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m.rugpjūčio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei- Kostenko,

dalyvaujant ieškovams E. J., D. G., R. Ž., L. S., S. B., I. B., UAB „Šviesos magija“ atstovui V. M., ieškovų D. G., R. Ž., L. S., E. J., S. B., UAB „Šviesos magija“, I. B., A. M. ir S. M. atstovei advokatei S. S.,

atsakovės DNSB „A. J. 2325“ atstovei advokatei Inai Kurauskienei,

tretiesiems asmenims R. K., J. S. ir jų atstovei advokato padėjėjai R. I., J. L., V. K., V. N., J. B., A. K., Z. C., Stasei R. Z., V. B., I. M. K., L. D., UAB „Garliavos gelžbetonis“ atstovui D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. G., R. Ž., L. S., E. J., S. B., UAB „Šviesos magija“, I. B., A. M. ir S. M. patikslintą ieškinį atsakovei Bendrija A. J. 2325, tretiesiems asmenims R. K., J. S., B. M. B., A. D., V. J., K. I., L. T., J. T., J. A., Ksaverai A. Š., Z. C., J. Š., V. Š., R. D., N. V., J. B., L. Ž., L. J., Stasei R. Z., J. N., V. K., L. Č., A. B., V. B., A. K., L. S., A. K., L. D., I. M. K., G. T., B. K., K. Š., A. R., V. N., J. L., E. K., L. D., UAB „Garliavos gelžbetonis“ dėl bendrijos visuotinio susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir jo metu priimtus sprendimų bei protokolo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai patikslintu ieškiniu (I t. b.l. 147-152) prašė teismo pripažinti Daugiabučio namo savininkų bendrijos „A. J. 2325” (duomenys neskelbtini) susirinkimą neįvykusiu ir šio susirinkimo metu priimtus sprendimus ir (duomenys neskelbtini) protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2016-01-27 VĮ Registrų centras išdavė LR Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, kurio matyti, kad G. Z., gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra Bendrijos „A. J. 2325“ pirmininkas, valdybos narys ir jos pirmininkas; valdybos nariai yra V. B., gyvenantis Kauno m. A. J. pr. 23-28, L. D., gyvenanti Kauno m. A. J. pr. 23-41 ir S. I., gyvenantis Kauno m. A. J. pr. 23-19.

Punkte 14.3. nurodyta „Visuotinio narių susirinkimo protokolas Dokumento data: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Gautas 2016-01-22, įregistruotas 2016-01-27, (duomenys neskelbtini) įvykusio pakartotinio narių susirinkimo protokolo dėl įstatų tvirtinimo, pirmininko ir valdybos rinkimo, pagrindu. Apie tai, kad buvo pakeisti Bendrijos įstatai ir išrinkti nauji valdymo organai bendrijos nariams buvo pranešta elektroniniu laišku iš el.adreso gyventojudnsb@gmail.com.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkui D. G. buvo įteiktas 10 bendrijos narių prašymas sušaukti susirinkimą. Kadangi pateiktame prašyme nebuvo daugiau nei ketvirtadalis bendrijos narių parašų (40 bendrijos narių, todėl 1/4 yra 11 narių), nebuvo ir būtinybės sukviesti susirinkimo, kurio darbotvarkėje turėjo būti nagrinėjami prašyme nurodyti klausimai. Vadovaujantis ta pačia nuostata, prašymą pateikę gyventojai neturėjo teisės organizuoti (duomenys neskelbtini) susirinkimo, nes jame nebuvo daugiau nei ketvirtadalis bendrijos narių parašų. Jeigu ir laikyti, kad vėliau pasirašiusi bendrijos narė J. L. - 11 parašas išreiškė savo valią, kaip bendrijos narė, vis tiek yra pažeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas)11 straipsnio punktai.

2015 -12- 01 laiptinėse buvo iškabinti skelbimai, informuojantys apie (duomenys neskelbtini) šaukiamą visuotinį namo gyventojų susirinkimą nurodant jo vietą ir dienotvarkės klausimus. Kadangi po skelbimu niekas nepasirašė, nebuvo aišku, kas organizuoja susirinkimą. Taip pat nebuvo įvardinta nei viena kandidatūra į valdymo organus ir revizoriaus pareigas, kas užkirto galimybes bendrijos nariui pasinaudoti Bendrijų įstatymo 11 str. 4 d. suteikta galimybe pareikšti nuomonę iš anksto. Tam, kad galima būtų nuomonę pareikšti iš anksto, būtina iš anksto pateikti bendrijos nariui anketą ir duoti pasirašyti į susirinkime dalyvaujančių registrą.

Kadangi skelbime nurodoma, kad vyks namo gyventojų susirinkimas (o ne bendrijos „A. J. 2325” narių visuotinis susirinkimas), todėl ieškovų nuomone, net pats skelbimas, kurio niekas nepasirašė, neturi jokio ryšio su bendrija. Laiko, kad neaišku į kieno organizuojamą susirinkimą buvo kviečiami ne bendrijos nariai, o namo gyventojai. Todėl negalima laikyti, kad (duomenys neskelbtini) vykęs susirinkimas, buvo bendrijos „A. J. 2325” visuotinis narių susirinkimas. (duomenys neskelbtini) organizuojamo susirinkimo skelbime buvo nurodyta, kad kviečiama į pakartotinį bendrijos „A. J. 2325” visuotinį susirinkimą. Ieškovų nuomone, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama į visuotinį namo gyventojų susirinkimą, (duomenys neskelbtini) susirinkimas negali būti laikomas pakartotiniu Bendrijos narių susirinkimu.

Jei ir laikyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama į bendrijos narių visuotinį susirinkimą tai jį organizuojant buvo pažeista visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka, numatyta Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 punkte, kuris numato, kad Pranešimą apie šaukiamą visuotini susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotini susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu.

Šiuo atveju skelbimas skelbimų lentoje buvo pakabintas 2015 -12- 01, tačiau apie visuotinį susirinkimą tik 20 bendrijos narių iš 40 buvo pranešta el laiškais 2015-12-08, t.y. iki visuotinio susirinkimo likus mažiau nei DNSB įstatyme numatytam 14 d. terminui iki susirinkimo.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad iki “neabejingų namo gyventojų iniciatyvinės grupės” organizuoto 2015- 12-17 susirinkimo, bendrijoje buvo nusistovėjusi praktika, kad apie organizuojamą bendrijos narių visuotinį susirinkimą, kai balsuojama už įstatų pakeitimus ir valdymo organų išrinkimą, yra pranešama tiek el. paštu, tiek ir pasirašytinai. EI. paštu gautą informaciją būdavo prašoma patvirtinti, kadangi nemaža dalis bendrijos narių pastoviai negyvena adresu A. J. pr.23, Kaune: vieni nuomoja butus, kiti dirba kituose miestuose ir šalyse, todėl matyti pakabintą skelbimą laiptinėje galimybės neturi. Be to komercinės patalpos, tokios kaip UAB „Šviesos magija“ nepatenka nei į vieną laiptinę, nes turi atskirą įėjimą.

Kad nariai nebuvo tinkamai ir laiku informuoti tiek apie (duomenys neskelbtini), tiek ir apie neva tai pakartotinai vykusį (duomenys neskelbtini) visuotinį susirinkimus, patvirtina ir gyventojų rašytiniai patvirtinimai. Ieškovų nuomone, (duomenys neskelbtini) vyko ne pakartotinis, o pirminis bendrijos narių visuotinis susirinkimas, tačiau šis susirinkimas laikytinas neįvykusiu, nes jame, pažeidžiant Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 punktą dalyvavo mažiau, nei pusė bendrijos narių, t.y. nebuvo kvorumo. Todėl ir jame priimti sprendimai pripažintini negaliojančiais CK 2.82 str. 4 d. pagrindu, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.

(duomenys neskelbtini) susirinkimas, ieškovų nuomone, negali būti laikomas bendrijos narių visuotiniu susirinkimu dar ir todėl, kad pažeista visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka: 1) nenurodyti susirinkimo iniciatoriai (Bendrijų įstatymo 11 str. 2 d.), t.y. nėra atgalinio adreso, kur galima būtų kreiptis; 2) nenurodyta susirinkimo vieta, kur vyks susirinkimas (Bendrijų įstatymo 11 str. 2 d.); 3) nenurodyta vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendinių projektais (Bendrijų įstatymo 11 str. 2 d.); 4) ne visiems bendrijos nariams buvo pranešta raštu apie visuotinį susirinkimą, nes bendrijos narių yra 40, o el. laiškai išsiųsti tik 20 bendrijos narių, taigi tik pusei bendrijos narių (Bendrijų įstatymo 11 str. 2 d.); 5) rašytinis pranešimas apie susirinkimą išsiųstas el. paštu 2015-12-08, t.y. iki visuotinio susirinkimo likus mažiau nei įstatyme numatytam 14 dienų iki susirinkimo terminui (Bendrijų įstatymo 11 str. 2 d.); 6) nesudaryta galimybė pareikšti nuomonę iš anksto (Bendrijų įstatymo 11 str. 4 d). Taigi, buvo pažeista bendrijos narių (duomenys neskelbtini) susirinkimo sušaukimo tvarka, nes nebuvo bendrijos nariams tinkamai pranešta apie būsimą susirinkimą, todėl susirinkimas negali būti laikomas teisėtu. To pasekoje, 2016-01- 06 vykęs susirinkimas negali būti laikomas pakartotiniu susirinkimu, todėl šis susirinkimas laikytinas neįvykusiu, o jo metu priimti nutarimai pripažintini negaliojančiais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovė palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi.

Ieškovas D. G. teismo posėdyje nesutiko su atsakovės ir trečiųjų asmenų atsakovės pusėje argumentais, jog bendrijoje nebuvo šaukiami susirinkimai ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vykusiame susirinkime eilinį kartą nepavyko išrinkti bendrijos valdybos pirmininko, pritrūkus 1-2 balsų, o bendrijos valdyba ir patvirtinti bendrijos įstatai buvo dar (duomenys neskelbtini) vykusiame susirinkime. Todėl jo rezoliucija ant (duomenys neskelbtini) Prašymo reiškia, kad naujai sušauktame susirinkime turėjo būti (duomenys neskelbtini) vykusio susirinkimo tęstinumas, t. y. toliau būtų renkamas pirmininkas. Nurodė, kad po pirmo susirinkimo paskelbimo jis kreipėsi į galimus susirinkimo organizatorius - anoniminę grupę, kurią nuspėjo – L. D., R. K., V. B., taip pat elektroniniu adresu gyventojudnsb@gmail.com klausdamas kas yra susirinkimo organizatoriai, tačiau atsakymo negavo, todėl elektroniniu laišku pranešė namo gyventojams, kad jokio ryšio su organizuojamu susirinkimu neturi. Patvirtino, kad kai jis šaukdavo susirinkimus bendrijai svarbiais klausimais – dėl įstatų tvirtinimo, bendrijos valdybos ar pirmininko rinkimų ir pan. bendrijos nariams būdavo leidžiama pasinaudoti teise pareikšti nuomonę iš anksto, pasirašytinai į bendrijos narių susirinkimo registracijos žurnalą ir jie būdavo laikomi kaip dalyvaujantys susirinkime. Jei būdavo renkami valdymo organai, būdavo nurodyti visi galimi kandidatai, suteikiama teisė siūlyti savo kandidatus.

Šalies argumentai

Ieškovas E. J. papildomai paaiškino, kad jis žinojo apie šaukiamus susirinkimus iš skelbimų lentoje, taip pat apie tai jam pranešė D. G.. Tačiau kas rengia juos nežinojo, taip pat neturėjo galimybės susipažinti su sprendimų projektais. Nurodė, kad 2016- 01-06 buvo užėjęs į nurodytą susirinkimo vietą, ten nebuvo panašu į susirinkimą, kalbėjosi kelios moteriškės, niekas jo neregistravo, nepristatė dienotvarkės, balsavimo nematė. Nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė svarstomais klausimais pareikšti nuomonės iš anksto. Nesutinka, kad naujai patvirtintuose įstatuose nėra numatyta tokia galimybė, kadangi žmonės yra dirbantys, kai kurie dirba užsienyje, todėl ne visada gali dalyvauti patys susirinkimuose; nesutinka, kad bendrijos valdybos pirmininku būtų ne jų namo gyventojas; nesutinka, kad R. K. būtų revizore, nes ji yra konfliktiška.

Ieškovė L. S. papildomai paaiškino, kad apie vieną susirinkimą žinojo, nes matė skelbimą skelbimų lentoje, elektroninį paštą turi, tačiau jokio pranešimo negavo, pašto dėžutėje nei pranešimo nei įstatų projekto nebuvo, nežinojo nei kas yra iniciatyvinė gyventojų grupė, nei kas susirinkimo organizatoriai, nebuvo parašyta kur ir pas ką susipažinti su susirinkimo medžiaga. Taip pat nurodė, kad jei būtų dalyvavusi susirinkime, nebūtų balsavusi už naujai išrinktą pirmininką, kadangi buvo renkama iš vieno asmens, jis nesiskaito su žmonėmis, yra arogantiškas, L. D. ir R. K. nuolat buvo proteguojamas. Taip pat nebūtų balsavusi už L. D., nes su ja neįmanoma susikalbėti, bei R. K. išrinkimą revizore, kadangi ji nuolatinė revizorė ir sekretorė, kiti būti negali. Naujai patvirtintų įstatų nebuvo mačiusi, su jais nesutinka, kadangi juose nėra numatyta galimybė susirinkime svarstomais klausimais pareikšti nuomonę iš anksto.

Ieškovas R. Ž. papildomai paaiškino, kad matė laiptinėje skelbimą dėl (duomenys neskelbtini) susirinkimo, atvyko į jį pavėlavęs pasižiūrėti kas vyksta, kadangi sekančią dieną buvo šaukiamas D. G. susirinkimas dėl pirmininko rinkimo. Atvykęs paklausė kas čia vyksta kokie klausimai bus nagrinėjami ir kodėl susirinkimas paankstintas. Jam niekas neatsakė, ten vyko nuomonių mūšis, nesusikalbėjimas tarp 4 namo laiptinių atstovų. Jo įsitikinimu ten buvo nelegalus ir neoficialus susirinkimas, todėl jis nedalyvavo. Patvirtino, kad jam taip pat nebuvo tiksliai žinoma kas ta iniciatyvinė grupė, skelbime gal ir buvo įvardinta darbotvarkė, bet niekas neįteikė jokios medžiagos, niekur nebuvo nurodyta kur kreiptis. Nurodė, kad apie D. G. šaukiamus susirinkimus būdavo pranešama ne tik skelbimais, bet prieš susirinkimus jis pereidavo per butus paklausti ar bendrijos nariai dalyvaus, ar pageidauja iš anksto balsuoti, būdavo pateikiama iš anksto susirinkimų medžiaga. Pasisakydamas dėl valdybos pirmininko kandidatūros nurodė, kad kadangi namas yra senas ir apgailėtinos būklės, jame per nesusišnekėjimą daugybę metų nebuvo galima priimti sprendimų dėl renovacijos, remonto, lėšų, paskolų, todėl pirmininku turėtų būti žmogus gyvenantis tame name. Valdybos nariais turėtų būti atstovai iš kiekvienos laiptinės, o R. K. netinkama būti revizore vien dėl to, jog ieškovo nuomone, ji yra visos destrukcijos susirinkimuose iniciatorė. Taip pat mano, kad įstatuose nepagrįstai numatyta, kad pirmininku gali būti ne namo gyventojas, bei kad svarbiais bendrijai klausimais nenumatyta galimybė išankstinės nuomonės pareiškimui, kadangi name yra ne tik daug dirbančių, bet ir garbaus amžiaus, sergančių žmonių.

Ieškovas S. B. papildomai nurodė, kad naujas pirmininkas išrinktas neteisėtai, jis kreipėsi į jį, kad priimtų jo raštu išreikštą išankstinę nuomonę, tačiau pastarasis atsisakė. Nurodė, kad jis yra senas ligotas, negali ateiti į susirinkimus. Pašto dėžutėj nieko nerado, laiptinėje matė skelbimą kad organizuojamas namo gyventojų susirinkimas, kurį pasirašiusi neabejingų gyventojų grupė, elektroninio pašto jis neturi. Buvęs pirmininkas D. G. žinojo kad jo silpna sveikata ir raštiškai pranešdavo apie būsimus susirinkimus, todėl svarbiais bendrijai klausimais jis iš anksto pareikšdavo nuomonę. Jei būtų dalyvavęs susirinkime už įstatus nebūtų balsavęs nes jų nėra matęs, už pirmininką taip pat nebūtų balsavęs nes jis ne namo gyventojas, surasti jo negalima, jei paskambini, liepia atvažiuoti į Pramonės prospektą. Dėl naujai išrinktos valdybos jam nepriimtina tai, kad išrinkta ne iš visų laiptinių po narį, o tik iš dviejų laiptinių. Jam svarbu kad būtų rūpinamasi namu, o dabar yra naujai išrinkto pirmininko diktatas valdybai. Taip pat nepritaria, kad R. K. išrinkta revizore, kadangi ji yra konfliktiška.

Ieškovė Ilona Butkienė nurodė, kad ji į bendriją įstojo 2015 metų gruodžio mėnesį, susirinkime nedalyvavo, matė iniciatyvinės grupės skelbimą, tačiau nekreipė į jį dėmesio, kadangi tokios grupės nepažįsta, jokio elektroninio laiško negavo, pašto dėžutėje taip pat nieko nerado. Nurodė, kad naujai išrinktam pirmininkui nėra galimybės prisiskambinti, namo problemomis nesirūpina, mokesčiai už kaupiamąsias lėšas pasidarė dvigubi, jis nėra bendrijos narys, mano, kad tik name gyvenantis asmuo turėtų būti pirmininku. Naujai patvirtinti įstatai netinkami, kadangi juose nėra numatyta galimybė susirinkime svarstomais klausimais pareikšti nuomonę iš anksto, ji dirba nuo ryto iki vakaro, todėl neturi galimybės dalyvauti susirinkimuose.

Atsiliepimas

Atsakovė DNSB „A. J. 2325“ atsiliepime į ieškinį (II t. b. l. 3-10) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieškovas D. G., kaip buvęs bendrijos pirmininkas eilę metų pažeidinėjo Bendrijų įstatymo reikalavimus bei bendrijos narių teises bei teisėtus interesus. Jis pirmininku buvo išrinktas (duomenys neskelbtini), jo kaip pirmininko įgaliojimai ir kadencija baigėsi dar 2012-03-21, kaip tą numatė Bendrijos įstatai ir Bendrijų įstatymo 14 str. 2 d. Jis pirmininku perrinktas nebuvo, nebuvo sudaryta ir nauja darbo sutartis. D. G. per savo pirmininkavimo laikotarpį neteikė metinių finansiniu ataskaitų, nebuvo atlikta revizija ir auditas. Bendrija daugiau nei 3 metus egzistavo be teisėtai išrinkto pirmininko, be naujų patvirtintų Bendrijų įstatymo reikalavimus atitinkančių įstatų, be teisėtai išrinkto revizoriaus ir be patikrintų finansinės veiklos ataskaitų. D. G., eidamas pirmininko pareigas, dar (duomenys neskelbtini) priimtų susirinkime naujų įstatų nesugebėjo užregistruoti Juridinių asmenų registre.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateikta 2015-11-18 Kauno savivaldybės administracijos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės poskyrio vedėjas V. M. patikrino bendrijos „A. J. 2325“ veiklą, susijusią su įstatymų ir kitų teisės aktų jam priskirtų funkcijų vykdymu ir nustatė daugybę teisės aktų pažeidimų. V. M. per mėnesį nuo minėto akto pasirašymo dienos įpareigojo D. G. sukviesti bendrijos narių susirinkimą, vieninteliu bendrijos pirmininko išrinkimo klausimu. (duomenys neskelbtini) D. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi nepateikė V. M. reikalingų dokumentų, nepateikė tvirtinti naujų įstatų, neužtikrino finansinės veiklos patikrinimo, organizuojant finansinį auditą. Buvęs pirmininkas buvo įpareigotas sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą, ko nepadarė. Taigi, D. G. prarado visišką daugumos bendrijos narių pasitikėjimą.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai buvo priversti kreiptis į D. G. su prašymu sušaukti DNSB „A. J. 2325“ visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kuriame bus svarstomi klausimai: 1. Bendrijos naujos redakcijos įstatų tvirtinimas, 2. Bendrijos valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai, 3. Bendrijos revizoriaus rinkimai. Išaiškėjus faktams, kad bendrijoje nėra patvirtintų įstatų pagal naują 2012-04-12 Bendrijų įstatymą, o D. G. įgaliojimai, kaip pirmininko, pasibaigę dar 2012-04-21 buvo pagrindas rinkti naują namo valdybą, bendrijos pirmininką, revizorių ir svarstyti kitus bendrijai būtinus klausimus.

Po šiuo prašymu pasirašė 11 bendrijos narių, t. y. daugiau nei 1/4 bendrijos narių. Iš D. G. žodžiu buvo gauta informaciją, kad bendrijos narių yra 40. Ieškovai savo ieškinyje teigia, kad pakartotinis susirinkimas ir jo protokolas yra negaliojantis, kadangi visuotinis susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, nes neva nebuvo pakankamo skaičiaus balsų siekiant sušaukti tokį susirinkimą bendrijos narių iniciatyva. Nurodo, kad buvo surinkti 10 balsų, vietoje reikalingų 11. Atsakovė pažymėjo, kad prašymas pirmininkui dėl susirinkimo sušaukimo su iniciatorių parašais buvo parengtas 2 egzemplioriais, o viena iš susirinkimo sušaukimo iniciatorių J. L. per apsirikimą buvo pasirašiusi tik ant vieno prašymo egzemplioriaus, tačiau tokia formali klaida negali būti priežastis laikyti, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo šaukiamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pats D. G., priėmęs šį prašymą, nepareiškė jokių prieštaravimų ir pastabų dėl narių, teikiančių prašymą skaičiaus. Ant egzemplioriaus, likusio pas iniciatorius jis savo ranka užrašė datą - (duomenys neskelbtini), ir rezoliuciją: „Bendrijos visuotinis susirinkimas bus sušauktas vadovaujantis LR Bendrijų įstatymu. Pakartotinai tie patys klausimai nebus sprendžiami, nes yra įvykęs susirinkimas, kuriuo protokole nurodyta, kokie Bendrijos įstatai patvirtinti ir išrinkta valdyba“. Prierašo apie nepakankamą pasirašiusiųjų skaičių nėra. Ieškovas po gauto prašymo, neatliko savo pareigos - susirinkimo neorganizavo, toliau abejingai ir veikdamas prieš įstatymą, pasyviai reagavo į bendrijos narių išreikštus reikalavimus. Bendrijų įstatymo 13 str. 2d. numato, kad bendrijos narių iniciatyvinė grupė sušaukti susirinkimą gali tuo atveju, jeigu bendrijos valdyba nesušaukia susirinkimo per vieną mėnesį nuo reikalavimo įteikimo. Kadangi D. G., ne tik per 1 mėnesį nesušaukė visuotinio bendrijos narių susirinkimo, bet ir nepateikė savo atsisakymo organizuoti susirinkimą motyvų, atsižvelgiant ir į tai, kad jo kadencija buvo pasibaigusi, bendrijos narių iniciatyvinė grupė pati ėmėsi organizuoti visuotinį bendrijos narių susirinkimą, tuo tikslu, kad pagaliau būtų pakeisti įstatai, išrinktas pirmininkas, valdyba ir revizorius.

Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovų argumentas, kad apie organizuojamą visuotinį susirinkimą buvo pranešta nesivadovaujant Bendrijų Įstatymo 11 str. reikalavimais. Apie susirinkimo datą, laiką ir vietą buvo pranešta iškabinant skelbimus skelbimų lentose, su jame nurodyta susirinkimo darbotvarke (iš ko buvo galima suprasti, kad vyks narių susirinkimas, o ne namo gyventojų, be to, netikslus susirinkimo pavadinimas yra formalus, nedarantis įtakos susirinkimo sušaukimo teisėtumui), rašytiniai pranešimai apie susirinkimą su įstatų projektu buvo dedami į pašto dėžutes, žmonės buvo informuoti raštu apie tai surašant 2015-12-02 pranešimų pateikimo aktą Nr. 151202. Papildomai apie susirinkimą buvo pranešama nariams asmeniškai, iniciatoriams einant per butus, ir siunčiamas priminimas apie susirinkimą elektroniniu paštu, tiems asmenims, kurie turi galimybę naudotis elektroniniu paštu. Tai, kad bendrijos nariai buvo informuoti apie vyksiantį susirinkimą, patvirtina byloje esantys dokumentai: skelbimo kopija, išdalintų pranešimų kopija, 2015-12-08 dienos elektroninio laiško kopija bei pranešimų pateikimo akto kopija.

Ieškovų argumentas, kad skelbimas nebuvo pasirašytas yra atmestinas, kadangi Bendrijų įstatymas nereikalauja skelbimą pasirašyti. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas (duomenys neskelbtini) dieną neįvyko, kadangi šiame susirinkime dalyvavo 9 bendrijos nariai.

Šalies argumentai

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jei bendrijos narys negali dalyvauti susirinkime, jis turi teisę pareikšti nuomonę iš anksto, tačiau tokia galimybė šiuo atveju nebuvo sudaryta, nes tam, kad iš anksto būtų pareiškiama nuomonė, būtina išsamiai detalizuoti darbotvarkėje kandidatus, nurodant jų pavardes. Pagal Bendrijų įstatymo 11 str. 12 d. bendrijos nariai sprendimo dėl įstatų pakeitimo ir sprendimo dėl bendrijos valdymo organo rinkimo negali priimti balsuojant raštu. Įstatymas nenumato, kad būtų privaloma iš anksto skelbti pretendentų į renkamas bendrijos valdymo organų narių pareigas pavardės, taip pat nereglamentuota, kaip susirinkime pravedamas konkrečių asmenų rinkimas. Tokia teisinė rinkimų reglamentavimo situacija atitinka demokratinius bendrijos veiklos principus. Niekas iš anksto jokiomis formomis neturi primetinėti bendrijos nariams savo valios, ką ir į kokias pareigas rinkti, tai turi būti daroma betarpiškai susirinkime dalyvaujančių narių valia.

Bendrijos pakartotinis susirinkimas buvo organizuojamas (duomenys neskelbtini), apie jį taip pat buvo pranešta skelbimų lentoje, taip pat rašytiniai pranešimai buvo dedami į pašto dėžutes, priminimas siųstas elektroniniu paštu. Pakartotiniame susirinkime dalyvavo 18 namo gyventojų, iš kurių buvo 2 ne bendrijos nariai. 16 Bendrijos narių - tai sudaro daugiau negu ¼ bendrijos narių. Visi suinteresuoti ir aktyviai besidomintys bendrijos reikalais nariai dalyvavo susirinkime. Pažymėjo, kad ieškovas R. Ž., (duomenys neskelbtini) atvyko į bendrijos pakartotinį susirinkimą, tačiau atsisakė pasirašyti susirinkimo dalyvių sąraše, bet susirinkime išbuvo iki susirinkimo pabaigos ir susipažino su visais balsavimo rezultatais ir priimtais sprendimais. Pakartotiniame susirinkime D. G. nedalyvavo, tačiau tą aplinkybę, kad jam buvo žinoma apie organizuojamus susirinkimus patvirtina jo rašyti elektroniniai laiškai. Pakartotinio susirikimo metu buvo svarstomi tie patys klausimai, kurie buvo planuoti svarstyti pirmame visuotiniame bendrijos narių susirinkime ir vienbalsiai buvo patvirtinti L. D. paruošti bendrijos įstatai, patvirtinta nauja valdyba, išrinktas naujas bendrijos pirmininkas.

Pakartotinio susirinkimo protokolas buvo parengtas (duomenys neskelbtini), nepraleidus įstatyme numatyto 5 dienų termino. Naujai išrinktas bendrijos pirmininkas, valdybos nariai, ir nauji įstatai VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruoti 2016-01-27 dieną.

Be to, pagal LR Notariato įstatymo 26 str. notaras tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų dokumentų tikrumo ir tvirtina, kad galima įregistruoti naujus bendrijos įstatus, pirmininką, valdybos narius. Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami. Šiuo atveju notaro atliktų veiksmų niekas neginčijo.

Pagal LR CK 2.82 str. 4 d., juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tai reiškia, kad juridinių asmenų organų sprendimai nebūtinai turi būti pripažįstami negaliojančiais, nors ir prieštarauja tam tikroms įstatymų normoms. Pripažinti juos negaliojančiais ar ne, diskrecijos teisė palikta spręsti teismui, remiantis protingumo ar sąžiningumo principais, Teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, kad net ir konstatavus tam tikrus formalius susirinkimo organizavimo tvarkos, remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, nėra pagrindo susirinkime priimtus nutarimus pripažinti negaliojančiais, kadangi naikinti juridinio asmens valdymo organų sprendimus vien formaliais pagrindais būtų neteisinga.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo šaukiamas remiantis įstatymo reikalavimais, analogiškai buvo šaukiamas pakartotinis susirinkimas, jame dalyvavo įstatyme numatytas skaičius bendrijos narių, ir balsų dauguma buvo priimti sprendimai, ieškinys su jame išdėstytais argumentais yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Ieškovai neįrodė, kad susirinkimai kaip nors būtų pažeidę bendrijos narių teises ar interesus. Bendrija eilę metų egzistavo be teisėtai išrinkto pirmininko, be naujai patvirtintų įstatų, todėl visuotinis susirinkimas buvo būtinas ir organizuojamas tinkamai kaip tą numato įstatymai.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atstovaujamos bendrijos atsikirtimus į ieškinį ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad tam jog būtų pripažinti negaliojančiais susirinkimo metu priimti sprendimai, turi būti nustatyti procesiniai susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimai ar procesiniai pažeidimai priimant sprendimus susirinkime bei nustatyta, kad dėl šių pažeidimų buvo pažeisti bendrijos narių interesai arba jie prieštarautų imperatyvioms teisės normoms ar sąžiningumo, teisingumo principams.

Nurodė, kad įstatymas nenumato, kad po skelbimu apie šaukiamą susirinkimą turi būti nurodytos susirinkimo iniciatorių pavardės, tačiau pažymėjo, kad pirmininkui buvo aišku kas yra ta iniciatyvinė grupė, kadangi vyko susirašinėjimas su bendrijos nariais elektroniniu paštu, todėl pirmininkas galėjo informuoti bendrijos narius apie gautą prašymą sušaukti susirinkimą ir kas sudaro iniciatyvinę grupę.

Tretieji asmenys R. K., J. S., J. L., V. K., Ksavera A. Š., V. Š., J. N., K. I., B. K., V. N., J. B., L. D., A. K. atsiliepimuose į ieškinį (II t. b.l.3-10, 107-112,153-157,159-161) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti tapačiais atsakovės nurodytais motyvais.

Tretysis asmuo R. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad nors bendrijos įstatai, parengti D. G. buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini) vykusiame susirinkime, tačiau D. G. jų per 6 mėnesius neužregistravo, todėl turėjo būti tvirtinami iš naujo. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) vykusiame susirinkime dalyvavo ir ieškovas R. Ž., kuris nesiregistravo, bet telefonu kažkam teikė informaciją. Paaiškino, kad kandidatai į valdybos narius buvo keliami susirinkimo metu, kadangi iš pirmos laiptinės niekas susirinkime nedalyvavo, todėl jų atstovas ir nebuvo išrinktas į valdybą ir dėl tos priežasties iš Įstatų projekte numatytų 5 valdybos narių, buvo išrinkti 4.

Tretysis asmuo L. D. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad D. G. sugalvojo kad būtų balsavimas iš anksto pareiškiant nuomonę raštu, tačiau įstatyme parašyta kad balsuoti raštu negalima renkant vadovaujančius organus ir tvirtinant įstatus. Be to, tik pagal tvarką numatytą įstatuose galima reikšti nuomonę raštu, tačiau bendrijos įstatuose tokia tvarka nebuvo numatyta, buvo numatyta tik balsavimo raštu tvarka. Kadangi reikėjo daryti tvarką bendrijoje, šaukė bendrijos susirinkimus, gyventojų iniciatyvinė grupė kopijavo įstatus ir kiekvienam dėjo į pašto dėžutes, prieš antrą susirinkimą taip pat, nors visi buvo su jais susipažinę dar 2014- 09-28 vykusiame susirinkime, kadangi jų redakcija nuo to laiko nesikeitė.

Tretysis asmuo V. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jo nuomone, ieškovai ieško priekabių kad susigrąžinti tai, kas buvo iki naujo pirmininko išrinkimo. Jo nuomone, D. G. su savo pareigomis nesusitvarkė, labai daug pinigų prarasta, neišieškota, jis arba neturi patirties arba noro. Bendrijos nariai jam vadovaujant bendrijai jautė psichologinę priespaudą. Mano, kad naujai išrinktas pirmininkas yra savo srities profesionalas, kuruoja keletą bendrijų, kai atsiranda problema, jis visada atvyksta, tariasi, kontaktuoja su bendrijos nariais. Patvirtino, kad jis pasirašė ant (duomenys neskelbtini) Prašymo kad susirinkimas būtų sušauktas, apie (duomenys neskelbtini) susirinkimą sužinojo iš uošvienės, kuri gyvena jo bute.

Tretysis asmuo I. M. K. paaiškino, kad iki (duomenys neskelbtini) kol nebuvo priimti nauji įstatai galiojo 2010 metais registruoti įstatai, kuriuose nebuvo punkto, numatančio kad yra galimas išankstinės nuomonės susirinkime svarstomais klausimais pareiškimas raštu, o įstatymas numato, kad tokia galimybė yra tik pagal bendrijos įstatuose nustatytą tvarką. Todėl buvęs pirmininkas D. G. dar (duomenys neskelbtini) vykusiame visuotiniame susirinkime, kur buvo svarstomi naujų įstatų tvirtinimo, valdybos ir pirmininko rinkimo klausimai, pažeisdamas įstatyme nustatytą tvarką atsinešė iš anksto bendrijos narių pareikštas nuomones. Patvirtino, kad elektroninio pašto adresas gyventojudnsb@gmail.com priklauso jai, į D. G. užklausas neatsakė, nes ji naudojasi šiuo paštu tik su tais, kurie jai ir iniciatyvinei gyventojų grupei yra palankūs.

Tretysis asmuo V. B. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad išrinkus naują pirmininką atsirado bendrijoje tvarka, vyksta susirinkimai, gaunamos ataskaitos apie panaudotas lėšas, sprendžiami bendrijai aktualūs klausimai. Bendrijos susirinkimuose paprastai dalyvauja tie patys 18-20 bendrijos narių, nemano, kad susirinkimuose nedalyvaujantys asmenys galėtų reikšti išankstinę nuomonę susirinkimuose svarstomais klausimais raštu.

Tretysis asmuo J. S. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad kartu su R. K. nunešė D. G. (duomenys neskelbtini) Prašymą dėl susirinkimo sušaukimo, tačiau tuo metu jis neišreiškė nuomonės, kad yra per mažai pasirašiusių prašymą. Patvirtino, kad ji pasirašė ant 2015-125-02 ir 2015-12-22 Pranešimų pateikimo aktų.

Tretysis asmuo UAB „Garliavos gelžbetonis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o jo atstovas D. S. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį, kaip nepagrįstą atmesti. Paaiškino, kad 2013 metais jų įmonė Juozapavičiaus pr. 23, Kaune įsigijo 212 kv.m. patalpas, nuo to laiko jų netenkina buvusio pirmininko veikla, kadangi atsižvelgiant į tai, kad jiems priklausančios patalpos yra didžiausios jie moka didžiausius mokesčius, tačiau negauna jokių ataskaitų kam panaudojami pinigai, namas griūna, niekas netvarkoma. I. B. yra jų įmonės deleguotas žmogus dalyvauti bendrijos susirinkimuose. Nurodė, kad jie yra vieni iš tų, kurie organizavo ginčijamą susirinkimą, kopijavo įstatus ir jų žmogus dalyvavo išnešiojant įstatus ir pranešimus į pašto dėžutes.

Tretysis asmuo J. B. teismo posėdyje nurodė, kad ginčijamame susirinkime nedalyvavo, apie jį žinojo iš skelbimo lentoje bei buvo informuota elektroniniu paštu. Matė, kad susirinkimą organizuoja iniciatyvinė gyventojų grupė, kas tai per grupė ji nežinojo. Apie tai, kokie klausimai bus sprendžiami susirinkime sužinojo iš R. K., o po susirinkimo R. K. ją supažindino su priimtais sprendimais. Taip pat nurodė, kad susirinkime dalyvavo jos vyras S. I., kuris buvo išrinktas į bendrijos valdybą.

Tretysis asmuo J. L. apklausta teismo posėdyje nurodė, kad ji su ieškiniu nesutinka, kadangi nenori, kad pirmininku būtų D. G., nes jis su bendrijos nariais nebendrauja, ataskaitų kur išleidžiami pinigai neteikia, jam vadovaujant tvarkos bendrijoje nebuvo. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vykusiame susirinkime nedalyvavo. Aiškindama aplinkybes apie pasirašymą ant 2015 11 02 prašymo, nurodė, kad jai buvo pateiktas aplankas dokumentų, kurių ji nevartė, pasirašė tik ant pirmo lapo, kada pasirašė – neprisimena. Nurodė, kad ginčo susirinkimą organizavo jų iniciatyvinė grupė – kaimynai kuriuos ji pažįsta ir su kuriais bendrauja; kiek joje narių – nežino.

Tretysis asmuo V. N. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sutinka su naujai išrinktu pirmininku, tačiau nurodė, kad neprisimena ką jis rašėsi (duomenys neskelbtini), jis yra senas, todėl neprisimena kaip balsavo susirinkime, tačiau (duomenys neskelbtini) susirinkimo jis nešaukė, o kada rado pašto dėžutėje įstatus – prieš susirinkimą ar jau po jo, neprisimena.

Tretieji asmenys J. T., L. T., B. M. B., T. B. teisių perėmėja A. D., Z. C., J. A., L. S., J. Š., N. V., R. D., L. J., L. Č., A. K., E. K. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti ir bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. (IIIt. b.l. 55-63)

Tretysis asmuo A. K. teismo posėdyje pareiškė, kad nepaisant to, jog pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jis palaiko ieškovų poziciją, kadangi bendrijos pirmininkas turi gyventi tame pačiame name. Nurodė, kad jam pasirašyti atsiliepimą atnešė iniciatyvinės grupės nariai, ir jis jį pasirašė neskaitęs.

Tretysis asmuo Z. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie susirinkimą nežinojo ir vyrą buvo perspėjusi, kad ji yra bendrijos narė ir kad jis niekur neitų ir už ją nepasirašytų. Tačiau jį apgavo, pasikvietė ir jis vietoje jos pasirašė, nors ji jam jokių įgaliojimų nėra davusi. Patvirtino, kad kai pirmininku buvo D. G., o ji negalėdavo dalyvauti bendrijos susirinkimuose pirmininkas užeidavo į namus, paaiškindavo kas bus sprendžiama susirinkime ir ji iš anksto prabalsuodavo. Taip pat nurodė, kad ji nesutinka su naujai išrinktu pirmininku, nes pirmininku turi būti D. G., o ne žmogus, kuris name negyvena.

Tretysis asmuo R. Z. teismo posėdyje nurodė, kad nežino kurią pusę palaikyti, paaiškino, kad 2013 metais ji rašė pareiškimą bendrijos pirmininkui su prašymu priimti ją į bendrijos narius, tačiau nežino kodėl nebuvo įrašyta į bendrijos narių sąrašą. Į susirimus nevaikšto, nes tame name negyvena, o kai buvo nuėjusi pamatė, kad ten visi rėkia, vyksta destrukcija, jokie klausimai konstruktyviai nėra sprendžiami.

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar Daugiabučio namo savininkų bendrijos „A. J. 2325” 2016- 01-06 susirinkimas laikytinas įvykusiu ir jame priimti sprendimai yra galiojantys.

Ieškovų nuomone, (duomenys neskelbtini) pradinis ir (duomenys neskelbtini) pakartotinis atsakovės narių susirinkimai neteisėti, nes jų sušaukimą iniciavo tam įgalinimų neturintys asmenys. Bendrijų įstatymo 11 str. 1 dalies redakcija numato, jog visuotinis susirinkimas, be kitų įstatyme nurodytų asmenų, turi būti sušauktas revizijos komisijos (revizoriaus) arba daugiau kaip 1/4 bendrijos narių reikalavimu. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip 1/4 bendrijos narių.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tuometiniam bendrijos pirmininkui D. G. pateiktą prašymą sušaukti visuotinį narių susirinkimą buvo pasirašę 9 bendrijos nariai ir 1 nario šeimos narė A. B. (It. b.l.14, 153-157). Tretieji asmenys pateikė to paties turinio (duomenys neskelbtini) Prašymą, pasirašytą 10 bendrijos narių ir 1 nario šeimos narės A. B., kuris vizuotas tuometinio bendrijos pirmininko D. G. apie jo gavimą ir nurodymą apie tai, kad bendrijos visuotinis susirinkimas bus sušauktas vadovaujantis Bendrijos įstatymu ir pakartotinai tie patys klausimai, kurie buvo priimti įvykusio susirinkimo protokolu nebus sprendžiami (It. b.l.51). Nors pati J. L. teismo posėdžio metu teigė, kad ji per neapsižiūrėjimą pasirašė tik ant vieno prašymo egzemplioriaus, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog kreipiantis į D. G. su prašymu sušaukti susirinkimą ant jo buvo 11 asmenų parašai, be jos pačios ir suinteresuotų trečiųjų asmenų paaiškinimų, teismui nepateikta. Abejones sustiprina ir tai, jog J. L. parašas yra paskutinėje pasirašiusiųjų sąrašo eilutėje. Kita vertus, akivaizdu, kad bendrijos pirmininkui buvo pateiktas 10 pasirašiusiųjų prašymo egzempliorius ir šios aplinkybės nei atsakovė, nei tretieji asmenys atsakovės pusėje, neginčijo.

Bendrijos „A. J. 2325” narių registravimo knyga (It. b.l.153-157) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (reikalavimo sušaukti susirinkimą pateikimo dieną) neginčijamai bendrijoje buvo 39 nariai. Ieškovai teigė, kad Stasė R. Z. (23 buto savininkė) (duomenys neskelbtini) taip pat buvo bendrijos narė. Tai, jų nuomone, patvirtina 2013-02-20 data surašytas S. R. Z. pirmininkui pateiktas prašymas įrašyti ją į bendrijos narius, taip pat 2017-06-08 teismo posėdžio metu S. R. Z. teikti paaiškinimai, jog prašymą tapti bendrijos nare ji pirmininkui pateikė dar 2013 metais, ir tik per klaidą nebuvo laiku įregistruota į narių registravimo knygą. Atsakovams tokią aplinkybę neigiant, teismo nuomone, šie įrodymai nepakankami konstatuoti faktą, kad S. R. Z. būtent 2013-02-20 pateikė bendrijos pirmininkui prašymą įrašyti ją į bendrijos narius ir nuo tos dienos turėtų būti laikoma jos nare. Jokių kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių nurodytą aplinkybę (apie S. R. Z. dalyvavimą bendrijos susirinkimuose, balsavimą priimant sprendimus ir pan. po nurodytos datos) į bylą nepateikta. Priešingai – atsakovės pateiktas bendrijos narių sąrašas teiktas į civilinę bylą Nr. 2-2936-638/2015 (IV t. b.l.9-12) patvirtina tai, jog 2014-12-16 duomenimis S. R. Z. nebuvo bendrijos nare. Tokiu būdu laikytina, kad (duomenys neskelbtini) bendrijoje buvo 39 nariai, kas reiškia, kad ¼ sudaro 10 narių. Įvertinus (duomenys neskelbtini) pateiktą prašymą bendrijos pirmininkui sušaukti susirinkimą su 10 narių parašais, bei tai, jog - A. B. (28 butas) yra tik bendrijos nario šeimos narė, darytina išvada, kad pažeidžiant Bendrijų įstatymo 11 str. 1 dalies reikalavimus prašymą sušaukti susirinkimą pasirašiusių narių skaičius nebuvo pakankamas (ne didesnis nei ¼ bendrijos narių) susirinkimo sušaukimui inicijuoti. Tas pats pasakytina net ir tuo atveju, jei laikyti, jog A. B. buvo V. B. atstovė.

Nustatyta, kad namo laiptinėje iškabintus skelbimus apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šauktus bendrijos narių susirinkimus buvo pasirašiusi „Namo gyventojų iniciatyvinė grupė“. Kiek ir kokie bendrijos nariai šaukia bendrijos (duomenys neskelbtini) ir 216-01-06 susirinkimus, skelbimuose nenurodyta, tokia informacija nepateikta ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) susirinkimų protokoluose (It. b.l.55, 158,159). Ieškovai ir tretieji asmenys ieškovų pusėje teigė, kad jiems iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo žinoma kas ir kiek narių sudaro šią grupę, atsakovės atstovė ir tretieji asmenys atsakovės pusėje teigė, kad iniciatyvinę grupę sušaukusią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susirinkimus, sudaro ant (duomenys neskelbtini) prašymo pasirašę asmenys, o bendrijos nariams turėjo būti aiški šios grupės sudėtis iš bendrijos pirmininko D. G. ir bendrijos narių ir patalpų savininkų tarpusavio elektroninio susirašinėjimo. Įvertinus byloje esantį elektroninį susirašinėjimą (It. b.l.60-62, III t. b.l.136) darytina išvada, kad tiek bendrijos pirmininkas, tiek kiti bendrijos nariai iš dalies galėjo numanyti tam tikrus asmenis, kaip galimus iniciatyvinės grupės narius, tačiau kadangi pastarieji tiek į buvusio bendrijos pirmininko tiek į kitų narių užklausas neatsakė, pagrįstai galima teigti, kad kas iš tikrųjų sudaro Namo gyventojų iniciatyvinė grupę bendrijos nariai objektyviai sužinoti neturėjo galimybės. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atstovės ir trečiųjų asmenų atsakovės pusėje argumentai, jog bendrijos pirmininkas žinojo šios grupės sudėtį iš (duomenys neskelbtini) prašyme pasirašiusių asmenų sąrašo, kadangi minėtame prašyme pasirašiusieji nebuvo įvardinę savęs kaip „Namo gyventojų iniciatyvinė grupė“, kita vertus, sutiktina su ieškovų argumentu, jog didesnės kaip 1/4 narių grupės kreipimasis dėl susirinkimo sušaukimo savaime dar nereiškia, kad valdymo organui susirinkimą sušaukti atsisakius, susirinkimas bus laikomas sušauktas teisėtai, jeigu jį sušaukusių narių skaičius neatitinka įstatymo reikalavimų (nėra didesnis kaip 1/4 bendrijos narių). Šiuo atveju vertintina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) dienai bendrijoje buvo 41 narys, o ant (duomenys neskelbtini) Prašymo, kaip nustatyta, buvo pasirašę 9 bendrijos nariai ( kuriuos atsakovas įvardija kaip „Namo gyventojų iniciatyvinę grupę“).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ant (duomenys neskelbtini) prašymo sušaukti susirinkimą antrojo egzemplioriaus (11-uoju numeriu) pasirašiusi J. L. 2017-06-08 teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, kas sudaro iniciatyvinę grupę bei kiek joje yra asmenų; 2017-06-08 teismo posėdyje paaiškinimus davęs V. N., pasirašęs ant (duomenys neskelbtini) prašymo sušaukti bendrijos narių susirinkimą, nurodė, kad bendrijos susirinkimo nešaukė, ir pažymėjo, kad nežino po kuo pasirašė (duomenys neskelbtini) dieną; į bylą pateiktas ieškovo UAB „Šviesos magija“ atstovo elektroninis susirašinėjimas su A. B. (28 buto savininke) patvirtina, kad A. B. pripažino nesanti susirinkimo organizatorė (III t. b.l.136).

Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog tiek (duomenys neskelbtini) pradinį, tiek (duomenys neskelbtini) pakartotinį bendrijos susirinkimus sušaukė mažesnis nei Bendrijų įstatymo 11 str. 1 dalyje įtvirtintas minimalus bendrijos narių skaičius, kas reiškia, kad pažeidžiant nurodytą įstatymo nuostatą susirinkimus sušaukė atitinkamų įgalinimų neturintys asmenys.

Ieškovai laikė, kad bendrijos susirinkimas sušauktas nesilaikant Bendrijų įstatyme (11 str. 2 d.) numatytos privalomos tvarkos. Ieškovų nuomone, apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susirinkimą bendrijos nariams nebuvo tinkamai pranešta t. y. bendrijos nariai neinformuoti raštu; bendrijos nariams nebuvo sudaryta galimybė iš anksto susipažinti su susirinkimo medžiaga.

Pagal Bendrijų įstatymo 11 str. 2 dalyje nustatytą tvarką, pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą Bendrijų įstatymo 11 str. 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Kai renkami/atšaukiami valdymo organu nariai (valdyba, pirmininkas), tvirtinami įstatai, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu.

Nagrinėjamu atveju ginčo susirinkime buvo keičiami bendrijos įstatai, renkami valdymo organų nariai. Atitinkamai, susirinkimą šaukiantiems organizatoriams buvo taikoma griežtesnė įstatyme numatyta - informavimo apie susirinkimą raštu - tvarka.

Nustatyta, kad informuojant apie pradinį (duomenys neskelbtini) susirinkimą buvo iškabinti skelbimai laiptinėse (It. b.l.15, 52), o raštu - elektroniniu paštu – pranešimai apie susirinkimą su pridėtais įstatų projektais išsiųsti ne visiems, o tik 20 ( trys adresatai -33A1, 18 ir 42butų – ne bendrijos nariai) iš 39 bendrijos narių (It. b.l.16, III t. b.l.39 antra pusė), šis pranešimas išsiųstas 2015-12-08, t. y. likus 9 dienoms iki šaukiamo susirinkimo. Informuojant apie pakartotinį (duomenys neskelbtini) susirinkimą taip pat buvo iškabinti skelbimai laiptinėse (It. b.l.21, 58,59), (duomenys neskelbtini) - 24 adresatams išsiųstas priminimas apie tai, kad šiandien, t. y. (duomenys neskelbtini) vyks susirinkimas ( It. b.l.62 antra pusė).

Atsakovė ir atsakovės pusėje dalyvaujantys tretieji asmenys teigė, kad pranešimai tiek apie ginčo susirinkimą tiek apie šauktą (duomenys neskelbtini) susirinkimą kartu su įstatų projektais buvo įmesti į gyventojų pašto dėžutes, ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikė 2015-12-02 ir 2015-12-22 pranešimų pateikimo aktus ( It. b. l. 57, 65). Pažymėtina, kad nors nurodyti asmenys teigė, kad abiem atvejais į pašto dėžutes buvo įmesti įstatų projektai, 2015-12-22 akte nėra fiksuota, kad pakartotinai šaukiant susirinkimą buvo metami įstatų projektai. Įvertinus tai, jog šiuos aktus pasirašė „Namo gyventojų iniciatyvinė grupės“ narės ir trečiojo asmens atsakovės pusėje UAB „Garliavos gelžbetonis“ įgaliota atstovė, o taip pat į bylą pateiktas bendrijos narių apklausas (It. b.l.17-20), bei byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus darytina išvada, jog objektyvių įrodymų apie tai, kad bendrijos nariams apie susirinkimus pranešta raštu ir pateikta susirinkimų medžiaga ją išplatinant į pašto dėžutes, nėra. Kita vertus, aukštesnių instancijų teismai yra išaiškinę, kad, pranešimai, įmesti į pašto dėžutes, negali būti prilyginami pranešimams raštu. „Pranešimas apie susirinkimą paskelbiant skelbimų lentoje bei įmetant pranešimus į pašto dėžutę nelaikytinas pranešimu kiekvienam bendrijos nariui raštu, kai pagal susiklosčiusią bendrijos narių informavimo praktiką, buvo pranešama asmeniškai kiekvienam bendrijos nariui pasirašytinai, būtent kas atitinka reglamentavime nurodytą būdą - pranešima raštu“ (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1063-527/2014)

Darytina išvada, kad pirmą kartą ((duomenys neskelbtini)) apie susirinkimą paskelbiant skelbimų lentoje ir tik pusei bendrijos narių - elektroniniu paštu, tačiau pažeidžiant pranešimo apie susirinkimą terminus, buvo akivaizdžiai pažeistos Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, kas nesukūrė prielaidų šaukti pakartotinį susirinkimą. Pakartotinis, t. y. ginčijamas susirinkimas, buvo sušauktas bendrijos narių neinformavus raštu, apie jį pranešant tik skelbimų lentoje, kas galimai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad susirinkimuose dalyvavusių bendrijos narių skaičius buvo nedidelis - pradiniame susirinkime dalyvavo 9, o pakartotiniame - 16 narių. Vertintina ir tai, jog pirmajame susirinkime iš visų susirinkusių dalyvavo 8 dabar jau nustatytos iniciatyvinės grupės nariai, o antrajame – 10 iniciatyvinės grupės narių, o už Z. C., priešingai jos valiai, pasirašė jos sutuoktinis, kuriam įgaliojimų ją atstovauti Z. C. nedavė. Tokios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ir pakartotinis susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant teisės normų reikalavimus, t. y. bendrijos nariai apie ginčo susirinkimą nebuvo tinkamai informuoti. Konstatuotina, kad netinkamas pranešimas apie šaukiamą visuotinį susirinkimą pažeidė bendrijos narių teises ir teisėtus interesus būti tinkamai informuotiems apie esminius įvykius bendrijoje.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad iki įvykstat ginčo susirinkimui bendrijoje buvo nusistovėjusi praktika, jog apie kiekvieną susirinkimą nariai būdavo informuojami ne tik skelbimu lentoje, bet ir raštu, pranešimai siunčiami elektroniniu paštu (III t. b. l. 25,31), nariams iš anksto pasirašytinai išdalinami balsavimo biuleteniai išankstinei nuomonei pareikšti (jeigu patys dalyvauti negalėdavo) (III t. b. l. 26-30); susirinkimų protokolai (III t. b. l. 31antra pusė, 50), iš kurių matyti, kad visuotiniuose susirinkimuose sprendžiant įstatų tvirtinimo/valdymo organų rinkimo klausimus buvo dalyvaujama ir balsuojant iš anksto; III t. b. l. 47 - 49 patvirtina, kad išankstinio balsavimo raštu biuleteniai bendrijos nariams būdavo įteikiami pasirašytinai. Todėl sutiktina su ieškovų argumentais, kad apie (duomenys neskelbtini) ir 216-01-06 ginčo susirinkimus bendrijos nariams ne tik pranešta pažeidžiant Bendrijų įstatymo 11 str. 1,2 dalyse nustatytą tvarką, bet ir nukrypstant nuo įprastos bendrijoje nusistovėjusios praktikos, kas didelei daliai bendrijos narių, tikėtina, užkirto kelią laiku sužinoti apie vykstančius susirinkimus, juose numatomus spręsti klausimus ir minėtuose susirinkimuose sudalyvauti.

Nustatytos aplinkybės bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai (skelbimai, elektroninis susirašinėjimas) dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai taip pat patvirtina ieškovų argumentą, kad nebuvo nurodyta kur ir kada galima susipažinti su susirinkimų medžiaga, siūlomų sprendimų projektais, į ką kreiptis norint susipažinti su aktualia informacija, kas reiškia, jog buvo pažeistos Bendrijų Įstatymo 11 str. 2d. nuostatos.

Ieškovai teigė, kad pažeidžiant Bendrijų įstatymo 11 str. 4 d., negalintiems fiziškai dalyvauti susirinkime nepagrįstai nebuvo suteikta teisė balsuoti iš anksto, ką patvirtina į bylą pateiktas UAB „Šviesos magija“ ir A. B. elektroninis susirašinėjimas (III t. b. l. 136) Nurodė, kad balsavimo raštu institutas ( Bendrijų įstatymo 11 str. 12 d.) ir išankstinis nuomonės visuotiniame susirinkime pareiškimas raštu (Bendrijų įstatymo 11 str. 4 d.) yra netapatūs dalykai, todėl Bendrijų įstatymo 11 str. 12 d. numatyta išimtis dėl negalėjimo priimti sprendimų raštu 11 str. 7 dalyje nurodytais klausimais neriboja bendrijos narių teisės iš anksto raštu visuotiniame susirinkime pareikšti nuomonę valdymo organų rinkimo, įstatų tvirtinimo klausimais. Atsakovė ir tretieji asmenys atsakovės pusėje viso teismo proceso metu nuosekliai aiškino, kad ginčo susirinkimuose balsavimas iš anksto nebuvo galimas, nes Bendrijų įstatymo 11 str. 12 dalis draudžia balsavimą raštu, kai sprendžiami įstatų tvirtinimo, valdymo organų rinkimo klausimai, o išankstinės nuomonės pateikimas nebuvo numatytas bendrijos įstatuose. Tai, kad ankstesniuose bendrijos susirinkimuose bendrijos pirmininkas D. G. organizuodavo išankstinį nuomonės visuotiniame susirinkime pareiškimą raštu reiškia bendrijos įstatų pažeidimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, kurioje faktinės aplinkybės skiriasi, tačiau išaiškinimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje yra nurodęs, kad „CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (4 dalis) arba nesušaukus susirinkimo (7 dalis). Taip pat sprendimų priėmimą reglamentuoja ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 ir 12 straipsniai. Pagal CK 4.85 straipsnio 7 dalį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimui raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Iš esmės analogiškai tai reglamentuota ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554 patvirtino Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus, kurių VI skyriuje išdėstyta bendrijos narių sprendimų priėmimo balsuojant raštu tvarka – bendrijos narių sprendimai gali būti priimti balsuojant raštu.“

Pažymėtina, kad šiuo metu galioja aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. Dl-560 patvirtintas Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu priimamų sprendimų tvarkos aprašas, kuris nustato bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarką. Nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimas reiškia, jog Bendrijų įstatymo 11 str. 12 dalis yra taikoma tais atvejais kai savininkų sprendimai priimami nesušaukus susirinkimo (CK 4.85 str. 7 d.). Ir tai iš esmės yra visiškai kitas institutas nei išankstinės nuomonės pareiškimas raštu dėl susirinkime svarstomų klausimų (Bendrijų įstatymo 11 str. 4 d.).

Vertinant atsakovės ir trečiųjų asmenų atsakovės pusėje argumentą, kad bendrijos įstatuose nebuvo numatyta išankstinės nuomonės pateikimas pažymėtina, kad atsakovės įstatų 27 punkte (It., b. l. 84) buvo numatyta, kad Bendrijos pirmininko rinkimo tvarka, Bendrijos narių susirinkimo, bendrijos pirmininko kompetencija, teisės ir pareigos bei atsakomybė, bendrijos narių susirinkimo šaukimo tvarka, sprendimų priėmimo susirinkimuose tvarka nesiskiria nuo numatytų Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatyme (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme). Įstatų 16 punkte, reglamentuojančiame bendrijos narių teises, be kitų teisių numatyta bendrijos nario teisė įgyvendinti kitas įstatymų nustatytas teises (16.6p.) (It. b.l.83) Šios įstatų nuostatos reiškia, kad būtent jose buvo nustatyta sprendimų sušaukimo ir sprendimų priėmimo susirinkimuose tvarka nurodant, kad ji yra tokia, kokia numatyta atitinkamame įstatyme (Bendrijų įstatymo 11 str. 4d.), tame tarpe ir dėl išankstinės nuomonės pateikimo. Pažymėtina, kad netgi jei įstatais ir nebūtų buvusi sureguliuota bendrijos narių nuomonės raštu pateikimo tvarka, kaip minėta, įstatų 16.6p. leido bendrijos nariams pasinaudoti tokia teise, kadangi ji numatyta Bendrijų įstatyme.

Aplinkos ministerijos 2015-11-24 nuomone dėl to, kad renkant bendrijos valdymo organus išankstinis balsavimas raštu nėra galimas (IV t., b. l. 20) teismas nesivadovauja, kadangi ji nėra įgaliota institucija aiškinti įstatymų taikymo, o remiantis LR Konstitucijos 109 str. ir LR CPK21 str. teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.( Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-567-613/2016).

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) pradinis ir (duomenys neskelbtini) pakartotinis susirinkimai buvo sušaukti nesilaikant Bendrijų įstatymo nustatytos tvarkos, kas reiškia, kad buvo pažeistos susirinkimo sušaukimo ir informavimo apie susirinkimą reglamentuojančios imperatyvios Bendrijų įstatymo 11 str. 1,2 dalių normos. Bendrijos narių apie susirinkimą tinkamai neinformavus, nesudarius jiems galimybės išsamiai susipažinti su susirinkimo medžiaga, galimais sprendimais ir taip pasiruošti susirinkimui, o negalintiems dalyvauti fiziškai - pareikšti nuomonę iš anksto, buvo nepagrįstai ir neteisėtai apribotos bendrijos narių teisės dalyvauti susirinkime ir išreikšti savo poziciją itin svarbiais bendrijos veiklai ir visiems bendrijos nariams klausimais.

Šiuo atveju, teismas vertina ir ginčo susirinkime priimtų sprendimų svarbą, ir bylos nagrinėjimo metu nustatytą aplinkybę, kad su (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkime priimtais sprendimais nesutinka 23 visuotiniame susirinkime balsavimo teisę turinčių narių, kas reiškia, kad jei susirinkimas nurodytais klausimais būtų surengtas iš naujo prieš tai tinkamai informavus bendrijos narius, ieškinį palaikančių narių balsai galėtų turėti lemiamą įtaką ginčijamų sprendimų priėmimui. Svarbu teismo nuomone ir tai, kad pažeidus bendrijos narių teises ir interesus būti tinkamai informuotiems apie itin svarbių klausimų sprendimą susirinkime buvo priimta Bendrijos įstatymui prieštaraujanti Įstatų nuostata, eliminuojanti bendrijos narių teisę iš anksto raštu pareikšti nuomonę visais susirinkime svarstomais klausimais.

Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam šių teisinių santykių reglamentavimui (duomenys neskelbtini) vykęs pakartotinis bendrijos susirinkimas negali būti laikomas teisėtai įvykusiu, kaip ir negali būti teisėtais laikomi tokiame susirinkime priimti sprendimai. Todėl jis pripažintinas neteisėtu, o jame priimti sprendimai naikintini (CK 2.82str. 4d.).

Kadangi ieškovai nei procesiniuose dokumentuose nei teismo posėdžio metu nenurodė kokiu pagrindu turėtų būti pripažintas negaliojančiu (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), teismas šį prašymą, kaip išvestinį, atmeta dėl to plačiau nepasisakydamas.

Patikslintą ieškinį patenkinus, iš atsakovės DNSB „A. J. 2325“ ieškovui D. G. priteistinos išlaidos advokato pagalbai- 400 EUR (LR CPK 98 str.) ir valstybei- išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu -131,37 EUR (LR CPK 88str. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176,177,183,185,270straipsniais , 279 straipsnio 1 dalimi,

teismas nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti.

Pripažinti Daugiabučio namo savininkų bendrijos „A. J. 2325” (duomenys neskelbtini) susirinkimą neteisėtu ir šio susirinkimo metu priimtus sprendimus negaliojančiais.

Priteisti iš atsakovės DNSB „A. J. 2325“, į. k. 302504646, buveinė A. J. 23-7, Kaune ieškovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. A. J. 2322A, Kaune- 400 EUR (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai ir valstybės naudai –131,37 EUR ( vieną šimtą trisdešimt septynis eurus, 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaRūta Jankauskaitė-Jocė