- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-111-254/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06771-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- bendrijos „Bendrija A. J. 2325“
- Ieškovas
- D. G., R. Ž., L. S., E. J., S. B., uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos magija“, I. B., A. M., S. M.
- Trečiasis asmuo
- R. K., J. S., B. M. B., A. D., V. J., K. I., L. T., J. T., J. A., Ksaverai A
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bendrijos „Bendrija A. J. 2325“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. G., R. Ž., L. S., E. J., S. B., uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos magija“, I. B., A. M. ir S. M. patikslintą ieškinį atsakovei bendrijai „Bendrija A. J. 2325“, tretiesiems asmenims R. K., J. S., B. M. B., A. D., V. J., K. I., L. T., J. T., J. A., Ksaverai A. Š., Z. C., J. Š., V. Š., R. D., N. V., J. B., L. Ž., L. J., Stasei R. Z., J. N., V. K., L. Č., A. B., V. B., A. K., L. S., A. K., L. D., I. M. K., G. T., B. K., K. Š., A. R., V. N., J. L., E. K., L. D., uždarajai akcinei bendrovei „Garliavos gelžbetonis“, dėl bendrijos visuotinio susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir jo sprendimų bei protokolo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ginčas kilo dėl bendrijos „Bendrija A. J. 2325“ (toliau ir Bendrijos) 2016 m. sausio 6 d. visuotino susirinkimo sušaukimo teisėtumo ir jame priimtų sprendimų galiojimo.Ieškovai (toliau ir Bendrijos nariai) patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti bendrijos „Bendrija A. J. 2325“ 2016 m. sausio 6 d. susirinkimą neįvykusiu, šio susirinkimo metu priimtus sprendimus ir 2016 m. sausio 7 d. protokolą Nr. 16/01-06 negaliojančiais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, kad 2015 m. lapkričio 2 d. bendrijos pirmininkui D. G. buvo įteiktas 10 Bendrijos narių prašymas sušaukti susirinkimą. Ieškovų nuomone, prašymą pateikę gyventojai neturėjo teisės organizuoti 2015 m. gruodžio 17 d. susirinkimo, nes jame nebuvo daugiau nei ketvirtadalio bendrijos narių parašų. Be to, skelbime apie šaukiamą susirinkimą buvo nurodyta, kad vyks namo gyventojų susirinkimas, o ne Bendrijos narių visuotinis susirinkimas, todėl negalima laikyti, kad 2015 m. gruodžio 17 d. vykęs susirinkimas buvo bendrijos „Bendrija A. J. 2325“ visuotinis narių susirinkimas. Jeigu teismas laikytų 2015 m. gruodžio 17 d. susirinkimą Bendrijos narių susirinkimu, ieškovų nuomone, šiuo atveju buvo pažeista visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka, įtvirtinta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir Bendrijų įstatymas) 11 straipsnyje: 1) skelbimo niekas nepasirašė, tokiu būdu nenurodyti susirinkimo iniciatoriai, t. y. nėra atgalinio adreso, kur galima būtų kreiptis; 2) nenurodyta susirinkimo vieta; 3) nenurodyta vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendinių projektais; 4) ne visiems bendrijos nariams buvo pranešta raštu apie visuotinį susirinkimą, nes bendrijos narių yra 40, o el. laiškai išsiųsti tik 20 bendrijos narių (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis); 5) rašytinis pranešimas apie susirinkimą išsiųstas el. paštu 2015 m. gruodžio 8 d., t. y. iki visuotinio susirinkimo likus mažiau nei įstatyme numatytam 14 dienų terminui iki susirinkimo (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis); 6) Bendrijos nariams nesudaryta galimybė pareikšti nuomonę iš anksto, kadangi nebuvo įvardinta nei viena kandidatūra į valdymo organus ir revizoriaus pareigas (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis). Taigi minėtas susirinkimas negali būti laikomas teisėtu, dėl to 2016 m. sausio 6 d. vykęs susirinkimas negali būti laikomas pakartotiniu susirinkimu. Visgi 2016 m. sausio 6 d. Bendrijos narių susirinkimą laikant pirminiu bendrijos narių visuotiniu susirinkimu, šis susirinkimas laikytinas neįvykusiu, nes jame, pažeidžiant Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 punktą, dalyvavo mažiau negu pusė bendrijos narių, t. y. nebuvo kvorumo. Todėl ir jame priimti sprendimai pripažintini negaliojančiais CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.Atsakovė bendrija „ Bendrija A. J. 2325“ atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 2 d. Bendrijos nariai buvo priversti kreiptis į D. G. su prašymu sušaukti bendrijos „Bendrija A. J. 2325“ visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kadangi Bendrijoje nebuvo patvirtintų įstatų pagal naująjį 2012 m. balandžio 12 d. Bendrijų įstatymą, D. G. įgaliojimai, kaip pirmininko, pasibaigę dar 2012 m. balandžio 21 d., todėl buvo pagrindas rinkti naują namo valdybą, Bendrijos pirmininką, revizorių ir svarstyti kitus Bendrijai būtinus klausimus. Po šiuo prašymu pasirašė 11 Bendrijos narių, t. y. daugiau nei 1/4 Bendrijos narių (11/39), todėl, atsakovės nuomone, atmestinas kaip nepagrįstas ieškinio argumentas, kad visuotinis Bendrijos susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, nes neva nebuvo pakankamo skaičiaus balsų sušaukti tokį susirinkimą Bendrijos narių iniciatyva. Pažymėjo, kad prašymas pirmininkui dėl susirinkimo sušaukimo su iniciatorių parašais buvo parengtas 2 egzemplioriais, o viena iš susirinkimo sušaukimo iniciatorių J. L. per apsirikimą buvo pasirašiusi tik ant vieno prašymo egzemplioriaus. Tačiau tokia formali klaida negali būti priežastimi laikyti, kad visuotinis Bendrijos narių susirinkimas buvo šaukiamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. D. G. per 1 mėnesį nesušaukus visuotinio Bendrijos narių susirinkimo, Bendrijos narių iniciatyvinė grupė pati ėmėsi organizuoti visuotinį bendrijos narių susirinkimą tuo tikslu, kad būtų pakeisti įstatai, išrinktas pirmininkas, valdyba ir revizorius. Atsakovė nesutiko su patikslinto ieškinio argumentu, kad apie organizuojamą visuotinį 2015 m. gruodžio 17 d. Bendrijos susirinkimą buvo pranešta nesivadovaujant Bendrijų Įstatymo 11 straipsnio reikalavimais. Pažymi, kad apie susirinkimo datą, laiką ir vietą buvo pranešta iškabinant skelbimus skelbimų lentose, su jame nurodyta susirinkimo darbotvarke (iš ko buvo galima suprasti, kad vyks narių, o ne namo gyventojų susirinkimas). Vien netikslus susirinkimo pavadinimas neturi įtakos susirinkimo sušaukimo teisėtumui. Tai, kad bendrijos nariai buvo informuoti apie vyksiantį susirinkimą, patvirtina byloje esantys dokumentai: skelbimo kopija, išdalintų pranešimų kopija, 2015 m. gruodžio 18 d. elektroninio laiško kopija bei 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d. pranešimų pateikimo aktų kopijos.Atsakovė nesutiko ir su patikslinto ieškinio argumentu, kad skelbimas nebuvo pasirašytas, nurodant, kad Bendrijų įstatymas nereikalauja skelbimą pasirašyti. Atsakovės nuomone, nepagrįstas patikslinto ieškinio argumentas, kad nebuvo sudarytos sąlygos Bendrijos nariams išreikšti išankstinę nuomonę susirinkime svarstytinais klausimais. Pažymi, kad pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalies nuostatas, bendrijos nariai sprendimo dėl įstatų pakeitimo ir sprendimo dėl bendrijos valdymo organo rinkimo negali priimti balsuojant raštu. Įstatymas nenumato, kad būtų privaloma iš anksto skelbti pretendentų į renkamas Bendrijos valdymo organų narių pareigas pavardės, taip pat nereglamentuota, kaip susirinkime pravedamas konkrečių asmenų rinkimas. Atsakovė pažymėjo, kad Bendrijos pakartotinis susirinkimas buvo organizuojamas 2016 m. sausio 6 d., apie jį taip pat buvo pranešta skelbimų lentoje, rašytiniai pranešimai buvo dedami į pašto dėžutes, priminimas siųstas elektroniniu paštu. Pakartotiniame susirinkime dalyvavo daugiau negu ¼ bendrijos narių. Pakartotinio susirikimo metu buvo svarstomi tie patys klausimai, kurie buvo planuoti svarstyti pirmajame visuotiniame Bendrijos narių susirinkime, ir vienbalsiai buvo patvirtinti Bendrijos įstatai, nauja valdyba, išrinktas naujas Bendrijos pirmininkas. Pakartotinio susirinkimo protokolas buvo parengtas 2016 m. sausio 7 d., nepraleidus įstatyme numatyto 5 dienų termino. Naujai išrinktas bendrijos pirmininkas, valdybos nariai ir nauji įstatai VĮ Registrų centre buvo įregistruoti 2016 m. sausio 27 d. Atsakovės nuomone, ieškovai neįrodė, kad susirinkimai kaip nors būtų pažeidę Bendrijos narių teises ar interesus. Bendrija daug metų egzistavo be teisėtai išrinkto pirmininko, be naujai patvirtintų įstatų, todėl visuotinis susirinkimas buvo būtinas ir organizuojamas tinkamai, kaip tą numato įstatymai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino – pripažino bendrijos „Bendrija A. J. 2325“ 2016 m. sausio 6 d. susirinkimą neteisėtu, o šio susirinkimo metu priimtus sprendimus negaliojančiais; priteisė iš atsakovės bendrijos „Bendrija A. J. 2325“ ieškovui D. G. 400 Eur atstovavimo išlaidų ir 131,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 2 d. tuometiniam Bendrijos pirmininkui D. G. pateiktą prašymą sušaukti visuotinį narių susirinkimą buvo pasirašę 9 bendrijos nariai ir 1 bendrijos nario šeimos narė A. B. iš Bendriją sudarančių 39 narių. Nesant byloje rašytinių įrodymų, kad ant D. G. pateikto prašymo egzemplioriaus buvo 11 asmenų parašai, teismas Bendrijos narės J. L. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad per neapsižiūrėjimą ji pasirašė tik ant vieno iš dviejų prašymo egzempliorių, vertino kritiškai. Be to, teismas, nustatęs, kad namo laiptinėje iškabintus skelbimus apie 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 6 d. šaukiamus Bendrijos narių susirinkimus buvo pasirašiusi „Namo gyventojų iniciatyvinė grupė“, nenurodžius, kas ir kiek asmenų ją sudaro, teismas darė išvadą, kad Bendrijos susirinkimus inicijavo mažesnis, nei Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas minimalus, bendrijos narių skaičius. Taigi teismas sprendė, kad minėtus susirinkimus sušaukė atitinkamų įgalinimų neturintys asmenys. Teismas nustatė, kad ginčo susirinkime buvo keičiami bendrijos įstatai, renkami valdymo organų nariai, todėl konstatavo, jog susirinkimą šaukiantiems organizatoriams buvo taikoma griežtesnė įstatyme numatyta informavimo apie susirinkimą raštu tvarka. Teismas nustatė, kad informuojant apie pradinį 2015 m. gruodžio 17 d. susirinkimą buvo iškabinti skelbimai laiptinėse, o raštu – elektroniniu paštu – pranešimai apie susirinkimą su pridėtais įstatų projektais išsiųsti ne visiems, o tik 20 iš 39 bendrijos narių. Pranešimas išsiųstas 2015 m. gruodžio 8 d., t. y. likus 9 dienoms iki šaukiamo susirinkimo. Informuojant apie pakartotinį 2016 m. sausio 6 d. susirinkimą taip pat buvo iškabinti skelbimai laiptinėse, 2016 m. sausio 6 d. 24 adresatams išsiųstas priminimas apie susirinkimą. Nors atsakovė ir atsakovės pusėje dalyvaujantys tretieji asmenys teigė, kad pranešimai tiek apie ginčo susirinkimą, tiek apie šauktą 2015 m. gruodžio 17 d. susirinkimą kartu su įstatų projektais buvo įmesti į gyventojų pašto dėžutes, ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikė 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d. pranešimų pateikimo aktus, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad Bendrijos nariams apie susirinkimus pranešta raštu ir pateikta susirinkimų medžiaga, ją išplatinant į pašto dėžutes. Be to, teismas pažymėjo, kad pranešimas apie susirinkimą paskelbiant skelbimų lentoje bei įmetant pranešimus į pašto dėžutę nelaikytinas pranešimu kiekvienam Bendrijos nariui raštu, tuo labiau kad pagal susiklosčiusią bendrijos narių informavimo praktiką, buvo pranešama asmeniškai kiekvienam bendrijos nariui pasirašytinai (tai patvirtina byloje pateikti bendrijos susirinkimų protokolai), kas atitinka reglamentavime nurodytą būdą – pranešimą raštu (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1063-527/2014). Taigi teismas darė išvadą, kad šiuo atveju buvo akivaizdžiai pažeistos Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, kas nesukūrė prielaidų šaukti pakartotinį susirinkimą. Teismas pažymėjo ir tai, kad pakartotinis susirinkimas taip pat buvo sušauktas bendrijos narių neinformavus raštu, apie jį pranešant tik skelbimų lentoje, todėl sprendė, kad ir pakartotinis susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant teisės normų reikalavimus, taip pažeidžiant Bendrijos narių teises ir teisėtus interesus išsamiai susipažinti su susirinkimo medžiaga, galimais sprendimais ir taip pasiruošti susirinkimui.Teismas sutiko su patikslinto ieškinio argumentais, kad skelbimuose nebuvo nurodyta, kur ir kada galima susipažinti su susirinkimų medžiaga, siūlomų sprendimų projektais, kur kreiptis norint susipažinti su aktualia informacija. Taigi teismas konstatavo, kad buvo pažeistos Bendrijų Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos.Teismas, pasisakydamas dėl išankstinio balsavimo teisės ribojimo, pažymėjo, kad nors Bendrijos įstatuose nebuvo numatyta išankstinės nuomonės pateikimas, tačiau Bendrijos įstatų 27 punkte buvo numatyta, kad Bendrijos pirmininko rinkimo tvarka, Bendrijos narių susirinkimo, Bendrijos pirmininko kompetencija, teisės ir pareigos bei atsakomybė, Bendrijos narių susirinkimo šaukimo tvarka, sprendimų priėmimo susirinkimuose tvarka nesiskiria nuo numatytų Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme. Įstatų 16 punkte, reglamentuojančiame Bendrijos narių teises, be kitų teisių, numatyta bendrijos nario teisė įgyvendinti kitas įstatymų nustatytas teises (16.6 punktas). Taigi teismas vertino, kad šios įstatų nuostatos reiškia, jog būtent jose buvo nustatyta sprendimų sušaukimo ir sprendimų priėmimo susirinkimuose tvarka, nurodant, kad ji yra tokia, kokia numatyta atitinkamame įstatyme (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis), taip pat ir dėl išankstinės nuomonės pateikimo. Teismas darė išvadą, kad sprendimų priėmimas balsuojant raštu (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalis) ir išankstinis raštiškas nuomonės pareiškimas susirinkimo klausimais (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis) yra ne tapatūs, o du skirtingi teisės institutai, todėl Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje numatyta išimtis dėl negalėjimo priimti sprendimų raštu 11 straipsnio 7 dalyje nurodytais klausimais neriboja bendrijos narių teisės iš anksto raštu visuotiniame susirinkime pareikšti nuomonę valdymo organų rinkimo, įstatų tvirtinimo klausimais. Taigi teismas laikė, kad šiuo atveju nesudarius sąlygų susirinkimuose negalintiems dalyvauti Bendrijos nariams iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę, buvo pažeistos Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šiuo atveju teismas nesivadovavo Aplinkos ministerijos 2015 m. lapkričio 24 d. nuomone, kad renkant Bendrijos valdymo organus išankstinis balsavimas raštu nėra galimas, kadangi ji nėra įgaliota institucija aiškinti įstatymų taikymo. Teismas pastebėjo, kad su 2016 m. sausio 6 d. Bendrijos susirinkime priimtais sprendimais nesutinka 23 visuotiniame susirinkime balsavimo teisę turinčių narių, kurių balsai, surengus balsavimą iš naujo, galėtų turėti lemiamą įtaką ginčijamų sprendimų priėmimui. Todėl teismas sprendė, kad ir dėl šios priežasties 2016 m. sausio 6 d. vykęs pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas negali būti laikomas teisėtai įvykusiu, kaip ir negali būti teisėtais laikomi tokiame susirinkime priimti sprendimai. Taigi teismas 2016 m. sausio 6 d. Bendrijos narių susirinkimą pripažino neteisėtu, o jame priimtus sprendimus – naikintinais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Ieškovams nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodžius, kokiu pagrindu turėtų būti pripažintas negaliojančiu 2016 m. sausio 7 d. susirinkimo protokolas Nr. 16/01-06, teismas šį prašymą, kaip išvestinį, atmetė dėl jo plačiau nepasisakydamas.Patikslintą ieškinį patenkinus, iš atsakovės bendrijos „Bendrija A. J. 2325“ ieškovui D. G. teismas priteisė 400 Eur atstovavimo išlaidas ir valstybei 131,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė bendrija „Bendrija A. J. 2325“ prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismo sprendimas priimtas formaliai, nenurodžius, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms, atsakovės steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams prieštarauja neteisėtu pripažintame visuotiniame atsakovės (Bendrijos) narių susirinkime priimti sprendimai. Apeliantė pažymi, kad ginčijamas Bendrijos narių susirinkimas atitiko Bendrijos steigimo tikslus, nes buvo renkamas valdymo organas, be kurio bendrija negali egzistuoti ir vykdyti funkcijų, susijusių su daugiabučio gyvenamojo namo bendros nuosavybės priežiūra, kartu ginčijamas susirinkimas ir jame priimti sprendimai neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliantės nuomone, teismo nustatyti procedūriniai pažeidimai nesudarė pagrindo pripažinti susirinkimą neteisėtu, o jame priimtus sprendimus naikintinais. Nepagrįsta teismo išvada, kad tiek pirminį, tiek pakartotinį Bendrijos narių susirinkimą inicijavo netinkamas narių skaičius. Pažymi, kad buvo parengti du prašymo dėl 2015 m. gruodžio 17 d. susirinkimo sušaukimo egzemplioriai, kurių vieną pasirašė 11-ta Bendrijos narė J. L. iš 39 Bendrijos narių (tai sudarė daugiau nei ¼ visų narių), kuri per apsirikimą nepasirašė ant kito prašymo egzemplioriaus, perduoto pirmininkui. Apeliantės nuomone, tokia formali klaida negali būti priežastimi, sudarančia pagrindą laikyti, kad visuotinis Bendrijos narių susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas netinkamai vertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius Bendrijos narių informavimą apie visuotinio susirinkimo sušaukimą, jo datą ir laiką. Apeliantės nuomone, tai, kad Bendrijos nariai buvo tinkamai informuoti apie vyksiantį Bendrijos narių susirinkimą, patvirtina byloje esantys dokumentai: skelbimo kopija, išdalintų pranešimų kopija, 2015 m. gruodžio 8 d. elektroninio laiško kopija bei 2015 m. gruodžio 2 d. pranešimų pateikimo akto Nr. 151202 kopija. Todėl nėra pagrindo teigti, kad 2015 m. gruodžio 17 d. vykęs visuotinis Bendrijos narių susirinkimas neatitiko įstatymų reikalavimų. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju buvo pažeista Bendrijos narių išankstinio balsavimo teisė. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo pozicija, jog išankstinis nuomonės susirinkime pareiškimas raštu ir balsavimas raštu yra skirtingi teisės institutai, dėl ko narių teisė iš anksto raštu pareikšti nuomonę susirinkime nėra ribojama, neatsižvelgiant į priimamų sprendimų pobūdį. Apeliantė pažymi, kad pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalies nuostatas, bendrijos nariai sprendimo dėl įstatų pakeitimo ir sprendimo dėl Bendrijos valdymo organo rinkimo negali priimti balsuodami raštu. Įstatymas nenumato, kad būtų privaloma iš anksto skelbti pretendentų į renkamas Bendrijos valdymo organų narių pareigas pavardes, taip pat nereglamentuota, kaip susirinkime pravedamas konkrečių asmenų rinkimas. Todėl Bendrijos narių išankstinio balsavimo teisė šiuo atveju nebuvo pažeista. Nepagrįstai teismas pripažino pakartotinį visuotinį Bendrijos narių susirinkimą neteisėtu. Apeliantės nuomone, ieškovai neįrodė, kad tiek pradinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, tiek pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas būtų pažeidę bendrijos narių teises ar interesus. Teismas sprendime taip pat nenurodė, jog ginčijami visuotinio susirinkimo sprendimai (kaip ir pats susirinkimas) iš esmės pažeidė ieškovų subjektines teises ar teisėtus interesus, prieštaravo Bendrijos steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos. Apeliantė pažymi, kad bendrijos dalyvių teisių pažeidimą grįsti vien tik procedūriniais pažeidimais, nekeliant susirinkime priimtų sprendimų pagrindu vėliau sudarytų sutarčių ir kitų veiklos dokumentų teisėtumo ar pagrįstumo klausimo, nėra pagrindo. Pakartotinio susirinkimo protokolas buvo parengtas 2016 m. sausio 7 d., nepraleidus įstatyme numatyto 5 dienų termino. Naujai išrinktas Bendrijos pirmininkas, valdybos nariai ir nauji įstatai VĮ Registrų centre buvo įregistruoti 2016 m. sausio 27 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ir nevertino, kokio teisinio rezultato ieškovai siekė. Pažymi, kad palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, Bendrija atsiduria aklavietėje – nelieka valdymo organų, seni, nepakeisti įstatai, sprendimas ne tik neapgina ieškovų teisių, tačiau pažeidžia visų Bendrijos narių teises ir teisėtus interesus į tinkamą Bendrijos valdymą, sprendimų priėmimą Bendrijos valdymo tikslais.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovams iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tiek 2015 m. gruodžio 17 d. pradinį, tiek 2016 m. sausio 6 d. pakartotinį visuotinius Bendrijos narių susirinkimus sušaukė mažesnis, nei Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas minimalus, bendrijos narių skaičius (t. y. susirinkimus sušaukusių narių skaičius neviršijo 1/4 visų Bendrijos narių), o tai reiškia, kad pažeidžiant nurodytą įstatymo nuostatą susirinkimus sušaukė atitinkamų įgalinimų neturintys asmenys. Ieškovai nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo susirinkimai sušaukti nesilaikant imperatyvių Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatų, pažeidžiant įstatyme įtvirtintą susirinkimo sušaukimo tvarką. Nors apeliantė teigia, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į jos pateiktus įrodymus dėl raštiško narių informavimo apie šaukiamus susirinkimus, ieškovams ir jų pusėje dalyvavusiems tretiesiems asmenims neigiant, kad gavo raštiškus pranešimus apie susirinkimus, teismas pagrįstai atsakovės įrodymus laikė nepakankamais jos deklaruotai aplinkybei apie tinkamą informavimą pagrįsti. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad išankstinis Bendrijos narių nuomonės pareiškimas nėra galimas, sprendžiant įstatų tvirtinimo ir valdymo organų rinkimo klausimus. Ieškovai sutinka su teismo pozicija, kad sprendimų priėmimas balsuojant raštu (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalis) ir išankstinis raštiškas nuomonės pareiškimas susirinkimo klausimais (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis) yra ne tapatūs, o du skirtingi teisės institutai, todėl Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje numatyta išimtis dėl negalėjimo priimti sprendimų raštu 11 straipsnio 7 dalyje nurodytais klausimais neriboja bendrijos narių teisės iš anksto raštu visuotiniame susirinkime pareikšti nuomonę valdymo organų rinkimo, įstatų tvirtinimo klausimais. Todėl šiuo atveju nesudarius sąlygų susirinkimuose negalintiems dalyvauti nariams iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę, buvo pažeistos Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos. Priešingai, nei teigia apeliantė, teismas sprendime aiškiai konstatavo, kad šiuo atveju sušaukiant tiek 2015 m. gruodžio 17 d., tiek 2016 m. sausio 6 d. pakartotinį Bendrijos narių susirinkimą, buvo pažeistos imperatyvios susirinkimo sušaukimą bei informavimą apie susirinkimą reglamentuojančios Bendrijų įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalies nuostatos, dėl ko nagrinėjamu atveju susirinkimai buvo sušaukti tinkamų įgalinimų neturinčių asmenų, o Bendrijos narių apie susirinkimą tinkamai neinformavus, nesudarius jiems galimybės išsamiai susipažinti su susirinkimo medžiaga, galimais sprendimais ir taip pasiruošti susirinkimui, negalintiems dalyvauti fiziškai – pareikšti nuomonę iš anksto, buvo nepagrįstai ir neteisėtai apribotos bendrijos narių teisės dalyvauti susirinkime ir išreikšti savo poziciją svarbiais bendrijai ir visiems nariams klausimais. Nustačius, kad 2015 m. gruodžio 17 d. susirinkimas sušauktas nesilaikant imperatyvios įstatyme įtvirtintos tvarkos, šaukti pakartotinį 2016 m. sausio 6 d. susirinkimą apskritai nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo konstatuoti procedūriniai pažeidimai nesudaro pagrindo ginčijamą susirinkimą ir jame priimtus sprendimus pripažinti neteisėtais. Ieškovai pažymi, kad teismo sprendime išvardinti ginčo susirinkimų sušaukimo tvarkos pažeidimai nėra tik mažareikšmiai procedūriniai nukrypimai. Su 2016 m. sausio 6 d. susirinkime priimtais sprendimais nesutinka net 23 (daugiau kaip pusė visų 41 bendrijos narių) visuotiniame susirinkime balsavimo teisę turinčių narių, o tai reiškia, jog susirinkimą ginčo klausimais surengus iš naujo, ieškinį palaikančių narių balsai galėtų turėti lemiamą įtaką ginčijamų sprendimų priėmimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad 2015-12-17 buvo sušauktas bendrijos „Bendrija A. J. 2325“ visuotinis narių susirinkimas. Jam neįvykus, 2016-01-06 buvo sušauktas pakartotinis susirinkimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015-12-17 pradinis ir 2016-01-06 pakartotinis susirinkimai buvo sušaukti nesilaikant Bendrijų įstatymo nustatytos tvarkos, nes buvo pažeistos susirinkimo sušaukimo ir informavimo apie susirinkimą reglamentuojančios imperatyvios Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalių normos.
Dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo
Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Apeliantė nurodo, kad 2015-12-17 visuotinį susirinkimą sušaukė daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių, t. y. 11 narių, todėl, priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime, susirinkimo iniciatoriai minėtos teisės normos pažeidimo nepadarė. Su tokia apeliantės išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kurie grindžiami bendrijos „Bendrija A. J. 2325“ narių registravimo knyga (1 t., b. l. 153–157) ir kurių neginčija ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą, kad 2015-11-02 reikalavimo sušaukti susirinkimą pateikimo bendrijos pirmininkui dieną bendrijoje buvo 39 nariai. Byloje nustatyta, kad bendrijos pirmininkui D. G. buvo įteiktas 2015-11-02 Prašymo egzempliorius, kurį buvo pasirašę 10 asmenų – Bendrijos narių (1 t., b. l. 14). Apeliantė to neneigia ir apeliaciniame skunde, apie šias aplinkybes nurodė: „ar 10 narių, jei vertinti reikalavimą, pateiktą ieškovui D. G.“. Tačiau apeliantė nurodo, kad pas ją liko 2015-11-02 Prašymo egzempliorius (1 t., b. l. 51), kurį buvo pasirašę 11 asmenų, nes J. L. pamiršo pasirašyti pirmininkui įteiktą Prašymo egzempliorių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ant antrojo Prašymo egzemplioriaus yra pirmininko viza apie jo gavimą bei pastabos. Tačiau pritaria pirmosios instancijos teismui, kad neginčijamų įrodymų, jog rašant šią vizą 2015-11-02 Prašymo paskutinėje eilėje buvo pasirašiusi ir J. L., į bylą nepateikta. Apeliantės argumentai, kad pirmininkas dėl 2015-11-02 Prašymą pasirašiusiųjų asmenų skaičiaus nepareiškė pastabų, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip tik duoda pagrindą labiau tikėti buvus faktą, kad abu Prašymo egzemplioriai buvo pasirašyti vienodo asmenų skaičiaus, nei labiau manyti priešingai, kad jį pasirašė skirtingas asmenų skaičius (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino V. N., A. B. ir J. L. paaiškinimus, nes ant 2015-11-02 Prašymo pasirašę asmenys nebūtinai privalo organizuoti visuotinį susirinkimą, kaip neteisingai interpretavo teismas. Teismas sprendime nurodė, kad ant 2015-11-02 Prašymo sušaukti susirinkimą antrojo egzemplioriaus 11-uoju numeriu pasirašiusi J. L. 2017-06-08 teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, kas sudaro iniciatyvinę grupę ir kiek joje yra asmenų; 2017-06-08 teismo posėdyje paaiškinimus davęs V. N., pasirašęs ant 2015-11-02 prašymo sušaukti bendrijos narių susirinkimą, nurodė, kad Bendrijos susirinkimo nešaukė, ir pažymėjo, jog nežino, po kuo pasirašė 2015-11-02 dieną; į bylą pateiktas ieškovės UAB „Šviesos magija“ atstovo elektroninis susirašinėjimas su A. B. patvirtina, kad A. B. pripažino nesanti susirinkimo organizatorė (3 t., b. l. 136).Teisėjų kolegija, išklausiusi 2017-06-08 teismo posėdžio garso įrašą, konstatuoja, kad trečiasis asmuo J. L. paaiškinimus davė ne apie tai, kaip ji organizavo susirinkimą, o apie tai, kad 2015-11-02 Prašymą pasirašė vieną kartą; kad neprisimena, kada jį pasirašė; nematė, kad yra parengti du Prašymo egzemplioriai; ji nenurodė, kiek asmenų inicijavo visuotinį susirinkimą; pati abiejuose susirinkimuose nedalyvavo (garso įrašas nuo 19:30 iki 27:45). Taigi, šio asmens paaiškinimas teisme neduoda pagrindo neginčijamai išvadai, kad antrąjį 2015-11-02 Prašymo egzempliorių J. L. pasirašė iki pirmininko D. G. vizos. Be to, šis asmuo nenurodė, kiek asmenų jau buvo pasirašę 2015-11-02 Prašymą, kuomet jos parašas galutinis, nei paaiškino, kiek asmenų turi teisę sušaukti visuotinį susirinkimą, jeigu ji buvo viena iš jo iniciatorių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad pirmininkas savo vizoje ant antrojo 2015-11-02 Prašymo egzemplioriaus apeliavo būtent į tai, kad susirinkimas turi būti sušauktas laikantis Bendrijų įstatymo, o tai taip pat duoda pagrindo labiau tikėti tuo, kad visuotinį susirinkimą šaukė 10 asmenų, kurie pasirašė Bendrijos pirmininkui 2015-11-02 įteiktą Prašymą (CPK 185 straipsnis). Apeliantės nurodomi trečiojo asmens V. N. paaiškinimai 2017-06-08 teismo posėdyje (garso įrašas nuo 2:38:13 iki 2:40:10, nuo 2:43:15 iki 2:44:53) ir A. B. 2016-01-06 elektroninio laiško (3 t., b. l. 136) turinys neįrodo, kad 2015-11-02 Prašymą pasirašė 11 asmenų, nes trečiasis asmuo dėl savo garbaus amžiaus net neprisiminė, ar pats pasirašė šį Prašymą, o jeigu ir pasirašė, tai teigė neklausinėjęs, po kuo rašėsi. Jis nurodė, kad susirinkimą sušaukė gal Bendrija ar jos pirmininkas, nors bendrijos pirmininkas ginčijamo susirinkimo nešaukė. O iš A. B. elektroninio laiško turinio negalima spręsti, kodėl ji nurodė, kad nėra susirinkimo organizatorė (iniciatorė), jeigu 2015-11-02 Prašyme yra jos parašas. Apibendrindama aptariamu klausimu nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog tiek 2015-12-17 pradinį, tiek 2016-01-06 pakartotinį Bendrijos susirinkimus sušaukė mažesnis, nei Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas minimalus, bendrijos narių skaičius, o tai reiškia, kad pažeidžiant nurodytą įstatymo nuostatą susirinkimus sušaukė atitinkamų įgalinimų neturintys asmenys. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantei, kad šių įstatymo nuostatų pažeidimas gali būti pateisinamas apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl pirmininko kadencijos pasibaigimo, jam priskirtų funkcijų neatlikimu ar pasitikėjimo praradimu, todėl dėl šių argumentų plačiau nepasisako.
Dėl visuotinio susirinkimo organizavimo tvarkos
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl konstatuoto visuotinio susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju 2015-12-17 šaukiamame visuotiniame susirinkime buvo ketinama tvirtinti naujos redakcijos įstatus, rinkti bendrijos pirmininką ir valdybą (1 t., b. l. 15). Tokiu atveju buvo aktualu nustatyti, ar susirinkimo organizatoriai laikėsi Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos visuotinio susirinkimo organizavimo tvarkos. Šio straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Apeliantės nuomone, tai, kad Bendrijos nariai buvo tinkamai informuoti apie vyksiantį Bendrijos narių susirinkimą, patvirtina byloje esantys dokumentai: skelbimo kopija, išdalintų pranešimų kopija, 2015-12-08 elektroninio laiško kopija bei 2015-12-02 pranešimų pateikimo akto Nr. 151202 kopija. Šių įrodymų pagrindu apeliantė daro išvadą, kad nebuvo pagrindo teigti, jog 2015-12-17 vykęs visuotinis Bendrijos narių susirinkimas neatitiko įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.Byloje yra duomenys, kad apie 2015-12-17 susirinkimą buvo iškabinti skelbimai laiptinėse (1 t., b. l. 15, 52). Tačiau skelbimų pakabinimas skelbimų lentoje, kuomet nagrinėjamu atveju apie visuotinį susirinkimą turi būti pranešta raštu, laikomas netinkamu Bendrijos narių informavimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad elektroniniu paštu pranešimai apie susirinkimą su pridėtais įstatų projektais buvo išsiųsti tik 2015-12-08, t. y. likus 9 dienoms iki šaukiamo susirinkimo, be to, išsiųsti tik 20 asmenų iš 39 bendrijos narių, iš kurių trims ne bendrijos nariams (1 t., b. l.16, 3 t., b. l. 39 antra pusė). Informuojant apie pakartotinį 2016-01-06 susirinkimą skelbimai taip pat buvo iškabinti laiptinėse (1 t., b. l. 21, 58, 59) ir 2016-01-06 išsiųstas priminimas 24 adresatams apie tai, kad 2016-01-06 vyks susirinkimas (1 t., b. l. 62 antra pusė). Apeliantė apeliaciniame skunde pakartojo teismo sprendime nurodytus argumentus šiuo aspektu, tačiau jie tik patvirtina, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog susirinkimo iniciatorius visiems Bendrijos nariams raštu ir dar prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos pranešė apie šaukiamą visuotinį susirinkimą. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė trijų asmenų pasirašytą 2015-12-02 Panešimų pateikimo aktą (1 t., b. l. 57) – dokumentą, įrodantį, jog apie 2015-12-17 susirinkimą buvo pranešta raštu, išdalijant į pašto dėžutes pranešimus ir Bendrijos įstatų projektus. Akte taip pat nurodyta, kad buvo pakabinti skelbimai laiptinėse ir skelbimų lentoje. Tačiau iš šio akto turinio negalima nustatyti, kiek ir kurie Bendrijos nariai buvo informuoti apie susirinkimą akte nurodomu būdu. Tuo tarpu byloje yra 7 Bendrijos narių paaiškinimai raštu (1 t,. b. l. 17–20) apie tai, kad jie nieko nežinojo apie iniciatyvinę grupę, jų šaukiamą susirinkimą, negavo jų siūlomų sprendimų projektų ir 2015-12-17 vykusio susirinkimo dalyvių sąraše šių asmenų pavardžių nėra (1 t., b. l. 54). Pažymėtina, kad nors atsakovė nurodo, jog pranešė raštu visiems 39 bendrijos nariams, tačiau 2015-12-17 susirinkime dalyvavo tik 9 bendrijos nariai, iš jų 7 susirinkimo iniciatoriai ir vienas asmuo iš susirinkimo iniciatorės A. B. buto Nr. 28 (1 t., b. l. 54, 55). Teisėjų kolegija pakartoja, kad 2015-12-17 šaukiamame visuotiniame susirinkime buvo ketinama tvirtinti naujos redakcijos įstatus, rinkti bendrijos pirmininką, valdybą ir valdybos pirmininką (1 t., b. l. 15), todėl apeliantės argumentai dėl Bendrijos narių informavimo skelbimu skelbimų lentose yra teisiškai nereikšmingi dėl susirinkime numatytų spręsti klausimų pobūdžio. Nagrinėjamu atveju kiekvienam Bendrijos nariui turėjo būti pranešta raštu asmeniškai, o ne skelbimu skelbimų lentoje ar pranešimą įmetant į jo buto pašto dėžutę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, visuotinio susirinkimo iniciatorius turi pareigą ne tik raštu pranešti apie susirinkimo vietą, datą ir laiką, paskelbti susirinkimo darbotvarkę, tačiau turi nurodyti ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Namo gyventojų iniciatyvinės grupės pranešimas apie 2015-12-17 šaukiamą visuotinį susirinkimą (t. 1, b. l. 52) šių reikalavimų taip pat neatitiko. Vertinant 2015-12-02 Pranešimų pateikimo aktą (1 t., b. l. 57), pažymėtina, kad jame nėra duomenų apie tai, kad nariams buvo įteikti siūlomi sprendimų projektai, pvz., dėl valdybos ir jos pirmininko narių kandidatūrų, kad Bendrijos narys galėtų įgyvendinti Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytą jo teisę iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju buvo pažeista Bendrijos narių išankstinio balsavimo teisė. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo pozicija, jog išankstinis nuomonės susirinkime pareiškimas raštu ir balsavimas raštu yra skirtingi teisės institutai, dėl ko narių teisė iš anksto raštu pareikšti nuomonę susirinkime nėra ribojama, neatsižvelgiant į priimamų sprendimų pobūdį. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone. Pažymėtina, kad Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis numato, jog Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Vertinant sistemiškai Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį daroma išvada, kad bendrijos nario teisė pareikšti savo nuomonę iš anksto gali būti įgyvendinta tik jį tinkamai informavus apie siūlomų sprendimų projektus, o jų tinkamo pateikimo atsakovė neįrodė.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė, teigdama, jog Bendrijos nariai neturėjo teisės pareikšti iš anksto savo nuomonės dėl 2015-12-17 visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo ir bendrijos valdymo organo nario rinkimo, netinkamai aiškino Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalies nuostatas. Ši norma nustato, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Sutiktina su apeliante, kad 2015-12-17 susirinkime buvo numatyta priimti sprendimus šio įstatymo 7 dalyje numatytais klausimais, tačiau balsavimas nebuvo vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka, o sprendimai buvo priimami Bendrijos narių visuotiniame susirinkime, kurį šaukė jo iniciatoriai. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalis yra taikoma tais atvejais, kai savininkų sprendimai priimami nesušaukus susirinkimo (CK 4.85 str. 7 d.). Ir tai iš esmės yra visiškai kitas institutas nei išankstinės nuomonės pareiškimas raštu dėl susirinkime svarstomų klausimų (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo vertinimu, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo institutas savo prigimtimi bei sprendimų priėmimo tvarkos reguliavimu yra artimiausias juridinių asmenų organų sprendimų institutui. Kasacinis teismas sprendė, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams. Kasacinio teismo vertinimu, vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais, tačiau tokie pažeidimai, kurie paneigia bendraturčio teisę gauti informaciją ir priimti sprendimą gautos informacijos pagrindu, negali būti laikomi formaliais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017). Nagrinėjamu atveju visuotinį susirinkimą šaukusi iniciatyvinė grupė ne tik negalėjo jo sušaukti dėl Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyto iniciatyvos teisę turinčių asmenų skaičiaus, tačiau ir pažeidė pareigą suteikti bendraturčiams visą reikiamą informaciją, kad ją gavę galėtų ne tik priimti sprendimus turėdami visą sprendimui priimti reikšmingą informaciją, bet ir turėtų galimybę esant poreikiui tinkamai ir laiku apginti savo teises, įskaitant ir kitų bendraturčių sprendimų priėmimo inicijavimą ir pan.
Dėl pakartotinio susirinkimo
Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai teismas pripažino pakartotinį 2016-01-06 visuotinį Bendrijos narių susirinkimą neteisėtu. Jos nuomone, ieškovai neįrodė, kad tiek pradinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, tiek pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas būtų pažeidę bendrijos narių teises ar interesus. Apeliacinės instancijos teismo šioje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai paneigia apeliantės išvadas dėl 2015-12-17 visuotinio susirinkimo sušaukimo teisėtumo, todėl pasisakytina tik dėl pakartotinio susirinkimo sušaukimo. Pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, pakartotinis visuotinis susirinkimas šaukiamas tada, kai dėl kvorumo nebuvimo visuotinis susirinkimas laikomas neįvykusiu. Nagrinėjamu atveju 2015-12-17 visuotinis susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, todėl jis laikomas neįvykusiu ne dėl kvorumo nebuvimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad visuotinio susirinkimo ir pakartotinio susirinkimo kvorumo klausimai sprendžiami skirtingai (11 straipsnio 5 dalis), o tai turi esminę reikšmę sprendimų priėmimo teisėtumui (11 straipsnio 6 dalis). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad 2016-01-06 vykęs pakartotinis bendrijos susirinkimas negali būti laikomas teisėtai įvykusiu, kaip ir negali būti teisėtais laikomi tokiame susirinkime priimti sprendimai (CK 2.82str. 4 d.).Apeliantė nurodė, kad palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, Bendrijoje nelieka valdymo organų, lieka seni, nepakeisti įstatai, todėl likęs sprendimas ne tik neapgina ieškovų teisių, bet ir pažeidžia visų Bendrijos narių teises ir teisėtus interesus į tinkamą Bendrijos valdymą, sprendimų priėmimą. Tačiau šie apeliantės argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti. O apeliantės keliami klausimai dėl naujų įstatų priėmimo, valdymo organų rinkimo ir kt. spręstini Bendrijos įstatų ir Bendrijų įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl bylos procesinės baigties
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstos išsamiu byloje surinktų įrodymų viseto ištyrimu ir jų įvertinimu, teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, apeliaciniame teisme jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas D. G. apeliacinės instancijos teisme turėjo 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos, kaip neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (su 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 pakeitimais) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatų, priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Pagal Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Kaip konstatuota kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011), nors CPK 83 straipsnio pavadinime nurodoma apie atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau šio straipsnio 1–3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi įstatymas nenumato, kad atsakovė būtų atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėta 114 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės bendrijos „Bendrija A. J. 2325“, j. a. k. 302504646, ieškovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų.
Priteisti iš atsakovės bendrijos „Bendrija A. J. 2325“, į. k. 302504646, valstybės naudai 114 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.