Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų L. S., A. N., O. S., R. A., I. J. V., O. D., N. V., L. D., D. L. ir trečiojo asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-103-179/2014 pagal ieškovų L. S., A. N., O. S., R. A., I. J. V., O. D., N. V., L. D. ir D. L. ieškinį atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2013 m. gegužės 9 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais (trečiasis asmuo A. B.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai yra daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų patalpų savininkai ir bendrijos nariai. Bendrijos gyventojų iniciatyvinė grupė: I. D., A. C., S. S., J. T., A. V., V. G., pažeisdami bendrijos įstatus ir Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – Įstatymo) 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus, 2013-04-25 organizavo visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Kadangi darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti bendrijos valdymo organų rinkimo klausimus, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariai turėjo būti informuoti pasirašytinai supažindinant su susirinkimo sušaukimo data, vieta ir darbotvarke arba pranešama registruotu laišku. Apie šaukiamą susirinkimą buvo pranešta skelbimų lentoje. Nesusirinkus pakankamam skaičiui bendrijos narių, nesant kvorumo, susirinkimas neįvyko. Apie pakartotinį susirinkimą buvo pranešta įstatymo nereglamentuota tvarka, skelbimai buvo sumesti į pašto dėžutes ir bendras skelbimas iškabintas bendrijos skelbimų lentoje. Tokiu netinkamu būdu iniciatyvinė grupė 2013-05-09 pravedė susirinkimą. Sąraše savo dalyvavimą parašais patvirtino 27 butų savininkai iš 79 esančių butų. Susirinkimo protokolas surašytas 2013-05-10, pažeidžiant Įstatymo reikalavimus, nes protokolas turėjo būti rašomas susirinkimo metu. Balsų skaičiavimo komisijos narėmis buvo išrinktos R. G. ir J. T., kurių pareiga buvo tiksliai suskaičiuoti balsus kiekvienu darbotvarkės klausimu. Tas pats asmuo J. T. buvo išrinkta ir susirinkimo sekretore. Susirinkimo darbotvarkėje buvo nurodyti tokie klausimai: 1) bendrijos valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai; 2) bendrijos revizinės komisijos rinkimai; 3) bendrijos pirmininko, buhalterės ir valytojos atlyginimų nustatymas; 4) einamieji klausimai. Pirmuoju darbotvarkės klausimu nebuvo svarstytas klausimas dėl bendrijos pirmininko A. B. atleidimo iš bendrijos pirmininko pareigų, neišklausius paties trečiojo asmens paaiškinimų. Įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus darbo sutarties su A. B., išrinktas kitas asmuo – V. G.. Bendrijos valdymo organai yra visuotinis susirinkimas ir bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). Valdybos pirmininko pareigybės Įstatymas nenumato. Protokole nurodyta, kad pirmuoju darbotvarkės klausimu 21 asmuo balsavo „už“, 2 asmenys balsavo „prieš“, 4 asmenys susilaikė ir nebalsavo. Tai neatitinka tikrovės, nes ieškovai R. A., I. J. V., O. D., N. V., L. D. ir D. L. dalyvaudami susirinkime nebalsavo. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išraše matyti, kad 2013-05-13 V. G. pateikė neteisėtai priimtus nutarimus, ir 2013-05-17 duomenų pakeitimai įregistruoti Juridinių asmenų registre. Neteisėti ir kiti susirinkimo priimti nutarimai. Antruoju darbotvarkės klausimu nurodyta bendrijos revizinės komisijos rinkimai. Nenurodyta, dėl kokių priežasčių reikia išrinkti kitus asmenis komisijos nariais, prieš tai nepripažinus nutrūkusių įgaliojimų ankstesnei bendrijos revizorei. Balsavimo rezultatai irgi neatitinka tikrovės, suklastoti. Protokole nurodyta, kad 2-ju darbotvarkės klausimu 23 asmenys balsavo „už“, niekas nebalsavo „prieš“, 4 asmenys susilaikė ir nebalsavo. Protokole nurodyta, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu svarstyta bendrijos valdybos pirmininko, buhalterės ir valytojos atlyginimų nustatymas. Atlyginimai buvo nustatyti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose ir įrašyti į darbo sutartis. Darbo užmokesčio keitimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (toliau – DK) ir gali būti keičiamas tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. Sprendžiant šį darbotvarkės klausimą, nebuvo net žodinio šių asmenų sutikimo dėl darbo užmokesčio pakeitimo. 2013-05-09 pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimti nutarimai yra neteisėti, todėl ieškovai 2013-06-07 ieškiniu, patikslintu 2013-06-21, prašė pripažinti negaliojančiais 2013-05-09 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus (1. t., b. l. 1–4, 61–64)

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Protokole nurodyta, kad svarstytas klausimas dėl bendrijos pirmininko A. B. atleidimo iš bendrijos pirmininko pareigų, tačiau šio klausimo susirinkimo dalyviai visiškai nesvarstė, nebalsavo, nepriėmė nutarimo. Susirinkime A. B. nebuvo išklausytas, iniciatyvinės grupės nariai neleido jam kalbėti, paaiškinti bendrijoje susidariusią situaciją. Susirinkimo darbotvarkėje nebuvo klausimo dėl bendrijos pirmininko atleidimo iš pareigų. Bendrijos pirmininkas A. B. nėra bendrijos narys ar buto savininkas, su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kuri gali būti nutraukta tik DK nustatyta tvarka. Įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus darbo sutarties su A. B., išrenkamas kitas asmuo V. G.. Bendrijos valdymo organai yra visuotinis susirinkimas ir bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). Tokios ,,valdybos pirmininko“ pareigybės bendrijoje niekada nebuvo, tokios pareigybės nenumato DNSB įstatymas. Ieškovė D. L. parodė, kad bendrijoje visiems buvo žinoma, jog su A. B. sudaryta neterminuota darbo sutartis, bendrijos susirinkimuose ne kartą svarstytas šis klausimas. Trečiasis asmuo A. B. parodė, kad bendrijos pirmininku tapo daugiau kaip prieš 13 metų, nes pasikeitė reikalavimai dėl bendrijos atstovavimo banko įstaigose. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bendrijos pirmininku A. B. buvo išrinktas 1999-03-24, 1999-10-27 buvo nuspręsta palikti bendrijos pirmininku, o 2000-06-27 spręstas klausimas dėl atlyginimo ir socialinio draudimo mokesčių mokėjimo. Tik po šio susirinkimo, 2000-08-01, su A. B. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Iki 2000-jų metų nebuvo reikalavimo, kad su bendrijų pirmininkais būtų sudarytos darbo sutartys. Kadangi ši bendrija vykdė renovacijas, iškilo būtinybė įteisinti darbo santykius, t. y. pritariant bendrijai turėti etatinį bendrijos pirmininką, buhalterį. Vėlesniuose susirinkimuose buvo pritariama bendrijos pirmininko kandidatūrai, nebuvo sprendžiamas jo atleidimo iš pareigų klausimas. 2010-06-09 visuotiniame susirinkime svarstytas bendrijos pirmininko klausimas, nuspręsta kitai kadencijai pirmininku patvirtinti A. B.. 2012-04-25 susirinkimo darbotvarkėje buvo numatytas valdymo organų klausimas, tačiau darbotvarkės klausimas susirinkime liko neapsvarstytas, nes susirinkime neliko daugiau kaip pusės bendrijos narių. 2012-09-25 visuotiniame susirinkime taip pat buvo numatyta svarstyti bendrijos valdymo organų klausimą, tačiau, daliai bendrijos narių išėjus iš susirinkimo, klausimas nebuvo išspręstas. Apklausta liudytoja A. C. pripažino, kad 2013-05-09 susirinkime A. B. atleidimo klausimo nesprendė. Liudytoja J. T. pasakė, kad nebuvo sprendžiamas klausimas, kokiu pagrindu bus nutraukta darbo sutartis su A. B.. Todėl nepagrįsti teismo motyvais, kad, pasibaigus A. B. įgaliojimų laikui, jis ilgai ir naujai nebuvo išrinktas į pirmininko pareigas, kad su juo turėjo būti sudaryta terminuota darbo sutartis pagal DK 109 straipsnio 3 dalį. Teismas netinkamai vertino neterminuotos darbo sutarties su A. B. sudarymo datą (2000-08-01). DK priimtas 2002-06-04, įsigaliojo nuo 2003-01-01. Įsigaliojus DK, neteko galios Darbo įstatymų kodeksas, Darbo sutarties įstatymas. Sudarius su asmeniu neterminuotą darbo sutartį, ji turi būti nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. A. B. teismo posėdyje pažymėjo, jog jis bendrijos susirinkimuose ne kartą sakė, kad bendrijos valia jį atleisti iš darbo. Tačiau darbo sutarties nutraukimas turi vykti griežtai laikantis DK normų reikalavimų. 2013-05-09 pakartotiniame susirinkime, sprendžiant 1-ąjį darbotvarkės klausimą, DK reikalavimai buvo pažeisti.

Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje ieškovai ir trečiasis asmuo atkreipė dėmesį ir į tokias svarbias aplinkybes, kaip bendrijos pirmininko faktiniai įgaliojimai ir pareigos, kurie susiklostė per ilgametę bendrijos veiklos praktiką, nors tokios pareigų apimtys nenumatytos veikiančiuose teisės aktuose. Atsakovės bendrijos pirmininkas nėra tik bendrijos atstovas santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Bendrijos pirmininkas prižiūri visą pastatą, taip pat vykdo dujinės katilinės, šilumos punkto, šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų, kanalizacijos, visos elektros energijos tiekimo, bendrijos TV ir aplinkos priežiūrą. Šių pareigų vykdymui reikalingos ne tik specialios žinios, bet ir nustatyta tvarka Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos išduoti leidimai, atestatai. Visas nurodytas ūkis yra bendrijos narių turtas, į kurį sudėti butų savininkų pinigai. A. B. daugelį pareigų vykdė taupant bendrijos narių lėšas, nes sudarant sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis dėl atskirų paslaugų, darbų atlikimo, išlaidos būtų ženkliai išaugę. Atsižvelgiant į bendrijos pirmininko vykdomas darbų apimtis, bendrijos susirinkime buvo atitinkamai nustatytas darbo užmokestis. Nei vienas iš neteisėtai išrinktų valdybos narių neturi teisės prižiūrėti, eksploatuoti bendrijos turtą, tokios teisės neturi ir V. G.. Teismo posėdyje V. G. parodė, kad jo paklausė, ar jis sutiktų būti pirmininku, jis ir sutiko. 2013-05-09 pakartotiname bendrijos susirinkime iniciatyvinės grupės nariai nesprendė klausimo, kas po šio susirinkimo toliau prižiūrės bendrijos turtą, užtikrins visų sistemų normalų darbą. Tiesiog neatsakingai buvo palikta savieigai. A. B. ir toliau vykdo visų sistemų priežiūrą, užtikrina tinkamą jų eksploatavimą. Dėl A. B. neteisėto atleidimo iš pareigų Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla, todėl netikslinga detalizuoti pažeistas darbo sutarties nutraukimo procedūras.

Susirinkimas negalėjo išrinkti I. D., A. V., V. G., A. C. ir J. T. valdybos nariais bei V. G. valdybos pirmininku. Susirinkimo metu į valdybą taip pat buvo išrinkti J. M. ir V. K.. Balsuota buvo bendrai už visus septynis iniciatyvinės grupės pasiūlytus asmenis, neįvertinus, kad šie asmenys – ne butų savininkai. Protokole užfiksuota, jog esą tokia aplinkybė pastebėta balsavimo momentu, tačiau pati balsavimo procedūra patvirtina netinkamą susirinkimo organizavimą, kandidatų iškėlimą ir kitus organizacinius klausimus. Iniciatyvinės grupės nariai nebe pirmą kartą bandė įvesti destrukciją bendrijoje, rašė nepagrįstus skundus į įvairias institucijas (Kauno apygardos prokuratūrai, Valstybinei energetikos inspekcijai, Alytaus miesto savivaldybei), ieškojo būdų, kaip pakeisti nuoširdžiai ir atsakingai dirbantį, savo nuomonę turintį A. B. savais, specialių žinių neturinčiais asmenimis. Bylos nagrinėjimo metu po keletą kartų išreikštų prašymų atsakovė pateikė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2012-09-17 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopiją. Šis dokumentas paneigia iniciatyvinės grupės atskirų narių, taip pat atsakovės atstovo V. G. nepagrįstus kaltinimus A. B. ir D. L.. Atsižvelgiant į šį procesinį dokumentą, darytina išvada, jog teismo motyvas, esą byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo, būdamas bendrijos pirmininku, nevykdė savo pareigų, iniciatyvinei grupei reikalaujant nesušaukė susirinkimo, nepagrįstas. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovavosi darydamas tokią išvadą, nes bylos nagrinėjimo eigoje pateiktuose susirinkimų protokoluose užfiksuota, kad iniciatyvinės grupės atskiri nariai trukdė pravesti susirinkimus, spręsti visai bendrijai svarbius klausimus ir priimti nutarimus. Bendrijos narių pastabos narei I. D., S. S. užprotokoluotos. Nepavykus keliuose susirinkimuose išspręsti visų darbotvarkėje numatytų klausimų, bendrijos pirmininkas A. B. sudarė galimybę iniciatyvinei grupei sušaukti ir pravesti susirinkimą. Teismas pirmenybę teikė atsakovės atstovų ir jų pakviestų liudytojų paaiškinimams, bet ne rašytiniams įrodymams ir ieškovų bei trečiojo asmens parodymams.

Atsižvelgiant į bylos duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad pačiame jau vykstančiame susirinkime nebuvo suteikta trečiajam asmeniui galimybė tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti informaciją, suformuluoti atsikirtimus ir pan., bei nesudarant galimybės tinkamai apsispręsti kitiems bendrijos nariams, darytina išvada, kad trečiojo asmens klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus. Tokia procedūra, kokia buvo taikyta trečiojo asmens atžvilgiu, negali būti pripažįstama tinkama. Byloje nustatyti esminiai atsakovės padaryti procedūriniai pažeidimai sudarė teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiu atsakovės pakartotinio susirinkimo 2013-05-09 nutarimus.

Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-31 sprendimą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 61–66). Atsakovė nurodo, prie susirinkimo protokolo pateiktas susirinkimo dalyvių sąrašas patvirtina, kad 2013-04-24 susirinkime dalyvavo trys iš ieškinį pasirašiusių ieškovų, t. y. O. S., I. V., D. L., ir tai įrodo, kad savo pareigomis ir teisėmis sąžiningai besinaudojantiems šiems asmenims jau tada tapo žinoma apie pakartotinio susirinkimo datą bei darbotvarkę. Apie pakartotinį susirinkimą raštu buvo paskelbta skelbimų lentoje ir kiekvienam buto savininkui įdedant į pašto dėžutes. Toks paskelbimo būdas nepažeidė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimų paskelbimo apie susirinkimą formai bei terminui (pranešta raštiškai ir ne mažiau 14 dienų prieš susirinkimą). Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad skelbimas apie pakartotinį susirinkimą buvo patalpintas skelbimų lentoje ir skelbimai buvo sumesti į pašto dėžutes. Visi ieškovai pasirašė ieškinį, reiškia tuo patvirtino, kad apie susirinkimo sušaukimą informacija juos tuo keliu pasiekė. Teismo posėdyje kažkodėl visi įvairiais būdais aiškino, kad savo pašto dėžutėse skelbimų nerado, tačiau susirinkime vis tik dalyvavo, reiškia, informacija apie susirinkimą jiems buvo žinoma. Trečiasis asmuo A. B. taip pat pasirašė ieškinį, sutikdamas su teiginiais apie susirinkimo paskelbimo formą. Teismo posėdyje jis taip pat patvirtino, kad skelbimai visiems buvo sudėti į pašto dėžutes bei patalpinta skelbimų lentoje, tačiau bando įteigti savo sukurtą versiją, neva buvo privaloma kiekvienam bendrijos nariui pateikti pasirašytinai. Tik jo suformuotos, niekuo nepagrįstos versijos laikomasi ieškinyje, taip pat ir apeliaciniame skunde. Bendrijos narių susirinkimų organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoja Įstatymas ir Bendrijos įstatai. Nei Įstatymas, nei įstatai nenumato pareigos apie susirinkimo sušaukimą pranešti bendrijos nariams pasirašytinai arba registruotu laišku. A. B. teigia, kad jis visada pasirašytinai visus bendrijos narius informuodavo apie susirinkimų sušaukimą, tačiau tai neatitinka tikrovės. Taip faktiškai nebūdavo. Teismui jis nepateikė nei vieno įrodymo, kad apie buvusių susirinkimų sušaukimą buvo pranešama pasirašytinai. Parašus rinko tik vieną kartą, kai norėjo spręsti dėl namo renovacijos, klausiant tik vieno kausimo: sutinka ar nesutinka asmuo su namo renovacija, ir vieną kartą, kai vyko balsavimas raštu (balsuojant raštu, susirinkimas nešaukiamas). Kitais atvejais būdavo skelbiama tik skelbimų lentoje. Akcininkų susirinkimų organizavimo tvarka neturi būti taikoma Bendrijos narių susirinkimų organizavimui. Du skirtingi įstatymai reguliuoja dviejų skirtingų socialinių grupių (Bendrijų ir Akcinių bendrovių) veiklą ir jokiai analogijai ar teisės normų „skolinimui“ nėra nei pagrindo, nei poreikio. Galiojančių Bendrijos įstatų 16 punkte nustatytos bendrijos narių teisės. 16.1 punktas nustato bendrijos nario teisę dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktam į bendrijos valdybą (bendrijos pirmininku), revizijos komisiją (revizoriumi), teikti siūlymus bendrijos veiklos klausimais. 18 punktas nustato bendrijos narių pareigas. 18.2 punktas numato bendrijos nario pareigą dalyvauti bendrijos veikloje. Aktyviai savo teisėmis besinaudojantiems bei pareigas vykdantiems bendrijos nariams buvo tinkamai pateikta raštiška informacija apie šaukiamą susirinkimą bei jame nagrinėtinus klausimus ir sudarytos sąlygos apsispręsti dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo susirinkime. Visiškai nepagrįsti apeliantų teiginiai apie neva ribotas galimybes naudotis savo teisėmis ar galimybėmis spręsti bendrijai svarbius klausimus. Kas buvo neabejingi bendrijos veiklai, tie ir dalyvavo susirinkime, reiškia, informacija apie susirinkimą buvo tinkama ir visus pasiekė. Apeliacinio skundo teiginiai dėl abejonių, ar 2013-05-09 susirinkime kas nors matė, ar nematė ieškovę L. S., ar ji žinojo, ar nežinojo apie susirinkimo sušaukimą, visiškai neturi įtakos susirinkimo sušaukimo ir priimtų nutarimų teisėtumo vertinimui. Neginčijamai aišku, kad ji nedalyvavo balsavime, nebuvo užsiregistravusi dalyvavusiųjų susirinkime sąraše, todėl negalėjo turėti jokios reikšmės teismui vertinant susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo teisėtumą.

Bendrijos narių 2013-05-09 susirinkimas sušauktas teisėtu būdu ir turėjo teisę spręsti visus Įstatymo 10 straipsnyje nustatytos kompetencijos klausimus. Visi Bendrijos nariai iš anksto žinojo susirinkimo darbotvarkę, kurios pirmuoju klausimu buvo numatyta Bendrijos valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai. Susirinkimas sušauktas dėl to, kad A. B. nevykdė Įstatymo reikalavimo ir sąmoningai nešaukė susirinkimo pagal grupės Bendrijos narių reikalavimą. Įstatymas nenumato, kad būtų privaloma iš anksto skelbti pretendentų į renkamas Bendrijos valdymo organų narių pareigas pavardės, taip pat nereglamentuota, kaip susirinkime pravedamas konkrečių asmenų rinkimas. Tokia teisinė rinkimų reglamentavimo situacija atitinka demokratinius Bendrijos veiklos principus. Niekas iš anksto jokiomis formomis neturi primetinėti Bendrijos nariams savo valios, ką ir į kokias pareigas rinkti, tai turi būti daroma betarpiškai susirinkime dalyvaujančių narių valia. Susirinkime siūlyti kandidatus į renkamas pareigas visų susirinkimo dalyvių teisės yra lygios. Jokių objektyvių duomenų, kad nebuvo kam nors leista susirinkime siūlyti į renkamas pareigas konkrečius asmenis, apeliantai nenurodė, nes jokių suvaržymų nebuvo. Grupė Bendrijos narių teisme gina A. B. interesus, siekdami, kad jis toliau būtų Bendrijos pirmininku, bet susirinkime niekas iš ieškinį ir apeliacinį skundą pasirašiusių asmenų nepasiūlė A. B. rinkti Bendrijos pirmininku. Ataskaitos apie Bendrijos veiklą ar problemas šiame susirinkime A. B. teikti nereikėjo, nes toks klausimas nebuvo darbotvarkėje, tai neaišku, ką bendro turi apeliantų apgailestavimai, kad susirinkime A. B. apie tai nekalbėjo. Niekas iš ieškinį pasirašiusių asmenų, kurie dalyvavo susirinkime, neišreiškė abejonių, kad susirinkimas negerai sušauktas, kad kam nors trūko informacijos apie susirinkimo darbotvarkę. Iš susirinkime dalyvavusių turinčių balsavimo teisę 27 narių 24 balsavo už susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus, o 23 už balsų skaičiuotojų įgaliojimus. Tai įrodo, kad šiais klausimais „už“ balsavo vienu atveju 3, kitu 2 ieškinį pasirašiusių asmenų. Šių rezultatų bei balsavimo už kitus susirinkimo nutarimus rezultatų niekas neginčija. Susirinkimo protokole užfiksuota realiai balsavusių už valdybos ir pirmininko rinkimą situacija. Balsavo ir balsus skaičiavo pagal kiekvieną siūlymą balsavusiems susirinkimo dalyviams pakeliant rankas. Ieškinio ir apeliacinio skundo teiginiai, kad balsavimo rezultatai dėl valdybos ir pirmininko rinkimų buvo kitokie, negu užfiksuota protokole, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti, tai tik subjektyvi suinteresuotų asmenų priemonė kelti abejones jiems nenaudingu sprendimu.

A. B. visą bendrijos veiklos dokumentaciją valdo tik pats. Daug metų šeiminiuose santykiuose kartu gyvenantys A. B. vykdė Bendrijos pirmininko, o ieškovė D. L. – Bendrijos buhalterės pareigas. Visiems be išimties Bendrijos valdybos ir Bendrijos narių susirinkimams pirmininkaudavo A. B., o protokolus rašė tik D. L.. Dėl to bendrijos nariams nebuvo galima žinoti smulkesnių protokoluose fiksuojamų veiklos detalių. A. B. iniciatyva pradėjus bylas teisme, paaiškėjo svarbios aplinkybės, turinčios esminę reikšmę vertinant A. B. veiklos legitimumą. Byloje pateiktas Bendrijos valdybos 1999-03-24 posėdžio protokolas, iš kurio matyti, kad posėdžiui pirmininkavo A. B., sekretoriavo D. L.. Tuo metu nei vienas nebuvo valdybos narys, o A. B. nebuvo ir Bendrijos narys, nes neturi nuosavo būsto bendrijoje, gyvena viename su D. L. bute. Protokole užfiksuota, kad, neatsiradus norinčio tapti Bendrijos pirmininku Bendrijos nario, (pradiniam laikotarpiui 6 mėn.) Bendrijos pirmininku patvirtintas A. B.. Tuo metu galiojo DNSB įstatymas, kurio 22 straipsnio 1 dalis numatė, kad bendrijos valdyba renkama ne mažiau iš trijų bendrijos narių, o 2 dalis numatė, kad valdybos pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas arba jo pavedimu bendrijos valdyba. A. B. nebuvo ir negalėjo būti valdybos narys, nes nebuvo bendrijos narys. Dėl to negalėjo būti renkamas bendrijos pirmininku. Imperatyviajai įstatymo normai prieštaraujantis dokumentas neturėtų būti laikomas teisėtu, nors jis būtų surašytas dėl įstatymo nežinojimo. Šio įstatymo 20 straipsnio buvo nustatyta, kad bendrijos pirmininko kadencija gali būti ne ilgesnė kaip 2 metai. Todėl kas du metai buvo privaloma iš naujo rinkti bendrijos pirmininką. Neteisėtai 1997-03-24 paskelbtas Bendrijos pirmininku 6 mėnesiams A. B. šias pareigas be teisėto pagrindo ėjo iki ginčijamo susirinkimo nutarimo priėmimo ir dabar teismo keliu siekia jas išlaikyti. Byloje pateikta 2008-04-30 Bendrijos narių susirinkimo protokolo kopija, kurioje yra įrašas, kad Bendrijos pirmininku sekančiai dviejų metų kadencijai išrinktas A. B.. Tuo metu ir iki 2012-07-01, galiojo DNSB įstatymas, kuris numatė, kad bendrijos pirmininkas renkamas tik iš bendrijos narių ne ilgesnei kaip dviejų metų kadencijai ir atlyginimą pirmininkui nustato tik bendrijos narių susirinkimas. A. B. tuo metu nebuvo ir dabar nėra bendrijos narys. Įstatymo imperatyvui prieštaraujantis sprendimas A. B. veiklos nepadarė teisėta. Iš neteisės neatsiranda teisė. Kitokių dokumentų apie teisėtą išrinkimą pirmininku teismui nepateikta, o dokumentais disponuoja tik A. B. ir D. L.. Teismas reikalavo pateikti visus susijusius su ieškiniu dokumentus. Teismui pateikta A. B. surašyta 2000-08-01 darbo sutartis Nr. l, kurią A. B. surašė praėjus 16 mėnesių po to, kai jau buvo pasibaigęs valdybos 1999-03-24 neteisėtu nutarimu nustatytas 6 mėnesių buvimo laikinu pirmininku terminas. Bendrijos narių susirinkimo įgaliojimo tokiai sutarčiai sudaryti A. B. teismui nepateikė, reiškia, tiesiog pats sau surašė tariamą neterminuotą darbo sutartį, pats sau nusistatė atlyginimą. Tokia sutartis prieštaravo jos sudarymo metu ir dabar prieštarauja imperatyvioms DNSB įstatymo ir DK normoms, todėl laikytina niekine, nesukeliančia A. B. jokių teisinių pasekmių. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde iš esmės šia sutartimi daugiausia remiamasi, teigiant, kad reikėjo laikytis DK numatytų darbo sutarties nutraukimo reikalavimų. Suinteresuotų bendrijos narių grupė siekia bet kokiomis teisiškai nepagrįstomis priemonėmis išlaikyti A. B. vadovavimą Bendrijai, nors jis nebuvo teisėtai išrinktas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovų bei trečiojo asmens teiginius dėl darbo sutarties galiojimo pasibaigimo.

Pirmininkas pats sau negali savintis tokių ūkinių funkcijų, kurios įvardijamos skunde, ir imti už tai atlyginimą be susirinkimo nutarimo. Jokio teisinio dokumento pavesti A. B. tokias funkcijas nėra. Taip pat nėra jokių teisinių reikalavimų Bendrijos pirmininkui turėti tiek daug sričių kvalifikacinius atestatus ir gebėjimus tokios apimties funkcijoms vykdyti. Pats A. B. teismui taip pat nepateikė savo kvalifikaciją įrodančių dokumentų, tai neaišku, ar jam teisiškai leistina reikalaujančias kvalifikacinių atestatų funkcijas vykdyti. Jeigu asmuo uzurpuoja veiklos sritis, tai nereiškia, kad jis yra nepakeičiamas ir visiems laikams turi likti toje veikloje. Tokia apeliacinio skundo detalė neturi teisinės reikšmės šiame ginče.

Ieškinyje nepagrįstai reikalaujama panaikinti visus Bendrijos narių 2013-05-09 susirinkimo nutarimus. Susirinkimas 2 darbotvarkės klausimu išrinko naują revizijos komisiją. Už tai balsavo žymiai daugiau nei reikalaujamas minimumas susirinkimo dalyvių. Toks sprendimas atitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytą susirinkimo kompetenciją ir yra teisėtas. Iki tol revizore buvo laikoma ieškovė L. S.. Apie jos išrinkimą revizore dokumento ieškovai byloje nepateikė, o teismo posėdyje minėjo, kad buvo revizoriaus klausimas spręstas gal 2008 metais, po to nebuvo apie tai spręsta. Iki 2012-07-01 galiojusiame DNSB įstatyme buvo numatyta revizinės komisijos (revizoriaus) kadencija ne daugiau 3 metai. Teisėtai veikiančio revizoriaus susirinkimo momentui Bendrijoje nebuvo. To nebandė įrodyti net patys ieškovai ir trečiasis asmuo. Be to, Bendrijos narių susirinkimui Įstatymas nedraudžia revizijos komisiją (revizorių) rinkti savo nuožiūra bet kada ir nenumato specialios atšaukimo–rinkimo procedūros. Susirinkimo darbotvarkės 3 klausimu buvo nustatytos Bendrijos pirmininko, buhalterio ir valytojos atlyginimų ribos. Už nutarimą balsavo žymiai daugiau, negu reikalingas minimumas. Toks nutarimas galimas pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatytą susirinkimo kompetenciją (susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimui, dydį, tvirtina bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą). Atlyginimų ribos tiesiogiai susiję su šių klausimų sprendimu. Tokių ribų nustatymas neleidžia pirmininkui pačiam manipuliuoti atlyginimų dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės namo gyventojų iniciatyvinė grupė, tai yra daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių, 2013-04-24 pagal patalpintą 2013-04-09 lentoje skelbimą buvo sušaukę visuotinį namo bendrijos susirinkimą. Kadangi susirinkime dalyvavo 23 bendrijos nariai iš 79 galimų, buvo nutarta šaukti pakartotinį bendrijos narių susirinkimą po dviejų savaičių, t. y. 2013-05-09. Pranešime apie susirinkimą buvo nurodyta darbotvarkė 4 klausimais: bendrijos valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai, revizinės komisijos rinkimai, samdomų darbuotojų atlyginimų nustatymas ir kiti einamieji klausimai. Pranešimas apie pakartotinį atsakovės narių susirinkimą buvo skelbiamas namo skelbimų lentoje, ir rašytiniai pranešimai apie pakartotinį susirinkimą buvo kiekvienam namo gyventojui įdėti į pašto dėžutes. 2013-05-09 įvyko atsakovės pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Susirinkime užsiregistravo 27 bendrijos nariai. Susirinkime buvo nutarta iš bendrijos pirmininko pareigų atšaukti A. B., išrinkta iš penkių narių bendrijos valdyba ir jos pirmininkas V. G.; Bendrijos revizinės komisijos nariais išrinkti E. V., R. D. ir S. S.. Visuotiniame susirinkime nutarta bendrijos valdybos pirmininkui mokėti 400 Lt atlyginimą su mokesčiais ir valytojai 250 Lt su mokesčiais.

Ieškovai kreipėsi į teismą dėl 2013-05-09 atsakovės pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-01-31 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovėms apie organizuojamą bendrijos narių susirinkimą ir jo darbotvarkės klausimus buvo pranešta tinkamai, t. y. bendrijos nariams buvo pranešta raštu, pranešimus apie šaukiamą visuotinį susirinkimą įmetant į pašto dėžutes. Pagrindų pripažinti 2013-05-09 susirinkimą neįvykusiu ir susirinkimo nutarimus negaliojančiais teismas nenustatė.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo sprendimą panaikinti iš ieškinį visiškai patenkinti. Apeliantų nuomone, apie šaukiamą 2013-04-24 susirinkimą buvo paskelbta tik skelbimų lentoje, todėl tokia paskelbimo tvarka negali būti pripažinta tinkama.

Atsakovės įstatų 27 punkte (t. 1, b. l. 16) numatyta, kad Bendrijos narių susirinkimo teises, jo šaukimo tvarką, bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) įgaliojimus ir atsakomybę nustato Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas) (toliau – Įstatymas). Įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2012-07-01, 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Kaip matyti iš visuotinio bendrijos narių susirinkimo darbotvarkės, susirinkime buvo numatyta rinkti valdymo organus, t. y. bendrijos valdybą ir valdybos pirmininką (t. 1, b. l. 8). Tokiu būdu apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams turėjo būti pranešta raštu (Įstatymo 11 str. 2 d.). Bylos duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie visuotinį bendrijos susirinkimą buvo paskelbta skelbimų lentoje prieš 14 dienų, tačiau, nesusirinkus kvorumui, buvo nustatyta kita susirinkimo data ir apie naują susirinkimo datą paskelbta skelbimų lentoje ir į pašto dėžutes įmetant pranešimus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad apie šaukiamą visuotinį bendrijos narių susirinkimą bendrijos nariams buvo pranešta raštu. Teisėjų kolegijos nuomone, pranešimai, įmesti į pašto dėžutes, negali būti prilyginami pranešimams raštu. Be to, kaip nustatyta, patį pirmą kartą buvo pranešta paskelbiant tik skelbimų lentoje, kas akivaizdžiai neatitiko Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nesukūrė prielaidų šaukti pakartotinį susirinkimą. Nagrinėjamu atveju šalys pripažino, kad apie atsakovės narių visuotinį 2013-04-24 susirinkimą bendrijos nariams buvo pranešta tik skelbimų lentoje, t. y. pažeidžiant susirinkimo sušaukimo tvarką. Kaip matyti iš 2013-04-24 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo (t. 1, b. l. 86–87), susirinkime dalyvavo 23 bendrijos nariai iš 79 esamų narių, todėl nesusirinkus daugiau kaip pusės bendrijos narių (nesant kvorumo), nutarta pakartotinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą sušaukti 2013-05-09. Ieškovė D. L. paaiškino, kad, kuomet susirinkimus organizuodavo pirmininkas A. B., namo gyventojai (bendrijos nariai) buvo informuojami asmeniškai pasirašytinai, taip pat viešai pranešant skelbimų lentoje. Iniciatyvinė grupė, organizuodama 2013-05-09 susirinkimą, to nepadarė (t. 1, b. l. 139). Ieškovė O. S. paaiškino, kad 2013-05-09 susirinkime nedalyvavo, nes apie tai jai niekas nepranešė. Ieškovė R. A., nors 2013-05-09 susirinkime ir dalyvavo, tačiau informuota nebuvo, jai į susirinkimą paskutinę minutę pakvietė kaimynė (t. 1, b. l. 139). Akivaizdu, jog jau skelbiant apie visuotinį bendrijos narių susirinkimą pirmą kartą tik skelbimų lentoje, o ne informuojant bendrijos narius raštu (asmeniškai pasirašant, jog susipažino su informaciją apie rengiamo susirinkimo datą, vietą ir darbotvarkę), toks bendrijos narių netinkamas informavimas turėjo tiesioginės įtakos tam, jog į susirinkimą atvyko tik 23 bendrijos nariai, todėl susirinkimas neįvyko. Apie 2013-05-09 pakartotinį susirinkimą taip pat buvo paskelbta skelbimų lentoje bei įmetant pranešimus į pašto dėžutę, tačiau, kolegijos nuomone, nurodytas būdas nelaikytinas pranešimu kiekvienam bendrijos nariui raštu, kadangi pagal susiklosčiusią bendrijos narių informavimo praktiką, buvo pranešama asmeniškai kiekvienam bendrijos nariui pasirašytinai, būtent kas atitinka reglamentavime nurodytą būdą – pranešimą raštu. Kolegijos nuomone, būtent šiais interneto laikais, kai žmonės, vis mažiau užsiprenumeruodami spaudos ar naudodamiesi pašto paslaugomis laiškams siųsti, vis rečiau tikrina pašto dėžutes, būtų visiškai neprotinga tokį atsakovės pasirinką informavimo apie pakartotinį susirinkimą būdą (įmetant pranešimus į pašto dėžutes), pripažinti tinkamu informavimu raštu. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad buvo pažeista atsakovės bendrijos narių 2013-05-09 susirinkimo sušaukimo tvarka, nes nebuvo bendrijos nariams tinkamai pranešta apie būsimą susirinkimą, todėl susirinkimas negali būti laikomas teisėtu, atitinkamai negali būti laikomi teisėtais ir jame priimti sprendimai. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai netaikė DNSB įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo dėl pranešimo apie numatomą susirinkimą paskelbimo tvarkos, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, nepagrįstai atmesdamas ieškovų ieškinį. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys tenkintinas, pripažįstant atsakovės 2013-05-09 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo, sušaukto pažeidžiant imperatyvias Įstatymo nuostatas, nutarimus negaliojančiais, kaip prieštaraujančius juridinio asmens steigimo dokumentams (atsakovės įstatų 27 punktui) ir imperatyvioms Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies normoms (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p., CK 2.82 str. 4 d.).

Kadangi buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, kas yra pakankamas pagrindas ieškiniui patenkinti, teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip nebeturinčių įtakos galutiniam šios apeliacijos rezultatui.

Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą ir patenkinus ieškinį, ieškovei D. L., sumokėjusiai ieškovų atstovavimo išlaidas, iš atsakovės priteistina 1 500 Lt už teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 4, 67) (CPK 93 str. 1 d., 3 d.), o iš atsakovės, pralaimėjusios bylą, priteistina į valstybės biudžetą 88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, ieškovei D. L. grąžintinas jos 2013-06-10 Swedbank AB sumokėtas 344 Lt žyminis mokestis už ieškinį (t. 1, b. l. 7).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pripažinti Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-09 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus negaliojančiais.

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 150022484) ieškovei D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini))1 500 Lt už teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 150022484) valstybei 88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovei D. L. grąžinti jos 2013-06-10 Swedbank AB sumokėtą 344 Lt žyminį mokestį už ieškinį.