- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-567-613/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04785-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- DNSB „Gulbė“
Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. 2A-567-613/2016Teisėjas Dalė Žukauskienė (S) Proceso Nr. 2-06-3-04785-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.2.2.3.1.10.; 3.1.7.5.; 3.3.1.21.
2016 m. balandžio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovės DNSB „Gulbė“ atstovei pirmininkei A. E., atstovei advokatei J. U. dėl asmens pripažinimo bendrijos nariu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė pripažinti ieškovą DNSB ,,Gulbė“ nariu. Ieškinyje nurodė, jog 2008-01-04 mainų sutarties ir 2008-08-25 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centrui išdavus nuosavybės teisės pažymėjimą ir žinodamas, jog buvę buto savininkai 1996-06-13 buvo 189 narius turinčios DNSB ,,Gulbė“ steigėjai, nuo jos įsteigimo buvo bendrijos nariai, mokėjo mokesčius, tapęs buto savininku 2008-09-12 kreipėsi į DNSB ,,Gulbė“ pirmininkę N. S. ir pateikė prašymą ,,Dėl stojimo į bendriją“ ir VĮ Registrų centro pažymėjimą. DNSB ,,Gulbė“ pirmininkė N. S. priėmė ieškovo prašymą ir pateiktą VĮ Registrų centras pažymėjimo kopiją, jo akivaizdoje padarė įrašą ,,gauta 2008-09-12“ ir įrašė jo pavardę į 189 DNSB ,,Gulbė“ narių sąrašą. Remiantis pateiktu prašymu ieškovas tapo bendrijos nariu. Nurodo, jog DNSB ,,Gulbė“ pirmininkė A. E. pašalino ieškovą iš bendrijos narių. Ieškovui A. E. uždraudė dalyvauti susirinkimuose, gauti bet kokią informaciją apie bendrijos veiklą, reikšti savo nuomonę ir balsuoti rinkimų metu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovas nėra ir nebuvo DNSB ,,Gulbė“ nariu, tinkamai neišreiškė valios tapti DNSB ,,Gulbė“ nariu, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nenustatė, jog ieškovo teisė tapti bendrijos nariu buvo pažeista, jis iš bendrijos narių sąrašo buvo pašalintas, todėl vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgdamas į byloje nustatytus faktus ir aplinkybes, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovo reikalavimą laikė nepagrįstu, todėl atmetė.
Šalies argumentai
Gautas ieškovo apeliacinis skundas. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog 2008-09-12 VĮ Registrų centrui išdavus nuosavybės teisės pažymėjimą, jis kreipėsi į DNSB „Gulbė“ pirmininkę N. S. pateikdamas prašymą stoti į bendriją ir VĮ Registrų centro pažymėjimą, ant kurio žymą „gauta 2008-09-12“ padarė bendrijos pirmininkė, tam patvirtinti byloje yra pateikta pažymėjimo kopija. 2009-07-15 pasirašytas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas, iš kurio turinio matyti, kad DNSB „Gulbė“ pirmininkė N. S. perdavė A. E. bendrijos dokumentus, tarp jų ir bendrijos narių pareiškimus ir pažymas, akte eilės Nr. 120. Mano, kad teismas sprendime padarė neteisingą išvadą, jog Konstitucinio Teismo nuostata (2000-12-21 nutarimas) dėl narystės bendrijoje laikotarpiu, kai ieškovas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, negalėjo būti taikoma, kadangi pripažinta antikonstitucine, vadinasi, ir ieškovas negalėjo būti laikomas bendrijos nariu vien tuo pagrindu, jog nuosavybės teise įgijo bendrijoje gyvenamąsias patalpas. Bendrijos pirmininkė, 2014 m. pareikalavusi naujai rašyti prašymus įstoti į bendriją, pasielgė neteisėtai. Buvo sudarytas naujas bendrijos narių sąrašas, į kurį įtraukta 100 bendrijos narių, o likusieji 89 nariai, tarp jų ir ieškovas, yra neteisėtai ir neakivaizdžiai pašalinti iš bendrijos. Prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinti ieškovo ieškinį bei priteisti ieškovui iš atsakovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovas prie apeliacinio skundo teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-05-06 raštą Nr. (13-1 )-D8-3448, kurio negalėjo pateikti kartu su ieškiniu. Ieškovas į teismą kreipėsi 2015-04-20, atsakymą iš LR aplinkos ministerijos gavo 2015-05-06. Teismas 2015-10-06 posėdžio metu atsisakė priimti ieškovo teikiamus papildomus dokumentus, tarp kurių buvo ir minėtas LR aplinkos ministerijos raštas.
Teisme gautas atsakovės DNSB „Gulbė“ atsiliepimas į atskirąjį skundą, jame nurodoma, kad ieškovas savo ieškinyje nurodo, jog buvusi bendrijos pirmininkė, priimdama ieškovo dokumentus, jo akivaizdoje savo ranka padarė įrašą „gauta 2008-09-12“ ant valstybės įmonės Registrų centro 2008-09-09 išduoto pažymėjimo Nr. 289242, tačiau ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas VĮ Registrų centro išrašas patvirtina faktą, jog ieškovas buvo pateikęs tik VĮ Registrų centro išrašą, o ne prašymą dėl įstojimo į bendriją. 2001 m. spalio 9 d. įstatymu Nr. IX-532 buvo panaikinta Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti, kad į bendriją įstojama ir iš jos išstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka (įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovas nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiu kartu su D. R. tapo 2008-09-09, todėl jam stojant į DNSB „Gulbė“ narius 1995-02-21 Daugiabučiu namu savininku bendrijų įstatymo redakcija negaliojo ir ieškovas automatiškai netapo bendrijos nariu, o turėjo išreikšti savo valią juo tapti. 2014-10-23 atsakovė iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento gavo raštą „Dėl butų ir kitų gyvenamųjų patalpų savininkų teisės tapti bendrijos nariais“, kuriame nurodyta, jog yra nagrinėjamas ieškovo J. R. skundas dėl galimai neteisėto dalies DNSB „Gulbė“ bendrijos narių, kurie bendrijos nariais buvo iki 2000-12-21 LR Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, pašalinimo iš bendrijos narių sąrašo. Savivaldybės atstovas rašte informavo, jog, atsižvelgiant į 2000-12-21 LR Konstitucinio Teismo nutarimą, butų savininkai, tapę bendrijos nariais pagal 1995-02-21 Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 16 str., 17 str. bei 2000-06-20 Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 str., jais ir lieka, paskelbus šio įstatymo normas. Atsižvelgiant i tai, jog ieškovas tapo gyvenamųjų patalpų savininku po šios datos, t. y. po 2000-12-21, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nėra jokių įrodymų apie jo prašymą dėl įstojimo į bendriją, atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo atkurti ieškovo narystę bendrijoje. Taip pat visiškai nesutinka su apelianto prašomu pridėti nauju įrodymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateikiamą dokumentą – Aplinkos ministerijos raštą, kadangi minėta institucija nėra įgaliota aiškinti dėl įstatymų taikymo, o remiantis LR Konstitucijos 109 str. ir LR CPK 21 str. teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Tuo labiau nėra jokio teisinio pagrindo šio rašto, kaip nurodo apeliantas, laikyti specialisto nuomone, kuri yra neva svarbi sprendžiant šioje civilinėje byloje kilusį ginčą. Prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, į apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Ieškovas prie apeliacinio skundo teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-05-06 raštą Nr. (13-1 )-D8-3448, kurio negalėjo pateikti kartu su ieškiniu. Ieškovas į teismą kreipėsi 2015-04-20, atsakymą iš LR aplinkos ministerijos gavo 2015-05-06. Teismas 2015-10-06 posėdžio metu atsisakė priimti ieškovo teikiamus papildomus dokumentus, tarp kurių buvo ir minėtas LR aplinkos ministerijos raštas.
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog visiškai nesutinka su apelianto prašomu pridėti nauju įrodymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktą dokumentą – Aplinkos ministerijos raštą, kadangi minėta institucija nėra įgaliota aiškinti dėl įstatymų taikymo, o remiantis LR Konstitucijos 109 str. ir LR CPK 21 str. teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Tuo labiau nėra jokio teisinio pagrindo šio rašto, kaip nurodo apeliantas, laikyti specialisto nuomone, kuri yra neva svarbi sprendžiant šioje civilinėje byloje kilusį ginčą.
LR CPK 226 straipsnis nustato, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Ieškovas nurodo, kad atsakymą iš Aplinkos ministerijos gavo 2015-05-06, tačiau pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2015-10-06. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-06 nutartimi netenkino ieškovo prašymų, taip pat nepriėmė ir papildomo įrodymo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-05-06 rašto Nr. (13-1 )-D8-3448, nes jie nėra susiję su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.
LR CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakymą iš Aplinkos ministerijos gavo 2015-05-06, tačiau pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2015-10-06, į tai, kad Aplinkos ministerija nėra įgaliota aiškinti dėl įstatymų taikymo, į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šis raštas nėra susijęs su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-05-06 raštą Nr. (13-1 )-D8-3448.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad apeliantas kartu su D. R. nuosavybės teisę į butą, esantį Laukininkų g. 33-16, Klaipėdoje, įgijo 2008-01-04 mainų sutarties bei 2008-08-25 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (T. 1, b. l. 5–6). Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 27 str. nustatė, kad bendrijos nariu gali būti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas (DNSBĮ 27 str. 1 d.), į bendriją įstojama ir iš jos išstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka (DNSBĮ 27 str. 2 d.). Apeliantas teigia, kad 2008-09-12 VĮ Registrų centrui išdavus nuosavybės teisės pažymėjimą, jis kreipėsi į DNSB „Gulbė“ pirmininkę N. S. pateikdamas prašymą stoti į bendriją ir VĮ Registrų centro pažymėjimą, ant kurio žymą „gauta 2008-09-12“ padarė bendrijos pirmininkė, tam patvirtinti byloje yra pateikta pažymėjimo kopija. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie bendrijos pirmininkei pateiktą prašymą įstoti į bendriją. O apelianto nurodytas VĮ Registrų centro pažymėjimas, ant kurio žymą „gauta 2008-09-12“ padarė bendrijos pirmininkė, įrodo tai, kad apeliantas įvykdė DNSBĮ 27 str. 8 d. nustatytą pareigą pirkus, paveldėjus ar kitaip įsigijus patalpas bendrijos valdomame name apie tai raštu pranešti bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui), tačiau ne įstojo į bendriją. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovas nėra ir nebuvo DNSB ,,Gulbė“ nariu, tinkamai neišreiškė valios tapti DNSB ,,Gulbė“ nariu.
Apeliantas mano, kad teismas sprendime padarė neteisingą išvadą, jog Konstitucinio Teismo nuostata (2000-12-21 nutarimas) dėl narystės bendrijoje laikotarpiu, kai ieškovas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, negalėjo būti taikoma, kadangi pripažinta antikonstitucine, vadinasi, ir ieškovas negalėjo būti laikomas bendrijos nariu vien tuo pagrindu, jog nuosavybės teise įgijo bendrijoje gyvenamąsias patalpas. Bendrijos pirmininkė, 2014 m. pareikalavusi naujai rašyti prašymus įstoti į bendriją, pasielgė neteisėtai. Buvo sudarytas naujas bendrijos narių sąrašas, į kurį įtraukta 100 bendrijos narių, o likusieji 89 nariai, tarp jų ir ieškovas, yra neteisėtai ir neakivaizdžiai pašalinti iš bendrijos.
Kaip jau minėta, ieškovas nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 2008-01-04 mainų sutarties bei 2008-08-25 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (T. 1, b. l. 5–6), t. y. galiojant ne, kaip ieškovas teigia, DNSBĮ redakcijai, galiojusiai nuo 1995-03-08 iki 1995-12-29, o DNSBĮ redakcijai, galiojusiai nuo 2004-02-14 iki 2010-01-05. Ieškovo įstojimą ar neįstojimą į bendriją 2008 metais reglamentavo būtent tuo metu, kai ieškovas įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį name, kurį administruoja DNSB „Gulbė“, galiojusi DNSBĮ redakcija.
Teisė ir galimybė atkurti narystę bendrijoje užtikrinta asmenims, kurie iki 2000-12-21 nuosavybės teise valdė patalpas. Remiantis 2000-12-21 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu (Žin., 2000, Nr. 110-3536), pripažinta, kad DNSBĮ (redakcija, galiojusi iki 2001-10-26) 27 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria joje narystės daugiabučių namų savininkų bendrijoje atsiradimas nesiejamas su savininko laisva valia, ir 27 straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria joje paneigiama savininko teisė laisva valia išstoti iš daugiabučių namų savininkų bendrijos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Kaip jau minėta, atsakovas nuosavybės teisę į butą įgijo tik 2008 metais, jis nepatenka į asmenų, kuriems užtikrinta teisė atkurti narystę bendrijoje, ratą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas turi teisę įstoti į bendriją (DNSBĮ 21 str. 4 d. 2 p.) laikydamasis bendrijos įstatuose nustatytos įstojimo į bendriją tvarkos ir sąlygų (DNSBĮ 7 str. 1 d. 8p.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329-330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė pateikė įrodymus (T.2, b. l. 16,17) apie patirtas 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, jos priteistinos iš apelianto (CPK 93 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-05-06 raštą Nr. (13-1 )-D8-3448 ir grąžinti jį ieškovui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas DNSB „Gulbė“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.