Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės, atsakovo paaiškinimais bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė I. G. ir atsakovas M. G. Švenčionių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nepilnamečių, santuokoje gimusių vaikų, nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalį, sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagal šio straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

Kaip jau minėta, esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Ieškovė I. G. nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – atsakovas piktnaudžiavo alkoholio vartojimu, nuolat ją įžeidinėjo, dėl tokio atsakovo elgesio nuo 2015 m. rugsėjo su atsakovu bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena. Atsakovas dirba, tačiau jai dėl sveikatos būklės negalint dirbti, jos finansiškai nerėmė, pravardžiuoja ir jos negerbia.

Atsakovas M. G. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad alkoholį vartodavo, tačiau ne kiekvieną dieną.

Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas gyvenant santuokoje piktnaudžiavo alkoholio vartojimu, naudojo emocinį smurtą ieškovės atžvilgiu, jai susirgus ir dėl sveikatos būklės negalint dirbti, ieškovės finansiškai nerėmė, bei tai, kad dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu ir to sąlygoto nederamo elgesio, šalys nuo 2015 m. rugsėjo mėn. faktiškai bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovei. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo ir su ieškiniu sutiko. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės yra tenkinamas.

Nutraukus santuoką, ieškovei I. G., jos prašymu, paliekama santuokinė pavardė – „G.“, atsakovui M. G. paliekama jo prigimtinė pavardė– „G.“.

Turto, kuris yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, padalijimas

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Nutraukus santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011).

Ieškiniu ieškovė prašė priteisti jai santuokos metu įgytus lengvuosius automobilius: 300 € rinkos vertės lengvąjį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 500 € rinkos vertės lengvąjį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. G. nepriteisiant kompensacijos už santuokoje įgytą 800 € vertės turtą. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto dalintino turto neturi – automobiliai yra parduoti, ir išregistruoti iš transporto priemonių registro. Atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis sutiko. Teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gauto iš Kelių transporto priemonių registro, duomenimis ieškovės I. G. vardu transporto priemonių nėra registruota.

Nustatyta, kad dalintino santuokoje įgyto turto šalys neturi, duomenų apie turtą, dėl kurio galėtų kilti šalių ginčas ateityje, byloje nėra, todėl dėl bendrosios jungtinės šalių nuosavybės, padalijimo nesprendžiama.

Šalys nurodė, kad įsipareigojimų kreditoriams neturi.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (96 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovė, valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos 2024-06-20 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-05438, yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo priteistinas 152 € žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Ieškovei I. G. teikti antrinę teisinę pagalbą paskirta advokatė Rimutė Giruckienė (Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos 2024-06-20 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-05438), bylą nagrinėjant teisme ieškovė I. G. savo interesus atstovavo advokatui nedalyvaujant, prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti, todėl dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginti nesprendžiama.

Teismo turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos – 23,79 €, viršija nepriteistiną sumą (8 €), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos – 23,79 € (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 384-385 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl M. G. kaltės.

Nutraukus santuoką šalims palikti santuokines pavardes: I. G. – „G.“, M. G. – „G.“.

Priteisti iš M. G. 152 € (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 23,79 € (dvidešimt tris eurus 79 ct) su teismo procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.