Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, prašydama panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 5 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-201105-00126, panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 5 d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-201105-00125, panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 10 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-201110-01131, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Grįsdama ieškinio reikalavimus, ieškovė nurodė, kad 1973 m. ji kartu su sutuoktiniu I. P. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (būdami santuokoje) įgijo ½ dalį namų valdos esančios (duomenys neskelbtini). LTSR įgaliotų institucijų leidimu, ieškovei su sutuoktiniu buvo leista prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) pristatyti verandą, o vėliau ir verandos priestatą. 1976 m. gegužės 5 d. išduotas Statybos leidimas Nr. 600, kuriame nurodoma, kad ieškovei leista platinti verandą, t. y. statyti verandos priestatą pagal prie šio Leidimo pridėtą situacinį planą. Vėliau statybos leidimai buvo atnaujinti/pratęsti. 1987 m. gruodžio 25 d. Vilniaus m. liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto vyriausioji architektūros ir planavimo valdyba raštu-leidimu Nr. 6-715/31 leido statyti prie priklausančios gyvenamojo namo dalies mūrinį priestatą su rūsiu, rekonstruojant esamus priestatus, perplanuojant patalpas įrengiant vonią su sanitariniu mazgu ir padidinant gyvenamąjį plotą iki 75 kv. m, o bendrą naudingą plotą iki 105 kv.m.; taip pat leista priestato rūsyje įrengti garažą. 1990 m. rugpjūčio 27 d. Minėto Statybos leidimo Nr. 600 ir papildomo rašto-leidimo Nr. 6-715/31 galiojimas pastatyto statinio registracijos tikslais buvo dar kartą pratęstas Vilniaus m. deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. V-690. Visos statybos baigyos vykdyti 1989 m. ir nuo to laiko nesėkmingai bandyta pastatytus statinius įregistruoti. Pasak ieškovės, vykdytų statybų teisėtumą patvirtinta daugybiniai ginčo statybų teisėtumo patikrinimai ir jų pagrindu atsakingų institucijų surašyti dokumentai. Tačiau dar 1989 m. pabaigtos statybos taip ir liko neįregistruotos viešame registre, nors 1997 m. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) valstybinės statinių statybos inspekcijos aktu (be datos ir be Nr.), priestatas (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas atitinkančiu nustatytus reikalavimus ir priimtu naudoti. 2020 m. lapkričio 27 d. gauti ginčo dokumentai yra nepagrįsti, nes:

2.1. Gyvenamąjį namą, kurio verandos priestatą statė, ieškovė su sutuoktiniu visada valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai patvirtina santuokos liudijimas ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašas, kuriame pateikiama atsakovės konstatuotą pažeidimą paneigianti informacija. Žemės sklypas taip pat ieškovei su sutuoktiniu priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

2.2. Nuo 1989 m. jokie statybos darbai nevykdyti. Dokumentuose užfiksuota, kad 1989-1990 metais jau buvo statinys, dėl kurio surašytas 2020 m. lapkričio 5 d. Savavališkos statybos aktas. Priestato (duomenys neskelbtini) buvimas (jį atsakovė 2020 m. pripažino savavališka statyba) tiek planuose, tiek de facto fiksuotas dar 1990 metais Lietuvos Respublikos valstybinio statybos komiteto bei Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto raštuose. Atsakovė savavališkos statybos datą nurodo - 1992 metus, nors iš dokumentų nėra aišku, kaip ši data buvo nustatyta, jeigu Statybos leidimai galiojo iki statybos pabaigos ir jiems nenustatytas galiojimo terminas, todėl negalėjo būti įstatymo pažeidimo. Atsakovė nepateikė duomenų apie statybų vykdymą be statybą leidžiančio dokumento.

2.3. Priestato (duomenys neskelbtini) statyba faktiškai buvo pabaigta 1989 m., o vėliau įteisinta 1997 m. valstybinės statinių statybos inspekcijos sudarytos komisijos individualaus statinio 8a1/p priėmimo naudoti aktu. Vien tik 1997 m. surašyto akto individualų statinį (duomenys neskelbtini) priimti naudoti buvimas (jame yra visi reikalingi parašai) nesuderinamas su 2020 m. Savavališkos statybos aktu, nes atsakovės nurodyto pažeidimo negalima buvo padaryti, kadangi teisės normos turinyje nekalbama apie jokias statytojo pareigas, kurias ieškovė galėjo pažeisti. Visų reikalavimų buvo pasioma, todėl neaišku kokie reikalavimai ir kada buvo pažeisti. Abstraktus bendro pobūdžio nuostatų pažeidimas negalėjo būti konstatuotas, nes visos institucijos, tikrinusios priestato (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumą, jokių pažeidimų nenustatė.

2.4. Savavališkos statybos akte nurodomas pažeidimas – gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2020 m. lapkričio 5 d. galiojusio įstatymo reikalavimus, nepagrįstas, nes statybos buvo vykdomos turint statybą leidžiantį dokumentą ir tai vykdyta iki 1989 metų. Todėl nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė neturėjo statybos leidimo pagal 2020 m. lapkričio 5 d. galiojusį Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, kadangi įstatymas negali būti taikomas atgal (Lex retro non agit) - statybos buvo pabaigtos 1989 m., o atsakovės nurodomas įstatymas įsigaliojo tik 1996 m. Todėl iki statinio statybos pabaigos 1989 m. turint visus reikalingus statybą leidžiančius dokumentus, tokio dokumento pagal vėliau įsigaliojusius aktus negalėjo būti reikalaujama.

2.5. Atsakovė skundžiamą savavališkos statybos aktą surašė neatlikusi jokio statybos patikrinimo ir nesigilindama į situaciją, nors pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau TPSVPĮ) 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą turėjo būti gautas pranešimas apie numatomą statybos patikrinimą, tačiau nei ieškovė, nei jos sutuoktinis tokio pranešimo negavo ir nebuvo pateiktas statybos patikrinimo aktas. Neapsilankiusi statybvietėje ir neišnagrinėjusi ieškovės vykdytų statybų situacijos, nesurašiusi statybos patikrinimo akto, atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti savavališkos statybos ar duoti kitų privalomųjų nurodymų. Pripažinus, kad savavališkos statybos aktas buvo surašytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, toks aktas negali būti pripažįstamas galiojančiu taikant ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) teisės principą.

2.6. Reikalavimams turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes ginčijamus sprendimus atsakovė priėmė dėl pažeidimo, kurio data, anot atsakovės, - 1992 m. Lietuvos Respublikoje bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Atsakovės priimtų sprendimų atveju, šis senaties terminas yra pasibaigęs beveik tris kartus. Skundžiamuose aktuose nėra jokių duomenų apie viešojo intereso pažeidimus ar teisėsaugos institucijų atliekamus tyrimus, todėl skundžiamų aktų atsakovė negalėjo priimti dėl 1992 m. padarytų tariamų pažeidimų. Ginčo statiniui esant privačiame žemės sklype bei esant privataus gyvenamojo namo dalimi (priestatu) - joks viešasis interesas negalėjo atsirasti.