Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI / Inspekcija), prašydama panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 5 d. Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 5 d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 10 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodo, kad 1973 m. ji kartu su sutuoktiniu I. P. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (būdami santuokoje) įgijo ½ dalį namų valdos esančios (duomenys neskelbtini). LTSR įgaliotų institucijų leidimu, ieškovei su sutuoktiniu buvo leista prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) pristatyti verandą, o vėliau ir verandos priestatą. 1976 m. gegužės 5 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad ieškovei leista platinti verandą, t. y. statyti verandos priestatą pagal prie šio leidimo pridėtą situacinį planą. Vėliau statybos leidimai buvo atnaujinti/pratęsti. 1987 m. gruodžio 25 d. Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto vyriausioji architektūros ir planavimo valdyba raštu-leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) leido statyti prie priklausančios gyvenamojo namo dalies mūrinį priestatą su rūsiu, rekonstruojant esamus priestatus, perplanuojant patalpas įrengiant vonią su sanitariniu mazgu ir padidinant gyvenamąjį plotą iki 75 kv. m, o bendrą naudingą plotą iki 105 kv. m; taip pat leista priestato rūsyje įrengti garažą. 1990 m. rugpjūčio 27 d. minėto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomo rašto-leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)galiojimas pastatyto statinio registracijos tikslais buvo dar kartą pratęstas Vilniaus m. deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Visos statybos baigtos vykdyti 1989 m. ir nuo to laiko nesėkmingai bandyta pastatytus statinius įregistruoti. Pasak ieškovės, vykdytų statybų teisėtumą patvirtinta daugybiniai ginčo statybų teisėtumo patikrinimai ir jų pagrindu atsakingų institucijų surašyti dokumentai. Tačiau dar 1989 m. pabaigtos statybos taip ir liko neįregistruotos viešame registre, nors 1997 m. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) valstybinės statinių statybos inspekcijos aktu (be datos ir be Nr.), priestatas 8a1/p buvo pripažintas atitinkančiu nustatytus reikalavimus ir priimtu naudoti.

3. Teigia, jog 2020 m. lapkričio 27 d. gauti ginčo dokumentai yra nepagrįsti, kadangi 1) gyvenamąjį namą, kurio verandos priestatą statė, ieškovė su sutuoktiniu visada valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai patvirtina santuokos liudijimas ir gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašas, kuriame pateikiama atsakovės konstatuotą pažeidimą paneigianti informacija. Žemės sklypas taip pat ieškovei su sutuoktiniu priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) nuo 1989 m. jokie statybos darbai nevykdyti. Dokumentuose užfiksuota, kad 1989-1990 metais jau buvo statinys, dėl kurio surašytas 2020 m. lapkričio 5 d. Savavališkos statybos aktas. Priestato 8a1/p buvimas (jį atsakovė 2020 m. pripažino savavališka statyba) tiek planuose, tiek de facto fiksuotas dar 1990 metais Lietuvos Respublikos valstybinio statybos komiteto bei Vilniaus m. Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto raštuose. Atsakovė savavališkos statybos datą nurodo 1992 metus, nors iš dokumentų nėra aišku, kaip ši data buvo nustatyta, jeigu Statybos leidimai galiojo iki statybos pabaigos ir jiems nenustatytas galiojimo terminas, todėl negalėjo būti įstatymo pažeidimo. Atsakovė nepateikė duomenų apie statybų vykdymą be statybą leidžiančio dokumento; 3) priestato 8a1/p statyba faktiškai buvo pabaigta 1989 m., o vėliau įteisinta 1997 m. valstybinės statinių statybos inspekcijos sudarytos komisijos individualaus statinio 8a1/p priėmimo naudoti aktu. Vien tik 1997 m. surašyto akto individualų statinį 8a/1p priimti naudoti buvimas (jame yra visi reikalingi parašai) nesuderinamas su 2020 m. Savavališkos statybos aktu, nes atsakovės nurodyto pažeidimo negalima buvo padaryti, kadangi teisės normos turinyje nekalbama apie jokias statytojo pareigas, kurias ieškovė galėjo pažeisti. Visų reikalavimų buvo paisoma, todėl neaišku, kokie reikalavimai ir kada buvo pažeisti. Abstraktus bendro pobūdžio nuostatų pažeidimas negalėjo būti konstatuotas, nes visos institucijos, tikrinusios priestato 8a1/p statybos teisėtumą, jokių pažeidimų nenustatė; 4) savavališkos statybos akte nurodomas pažeidimas – gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2020 m. lapkričio 5 d. galiojusio įstatymo reikalavimus, nepagrįstas, nes statybos buvo vykdomos turint statybą leidžiantį dokumentą ir tai vykdyta iki 1989 metų. Todėl nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė neturėjo statybos leidimo pagal 2020 m. lapkričio 5 d. galiojusį Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, kadangi įstatymas negali būti taikomas atgal (lex retro non agit) - statybos buvo pabaigtos 1989 m., o atsakovės nurodomas įstatymas įsigaliojo tik 1996 m. Todėl iki statinio statybos pabaigos 1989 m. turint visus reikalingus statybą leidžiančius dokumentus, tokio dokumento pagal vėliau įsigaliojusius aktus negalėjo būti reikalaujama; 5) atsakovė skundžiamą savavališkos statybos aktą surašė neatlikusi jokio statybos patikrinimo ir nesigilindama į situaciją, nors pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau TPSVPĮ) 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą turėjo būti gautas pranešimas apie numatomą statybos patikrinimą, tačiau nei ieškovė, nei jos sutuoktinis tokio pranešimo negavo ir nebuvo pateiktas statybos patikrinimo aktas. Neapsilankiusi statybvietėje ir neišnagrinėjusi ieškovės vykdytų statybų situacijos, nesurašiusi statybos patikrinimo akto, atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti savavališkos statybos ar duoti kitų privalomųjų nurodymų. Pripažinus, kad savavališkos statybos aktas buvo surašytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, toks aktas negali būti pripažįstamas galiojančiu taikant ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) teisės principą; 6) reikalavimams turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes ginčijamus sprendimus atsakovė priėmė dėl pažeidimo, kurio data, anot atsakovės, - 1992 m. Lietuvos Respublikoje bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Atsakovės priimtų sprendimų atveju, šis senaties terminas yra pasibaigęs beveik tris kartus. Skundžiamuose aktuose nėra jokių duomenų apie viešojo intereso pažeidimus ar teisėsaugos institucijų atliekamus tyrimus, todėl skundžiamų aktų atsakovė negalėjo priimti dėl 1992 m. padarytų tariamų pažeidimų. Ginčo statiniui esant privačiame žemės sklype bei esant privataus gyvenamojo namo dalimi (priestatu), joks viešasis interesas negalėjo atsirasti.

4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog atsakovės ginamas viešasis interesas neturi jokio faktinio pagrindimo ar konkretaus apibrėžtumo. Byloje yra atsakovės pateikti įrodymai, jog 1992 m. ginčo statinys jau buvo. Todėl nėra aišku, kada atsirado atsakovės ginamas viešasis interesas ir kada atsakovė jį pradėjo ginti. Atsakovė nepaaiškino, kokią reikšmę kultūros vertybių apsaugos zona daro iki zonos nustatymo buvusiems statiniams. Negali būti laikomi įrodytais atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie viešojo intereso gynimą žemėje, kuri valstybei nebepriklauso. Nuo 1989 m. nevykdžius jokių statybos darbų, atsakovės minimi 2013 m. įstatymo pažeidimai negalėjo būti padaryti. Nebuvo pagrindo realizuoti savo teisės statyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Esminis ginčas byloje yra atsakovės padarytas pažeidimų teisinis įvertinimas.