- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-42-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00857-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.1.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Askot LT“ teisių perėmėjos G. B. ir atsakovo D. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Askot LT“ teisių perėmėjos G. B. ieškinį atsakovui D. K. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Askot LT“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Barota“, kurios teises bylos nagrinėjimo metu perėmė G. B., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo D. K. priteisti 47 119,16 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos.
2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Askot LT“, bendrovės bankroto administratore buvo paskirta UAB „Barota“. Patikrinusi BUAB „Askot LT“ sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nemokumo administratorė nustatė, kad dalis jų yra priešingi įmonės veiklos tikslams; sandorių sudarymo tikslai yra ne pelno siekimas, tačiau įmonės turto perleidimas suinteresuotiems asmenims. Ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo pakankamai turto įsipareigojimams vykdyti, tačiau per 2017 metus dirbo nuostolingai. Didžioji dalis bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų susiformavo per 2017 metus, o atsakovas, būdamas įmonės vadovu, akivaizdžiai žinojo apie šiuos reikalavimus, tačiau vis tiek įvykdė abejotinus sandorius, kurie pažeidė įmonės ir kreditorių interesus, mažino įmonės mokumą ir gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais.
3. Nemokumo administratorė nurodė, kad BUAB „Askot LT“ 2015 m. vasario 26 d. įsigijo 2001 metais pagamintą naudotą transporto priemonę – automobilį Volvo V70 už 17 000 Eur kainą. Automobilio įsigijimo kaina neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų ir prieštarauja ekonomikos rinkos dėsniams. Vidutinė 15 metų amžiaus Volvo V70 automobilių kaina rinkoje 9 kartus mažesnė už sudaryto sandorio kainą. Sudarydamas sandorį už 17 000 Eur įmonės vadovas elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, neabejotinai žinojo (turėjo suvokti), kad automobilis perkamas už ženkliai per didelę kainą. Be to, ta pati transporto priemonė jau po 15 mėnesių 2016 m. liepos 20 d. buvo parduota už 1 900 Eur, nors pardavimo metu šio įmonės turto balansinė vertė sudarė 9 917,03 Eur. Tokiu būdu įmonei padaryta 15 100 Eur žala.
4. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad BUAB „Askot LT“ esant nemokiai ir faktiškai negalinčiai atsiskaityti su kreditoriais, iš įmonės sąskaitos atsakovui 2017 m. gruodžio 20 d. buvo atlikti pavedimai 6 000 Eur sumai bei 2020 m. gruodžio 22 d. – 4 000 Eur sumai. Nors pavedimo paskirtyje nurodoma, kad tai „atlyginimas“, tačiau vadovas įmonėje buvo įdarbintas už minimalią mėnesinę algą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis per visus 2017 metus vadovui viso buvo priskaičiuota tik 4 143,77 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovui 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės vardu išrašytas kasos pajamų orderis Nr. 172, kuriuo fiksuojama finansinė operacija, jog BUAB „Askot LT“ grynaisiais pinigais gavo 14 592,49 Eur, kreditorei UAB „Expressor“ atsiskaičius „už prekes pagal atsiskaitymo suderinimo aktą“. Tokia pačia data įformintas 2017 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 139, pagal kurį iš įmonės kasos lygiai tokia pati 14 592,49 Eur grynųjų pinigų suma išmokėta atsakovui, nurodant pagrindą – „dengiamas kreditorinis įsiskolinimas“. Taigi, vertinant vien tik šių operacijų datas, šie veiksmai atlikti vos trims mėnesiams iki įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau jau tuomet vadovui buvo žinoma įmonės nemokumo būsena, turto neturėjimas ir praktinis negalėjimas atsiskaityti su visais kreditoriais, kuriems prievolių įvykdymas ženkliai vėlavo nuo 2017 m. liepos mėn.
5. Pagal BUAB „Askot LT“ buhalterinės apskaitos dokumentus visos lėšos išmokėtos atsakovui bei jo išlaidos įmonės naudai nurodytos apskaitos registre pagal sąskaitą 2435 „Atskaitingi asmenys“. Nors atsakovas pateikė banko išrašą, iš kurio matyti atlikti pavedimai darbuotojams iš jo asmeninės sąskaitos, tačiau patikrinus įmonės apskaitos dokumentus paaiškėjo, kad šie mokėjimai buvo įtraukti į 2017 metų vadovo, kaip atskaitingo asmens, pagrįstas išlaidas. Per 2017 metus atsakovas viso gavo, įskaitant atsiskaitymų priėmimą, išmokėjimą grynaisiais pinigais, bankiniais pavedimais, 64 473,95 Eur (debetas), o išleista arba apskaityta kaip įmonės pinigai tik 42 134,96 Eur (kreditas, įskaitant kredito likutį metų pradžioje). Tai reiškia, kad atsakovo žinioje liko 22 338,99 Eur neapskaitytų įmonės lėšų, kurių išlaidos nėra pagrįstos ir jos nėra grąžintos įmonei. Ši nepagrįstai išmokėta ir įmonei negrąžinta suma laikytina įmonei padaryta žala, kurią privalo atlyginti atsakovas.
6. Nemokumo administratorė nustatė, kad pagal 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 125 įmonės vadovas grynaisiais pinigais išmokėjo 6 000 Eur fiziniam asmeniui kreditoriui G. K., nurodant pagrindą – „grąžinama paskola“. Šis asmuo su atsakovu yra susijęs tiesioginiais giminystės ryšiais. Šios sumos išmokėjimas nepagrįstas jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl atsakovas tokiu vienašaliu sandoriu padarė žalos įmonei.
7. Pagal 2018 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 142 įmonės vadovas grynaisiais pinigais išmokėjo 4 470,17 Eur fiziniam asmeniui kreditoriui R. K., nurodant pagrindą – „grąžinama paskola“. Ši finansinė operacija atlikta jau po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba kreipėsi į teismą dėl UAB „Askot LT“ bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratoriaus įsitikinimu, šis sandoris turi tiesioginį ryšį su įmonės turto (automobilio VW Caddy) perleidimu su atsakovu susijusiam asmeniui.
Šalies argumentai
8. Atsakovas D. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėjo maksimalias pastangas tam, kad įmonė veiktų pelningai, plėtojo veiklą (išsinuomojo patalpas, planavo pirkti gamybos įrangą ir medžiagas, rengė dokumentus paskolos gavimui). Paaiškino, kad įmonės nemokumą nulėmė beveik dvejus metus trukęs teismo procesas visiškai suvaržęs BUAB „Askot LT“ veiklą. Vilniaus apygardos teisme 2016 m. lapkričio mėn. buvo iškelta civilinė byla pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį dėl 77 132,56 Eur žalos priteisimo solidariai iš VŠĮ „Lazdynų baseinas“ ir UAB „Askot LT“, o ieškinio solidarūs reikalavimai buvo užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – VŠĮ ,,Lazdynų baseinas“ ir UAB „Askot LT“ turto areštą bendrai neviršijant 77 132,56 Eur sumos. Nors, išnagrinėjus minėtą ginčą iš esmės, visi ieškinio reikalavimai UAB „Askot LT“ atžvilgiu buvo atmesti, tačiau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės padarė itin neigiamą poveikį įmonės veiklai, kas galiausiai privedė prie nemokumo būsenos. Dėl areštuotų sąskaitų įmonei trūko apyvartinių lėšų, todėl atsakovas, kaip įmonės vadovas, taip pat juridinio asmens dalyviai reguliariai įnešdavo savo asmeninių piniginių lėšų tam, kad tos nemokumo būsenos nesusidarytų.
Atsiliepimas
9. Atsakovas teigė, jog nesutinka su ieškinio argumentais dėl automobilio Volvo V70 pirkimo už neproporcingai ženkliai padidintą kainą. Paaiškino, kad automobilis Volvo V70 buvo pritaikytas individualiai UAB „Askot LT“ ūkinei komercinei veiklai, jam buvo atlikti specialūs pagerinimai. Būtent dėl šių pagerinimų automobilio vertė negali būti lyginama su įprastų tokio modelio automobilių kainomis. Automobilis 2016 metais pateko į liūtį, todėl buvo pažeistas variklis. Atsižvelgiant į tai, kad automobilį Volvo V70 buvo neekonomiška remontuoti, šią transporto priemonę buvo nuspręsta parduoti.
10. Atsakovo teigimu, nemokumo administratorė melagingai nurodė, kad atsakovo avanso apyskaitoje liko negrąžintų įmonei pinigų. Priešingai, bankroto bylos iškėlimo dieną atsakovo žinioje buvo apskaityta 0 Eur. Nemokumo administratorės nurodomų sumų išmokėjimo dieną (2017 m. gruodžio mėn.) įmonė atsakovui buvo skolinga viso virš 17 000 Eur darbo užmokesčio, kadangi atsakovas, taupydamas įmonės finansinius išteklius, neišmokėdavo sau atlyginimo, todėl 10 000 Eur atsakovui išmokėta darbo užmokesčio suma visiškai atitinka mokėjimo pavedimuose nurodytą paskirtį.
11. Pasisakydamas dėl 14 592,49 Eur išmokėjimo, atsakovas pažymėjo, kad dėl šių piniginių lėšų panaudojimo nemokumo administratorei buvo pateikti įrodymai, jog šie pinigai buvo įnešami į atsakovo asmeninę banko sąskaitą, iš kurios buvo mokamas darbo užmokestis įmonės darbuotojams. Nemokumo administratorei buvo pateikta 2016 m. liepos 17 d. tikslinės paskolos sutartis, patvirtinanti, kad G. K. paskolino UAB „Askot LT“ 6 000 Eur. Pinigus įmonė gavo pagal kasos pajamų orderį ASK Nr. 051. Paskolos sutartis buvo sudaryta paprasta rašytine, o ne notarine forma, tačiau tai nepaneigia pinigų apmokėjimo fakto pagal kasos pajamų orderį Nr. 051.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo D. K. ieškovės BUAB „Askot LT“ naudai 14 310 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 14 310 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. birželio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 744 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad automobilis Volvo V70 buvo įsigytas iš paties atsakovo, kuris tuo metu ėjo bendrovės vadovo pareigas, už šešis kartus didesnę kainą negu vidutinė automobilio rinkos vertė, leidžia daryti išvadą, jog sudarydamas tokio pobūdžio sandorį atsakovas siekė asmeninės naudos. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovo poziciją, kad ginčo atveju nėra aktuali automobilio rinkos vertė, kadangi sandorio kainą (17 000 Eur) sąlygojo tai, jog atsakovui asmeniškai priklausęs automobilis Volvo V70 buvo už atsakovo asmenines lėšas individualiai pritaikytas UAB „Askot LT“ poreikiams. Teismas sprendė, kad sudarydamas 2015 m. vasario 26 d. automobilio Volvo V70 pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas veikė ne įmonės, bet savo naudai, atitinkamai tokiais veiksmais veikė priešingai įmonės veiklos interesams, pažeidė CK 2.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lojalumo pareigą, ir savo veiksmais sukėlė įmonei 14 310 Eur žalą (17 000 Eur (sandorio kaina) – 2 690 Eur (vidutinė rinkos vertė)).
14. Teismas nustatė, kad atsakovui mokėjimo pavedimais 2017 m. gruodžio mėn. buvo pervesta 10 000 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „atlyginimas“, t. y. 2017 m. gruodžio 20 d. – 6 000 Eur, 2017 m. gruodžio 22 d. – 4 000 Eur. Atsakovas procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad bendrovė šių mokėjimų atlikimo momentu atsakovui buvo skolinga virš 17 000 Eur darbo užmokesčio. Ieškovė šios atsakovo pozicijos neginčijo ir nepateikė jokių šią aplinkybę paneigiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad 10 000 Eur suma atsakovui buvo išmokėta, priešingai negu teigia ieškovė, esant teisėtam pagrindui.
15. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad 14 592,49 Eur grynųjų pinigų suma yra išmokėta atsakovui kaip asmeniui, kuris tokiu būdu vykdė bendrovės ūkinę komercinę veiklą, o visos finansinės operacijos buvo atspindėtos avanso apyskaitose.
16. Teismas nurodė, kad sprendžiant ieškinio reikalavimo dėl 22 338,99 Eur neapskaitytų įmonės lėšų priteisimo iš atsakovo, turi būti vertinami būtent paskutinės iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės avanso apyskaitos, o ne ieškovės minimos 2017 m. avanso apyskaitos duomenys. Įvertinęs paskutine byloje pateikta bendrovės 2018 m. vasario 28 d. avanso apyskaitą, kurioje nurodytas likutis 0 Eur, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo žinioje yra likusi ir bendrovei negrąžinta 22 338,99 Eur neapskaitytų įmonės lėšų.
17. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad automobilio VW Caddy išpirkimas iš AB SEB banko trečiojo asmens R. K. lėšomis, vėlesnis jo perleidimas E. K. bei atitinkamai atsiskaitymas su R. K. liudija tai, kad automobilis prieš pat įmonės bankrotą buvo perleistas su atsakovu susijusiems asmenims. Savo ruožtu, vien tas faktas neleidžia spręsti apie šių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir su atsakovu susijusių asmenų, fiktyvumą. Įvertinus tai, kad dėl automobilio VW Caddy išpirkimo bendrovė su AB SEB bankas buvo sudariusi sutartį dar 2016 m., trečiojo asmens R. K. mokėjimų AB SEB bankui metu iš tikrųjų egzistavo bendrovės įsiskolinimas už automobilį, atitinkamai ir vėlesnės 2018 m. vasario 9 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo ginčo automobilio nuosavybės teisę, o 2018 m. vasario 9 d. kasos pajamų orderis Nr. 175 patvirtina buvus finansines operacijas dėl pinigų gavimo, darytina išvada, jog tarp ieškovės ir su atsakovu susijusio asmens realiai egzistavo automobilio pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.
18. Teismas sprendė, kad ieškovė žalos dėl lėšų išmokėjimo 2018 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderio Nr. 142 pagrindu R. K. (4 470,17 Eur) ir 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 125 pagrindu G. K. (6 000 Eur) nepatyrė, todėl šioje dalyje priteisti išmokėtų lėšų sumą kaip įmonei padarytą žalą iš atsakovo nėra teisinio pagrindo. Savo ruožtu, šis faktas neeliminuoja ieškovės teisės esant įstatyme numatytiems pagrindams teikti ieškinį dėl sandorių nuginčijimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
19. Atsakovas D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teismas, vertindamas automobilio Volvo V70 T5 rinkos kainą sandorio sudarymo metu, neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes dėl specialios automobilio naudojimo paskirties ir kitų automobilio individualių savybių bei jo pagerinimų, dėl kurių automobilis buvo specialiai pritaikytas įmonės veiklas ir dėl jis negalėjo būti vertinamas pagal tipinius ieškovo pateiktų skelbimų duomenimis (VšĮ „Emprekis“ ir www.autoplius.lt). Be to, byloje esant ginčui dėl automobilio būklės ir automobilio ypatingų savybių sandorio sudarymo metu, būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kokias savybes automobilis turėjo ginčo sandorio sudarymo ar eksploatavimo bendrovėje metu ir tik po to įrodinėti rinkos vertę.
19.2. Teismas netinkamai nustatė ginčo automobilio modelį, todėl vertino žemesnės klasės automobilį Volvo V70, o ne Volvo V70 T5 ir netinkamai nustatė jo vidutinę rinkos kainą.
19.3. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas ginčo automobilio registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis priklauso R ir T5 Volvo automobilių klasei. Tai yra itin reto modelio (klasės) automobiliai, todėl atsakovui nacionaliniuose skelbimuose duomenų apie jų kainas rasti nepavyko. Tačiau iš užsienio interneto viešų skelbimų matyti, jog tokios klasės automobilių (net ir ženkliai senesnių metų) svyruoja nuo 12 950 Eur iki 23 950 Eur.
19.4. Teismas, nustatydamas vidutinę ginčo automobilio kainą, nepagrįstai vadovavosi 2016 m. liepos 20 d. automobilio pardavimo sutartyje nurodyta kaina (1 900 Eur). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2016 m. ginčo automobilis pateko į liūtį, dėl ko buvo pažeistas variklis. Atsižvelgiant į tai, kad automobilį Volvo V70 buvo neekonomiška remontuoti, šią transporto priemonę buvo nuspręsta parduoti. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus rašytinius įrodymus – 2016 m. gegužės 12 d. automobilių serviso UAB „Vytukai“ paraiškos lapą, patvirtinantį, jog atsakovas kreipėsi į automobilių servisą dėl automobilių remonto ir kad automobilių servisas užfiksavo ir įkainojo konkrečius automobilio gedimus.
20. Ieškovė UAB „Askot Lt“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, iš surinktų įrodymų turėjo pagrindą nustatyti, kad vienas ar keli ieškovės nurodyti atsakovo įvykdyti sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), prieštarauja įmonės tikslams bei steigimo dokumentuose nustatytai valdymo organų kompetencijai (CK 1.82 straipsnis), todėl ex officio (savo iniciatyva) turėjo tokį ar tokius sandorius pripažinti negaliojančiais. Atsakovas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, įmonei jau esant nemokiai, atsiskaitinėjo su pasirinktais kreditoriais, kurie su juo buvo susiję giminystės ryšiais, pažeidė BUAB „Askot LT“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
20.2. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti, kad su atsakovu giminystės ryšiais susijusiai G. K. pervesta 6 000 Eur suma padarė bendrovei žalą. Pažymėtina, kad atsakovas BUAB „Askot LT“ paskolos sutartį, sudarytą su G. K., pateikė tik bylos nagrinėjimo metu, tarp nemokumo administratorei perduotų dokumentų jos nebuvo.
20.3. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą dėl 14 592,49 Eur sumos priteisimo, kurią atsakovas iš ieškovės sąskaitos išsimokėjo sau, laikėsi pozicijos, kad jo pateiktas asmeninės banko sąskaitos išrašas patvirtinta BUAB „Askot LT“ naudai atliktus mokėjimus, todėl ieškovė, 2017 m. gruodžio 31 d. atlikdama 14 592,49 Eur pavedimą, atsiskaitė su atsakovu. Tačiau teismas neįvertino, kad visi išraše nurodyti mokėjimai jau buvo įtraukti į ieškovės buhalterinės apskaitos žiniaraštį.
Atsiliepimas
20.4. Atsakovas teigė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. pavedimu buvo grąžinta atsakovo BUAB „Askot LT“ suteikta paskola, tačiau teismas neįvertino, kad tokiu būdu atsakovas kaip BUAB „Askot LT“ vadovas pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą.
20.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neginčijo atsakovo argumentų, jog ieškovė atsakovui buvo skolinga daugiau nei 17 000 Eur darbo užmokesčio. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2016 m. – 2018 metais atsakovui buvo priskaičiuota 11 259,09 Eur darbo užmokesčio, o ieškovė per šį laikotarpį pervedė 21 763,10 Eur darbo užmokesčio, taip pat grynaisiais sumokėjo 2 004,55 Eur.
20.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal 2018 m. vasario 28 d. kasos pajamų išlaidų orderį R. K. išmokėta 4 470,17 Eur suma buvo išmokėta pasirinktam kreditoriui kitą dieną po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, išmokėdamas 4 470,17 Eur sumą kreditoriui (savo broliui) anksčiau už kitus pirmesnės eilės kreditorius, esant įmonei faktiškai nemokiai, elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, tyčiniais veiksmais padarė žalos kitiems kreditoriams, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė.
21. Ieškovė BUAB „Askot Lt“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
21.1. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų turėtas ieškovei parduoto automobilio pagerinimo išlaidas.
21.2. Atsakovo argumentai dėl automobilio Volvo V70 konkretaus modelio T5 yra visiškai nauji, atsakovas jų pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodęs. Atsakovo naujai pateikti įrodymai iš užsienio portalų negali patvirtinti Lietuvos rinkoje parduoto automobilio kainos, be to, jie atrinkti selektyviai, nevertinant kitų automobilio savybių. Šiuos įrodymus atsakovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nėra pagrindo juos priimti apeliacinės instancijos teisme.
21.3. Teismui priėmus atsakovo pateiktus įrodymus, ieškovė prašo teismo taip pat priimti jos teikiamus naujus įrodymus – VšĮ „Emrekis“ viešai skelbiamus duomenis dėl vidutinės automobilio Volvo V70 T5 kainos.
21.4. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad automobilio nuvertėjimas buvo užfiksuotas įmonės buhalterinėje apskaitoje.
21.5. Atsakovas, parduodamas jam priklausančią transporto priemonę ieškovei, žinodamas, kad automobilio kaina neatitinka rinkos kainos, elgėsi nesąžiningai ir tokiu būdu sudarė įmonei nenaudingą sandorį.
22. Atsakovas R. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos sumokant atsakovui. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
22.1. Ieškovė, pareiškusi nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
22.2. Tai, kad paskolos sutartis su atsakovo motina G. K. buvo sudaryta nesilaikant notarinės formos, nepaneigia fakto, kad ji turėjo būti grąžinta. Be to, paskola buvo grąžinti įmonei dar nesant nemokiai.
22.3. Laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas negali būti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
22.4. Ieškovė nepagrįstai skunde teigia, kad atsakovas kaip ieškovės vadovas 14 592,49 Eur sumą pervedė sau. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas iš savo banko sąskaitos mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaitinėjo su bendrovės kreditoriais.
22.5. Dėl 10 000 Eur sumos, išmokėtos atsakovui, teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, kad šie pinigai buvo išmokėti atsakovui ir įtraukti į apskaitą į sąskaitą 2435, kaip išmoka atskaitingam asmeniui, o nėra fiksuoti sąskaitoje 4431 kaip darbo užmokesčio mokėjimas.
22.6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčijamais sandoriais (pinigų išmokėjimais atsakovui ir tretiesiems asmenims) bendrovei žala nebuvo padaryta, jie buvo teisiškai pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
24. Atsakovas D. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Vytukai“ paraišką dėl automobilio remonto, automobilio Volvo V70 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) techninį pasą, išrašus iš automobilių skelbimų portalų. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tai pat pateikė naują įrodymą – VŠĮ „Emprekis“ pažymą.
25. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), todėl spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, apeliacinės instancijos teismas turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktų dokumentų turinys patvirtina, kad šalys turėjo objektyvią galimybę šių įrodymų pateikimu pasirūpinti dar pirmosios instancijos teisme. Be to, pateiktais naujais įrodymais atsakovas iš esmės siekia pagrįsti savo argumentus dėl netinkamai nustatytos automobilio klasės, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, o ieškovė pateiktu nauju įrodymu į šiuos atsakovo argumentus siekia atsikirsti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija atsisako priimti šalių pateiktus naujus įrodymus, kaip neturinčius reikšmės bylos baigčiai.
Dėl ginčo esmės
27. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Askot LT“, nemokumo administratore paskyrė UAB „Barota“. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi buvo patvirtinti 55 320,73 Eur įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu pripažino BUAB „Askot LT“ veiklą pasibaigusia. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi pradinė ieškovė BUAB „Askot LT“ pakeista jos teisių perėmėja G. B..
28. Ieškovė šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo kaip buvusio BUAB „Askot LT“ vadovo ieškovės naudai 47 119,16 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad atsakovas įmonės vardu sudarė ekonomiškai nepagrįstus ir finansiškai nenaudingus turto sandorius, kuriuos sudarant iš anksto buvo žinoma apie UAB „Askot LT“ daromą žalą, taip pat, UAB „Askot LT“ esant nemokiai ir faktiškai negalint atsiskaityti su kreditoriais, atsakovas nepagrįstai išsimokėjo sau įmonės pinigus ir įmonės vardu sudarė vienašalius pinigų išmokėjimo sandorius, dėl kurių padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sudarydamas 2015 m. vasario 26 d. automobilio Volvo V70 pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas veikė ne įmonės, bet savo naudai, atitinkamai tokiais veiksmais veikė priešingai įmonės veiklos interesams, pažeidė CK 2.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lojalumo pareigą, ir savo veiksmais sukėlė įmonei 14 310 Eur žalą, todėl šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės. Kitus ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė.
Dėl automobilio VOLVO V70 pirkimo–pardavimo sandorio
30. Tarp atsakovo kaip pardavėjo ir BUAB „Askot LT“ kaip pirkėjos 2015 m. vasario 26 d. buvo sudaryta automobilio Volvo V70 (vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu minėtas automobilis buvo parduotas ieškovei už 17 000 Eur kainą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad minėtą automobilį UAB „Askot LT“ 2016 m. liepos 20 d. pardavė G. K. už ženkliai mažesnę kainą – 1 900 Eur. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas, sudarydamas 2015 m. vasario 26 d. automobilio VOLVO V70 pirkimo–pardavimo sutartį su pačiu savimi, tokiu būdu įmonės vardu sudarė ekonomiškai nepagrįstą ir finansiškai nenaudingą turto pirkimo–pardavimo sandorį, kadangi automobilis buvo nupirktas už neproporcingai didelę kainą.
31. Įmonės vadovas turi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas, t. y. turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, turi būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu, ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).
33. Savo pozicijai pagrįsti ieškovė byloje pateikė įrodymus (VŠĮ „Emprekis duomenis, autoplius.lt skelbimus), kurie, pasak ieškovės, patvirtinta, kad automobilio Volvo V70 (2001 m.) vidutinė rinkos vertė yra tik 2 690 Eur. Atsakovas įrodinėjo, kad ginčo atveju nėra aktuali automobilio rinkos vertė, kadangi sandorio kainą (17 000 Eur) sąlygojo tai, jog atsakovui asmeniškai priklausęs automobilis Volvo V70 buvo už atsakovo asmenines lėšas individualiai pritaikytas UAB „Askot LT“ poreikiams, t. y. šiam automobiliui buvo sustiprinta važiuoklė, pakelta variklio galia, sumontuotas kablys priekabai, automobilio kėbulo viduje įrengtas specialus slankiojantis padėklas įrangai pakrauti ir išimti, specialia nedūžtančia plėvele užtamsinti langai, taip pat automobilis buvo iš naujo perdažytas ir jo kėbului buvo pagaminta ir pritaikyta UAB „Askot LT“ reprezentacinė reklama.
34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta atsakovo pozicija yra pagrįsta tik paties atsakovo teiginiais, nepateikiant jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju būtent atsakovui, teigiančiam, jog žymiai didesnę negu rinkos vertė automobilio kainą sąlygojo atsakovo už asmenines lėšas atlikti automobilio pagerinimai, byloje buvo kilusi pareigą šią nurodomą aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra pateiktos automobilio nuotraukos, sąskaitos už atsakovo nurodytus automobilio pagerinimo darbus ir kiti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti tokių pagerinimų egzistavimu, taip pat įvertinti, kokia šių pagerinimų vertė.
35. Be to, byloje nustatyta aplinkybė, kad 2016 m. liepos 20 d. automobilis buvo parduotas už 1 900 Eur kainą, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad ieškovės nurodyta ginčo automobilio vidutinė rinkos kaina yra objektyvi. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad 2016 m. liepos 20 d. automobilio pardavimo kainą sąlygojo tai, jog automobilis buvo sugedęs (pateko į liūtį) ir jį buvo neekonomiška remontuoti, ir šią aplinkybę grindė savo teiginiais bei rašytiniais įrodymais – 2016 m. gegužės 25 d. UAB „Vytukai“ pažyma dėl automobilio Volvo V70 bei 2020 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniais laiškais, kuriais atsakovas teiravosi apie šio automobilio remonto kainas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai nėra pakankami patvirtinti tokią atsakovo poziciją.
36. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Remiantis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Bendrovės vadovas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų išsaugojimą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis).
37. Į bylą nėra pateikta jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius dėl automobiliui Volvo V70 padarytos žalos. Byloje yra pateiktas 2016 m. gruodžio 21 d. Ilgalaikio turto likvidavimo aktas, kuriame nurodyta, kad automobilis Volvo V70 likviduojamas/išardomas, bet šis dokumentas nėra pasirašytas, be to, jame nėra nurodytos jokios automobilio sugadinimo ar nuvertėjimo priežastys. Atsakovo pateikta 2016 m. gegužės 25 d. UAB „Vytukai“ pažyma dėl automobilio Volvo V70 bei 2020 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniai laiškai tik pagrindžia, kokios yra konkrečios remonto darbų kainos, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina automobilio sugadinimo fakto.
38. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė ginčo automobilio Volvo V 70 modelį, kadangi šis automobilis priskiriamas T5 klasei, todėl, pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šios aplinkybės, netinkamai nustatė automobilio rinkos vertę.
39. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančių atsakovo teiktų procesinių dokumentų turiniu, atsakovo pozicija, nustatė, kad minėtas argumentas dėl automobilio priskyrimo T5 klasei nebuvo atsakovo nurodytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Priešingai, procesiniuose dokumentuose atsakovas pats nurodė, kad ginčo automobilio modelis yra Volvo V70. Toks automobilio modelis nurodytas ir bendrovės buhalteriniuose dokumentuose, kurie pateikti į bylą. Šiuo aspektu nėra pasisakyta ir apskųstame sprendime. Esant nustatytoms aplinkybėms, akcentuotina, kad apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisminės bylos esminis nagrinėjimas vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kaip minėta, atsakovas aptariamu apeliacinio skundo argumentu dėl ginčo automobilio klasės ir atitinkamai didesnės jo vertės pirmosios instancijos teisme savo atsikirtimų negrindė. Todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dėl šio argumento plačiau nepasisakoma.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui neįrodžius savo pozicijos dėl didesnės automobilio rinkos vertės jo įsigijimo momentu ir automobilio nuvertėjimo jo pardavimo momentu, pirmosios instancijos, nustatęs, kad automobilis buvo įsigytas iš paties atsakovo, kuris tuo metu ėjo bendrovės vadovo pareigas, už šešis kartus didesnę kainą negu vidutinė automobilio rinkos vertė, padarė pagrįstą išvadą, jog sudarydamas tokio pobūdžio sandorį atsakovas veikė ne įmonės, bet savo naudai. Atitinkamai tokiais veiksmais atsakovas veikė priešingai įmonės veiklos interesams, pažeidė CK 2.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lojalumo pareigą, ir savo veiksmais sukėlė įmonei 14 310 Eur žalą (17 000 Eur (sandorio kaina) – 2 690 Eur (vidutinė rinkos vertė)).
Dėl įmonės lėšų išmokėjimo atsakovui
41. Ieškovės byloje taip pat įrodinėjo, kad pas atsakovą yra likę 22 338,99 Eur neapskaitytų įmonės lėšų, kurių išlaidos nėra pagrįstos ir jos nėra grąžintos įmonei, dėl ko ši nepagrįstai išmokėta ir įmonei negrąžinta suma laikytina įmonei padaryta žala, kurią privalo atlyginti atsakovas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šio ieškinio reikalavimo ieškovė neįrodė.
42. Bylos duomenys patvirtina, kad iš atsakovo asmeninės banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. buvo vykdyti darbo užmokesčio mokėjimai BUAB „Askot LT“ darbuotojams, taip pat už BUAB „Askot LT“ atlikti mokėjimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, kitoms bendrovėms. Byloje pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai už 2016-2018 metų laikotarpį patvirtina, kad atsakovui buvo nuolat kasos išlaidų pagrindu išduodami pinigai atsiskaitymui su tam tikrais įmonės kreditoriais. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, visos operacijos atsispindi byloje pateiktose buhalterinėse sąskaitose 2435 (atsiskaitytiniai asmenys) bei avanso apyskaitose už 2016-2018 metų laikotarpį, tarp jų ir ieškovės nurodama 14 592,49 Eur suma, kurią atsakovas iš UAB „Askot LT“ sąskaitos išsimokėjo sau. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesiremti bendrovės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais – 2435 (atsiskaitytiniai asmenys) bei avanso apyskaitomis.
43. Nors ieškovė akcentuoja, kad atsakovas pažeidė kreditorių eiliškumą, išmokėdamas lėšas sau, tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktą, ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams (atskaitingiems asmenims), kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia ūkio subjekto buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka bei terminais. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovas, išmokėdamas lėšas sau, nepažeidė kreditorių eiliškumo, nes, kaip matyti iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų, tokiu būdu buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės darbuotojais ir kitais kreditoriais.
44. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 10 000 Eur suma 2017 m. gruodžio mėn. pagrįstai pervesta atsakovui (2017 m. gruodžio 20 d. pervesta 6 000 Eur ir 2017 m. gruodžio 22 d. pervesta 4 000 Eur) kaip darbo užmokestis. Apeliantės teigimu, tokio darbo užmokesčio įsiskolinimo atsakovui bendrovė pavedimų atlikimo metu neturėjo. Tačiau pažymėtina, kad nors minėtuose pavedimuose ir nurodoma, kad mokamas atlyginimas, tačiau sutiktina su atsakovo pozicija, jog jo pateikti asmeninės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad šios pinigų sumos buvo panaudotos atsiskaitymui su kitais įmonės darbuotojais, iš jų mokami mokesčiai ir atsiskaitoma su kitais kreditoriais. Todėl aplinkybė, kad pavedime nurodyta „atlyginimai“, tačiau šios lėšos panaudotos atsisakymui su kitais darbuotojais, nesudaro pagrindo teigti, kad 10 000 Eur suma atsakovui pervesta nepagrįstai.
45. Sistemiškai įvertinus byloje pateiktus duomenis apie bendrovės ir atsakovo ginčui aktualiu laikotarpiu atliktas finansines operacijas matyti, kad po ginčijamų mokėjimų faktiškai buvo patenkinti ne atsakovo, o kitų UAB „Askot LT“ kreditorių, su kuriais jos vardu atsiskaitė atsakovas, daugiausiai, jos darbuotojų, piniginiai reikalavimai. Atsakovas teigė, kad tokiu būdu atsiskaitant su UAB „Askot LT“ darbuotojais ir tiekėjais buvo siekiama išvengti papildomų išlaidų, kurių būtų patirta atliekant mokėjimus iš areštuotos sąskaitos, kadangi už kiekvieną mokėjimą iš bendrovės sąskaitos reikėdavo mokėti po 3 Eur. Atsižvelgdama į byloje esančių duomenų visumą, be kita ko, bendrovės ir atsakovo sąskaitų išrašuose pateiktą informaciją apie ginčijamu laikotarpiu šalių vykdytas finansines operacijas, teisėjų kolegija tokią atsakovo poziciją vertina kaip pagrįstą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad su UAB „Askot LT“ kreditoriais atsiskaitantis atsakovas sąmoningai vengtų atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais, nepagrįstai teiktų prioritetą kitų kreditorių reikalavimams ir pan. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovė neturėjo siekio atsiskaityti su atsakovu ir išvengti pareigos vykdyti prievoles kitiems kreditoriams.
46. Teisėjų kolegija, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iš esmės sprendžiant ieškinio reikalavimo dėl 22 338,99 Eur neapskaitytų įmonės lėšų priteisimo iš atsakovo turi būti vertinami būtent paskutinės iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės avanso apyskaitos, o ne ieškovės minimos 2017 m. avanso apyskaitos duomenys. Remiantis į bylą pateikta paskutine UAB „Askot LT“ 2018 m. vasario 28 d. avanso apyskaita nustatyta, kad likutis yra 0 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pas atsakovą yra likusi ir bendrovei negrąžinta 22 338,99 Eur suma neapskaitytų įmonės lėšų.
Dėl vienašalių pinigų išmokėjimo sandorių
47. Ieškovė byloje taip pat įrodinėjo, kad atsakovas privalo atlyginti jai žalą, kurią BUAB „Askot LT“ patyrė atsakovui išmokėjus 6 000 Eur sumą pagal 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 125 G. K. ir 4 470,17 Eur sumą, kuri buvo išmokėta pagal 2018 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 142 R. K.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek 2018 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderis Nr. 142, tiek ir 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 125 yra vienašaliai sandoriai, kuriais remiantis ieškovė byloje įrodinėjo aplinkybes, kad G. K. ir R. K. piniginės lėšos buvo pervestos pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką.
48. Nors ieškovė reiškė byloje abejones dėl UAB „Askot LT“ skolinio įsipareigojimo egzistavimo, tačiau į bylą pateiktas UAB „Askot LT“ 2016 m. liepos mėnesio kasos knygos išrašas patvirtina, kad G. K. 2016 m. liepos 17 d. sumokėjo UAB „Askot LT“ 6 000 Eur sumą. Į bylą atsakovas pateikė 2018 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymus Nr. 332 ir Nr. 333, kuriuose kaip mokėtojas nurodytas R. K., o kaip gavėjas – AB SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant „už automobilį“, bei kuriais buvo pervesta iš viso 4 470,17 Eur suma AB SEB bankui. Byloje nėra ginčo, kad R. K. įvykdė prievolę AB SEB bankui už UAB „Askot LT“ bei atitinkamai tapo jos kreditoriumi su 4 470,17 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
49. Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginama tik žala, susijusi su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad žala pagal jos prigimtį gali būti laikoma skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog konkretaus kreditoriaus reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes pirmiau buvo patenkintas kito kreditoriaus reikalavimas, vadovo atsakomybei CK 2.87 straipsnio pagrindu kilti nelaikytina žala bendrovei, nes bendrovė ir iki neteisėtų veiksmų atlikimo turėjo tokio pat dydžio kreditorinius įsipareigojimus, kaip ir po jų atlikimo, bendras jos įsipareigojimų dydis nekito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017).
51. Pagal kasacinio teismo praktiką, įmonei dėl nemokumo atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 36 punktas).
52. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje pareiškė ieškinį dėl žalos iš atsakovo priteisimo ir nurodytų kasos išlaidų orderių neginčija CK 6.66 straipsnio pagrindu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju UAB „Askot LT“ žalos dėl lėšų išmokėjimo 2018 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderio Nr. 142 pagrindu kreditoriui R. K. (4 470,17 Eur), 2017 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 125 pagrindu kreditorei G. K. (6 000 Eur) nepatyrė. UAB „Askot LT“ ir iki šių pervedimų atlikimo turėjo tokio pat dydžio kreditorinius įsipareigojimus, kaip ir po jų atlikimo, bendras jos įsipareigojimų dydis nekito, dėl ko šioje dalyje priteisti išmokėtų lėšų sumą kaip įmonei padarytą žalą iš atsakovo nėra teisinio pagrindo.
53. Nors ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, iš surinktų įrodymų turėjo pagrindą nustatyti, kad ieškovės nurodyti atsakovo įvykdyti vienašaliai sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), prieštarauja įmonės tikslams bei steigimo dokumentuose nustatytai valdymo organų kompetencijai (CK 1.82 straipsnis), todėl ex officio turėjo tokį ar tokius sandorius pripažinti negaliojančiais, tačiau kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, sudarančių pagrindą ieškovės nurodytus sandorius pripažinti niekiniais teismo iniciatyva. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad minėtais sandoriais buvo patenkinti egzistuojantys UAB „Askot LT“ kreditoriniai įsipareigojimai. Apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad atsakovo kaip įmonės vadovo sudaryti sandoriai laikytini niekiniais ir negaliojančiais, išvardijant CK numatytus pagrindus, kuriais remiantis sandoriai pripažįstami niekiniais, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui turėjo būti akivaizdūs apelianto išvardinti sandorių negaliojimo pagrindai.
Dėl baudos skyrimo
54. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pareiškė prašymą skirti ieškovės nemokumo administratorei 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant atsakovui. Prašymą atsakovas motyvuoja, nesąžiningu administratorės procesiniu elgesiu, melagingų faktų byloje nurodymu, trukdymu teisingai išsiaiškinti bylos aplinkybes.
55. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą.
56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, nemokumo administratorės elgesio nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Įrodymų, kad nemokumo administratorė pateikė teismui melagingus duomenis, trukdė išsiaiškinti ginčo aplinkybes ar nepateikė į bylą ginčo išsprendimui reikšmingų dokumentų, kuriuos atsakovas buvo jai perdavęs, byloje nenustatyta. Duomenų, patvirtinančių, kad šiuo apeliaciniu skundu buvo siekiama kitų (nesąžiningų) tikslų, o ne pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo instancinės kontrolės tvarka, atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, tenkinti atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
58. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
59. Šalims nepateikus bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese patvirtinančių įrodymų, teismas šių bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirsto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.