- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- eI2-8228-872/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Agnė Stankevičienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Rita Balsevičė
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie (duomenys neskelbtini)vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini)valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas L. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: i) panaikinti Migracijos departamento prie (duomenys neskelbtini)vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2026-02-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); ii) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi jam išdavimo; iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovė nurodo šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes 2025-06-30 baigė galioti jam išduota nacionalinė viza. Pareiškėjo atžvilgiu 2026-02-02 buvo priimtas Migracijos departamento Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
2.2. Sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjas 1979-2001 metais tarnavo SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos karinėse struktūrose, dėl ko privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti jos valdžią. Su Sprendimu nesutinka, nes jis yra neteisėtas, nepagrįstas, tinkamai nemotyvuotas, neproporcingas ir neadekvatus, formaliai priimtas pareiškėjo praeityje dirbto darbo fakto pagrindu, nevertinant kitų su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių visumos, todėl šis Sprendimas naikintinas.
2.3. Nors nustatyta, t. y. pačio pareiškėjo nurodyta, kad pareiškėjas tarnavo SSRS, paskui – Rusijos Federacijos karinėse struktūrose, minėto fakto pareiškėjas niekada neslėpė, o pats nurodė jį Migracijos departamentui. Pareiškėjas gimė Lietuvoje, 1975-1979 metais jis mokėsi Vilniaus karinėje elektroelektronikos mokykloje, o vėliau tarnavo SSRS kariuomenėje, kuri tuo metu dėl istorinio konteksto įvykių buvo ne tik Lietuvos, bet ir šiuolaikinės Rusijos teritorijoje. Pareiškėjas po minėtos tarnybos iki 2001 metų dirbo komunalinių paslaugų sferoje ten pat, kol 2006 metais grįžo į Lietuvą, kurioje gyvena iki šiol jau 20 metų.
2.4. Nors ir buvo nustatytas minėtas pareiškėjo tarnybos kariuomenėje faktas, todėl 2023 m. buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, konstatavus, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, 2024 m. jam buvo išduota nacionalinė viza. Šios aplinkybės vertintinos taip, kad atsakovas, išduodamas pareiškėjui vizą D, visgi įvertino ir pripažino, kad pastarasis nebekelia grėsmės valstybės saugumui, antraip viza nebūtų buvusi jam išduota.
2.5. Pareiškėjas gimė ir augo Klaipėdoje. Jo abudu tėvai buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai. Lietuvoje jis baigė mokyklą, taip pat Vilniaus radioelektronikos mokyklą, po kurios pabaigimo buvo nusiųstas tarnauti į Saratovo, paskui Astrachanės sritį. Baigęs tarnybą bei darbą kariuomenėje kaip civilis, nuo 2001 m. deklaruoja savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, 2000-2003 turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, o nuo 2004 iki 2023 m. jis turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurį jam panaikinus, jam buvo išduota nacionalinė viza. Klaipėdoje jis turi nekilnojamojo turto – butą adresu (duomenys neskelbtini), kur jis deklaruoja gyvenamąją vietą bei gyvena. Lietuvoje jis dirba fotografu, nuo 2008 m. iki 2025-12-31 su keliomis pertraukomis vykdė individualią veiklą, mokėjo mokesčius, užsidirbo senatvės pensiją.
2.6. Jis yra organizavęs penkias foto parodas, pats reguliariai publikuoja žurnaluose „Obzor“ ir „Klaipėda“, gauna senatvės pensiją iš socialinio draudimo fondo valdybos, yra kraujo donoras. Rusijoje jis nekilnojamojo turto neturi, artimųjų giminaičių tai pat (ten gyvena tik jo pusseserė), o Rusijoje paskutinį kartą lankėsi 2023 m. ekskursijoje, su buvusiais kolegomis nebendrauja.
2.7. Pareiškėjas aktyviai dalyvauja tiek kultūriniam, tiek visuomeninimai Klaipėdos miesto gyvenime, turi nemažai įvertinimų, padėkų. Visas jo gyvenimas yra Lietuvoje, jis 20 metų buvo jos nuolatinis gyventojas. Lietuvoje yra visų pareiškėjo interesų centras, o Rusijoje jis neturi nei giminių, nei turto, su sutuoktine nebendrauja nuo 2006 m. Todėl Sprendimas atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje yra ne tik nepagrįstas, nemotyvuotas, bet ir neadekvatus ir neproporcingas, nes pernelyg riboja pareiškėjo privatų gyvenimą.
2.8. Nors Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas yra aktyvus socialinių paskyrų naudotojas, kur skelbia įvairius įrašus, leidžiančius vertinti jį kaip palaikantį Rusijos valdžią, pažymi, kad jis, duodamas paaiškinimus atsakovui aiškiai pažymėjo, jog yra prieš Putiną bei jo valdžią. Šie paaiškinimai vertinami nebuvo, nors pareiškėjas aiškiai išreiškė savo poziciją, kaip Rusijos Federacijos valdžios nepalaikančio ir prieš karą nusiteikusio asmens.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat teismo posėdžio metu nurodo, kad:
3.1. Ginčijamame Sprendime Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas 1979–2001 m. tarnavo SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos karinėse struktūrose. Pareiškėjas dėl ilgametės tarnybos SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos karinėse struktūrose privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo veikla socialiniuose tinkluose ir asmeninės pažiūros atliepia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, o tai kartu su tarnyba Rusijos kariuomenėje suponuoja ilgalaikį asmens lojalumą Rusijos Federacijai, kas leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas ir buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis (duomenys neskelbtini)įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP, Įstatymas) 35 str. 1 d. 1 p. (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai).
3.2. Sprendimas priimtas dėl užsieniečio teisinės padėties, todėl šiuo Sprendimu pareiškėjui nėra inkriminuojamos jokios veikos. Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomos priemonės, numatytos Įstatyme, užsieniečio grėsmės vertinimas nagrinėjamu atveju nėra baudžiamojo proceso dalis, bet administracinės procedūros dalis, todėl administracinei procedūrai neturėtų būti taikomos (duomenys neskelbtini)baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pareiškėjo skunde teigiama, jog pareiškėjas neslėpė, kad tarnavo SSRS, paskui – Rusijos Federacijos karinėse struktūrose, tačiau nėra pateikta argumentų, kaip tai, kad pareiškėjas pripažino šį faktą, pašalina grėsmės valstybės saugumui galimybę. Pastebi, kad pareiškėjo karinė tarnyba truko nuo 1979 m. iki 1999 m., pareiškėjas tarnybą pradėjo turėdamas leitenanto laipsnį, vėliau įgijo papulkininkio laipsnį, o išėjęs į pensiją nuo 1999 m. kovo mėn. iki 2001 m. rugsėjo mėn. ir toliau dirbo kariuomenėje, kaip pats nurodo, civiliniu specialistu. Be kita ko, savo darbe pareiškėjas turėjo leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Kodėl Klausimyne nenurodė šios informacijos, pareiškėjas nepaaiškino.
3.3. Nors pareiškėjas nurodo, kad Lietuvoje gyvena jau 20 metų, vien ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia Sprendime konstatuotą faktą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Kaip nurodo ir pats pareiškėjas, 2023 m. pareiškėjui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi, nustačius, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Nors pareiškėjas ir vertina, kad išduodamas nacionalinę vizą 2024 m. Migracijos departamentas pripažino, jog pareiškėjas nebekelia grėsmės valstybės saugumui, toks pareiškėjo vertinimas nėra pagrįstas. Pastebi, kad išduodamas vizą Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo prašyme akcentuotas individualias aplinkybes, kad pareiškėjas neturi kur išvykti.
3.4. Nors skunde ir nurodoma, kas Sprendime nebuvo nurodyta papildomų grėsmės motyvų, pažymėtina, kad Sprendime Migracijos departamentas išsamiai įvertino (duomenys neskelbtini)valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) konstatuotas aplinkybes, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui bei kitas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes ir pateikė išsamų šių aplinkybių vertinimą, todėl sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad aplinkybės dėl pareiškėjo grėsmės nebuvo tinkamai įvertintos, nėra pagrindo. Mano, jog vien tai, kad pareiškėjo netenkina Migracijos departamento ir VSD vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad vertinimas nebuvo atliktas tinkamai, o Sprendimas nemotyvuotas.
3.5. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo vertinami pareiškėjo argumentai, jog jis „bendrauja“ su visais, t. y. ukrainiečiais, žydais ir t.t. – Sprendime aiškiai ir pagrįstai nurodyta, kad asmens atsakymai į kitus Klausimyno dėl papildomos informacijos klausimus (pvz., asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo) bei apklausos metu išsakyti teiginiai, kad jis į politiką nesikiša, nedaro įtakos bei nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo ilgalaikiais buvusiais tarnybos (darbo) santykiais Rusijos kariuomenėje. Priešingai, apklausos metu asmens vengimas išsakyti aiškią poziciją Rusijos vykdomos politikos atžvilgiu, pagrįstai leidžia teigti, kad asmuo slepia tikrąsias savo pažiūras - Klausimyne nurodė, kad nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams ir tai, jog Krymas teisėtai priklauso Ukrainai, tik siekdamas išvengti neigiamų pasekmių – atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi. Tai, kad asmuo ilgą laiką veikė SSRS ir Rusijos Federacijos karinėse struktūrose, turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija, siekė karjeros, pradėjo nuo leitenanto laipsnio ir baigė papulkininkio laipsniu, akivaizdžiai patvirtina jo lojalumą ir patikimumą Rusijos valdžiai. Aplinkybė, kad pareiškėjas tarnybos (darbo) santykius nutraukė 2001 m., taip pat nesudaro pagrindo paneigti asmens galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir savaime nereiškia, kad grėsmė dėl asmens tarnybos (darbo) ryšių yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą.
3.6. Tarp šalių nėra ginčo dėl Migracijos departamento konstatuotų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjo motina O. S., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), buvo (duomenys neskelbtini)pilietė, o pareiškėjo tėvas A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), buvo (duomenys neskelbtini)pilietis. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokęs su T. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri, pareiškėjo teigimu, gyvena Rusijos Federacijoje. Tačiau vien minėti faktai, kad pareiškėjo sutuoktinė, su kuria pareiškėjas, kaip nurodo, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Klaipėdoje, ir kuri gyvena Rusijos Federacijoje , bei tai, kad pareiškėjo tėvai, kurie seniai mirę (prieš daugiau nei 19 ir prieš daugiau nei 25 metus), buvo Lietuvos piliečiai, nesudaro pagrindo Sprendimu konstatuotas aplinkybes, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui vertinti kitaip, nei buvo įvertinta Sprendime.
3.7. Taip pat Migracijos departamentas vertino, jog pareiškėjo gana aktyvi veikla socialiniuose tinkluose, skleidžiamas turinys (nuotraukos, kuriose asmuo dėvi Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos karinę uniformą (su medaliais ir be jų) ar prisisegęs Georgijaus juostą, ar dalijimasis Rusijos naujienų portalų, valstybinių kanalų „Youtube“ ir kitais asmeniniais įrašais, kuriais neigiami Rusijos karo nusikaltimai Bučoje ir kt.), leidžia pagrįstai teigti, kad asmens grėsmė valstybės saugumui yra grindžiama ne tik jo buvusia tarnyba Rusijos Federacijos karinėse struktūrose, jo turimais ryšiais, bet ir jo atliktais veiksmais, baigus tarnauti (dirbti) Rusijos Federacijos kariuomenėje. Taigi, visapusiškai įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, taip pat remiantis neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia pritarti VSD išvadai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
3.8. Be kita ko, Migracijos departamentas įvertino ir tai, jog pareiškėjas gimė Lietuvos Respublikoje ir pastaruosius 20 metų gyvena Lietuvoje, turi nekilnojamojo turto (butą), tačiau Lietuvoje dirbo pakankamai trumpą laiką, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi. Taigi, pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei (duomenys neskelbtini)nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjas ne tik tarnavo SSSR, o vėliau Rusijos Federacijos kariuomenėje, bet ir mokėsi karinėje radioelektronikos mokykloje, taigi, savanoriškai ir kryptingai rinkosi būsimą veiklą;
pastebėtina, kad palaiko ryšius su buvusiais bendramoksliais, pareiškėjo paskyrose yra įkelta nuotraukų iš asmens kelionių 2019 m. Rusijoje, Kaliningrado srityje ir Baltarusijos (Minske), per kurias susitiko su karinės mokyklos išleistuvininkais, 2011 m. – Baltarusijoje (Minske) ir Ukrainoje (Kijeve ir Sevastopolyje), kur susitiko su pavieniais tarnybos ir karinės mokyklos draugais. Taigi, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
3.9. Socialiniuose tinkluose pareiškėjas seka Rusijos valstybinių kanalų („?????? ?????“, „?????? 1“ ir kt.), propagandistų („???????? LIVE“) ir kitus puslapius, kuriuose platinama prorusiška ir Kremliaus režimo naratyvais grįsta informacija. Pareiškėjas dalijosi Rusijos naujienų portalų, valstybinių kanalų „Youtube“ ir kitais asmeniniais įrašais, kuriais neigiami Rusijos karo nusikaltimai Bučoje, rodomas 1939 m. susitarimas tarp Lietuvos ir nacistinės Vokietijos dėl Klaipėdos krašto (su asmens prierašu ir perteikiama mintimi, kad Lietuva šį kraštą pardavė), Kremliaus režimo naratyvais kalbama apie situaciją Ukrainoje, nesėkmingas Vakarų sankcijas, Lenkijos planuojamą Ukrainos padalijimą, taip pat įrašais, kuriais pašiepiami Klaipėdoje susirinkę Ukrainą palaikantys asmenys, piktinamasi dėl sovietų memorialo demontavimo Klaipėdoje. Reikšdamas savo asmeninę nuomonę apie Antrojo pasaulinio karo pradžią, apie tai, kad Lenkija buvo
užpulta tiek Vokietijos, tiek SSRS, pareiškėjas linkęs teisinti ne tik SSRS poziciją, bet ir Ribentropo-
Molotovo paktą. Vertindamas Rusijos agresiją prieš Ukrainą, pareiškėjas dėl karo kaltina JAV ir pačią
Ukrainą. Taigi, viešoje erdvėje pareiškėjo platinama nuomonė skiriasi nuo tos, kurią pareiškėjas deklaravo atsakinėdamas į Klausimyno klausimus, teikiant papildomą informaciją ir sudaro pagrindą
vertinti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:
4.1. Pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas buvo teiktas ir 2023 m. birželio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat buvo konstatuota, kad asmuo dėl savo ilgametės tarnybos SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos karinėse struktūrose kelia grėsmę valstybės saugumui.
4.2. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose – 2024, 2025 metų grėsmių vertinimo ataskaitose: „Kremlius siekia išlaikyti įtaką Lietuvoje, todėl imasi iniciatyvų pristatyti Rusiją kaip patrauklią alternatyvą Lietuvos visuomenei pasirinktai vakarietiškai orientacijai.“ VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios šalies valstybės institucijose. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.
4.3. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir pareiškėjo socialiniuose tinkluose platinamą turinį, kuris akivaizdžiai parodo palaikomus ryšius su buvusiais kolegomis ir pareiškėjo lojalumą Rusijos autoritariniam režimui. Pareiškėjo dalyvavimas rusiškos simbolikos sklaidoje socialiniuose tinkluose, keliant nuotraukas su Rusijos simbolika, sveikinimai Rusijos švenčių proga, reiškiant palankumą Rusijos režimui, objektyviai atitinka priešiškos valstybės propagandos naratyvus. Tokia veikla kelia grėsmę visuomenės informaciniam saugumui ir šie veiksmai vertintini kaip tiesiogiai prieštaraujantys Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Šiuo atveju būtina vadovautis ir praeityje atliktų veiksmų faktiniu vertinimu, ir perspektyviniu požiūriu, t. y. įvertinti galimą grėsmę nacionaliniam saugumui ateityje. Nors didžioji dalis pareiškėjo veiksmų – kelionės į Rusijos Federaciją ar sovietinės simbolikos naudojimas – galėjo būti atlikti dar iki Rusijos Federacijos plataus masto karo pradžios 2022 m., tačiau tokių veiksmų reikšmė negali būti vertinama izoliuotai nuo dabartinio geopolitinio konteksto. Vertinant šiuo metu susiklosčiusią geopolitinę situaciją, galima pagrįstai teigti, kad palankumą Rusijos režimui reiškiantis Pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų veiklai prieš Lietuvos Respubliką.
4.4. Pastebi, kad prie skundo pridėtos padėkos reiškiamos už pareiškėjo suteiktas paslaugas – renginių fiksavimą (fotografavimą, filmavimą) ir viešinimą, ir niekaip nepašalina abejonių dėl pareiškėjo prorusiškų pažiūrų. Pareiškėjo ryšio su Lietuva nepatvirtina ir jo deklaratyvūs teiginiai, kad jis siekia įgyti nuolatinio (duomenys neskelbtini)gyventojo statusą, jog yra išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą A2 lygiu, o priešingai – iki šiol yra Rusijos Federacijos pilietis, gauna pensiją iš Rusijos Federacijos, į ją vyko ir po Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė UTPĮ 40 str. 1 d. 8 p. nustatytu pagrindu (negali būti grąžintas į užsienio valstybę ar išsiųstas iš Lietuvos). Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi grindžia tuo, kad Klaipėdoje gyvena daugiau nei 20 metų, tai vienintelė jo gyvenamoji vieta. Kartu su prašymu pateikė anketą, kurioje nurodė, kad baigė Niujorko fotografijos institutą, yra tarptautinės fotografų asociacijos narys, turintis „Spaudos“ akreditaciją. Per savo karjerą organizavo penkias foto parodas. Pagrindinės asmens kūrybinės veiklos sritys apima gamtą, jūrų peizažus, architektūrą, sporto renginius, kultūrinius įvykius ir kasdieninį miesto gyvenimą. Reguliariai publikuoja žurnaluose „Obzor“ ir „Klaipėda“. Nuolat bendrauja su įvairiomis organizacijomis ir bendruomenėmis (visomis veikiančiomis miesto religinėmis konfesijomis, nacionalinėmis miesto bendruomenėmis, pagyvenusių žmonių asociacija ir kt.). Gauna pensiją iš valstybino socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) pagal amžių. Yra nemokamas kraujo donoras. Neturi skolų valstybinėms institucijoms ir savivaldybių įstaigoms dėl mokesčių ir komunalinių paslaugų. Neturi giminystės ryšių su Rusijos Federacijos piliečiais, gyvena savo bute Klaipėdoje, kuri yra vienintelė gyvenamoji vieta. Taip pat su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė: valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, patvirtinantį, kad gauna senatvės pensiją, fotografo akreditacijos pažymėjimą, donoro pažymėjimą, pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis atstovauja laikraščiui „Obzor“.
Pareiškėjas 2025-06-19 pildydamas Klausimyną ir atsakydamas į klausimą apie darbovietes („Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“), nurodė, „1979.03–1999.03 Karinė tarnyba“, „1999.03–2001.09 civilinis specialistas kariuomenėje“. Atsakydamas į klausimą dėl turimų (turėtų) kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis, asmuo nurodė „Rusijos Federacijos gynybos ministerija, 1975.08–1999.03, karine tarnyba“.
Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti visas su pareiškėjo karine tarnyba Rusijos Federacijoje susijusias aplinkybes, taip pat ryšius su Rusijos Federacija, jo narystes organizacijose ir kitą reikšmingą informaciją, susijusią su pareiškėjo biografijos faktais, 2025-12-16 atliko pareiškėjo nuotolinę apklausą. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad 1975 m. mokėsi karinėje mokykloje, nuo 1979 m. iki 1999 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje, tarnybą pradėjo turėdamas leitenanto laipsnį, vėliau įgijo papulkininkio laipsnį. 1999 m. baigė tarnybą ir išėjo į pensiją. Įsidarbino ten pat kaip „civilinis inžinierius“. Turėjo leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Migracijos departamentas 2025-12-04 gavo įslaptintą VSD 2025-12-03 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD pažymi, kad pareiškėjo grėsmės vertinimas jau buvo pateiktas 2023-06-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo konstatuota, kad pareiškėjas dėl savo ilgametės tarnybos SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos karinėse struktūrose, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, kelia grėsmę valstybės saugumui.
Migracijos departamentas 2026-02-02 Sprendimu, vadovaudamasis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime nurodė, kad asmuo 1979–2001 m. tarnavo SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos karinėse struktūrose. Asmuo dėl ilgametės tarnybos SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos karinėse struktūrose, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Asmens veikla socialiniuose tinkluose ir asmeninės pažiūros atliepia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, o tai kartu su tarnyba Rusijos kariuomenėje suponuoja ilgalaikį asmens lojalumą Rusijos Federacijai, kas leidžia pagrįstai teigti, kad asmuo gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas ir buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skundžia jį teismui.
8. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ĮUTP, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja (duomenys neskelbtini)elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
(duomenys neskelbtini)viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija; iki 2020 m. lapkričio 1 d. – 8 straipsnis) 5 dalies 5 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai) nustatyti imperatyvūs reikalavimai taikytini ir Migracijos departamento priimamiems administraciniams sprendimams migracijos kontrolės srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023).
9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi išaiškinimų, kad: administraciniame sprendime motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008); administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013); esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).
Atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai yra nustatyti ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje, vienas iš jų – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 punktas).
LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti įstatymo nuostatas, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1387-968/2024).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-408-968/2024). Pagal (duomenys neskelbtini)administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remiantis byloje esančiais įrodymais susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.
10. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas 1979–2001 m. tarnavo SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos karinėse struktūrose, vėliau dirbo komunalinių paslaugų skyriaus vadovu (Rusija). Byloje nėra ginčo ir dėl kitų anksčiau minėtų Sprendime aplinkybių, tokių kaip Rusijos – Lietuvos sienos kirtimo, nes pareiškėjas Rusijoje paskutinį kartą lankėsi 2023 m., vyko kartu su pussesere. Taip pat pareiškėjo sutuoktinė gyvena Rusijoje, paskutinį kartą bendravo 2006–2007 m., bendrų vaikų neturi. Į Lietuvą pareiškėjas grįžo vienas 2006–2007 m., iki grįžimo gyveno su sutuoktine tarnybiniame bute. Pareiškėjas skunde teigia, kad sieną kirto, nes vyko į ekskursiją Sankt Peterburge.
11. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
Grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė (duomenys neskelbtini)nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. (duomenys neskelbtini)Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
12. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023;; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje eA-1211-552/2024 ir kt.).
13. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl jo buvusios tarnybos pobūdžio, nurodomų tarnybos pasirinkimą nulėmusių priežasčių, tarnybos santykių pabaigos aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama bei grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Nustatyta, kad pareiškėjas 1975 m. mokėsi karinėje mokykloje, nuo 1979 m. iki 1999 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje, tarnybą pradėjo turėdamas leitenanto laipsnį, vėliau įgijo papulkininkio laipsnį. 1999 m. baigė tarnybą ir išėjo į pensiją. Įsidarbino Rusijos kariuomenėje kaip „civilinis inžinierius“. Turėjo leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Rusijos kariuomenėje dirbo iki 2001 m., vėliau dirbo komunalinių paslaugų skyriaus vadovu (Rusija). Susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, po santuokos vėl išvyko į Rusiją. Tai reiškia, jog pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnybos vietoje ar kitose jėgos struktūrose dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., LVAT 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023; kt.).
14. Pareiškėjo šiuo metu išreikštos pažiūros į geopolitinę situaciją taip pat nesudaro pagrindo paneigti jo nustatytų praeityje ryšių bei egzistavusio lojalumo Rusijos valdžiai, taigi ir iš to išplaukiančio asmens pažeidžiamumo. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo pažeidžiamumas grėsmių valstybei aspektu buvo konstatuotas remiantis byloje nustatytais faktais apie pareiškėjo tarnybą Rusijos kariuomenėje, sienos kirtimu, kurie nėra ginčijami byloje, negali būti vertinama kaip neproporcingos įrodinėjimo naštos perkėlimas pareiškėjui, jo argumentai, kad jam byloje buvo nustatyta pareiga paneigti hipotetinio pobūdžio prielaidas apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui, yra nepagrįsti. Taip pat pareiškėjas nepaneigė nustatytų faktinių aplinkybių apie jo socialiniuose tinkluose platinamą turinį, kuris parodo palaikomus ryšius su buvusiais kolegomis ir pareiškėjo lojalumą Rusijos autoritariniam režimui. Taigi, pareiškėjo dalyvavimas rusiškos simbolikos sklaidoje socialiniuose tinkluose, keliant nuotraukas su Rusijos simbolika, sveikinimai Rusijos švenčių proga, reiškiant palankumą Rusijos režimui, teismo vertinimu, objektyviai atitinka priešiškos valstybės propagandos naratyvus. Atsakovo išvados yra grindžiamos minėtais nustatytais faktais ir individualiu jų vertinimu, nurodant konkrečius tokio vertinimo motyvus, ir tai, kad pareiškėjas su juo nesutinka, savaime nesudaro pagrindo kitokiam vertinimui.
15. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas Sprendime įvertino, jog pareiškėjas savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravo nuo 2001 m. Paskutinė jo gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 2000-03-17 iki 2003-03-01 pareiškėjui buvo išduodamas leidimas laikinai gyventi. Pirmasis leidimas nuolat gyventi asmeniui buvo išduotas 2004-06-17, o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas iki kol Migracijos departamento 2023-06-19 sprendimu šis dokumentas buvo panaikintas, vadovaujantis UTPĮ 54 str. 1 d. 2 p. (leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui). 2024-07-09 pareiškėjui buvo išduota (duomenys neskelbtini)nacionalinė viza, galiojusi iki 2025-06-30.
Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, Sprendime nustatyta, kad asmens motina O. S., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), buvo (duomenys neskelbtini)pilietė. Pareiškėjo tėvas A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), buvo (duomenys neskelbtini)pilietis. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokęs su T. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pareiškėjo teigimu, gyvena Rusijos Federacijoje. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2008-09-24 iki 2015-10-02, nuo 2018-07-17 iki 2020-02-21 ir nuo 2022-05-25 iki 2025-01-31 vykdė individualią veiklą.
16. Taigi, vertinant pareiškėjo argumentus apie jo ekonominius ir šeimos ryšius, pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės, nors ir patvirtina pareiškėjo ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvoje egzistavimą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo socialiniai ryšiai Rusijoje ir tarnybos Rusijos kariuomenėje trukmę, ir santykinai trumpą laikotarpį nuo tarnybos pabaigos, laikytinos neatsveriančios potencialios pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo.
Kaip nurodo ir pats pareiškėjas, 2023 m. pareiškėjui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, nustačius, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Nors pareiškėjas ir vertina, kad išduodamas nacionalinę vizą 2024 m. Migracijos departamentas pripažino, jog pareiškėjas nebekelia grėsmės valstybės saugumui, tačiau toks pareiškėjo vertinimas laikytinas deklaratyviu ir nėra pagrįstas.
17. Teismo vertinimu, prie skundo pridėtos padėkos reiškiamos už pareiškėjo suteiktas paslaugas – renginių fiksavimą (fotografavimą, filmavimą) ir viešinimą, niekaip nepašalina abejonių dėl pareiškėjo atžvilgiu nustatytų faktinių aplinkybių, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo ryšio su Lietuva nepatvirtina ir jo deklaratyvūs teiginiai, kad jis siekia įgyti nuolatinio (duomenys neskelbtini)gyventojo statusą, jog yra išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą A2 lygiu, o priešingai – iki šiol yra Rusijos Federacijos pilietis, gauna pensiją ir iš Rusijos Federacijos, į ją vyko ir po Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą.
17.1. Kadangi asmenys, dirbę darbą priešiškos valstybės institucijose potencialiai gali būti panaudoti priešiškos šalies žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalūs ir patikimi valdžiai asmenys ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas pareiškėjo situaciją individualizuojančias faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, pasikeitusią ir šiuo metu aktualią geopolitinę situaciją, daro išvadą, jog atsakovas, vadovaudamasis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byloje ginčijame Sprendimas tuo aspektu, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Dėl to teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamento ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
18. Ginčijamas Sprendimas iš esmės atitinka ir VAĮ nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento Sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini)administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atmestinas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
19. (duomenys neskelbtini)administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, (duomenys neskelbtini)įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo L. S. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.