- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2-385-955/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00941-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- D. G.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės rūšys
dalyvaujant ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui D. G. dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir atsikirtimai
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno (toliau ir – ieškovas, VSDFV Kauno skyriaus) skyrius kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. G. (toliau ir – atsakovas), ieškovo naudai 4 498,78 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė bei jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad apdraustoji R. J. (dabar J. – S.) nukentėjo 2003 m. rugsėjo 27 d. Prienų rajone, kelio Strielčiai-Pociūnai 4-ame kilometre įvykusio eismo įvykio metu. Dėl šio įvykio Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 19 d. nuosprendžiu kaltu buvo pripažintas atsakovas D. G.. Vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, VSDFV Kauno skyrius, remdamasis nukentėjusio asmens pateiktais invalidumo pažymėjimu bei darbingumo lygio pažymomis, sprendimais 2003-12-30 Nr. 6863, 2005-11-30 Nr. 711, 2007-12-11 Nr. 10.33.PK-30809 ir 2009-11-30 Nr. 10.33.C-37140 R. J. nuo 2003 m. lapkričio 18 d. paskyrė ir moka valstybinę socialinio draudimo invalidumo/netekto darbingumo pensiją. Vadovaudamasis Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsniu bei Transporto išlaidų kompensacijos ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų mokėjimo kompensacijos mokėjimo neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, tvarkos aprašu, VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyrius 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 10.33.C-37143 paskyrė R. J. transporto išlaidų kompensaciją nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2042 m. gruodžio 16 d.
3. Tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi jis nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje kiekvienam žmogui numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Dėl nusikaltimo kaltas atsakovas fondo biudžetui turi atlyginti padarytą turtinę žalą, kuri atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų.
4. Iki 2021 m. rugsėjo 30 d. R. J. – S. išmokėtos išmokos yra priteistos VSDFV Kauno skyriaus naudai iš atsakovo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-100-652-2013, pakeistu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1246-413/2013, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-90/2014, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-13988-454/2016, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12655-528/2019, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-22954-955/2021. VSDFV Kauno skyriui toliau tęsiant invalidumo/netekto darbingumo pensijos bei transporto išlaidų kompensacijos mokėjimą R. J. – S. laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo išmokėta 4 370,28 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensijos išmokų bei 128,50 Eur transporto išlaidų kompensacijų.
Atsiliepimas
5. Atsakovas D. G. su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė bei jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas nubaustas už nusikalstamą veiką, kurios forma – neatsargi, t. y. jo veiksmuose nebuvo jokios tyčinės formos požymių. Nusikalstamos veikos esmė – atsakovas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuokalnėje nesuvaldė automobilio, dėl ko atsitrenkė į medį. Atsakovo vairuojamas automobilis „Renault R l1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas AEA Nr. (duomenys neskelbtini). Šis įvykis buvo pripažintas draudiminiu, ko pasėkoje nukentėjusiajai R. J. buvo išmokėta draudiminė išmoka. Pagal tuo metu galiojusio LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio buvo 30 000,00 Lt (8 688,50 Eur) asmeniui. Kaip nurodė ieškovas, ji buvo išnaudota, todėl ieškovo išmokamos išmokos R. J., regreso tvarka buvo nukreipiamos į atsakovą. Beje, 2004 m. kovo 5 d. LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-2041, buvo pakeistas 11 straipsnis, kuris dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 8 688,50 Eur (30 000 Lt) sumą padidino iki 500 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 Eur dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 Eur dėl žalos turtui. Šiai dienai ši suma siekia net 5 000 000 Eur, t.y. ši suma padidėjusi net iki 575 kartų. Taigi, jeigu atsakovas į esamą situaciją būtų „pakliuvęs“ truputį vėliau, t. y. po 6 mėnesių, tai tokio pobūdžio bylų atsakovo atžvilgiu net nebūtų buvę, nes net neabejotina, kad 500 000 Eur suma dar ilgai nebūtų išnaudota.
6. Atsakovo atžvilgiu jau 10 metų yra reiškiami reikalavimai dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo, ir ši tendencija nesikeis, nes nukentėjusiajai R. J. sprendimas dėl Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo yra nustatytas iki 2042 m. gruodžio 31 d.
7. Atsakovas nekvestionuoja nukentėjusiosios R. J. – S. teisių į išmokas ir/ar ieškovo pareigos mokėti tokio pobūdžio išmokas, tačiau mano, kad pastarojo atžvilgiu turi būti nustatyta aiški ir fiksuota suma, kurią jis privalo sumokėti. Esamas neapibrėžtumas bei ieškovo, kaip subjekto kuriam deleguotos funkcijos apima kurti saugią socialinę aplinką, visiškas atsiribojimas, sukuria didelę disproporciją tarp socialinės naštos fiziniam asmeniui ir valstybės institucijų, kurių tarpe yra ir ieškovas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodo, kad taikant ieškovo ieškinyje nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovo atveju yra taikomas absoliutus formalumas, visiškai nevertinant tokių aplinkybių, kaip kaltės formos, tuo metu galiojusių draudimo sumų ribojimo, visa tai suponuoja, kad atsakovas tampa vieninteliu subjektu faktiškai mokančiu nukentėjusiajai žalą, o valstybė keisdama įstatymus neprisiima jokios socialių išmokų mokėjimo pareigos, nagrinėjamos situacijos kontekste (invalidumo/netekto darbingumo pensijos, transporto išlaidų kompensacijos mokėjimai). Atsakovo manymu, tokiu būdu yra pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnis, toje apimtyje, kad atsakovui tenka per didelė individuali našta, o Lietuvos valdžios institucijos net nesiekia teisingos pusiausvyros tarp visuomenės bendrojo intereso ir Atsakovo pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų. Juo labiau, kad ieškovas yra institucija, kuriai deleguota funkcija apima kurti saugią socialinę aplinką, tačiau nagrinėjamu atveju pastaroji užtikrina tas funkcija tik kaip tarpininkas, t. y. pati neskirdama jokių resursų
9. Atsakovas nurodo, kad jo tikslas yra kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23, 30 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek pagal įstatymus nėra numatytos ribos nukreipti išieškojimą regreso tvarka į asmenį, kuris padarė žalos nusikalstamais veiksmai, esant neatsargios kaltės formai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 19 d. nuosprendžiu atsakovas D. G. pripažintas kaltu dėl 2003 m. rugsėjo 27 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota R. J. - S. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji neteko 75 proc. darbingumo. D. G. vairuojamo automobilio valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio dieną buvo apdrausta AB ,,Lietuvos draudimas“, ši 2010 m. birželio 17 d. raštu patvirtino, kad R. J. – S. išmokėjo Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimo sumą – 30 000 Lt (8 688,60 Eur), bei nurodė, kad visa draudimo suma yra išmokėta, todėl draudimo kompanija neturi pagrindo mokėti draudimo išmokos ir, kadangi žala viršija draudimo sumą, ieškovė gali kreiptis į eismo įvykio kaltininką.
11. Ieškovas R. J. – S., remdamasis darbingumo lygio pažymomis, invalidumo pažymėjimu, savo sprendimais, paskyrė ir moka valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais. Nukentėjusiosios netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į iki to mėnesio, nuo kurio paskirta pensija, įgytą 1,1244 m. trukmės stažą bei metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuojamas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 0,4853. Pagal šiuos stažo ir pajamų duomenis bei 2009 m. lapkričio mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (360 Lt) (104,26 Eur) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (1 488 Lt) (430,95 Eur) apskaičiuota pensija yra 685,17 Lt (198,44 Eur).
12. Taip pat ieškovas, vadovaudamasis Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsniu bei Transporto išlaidų kompensacijos ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų mokėjimo kompensacijos mokėjimo neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, tvarkos aprašu, 2009 m. lapkričio 30 sprendimu Nr. 10.33.C-37143 paskyrė R. J. transporto išlaidų kompensaciją nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2042 m. gruodžio 16 d.
13. Iki 2021 m. rugsėjo 30 d. R. J. – S. išmokėtos išmokos jau yra priteistos ieškovo naudai iš atsakovo. VSDFV Kauno skyrius toliau tęsdamas invalidumo/netekto darbingumo pensijos bei transporto išlaidų kompensacijos mokėjimą R. J. – S. laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo išmokėta 4 370,28 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensijos išmokų bei 128,50 Eur transporto išlaidų kompensacijų.
Dėl prievolės atlyginti žalą
14. Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnis). CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o minimo straipsnio 3 dalis suteikia draudimo išmokas išmokėjusioms socialinio draudimo įstaigoms regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
15. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.
16. Taigi, tais atvejais, kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, šią pensiją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai už sveikatos sužalojimą atsakingas asmuo mokėjo socialinio draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 187 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tokios aplinkybės civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-519/2013, 3K-3-493/2012, 3K-3-378/2009). Neteisėti atsakovo D. G. veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J. – S. paskirta ir mokama netekto darbingumo pensija bei transporto išlaidų kompensacija nustačius visas jų skyrimo sąlygas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą ir Transporto lengvatų įstatymą, įskaitant atitinkamo laipsnio darbingumo netekimą, kurio priežastis – eismo įvykio, už kurį atsakingas atsakovas, metu patirtas sveikatos sužalojimas. Kitų nukentėjusiosios nedarbingumo priežasčių nenustatyta, todėl jai išmokėta netekto darbingumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija CK 6.290 straipsnio prasme laikytinos socialinio draudimo išmokomis, mokamomis sveikatos sužalojimo atveju, o ją išmokėjęs ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą. Remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį.
19. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiosios nedarbingumo priežasčių, jai mokamos netekto darbingumo pensijos paskyrimo ir dydžio pagrįstumo, atsakovas taip pat neginčija fakto, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusios sveikatai, tačiau mano, kad jo atžvilgiu turi būti nustatyta aiški ir fiksuota suma, kurią jis privalo sumokėti. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį ir 6.283 straipsnio 3 dalį žalos atlyginimas gali būti priteistas vienkartine suma, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis turi galimybę padengti visą apskaičiuotą žalos atlyginimą, todėl ieškovo reikalavimas, periodiškai reiškiamas atsakovui, labiau atitinka šio galimybes ir interesus.
20. Taip pat atsakovas nurodo, kad būtų tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23, 30 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek pagal įstatymus nėra numatytos ribos nukreipti išieškojimą regreso tvarka į asmenį, kuris padarė žalos nusikalstamais veiksmai, esant neatsargios kaltės formai. Atsakovo prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą protokoline teismo nutartimi buvo atmestas, išaiškinant atsakovui, kad jis turi teisę pateikti individualų konstitucinį skundą.
21. Teismas pažymi, kad jis neturi pagrindo nesutikti su ieškovo apskaičiuotu ginčo išmokų dydžiu, be to, ir pats atsakovas jo neginčija. Nors CK 6.254 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nagrinėjamu atveju atsakovo turėto draudimo suma viršijo padarytos žalos dydį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta minimali privaloma draudimo suma. Dėl didesnės civilinės atsakomybės draudimo sumos nei nustatyta pirmiau nurodytame įstatyme, atsakovas turėjo galimybę susitarti su draudiku savanoriška draudimo sutartimi. To nepadaręs, atsakovas prisiėmė riziką, kad įvykus autoįvykiui, žalos dalį, viršijančią privalomo draudimo sumą, jis privalės atlyginti asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-916/2015).
22. Taigi, ieškovas, toliau mokėdamas nukentėjusiam asmeniui invalidumo/netekto darbingumo pensiją bei transporto išlaidų kompensaciją, pagrįstai kreipiasi į atsakovą, jog šis regreso tvarka kompensuotų jo patirtas išlaidas. Tai, kad ieškovas tokią teisę turi ir pagrįstai išieško išmokėtas sumas iš atsakovo patvirtina ir įsiteisėję teismų sprendimai civilinėse bylose: Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-100-652-2013, pakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1246-413/2013, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5-90/2014, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-13988-454/2016, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-12655-528/2019, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-22954-955/2021.
23. Teismas, konstatuoja, kad byloje yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.250 straipsniai): nukentėjusioji buvo sužalota dėl atsakovo kaltės (nepriklausomai nuo kaltės formos), dėl sužalojimo patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą; atsakovo veiksmus ir trečiojo asmens R. J. sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Ieškovo patirtos žalos dydį patvirtina jo pateikti dokumentai. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dėl žalos dydžio byloje ginčo nėra, atsakovas su ja sutinka, todėl yra pagrindas priteisti ieškovo prašomą skolą iš atsakovo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
24. Valstybė byloje patyrė 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 101,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo kreipiantis į teismą ieškovas yra atleistas. Ieškovo reikalavimus tenkinus visiškai, minėtos išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 263, 270, 307 straipsniais,
nuspren džia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (įmonės kodas 188677437, buveinė Kaune, A. Mickevičiaus g. 42) 4 498,78 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 78 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) valstybei 107,64 Eur (vieno šimto septynių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas, išaiškinant, jog ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.