Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 24 d. paduotu atsakovo D. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinys dėl žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovo atžvilgiu jau 10 metų reiškiami reikalavimai dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo, ir tai nesikeis, nes nukentėjusiajai sprendimas dėl Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo nustatytas iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas nekvestionuoja nukentėjusiosios teisių į išmokas, ieškovo pareigos mokėti išmokas, tačiau mano, kad jo atžvilgiu turi būti nustatyta fiksuota suma, kurią jis privalo sumokėti. Esamas neapibrėžtumas bei ieškovo, kaip subjekto, kuriam deleguotos funkcijos apima kurti saugią socialinę aplinką, visiškas atsiribojimas, sukuria didelę disproporciją tarp socialinės naštos fiziniam asmeniui ir valstybės institucijų, tarp kurių yra ir ieškovas. Ieškovas užtikrina tas funkcijas tik kaip tarpininkas, pats neskirdamas jokių resursų. Atsakovas nurodo, kad taikant ieškinyje nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovo atveju taikomas absoliutus formalumas, nevertinant tokių aplinkybių, kaip kaltės formos, tuo metu galiojusių draudimo sumų ribojimo, tai suponuoja, kad atsakovas tampa vieninteliu subjektu mokančiu nukentėjusiajai žalą, o valstybė keisdama įstatymus neprisiima socialių išmokų mokėjimo pareigos. Atsakovo manymu, tokiu būdu atsakovui permetama neproporcingai didelė turtinė našta, pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnis, toje apimtyje, kad atsakovui tenka per didelė individuali našta, o Lietuvos valdžios institucijos nesiekia teisingos pusiausvyros tarp visuomenės bendrojo intereso ir atsakovo pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6, AB „Swedbak“ sumokėtą 101 Eur (šimtą vieną Eur) žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.