Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Veronika Šiaulienė, sekretoriaujant Rasai Marcinkonei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. J., atsakovo D. G. atstovui advokato padėjėjui A. P., nedalyvaujant atsakovui D. G., trečiojo asmens UAB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui ir trečiajam asmeniui R. J., išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui D. G., trečiajam asmeniui UAB ,,Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui R. J. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“ į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai.

Trečiasis asmuo R. J. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. G. Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl 2003 m. rugsėjo 27 d. įvykusio autoįvykio, kurio metu buvo sužalota R. J.. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji neteko 75 procentų darbingumo (b. l. 13-15, 27-30). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis D. G. vairuojamo automobilio Renault R11, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio dieną, t. y. 2003-09-27, buvo drausta AB ,,Lietuvos draudimas“ (b. l. 9), kuris 2010-06-17 raštu Nr. 93416/813294 patvirtino, kad R. J. yra išmokęs Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. numatytą draudimo sumą - 30000 Lt. Ieškovas R. J., remdamasis darbingumo lygio pažymomis, invalidumo pažymėjimu, savo sprendimais, paskyrė ir moka valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (b. l. 17-25). Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais. Remiantis paminėta įstatymo nuostata, ieškovas už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2013-08-31 yra išmokėjęs R. J. 23295,78 Lt valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (b. l. 16-21).

CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostata „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“ aiškintina socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų kontekste. Valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime pažymėjo, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

Nukentėjusiajam išmokėtina socialinė netekto darbingumo pensija apskaičiuojama pagal tam tikrus kriterijus (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis), todėl nukentėjusiojo negautos pajamos, kaip viena sudedamųjų žalos (nuostolių) dalių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), visiškai kompensuoja šiuos nuostolius. Ši prezumpcija yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (6.263 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju yra nustatytos visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.250 straipsniai): nukentėjusioji buvo sužalota dėl atsakovo kaltės (nepriklausomai nuo kaltės formos), dėl sužalojimo patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą; atsakovo veiksmus ir trečiojo asmens R. J. sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys, todėl ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajai netekto darbingumo draudimo išmokas, įgijo regreso teisę į šių išmokų susigrąžinimą iš kalto asmens.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu R. J. socialinio draudimo išmokos paskaičiuotos remiantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, t. y. specialiais tokio pobūdžio nuostolius reglamentuojančiais teisės aktais.

Atsakovui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus ieškovo duomenų apie ieškovo socialinio draudimo išmokų pagrįstumą bei teisėtumą, atsižvelgiant į nukentėjusios netekto darbingumo laipsnį ir jo laikotarpį, darytina išvada, kad ieškovo mokama netekto darbingumo pensija neviršija nukentėjusiajai padarytos žalos, kompensacijos dydis nustatytas laikantis specialių tokią veiklą reguliuojančių teisės normų reikalavimų. R. V. socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies bei CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, atsakovui tenka pareiga šias ieškovo išmokas, kaip Fondui padarytą žalą (nuostolius) atlyginti, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistina 23295,78 Lt ieškovui.

Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 83 str. 1 d. 10 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str. – 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, kodas 188677437, kurio buveinė A. M. g. 42, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT30 7300 010002227024, esančią ,,Swedbank“, AB, 23295,78 Lt (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt penkis Lt 78 ct) žalos atlyginimo regreso tvarka už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2013-08-31.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 699,00 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt devynis Lt 00 ct) žyminio mokesčio ir 42,00 Lt (keturiasdešimt du Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.