- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-200-940/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00639-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lakeside palace“
- Atsakovas
- A. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „EDS invest 5“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4985-466/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lakeside palace“ ieškinį atsakovui A. M. dėl naudojimosi sklypu valymo įrenginiams nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė N. L., uždaroji akcinė bendrovė „EDS invest 5“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lakeside palace“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti servituto teisę priešgaisrinei (priešgaisrinis tvenkinys) ir inžinerinei (valymo įrenginio vamzdynas) infrastruktūrai (viešpataujantis daiktas) stovėti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) šiuo metu priklausančiame A. M.. Savo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui bet kokiu būdu perleisti jam priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ieškovei priklausančia inžinerine bei priešgaisrine infrastruktūra, taip pat ir vykdyti bet kokį išieškojimą iš minėto turto.
2. Nurodė, kad ieškovė įsigijo kaimo turizmo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurios valymo įrenginių vamzdynas yra išsidėstęs kaimyniniame atsakovui A. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas); taip pat sodybos priešgaisrinis tvenkinys yra iš dalies atsakovui priklausančiame Žemės sklype.
3. Pažymėjo, kad, antstolė šiuo metu vykdo išieškojimą, nukreiptą į minėtą atsakovo Žemės sklypą, ir gali bet kuriuo metu inicijuoti Žemės sklypo pardavimą iš varžytynių bei parduoti atsakovui priklausantį Žemės sklypą tretiesiems asmenims su ieškovei priklausančia svarbia inžinerine infrasktūra. Žemės sklypą įsigijus naujam pirkėjui, kuriam apie tai nebuvo žinoma, situacija dar labiau pasunkėtų. Reikėtų pirmiausia tinkamai teisiškai įforminti ieškovės inžinerinės infrastruktūros buvimą atsakovo Žemės sklype ir tik po to skelbti šio Žemės sklypo pardavimą iš varžytynių.
4. Tvirtino, kad, atsižvelgiant į parduodamo 50 arų Žemės sklypo vertę, varžytynių sustabdymas iki bus tinkamai išspręsta susidariusi faktinė situacija, tikrai nepadarytų žalos kreditoriams. Tačiau apsaugotų nuo kur kas didesnės žalos ir pavojaus, kuris gali atsirasti priešgaisrinei ir valymo inžinerinių įrenginių infrastruktūrai patekus į trečiųjų asmenų rankas. Ypač atsižvelgiant į tai, kad priešgaisrinis tvenkinys yra skirtas viešosios paskirties objekto apsaugai, o valymo įrengimai yra aplinkos apsaugos zonoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovės UAB „Lakeside palace“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo viešajame registre padaryti įrašą, draudžiantį atsakovui A. M. perleisti nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso kaimo turizmo kompleksas – 0,75 ha dydžio žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kompleksas pastatų (trys pastatai) su visais inžineriniais statiniais ir priklausiniais: vandens gręžiniu, valymo įrenginiais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės kaimo turizmo komplekso valymo įrenginių vamzdynas yra išsidėstęs kaimyniniame atsakovui A. M. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ieškovei priklausančios kaimo turizmo sodybos priešgaisrinis tvenkinys yra iš dalies atsakovui priklausančiame žemės sklype. Atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) yra taikomas antstolės N. L. areštas galimai siekiant išieškojimą nukreiptą į atsakovo A. M. žemės sklypą, kuris randasi ieškovės kaimo turizmo sodybos teritorijoje ir kuriame yra itin svarbi ieškovės įsigyto kaimo turizmo komplekso inžinerinė bei gaisro apsauginė infrastruktūra, tai yra priešgaisrinis tvenkinys, valymo įrenginių dalis.
7. Teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.
8. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, kuriais grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, nustatęs, kad atsakovas yra Žemės sklypo, kurio teritorijoje išsidėstę ieškovei priklausantys inžineriniai statiniai su priklausiniais (vandens gręžiniu, valymo įrenginiais), savininkas, kuris gali savo nuožiūra turtą naudoti, valdyti bei juo disponuoti, taip pat įvertinęs tai, jog antstolė N. L. gali bet kada inicijuoti atsakovui A. M. priklausančio Žemės sklypo pardavimą iš varžytynių ir Žemės sklypas būtų parduodamas kartu su ieškovei priklausančia svarbia inžinerine infrastruktūra, kuri šiuo metu nėra teisiškai tinkamai įforminta dėl buvimo atsakovo Žemės sklype, sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomu. Teismas vertino, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrins teisinės ir (ar) faktinės padėties stabilumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS invest 5“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4985-466/2025, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir atmesti ieškovės UAB „Lakeside palace“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslams ir paskirčiai bei ja taikyti apribojimai nepagrįstai varžo UAB „EDS invest 5“ teises ir pažeidžia jos, kaip hipotekos kreditorės, teisėtus interesus.
Šalies argumentai
11. Apeliantės teigimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y., kad: (1) ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; (2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
12. Apeliantės manymu, byloje nebuvo pagrįstas (pateisintas) poreikis dėl Žemės sklypo perleidimo ribojimo, kuris akivaizdžiai niekaip nebuvo susietas su byloje pareikštais reikalavimais (nustatyti servituto teisę). Pažymi, jog byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais ir faktiškai negali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo. Tarp ieškinio ir būsimo teismo sprendimo bei byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra tiesioginio ryšio. Apeliantės vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pobūdis neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir tokia priemonė pernelyg nutolusi nuo būsimo teismo sprendimo net ir tuo atveju, jeigu ieškovės reikalavimai būtų patenkinti.
13. Pažymi, jog ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kodėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovei teismo procesinio sprendimo (servituto teisės nustatymas) įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Byloje nėra nei vieno objektyvaus duomens/įrodymo apie atsakovo ar trečiųjų asmenų nesąžiningumą, neteisėtus ketinimus imtis bet kokių priemonių, dėl kurių ieškovės ieškiniu ginamas tariamai pažeistas interesas būtų neapgintas.
14. Nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 2 dalimi, pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad servitutas yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktą ir galioja naujiems daikto įgijėjams. Todėl aplinkybė, kad Žemės sklypas galbūt bus perleistas kitam savininkui, neįtakos ieškovės galimybių siekti nustatyti servitutą šioje civilinėje byloje.
15. Tvirtina, jog antstolės N. L. kontoroje yra vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. birželio 13 d. nutartis Nr. I-823V/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. M. ir subsidiaraus skolininko atsakovo. Žemės sklypas yra įkeistas hipotekos kreditorės UAB „EDS invest 5“ naudai. Po skundžiamos nutarties priėmimo antstolės N. L. paskelbtos Žemės sklypo varžytynės buvo atšauktos. Apeliantės vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo jos teises ir interesus dėl įkeisto turto – Žemės sklypo pardavimo, skolos atgavimo. Laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu pritaikyti draudimai riboja apeliantės įsiteisėjusių, neginčijamų ir vykdytinų reikalavimo teisių patenkinimą, yra neproporcingi.
Šalies argumentai
16. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 6 dalimi, numatyta teisėjo pareiga, priėmus pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, pranešti apie tai viešo registro tvarkytojui, taigi išviešina faktą visiems suinteresuotiems asmenims apie bylos dėl servituto inicijavimą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra akivaizdžiai neproporcingas ir net netikslingas.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „EDS invest 5“ atskirąjį skundą ieškovė UAB „Lakeside palace“ prašo atskirąjį skundą atmesti.
18. Nurodo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra absoliučiai pagrįstas ir tenkintinas, o ne tik tikėtinas. Pažymi, kad ieškovė prašo nustatyti servitutą jau esantiems valymo įrenginiams su infrastruktūra ir jau esamam priešgaisriniam tvenkiniui, kurie yra būtini eksploatuoti prieš 16 metų pilnai pastatytai ieškovės kaimo turizmo sodybai. Visas kompleksas buvo iš karto statytas ant dviejų sklypų ir įkeistas bankui už paskolą vienu įkeitimu. Tik dėl nežinomų priežasčių visas kaimo turizmo kompleksas buvo pradėtas pardavinėti ir parduotas atskirai. Visos minėtos inžinerinės infrastruktūros perkelti nėra jokios galimybės. Atkreipia dėmesį, kad ir UAB „EDS invest 5“ savo atsiliepime į ieškinį palieka jį spręsti teismo nuožiūra ir neprašo jo atmesti.
Šalies argumentai
19. Ieškovės vertinimu, apeliantės prašymas leisti parduoti Žemės sklypą tretiesiems asmenis kartu su inžinerine infrastruktūra be jokių servitutų ir tik tada šį Žemės sklypą įsigijusiems tretiesiems asmenims pranešti, kad jie įsigijo Žemės sklypą su valymo įrenginių infrastruktūra ir priešgaisriniu tvenkiniu ir jau su jais toliau spręsti klausimą dėl servituto nustatymo, yra prieštaraujantis protingumo principams. Ieškovės manymu, sąžiningi įgijėjai, kurie bus įsigiję tokį Žemės sklypą iš varžytynių, kuriose nebuvo ir nėra užsiminta apie ieškovės inžinerinę infrastruktūrą jame, turės pagrįstą teisę tam prieštarauti.
20. Tvirtina, jog teismo sprendimu patvirtintas servitutas inžineriniai infrastruktūrai būti taip, kaip ji yra pastatyta, užtikrinant ieškovės įsigyto kaimo turizmo komplekso saugų funkcionavimą tiek priešgaisrine, tiek aplinkosaugine prasme, turės priverstinai vykdytino teismo sprendimo galią.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „EDS invest 5“ atskirąjį skundą atsakovas A. M. prašo atskirąjį skundą atmesti.
22. Nurodo, kad ieškovės ieškinys dėl servituto nustatymo atsakovo Žemės sklype esančiai infrastruktūrai yra pagrįstas. Šis servitutas turėjo ir privalėjo būti nustatytas tik pastačius sodybą 2008-2009 metais, tačiau prasidėjus įvairiems teisminiams procesams tas nebuvo padaryta.
23. Pažymi, kad ieškovės sodybos valymo įrenginiai pastatyti labiausiai atitraukiant juos nuo ežero ir nuvedant juos į atsakovo Žemės sklypą prie kelio vienintelėje įmanomoje vietoje, kadangi kitoje vietoje valymo įrenginių statyti nebuvo nei teorinės nei praktinės galimybės, nes tarp įrenginių centro ir klėties yra geriamo vandens gręžinys su apsaugine zona, o kitoje vietoje trukdė ežero artumas dėl aplinkosauginių reikalavimų. Priešgaisrinis tvenkinys pagal reikalavimus įrengtas šalia centrinės ir vienintelės objekte didelės galios katilinės, esančios įrenginių centro pusėje šalia priešgaisrinio tvenkinio. Taigi, niekaip kitaip užtikrinti priešgaisrinę saugą bei higieninius aplinkosauginius reikalavimus nebuvo galimybės. Atsakovo tvirtinimu, UAB „EDS invest 5“ nesutinka su servituto nustatymu atsakovo Žemės sklype.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės UAB „Lakeside palace“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
26. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (apeliantė) UAB „EDS invest 5“ kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomą įrodymą – antstolės N. L. 2025 m. sausio 20 d. Patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo Nr. S-25-62-2809.
27. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
28. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
29. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į CPK 314 straipsnyje numatytus naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimus, nenustačius pakankamo pateikto naujo įrodymo sąsajumo ir pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, trečiojo asmens pateiktas naujas įrodymas nepriimamas ir nevertinamas kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
30. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui bet kokiu būdu perleisti jam priklausantį Žemės sklypą su ieškovei priklausančia inžinerine bei priešgaisrine infrastruktūra, taip pat ir vykdyti bet kokį išieškojimą iš minėto turto. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas, atsižvelgęs į tai, jog antstolė gali bet kada inicijuoti atsakovui priklausančio Žemės sklypo pardavimą iš varžytynių ir Žemės sklypas būtų parduodamas kartu su ieškovei priklausančia svarbia inžinerine infrastruktūra, kuri šiuo metu nėra teisiškai tinkamai įforminta dėl buvimo atsakovo Žemės sklype, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
31. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų; (2) laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais ir faktiškai negali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo; (3) atsižvelgiant į tai, jog servitutas yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktą ir galioja naujiems daikto įgijėjams, todėl Žemės sklypo galimas perleidimas neįtakos ieškovės galimybių siekti servituto nustatymo; (4) laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo apeliantės, kaip hipotekos kreditorės, teises ir teisėtus interesus; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas ir netikslingas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, turi pagrindo iš dalies sutikti su šiais apeliantės argumentais.
32. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
33. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).
34. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
35. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka, be kita ko, ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo sąlygos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai įvardijo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas ar ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra negalimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą apie preliminarų ieškinio pagrįstumą.
36. Tačiau, pažymėtina, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).
37. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog antstolė N. L. gali bet kada inicijuoti atsakovui A. M. priklausančio Žemės sklypo pardavimą iš varžytynių ir Žemės sklypas būtų parduodamas kartu su ieškovei priklausančia svarbia inžinerine infrastruktūra, kuri šiuo metu nėra teisiškai tinkamai įforminta dėl buvimo atsakovo Žemės sklype, sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomu. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais ir faktiškai negali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo; be to, atsižvelgus į tai, kad servitutas yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktą ir galioja naujiems daikto įgijėjams, galimas Žemės sklypo perleidimas kitam savininkui neįtakos ieškovės galimybių siekti nustatyti servitutą šioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir aktualia teismų praktika, turi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
39. Pažymėtina, kad vertinant, ar pagrįstai buvo nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas ar įvykdymo pasunkėjimo egzistavimas, visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais.
40. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklę, pagal kurią teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų materialiųjų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo ar nėra pareikšti.
41. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso kaimo turizmo sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovės kaimo turizmo sodybos valymo įrenginių vamzdynas yra išsidėstęs kaimyniniame atsakovui A. M. priklausančiame Žemės sklype; taip pat ieškovei priklausančios kaimo turizmo sodybos priešgaisrinis tvenkinys yra iš dalies atsakovui priklausančiame Žemės sklype. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti servituto teisę priešgaisrinei (priešgaisrinis tvenkinys) ir inžinerinei (valymo įrenginio vamzdynas) infrastruktūrai (viešpataujantis daiktas) stovėti atsakovui priklausančiame Žemės sklype.
42. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka (CK 4.111 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad servitutas yra daiktinė teisė ir seka paskui daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011).
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į ieškovės ieškiniu reiškiamą reikalavimą dėl servituto atsakovo Žemės sklype nustatymo, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, numatančiu, jog, pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka, t. y. žemės sklypo savininko pasikeitimas neturi įtakos servituto egzistavimui, spręstina, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrins būsimo teismo sprendimo, jo patenkinimo atveju, vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad servitutas yra daiktinė teisė, susijusi daiktu, ir, šį daiktą perleidžiant, servitutas seka paskui jį bei galioja naujiems daikto įgijėjams, todėl aplinkybė, kad atsakovui priklausantis Žemės sklypas gali būti perleistas kitam savininkui, neįtakos ieškovės galimybių siekti nustatyti servitutą šioje civilinėje byloje, kaip pagrįstai nurodė apeliantė.
44. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl, neturint byloje duomenų apie keliamą grėsmę teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų neproporcingą trečiojo asmens (atsakovo kreditoriaus) teisių suvaržymą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl jų taikyti nėra pagrindo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, remiantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.
46. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinį, CPK 137 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka nepranešė valstybės įmonei Registrų centrui apie teisme priimtą ieškinį dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas šalinti nustatytą procesinės teisės normos pažeidimą, valstybės įmonei Registrų centrui, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, išsiunčiant nutarties kopiją atlikti žymai apie civilinės bylos Nr. e2-4985-466/2025 pagal ieškovės UAB „Lakeside palace“ ieškinį atsakovui A. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė N. L., UAB „EDS invest 5“, dėl daiktinių teisių (servituto) nustatymo žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), iškėlimą ir nagrinėjimą. Tokiu būdu informacija apie šios civilinės bylos iškėlimą bus išviešinta ir ši aplinkybė bus žinoma tretiesiems asmenims siekiantiems šį turtą įsigyti nuosavybės teise (CPK 137 straipsnio 6 dalis).
47. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir bylos aplinkybėms netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
48. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Lakeside palace“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui, atlikti žymai apie Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. sausio 15 d. iškeltą civilinę bylą Nr. e2-4985-466/2025 pagal ieškovės UAB „Lakeside palace“ ieškinį atsakovui A. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė N. L., UAB „EDS invest 5“, dėl daiktinių teisių (servituto) nustatymo žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).