Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-12-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-30146-994/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-19
Bylos Nr.
e2YT-30146-994/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Pareiškėjas
D. Š.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K., D. K.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K. ir D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja D. Š. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po mamos A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

1.1. Pareiškime nurodo, kad pareiškėja yra A. K. (duomenys neskelbtini). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) A. K. mirė būdama (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis D. K.. Santuokoje gimė du vaikai, t. y. pareiškėja ir A. K.. Po palikėjos mirties atsirado palikimas, kurį sudaro piniginės lėšos, esančios Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 16 – ame notarų biure buvo patvirtintas palikėjos A. K. oficialusis testamentas, kuriuo ji jai priklausančias pinigines lėšas grynais ir / ar esančias visose jos vardu atidarytose sąskaitose visuose Lietuvos Respublikos bankuose, įskaitant pašalpas, pensiją, kompensacijas bei kitas išmokas paliko savo dukrai pareiškėjai. Testamentas yra galiojantis. Dėl palikimo priėmimo pateikiant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu įpėdiniai nesikreipė. Nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiam sutuoktiniui neišduotas. Nėra žinomų teisminių procesų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar juridinę reiskšmę turinčių faktų nustatymo.

1.2. Pareiškėja yra palikėjos testamentinė ir įstatyminė įpėdinė. Kadangi įstatyme nustatytu terminu pastaroji palikimo nepriėmė pateikdama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, faktiškai palikimą priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatytu palikimo priėmimo būdu. Pareiškėja negali paveldėti palikimą sudarančio turto – lėšų banko sąskaitoje, po motinos mirties, kol neišspręstas palikimo priėmimo klausimas. Todėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu reikalingas teismo sprendimas, kuriuo būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po motinos A. K. mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja neturi galimybės kita tvarka gauti jai reikalingų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

1.3. Paveldimą turtą, kuriam išduotinas paveldėjimo teisės liudijimas sudaro piniginės lėšos AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo ar kito registruotino turto palikėja neturėjo. 2023 m. liepos 26 d. palikėja buvo suteikusi savo dukrai pareiškėjai visa apimantį įgaliojimą kuriuo suteikė teisę atstovauti palikėją visuose Lietuvos Respublikos bankuose, jos vardu atidaryti bei kokios paskirties sąskaitas, valdyti, tvarkyti, disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir t.t. Pareiškėjai buvo perduota banko kortelė su prisijungimo kodais. Tokiu būdu, dar palikėjai esant gyvai, pareiškėja buvo jos lėšų valdytoja ir tvarkytoja. Lėšos buvo naudojamos palikėjos interesais iki pastarosios mirties. Pareiškėja organizavo mamos laidotuves. Žinodama, kad lėšos bankų sąskaitose, testamentu paskirtos pareiškėjai, naudojo jas kaip savas ir po mamos mirties. 2023 m. gruodžio 9 d. iš palikėjos A. K. vardu atidarytos sąskaitos AB Swedbanke Nr. (duomenys neskelbtini) atliko keletą pervedimų į savo sąskaitą AB SEB banke. Mirus sąskaitos turėtojui ir nustojus galioti įgaliojimui bankas apribojo pareiškėjos galimybę disponuoti lėšomis. Tai reiškia, kad toliau disponuoti, palikimą sudarančiu turtu aktyviais veiksmais pareiškėja negalėjo.

1.4. Pareiškėjos tėvai – A. ir D. K. nuo 1980 m. gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sūnus A., (duomenys neskelbtini) – pareiškėja. Visa šeima gyveno minėtame bute – vaikai lankė mokyklą tėvai dirbo. Apie 1990 m. tėvai pradėjo gyventi skyrium, tėvas išsikėlė gyventi kitur. Prasidėjus privatizacijos procesui, (duomenys neskelbtini) butas buvo išpirktas iš valstybės. Butas tapo pareiškėjos ir palikėjos nuosavybe. (duomenys neskelbtini) pareiškėja ištekėjo, bute apsigyveno ir jos sutuoktinis, gimė vaikai ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos brolis A. tuo metu jau gyveno (duomenys neskelbtini). Ilgainiui butas (duomenys neskelbtini) didelei šeimai tapo ankštas. Nutarta butą parduoti ir pirkti naują. 2015 m. spalio 12 d. panaudojant lėšas už parduotą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tame tarpe ir mamos gautus pinigus, pareiškėjos vardu buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini), kuriame ir apsigyveno palikėja ir pareiškėja su šeima. Į butą buvo perkelti dar mamos pirkti baldai iš parduoto buto, drabužiai, namų apyvokos reikmenys, knygos, nuotraukos, meno kūriniai ir kt. Abi šeimos bendrai naudojosi visais jame buvusiais įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis. Pareiškėjos mama turėjo atskirą kambarį, kuriame buvo laikomi jau jos asmeniniai daiktai. Po motinos mirties pareiškėja perėmė mamos asmeninius daiktus, meno kūrinius, disponavo jais savo nuožiūra traktuodama, kad tai mamos palikimas. Tokiu būdu, pareiškėja priėmė mamos palikimą žinodama, kad yra ir lėšos banko sąskaitoje. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymoje nurodoma, kad A. K. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. iki mirties gyveno pareiškėjai priklausančiame bute. Kito gyvenamojo būsto palikėja neturėjo. Todėl natūralu, kad pareiškėja gyvenusi su mama tame pačiame bute palikimą šiuo atveju, visus asmeninius mirusiosios daiktus po jos mirties priėmė faktiniu turto valdymu.

1.5. Kadangi įstatyme nustatytu terminu pareiškėja palikimo nepriėmė pateikdama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, faktiškai palikimą priėmė CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatytu palikimo priėmimo būdu – naudojo palikimą sudarančias lėšas, tvarkė ir perėmė palikėjos asmeninius daiktus. Tarp mamos ir dukters buvo stiprus abipusis dvasinis ryšys, siejęs jas iki pat mamos mirties. Finansiniai klausimai buvo sprendžiami kartu taip pat (kartu perkamas, parduodamas turtas). Palikėja patikėjo pareiškėjai savo santaupas banko sąskaitose (sudarė įgaliojimą), sudarė testamentą, kurio turinys pareiškėjai buvo žinomas. Lėšas palikėjos sąskaitoje laikydama savomis (mamos palikimu), jomis pasinaudojo mamos laidotuvėms apmokėti (joks asmuo dėl to pretenzijų nereiškia). Tokiu būdu pareiškėja išreiškė savo valią palikimą po mamos mirties priimti. Tai, kad pareiškėja neįformino savo paveldėjimo teisių po motinos mirties, nepanaikina jos teisės į mirusiosios turtą, nustačius palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad iki 2024 m. spalio 22 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei ir nėra pradėjusi palikimo priėmimo procedūros. Todėl pateikto pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra, remiantis į bylą pateiktais (ir surinktais) įrodymais. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuoti asmenys A. K. ir D. K. pateikė teismui bendrą atsiliepimą į pareiškimą. Prašo pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodo, kad į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir mirusiosios palikimo priimti nepageidauja.

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjos A. K. (duomenys neskelbtini) (žr. gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. 2023 m. gruodžio 8 d. medicinibį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). A. K. mirė būdama santuokoje, sutuoktinis D. K.. Santuokoje gimė du vaikai, t. y. pareiškėja ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (žr. 2024 m. rugpjūčio 9 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)).

6. Po palikėjos mirties atsirado palikimas, kurį sudaro piniginės lėšos, esančios Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir palikėjos asmeniniai daiktai (žr. 2017 m. gruodžio 6 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus). Palikėja A. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 16 – asis notarų biuras, kuriuo jai nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas grynais ir / ar esančias visose jos vardu atidarytose sąskaitose, taip pat ir terminuotų indėlių sąskaitose, visose Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka registruotuose ir veikiančiuose bankuose / kredito įstaigose ir / ar jų filialuose, įskaitant jai priklausančias pensijas, pašalpas, kompensacijas ir kitas išmokas palieka pareiškėjai (žr. 2023 m. liepos 26 d. testamentą). Testamentų registro išrašo duomenimis nėra įregistruotų palikėjos A. K. palikimo priėmimo faktų (žr. 2024 m. rugpjūčio 14 d. Testamentų registro išrašą).

7. Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja po motinos A. K. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Vis dėlto, kaip teigia pareiškėja, ji palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. pareiškėja po palikėjos mirties naudojo palikimą sudarančias lėšas kaip savas, iš paveldėtų piniginių lėšų mokėjo už palikėjos laidotuves, taip pat dalį piniginių lėšų persivedė į savo sąskaitą, be kita ko tvarkė ir perėmė palikėjos likusius asmeninius daiktus.

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turtintį faktą

8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

9. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.

10. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 27 punktas).

11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas).

12. Aptariamu atveju vertinant ar palikėja priėmė mirusios mamos palikimą, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Minėta, kad po palikėjo mirties liko palikėjai priklausiusios piniginės lėšos Swedbank AB banko sąskaitoje, taip pat palikėjos asmeniniai daiktai. Pareiškėja kaip rūpinimąsi palikėjos turtu nurodo, kad dar palikėjai esant gyvai, ji buvo jos lėšų valdytoja ir tvarkytoja pagal įgaliojimą; po palikėjos mirties, pareiškėja naudojo pinigines lėšas kaip savas ir žinodama, kad lėšos bankų sąskaitose, testamentu paliktos jai, atliko ne vieną pervedimą į savo sąskaitą AB SEB banke. Pareiškėja rūpinimąsi palikėjos asmeniniais daiktais grindžia tuo, kad su palikėja iki pat jos mirties gyveno kartu viename bute; po palikėjos mirties visais palikėjos likusiais asmeniniais daiktais, meno kūriniais, disponavo ir jais rūpinosi savo nuožiūra traktuodama, kad tai palikėjos palikimas. Kiti bylos dalyviai neprieštaravimo pareiškėjos reikalavimui ir nurodomoms aplinkybėms.

13. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

14. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pareiškėjos paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėja rūpinosi mirusios mamos palikimu, jį tvarkė ir prižiūrėjo kaip savą turtą, aktyviai įgyvendino palikimo priėmimo teises, todėl priėmė mirusios mamos palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti turtą.

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusios motinos A. K. turtą pagal testamentą (CK 5.28 staripsnio 1 dalis, 5.15 straipsnis, 5.19 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po motinos A. K. mirties faktinio valdymo būdu priėmė jos palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip testamentinei įpėdinei po motinos A. K. mirties.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos A. K. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį visą palikimą pagal testamentą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti nuo palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė