Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-52-1097/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-05
Bylos Nr.: e2-52-1097/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01245-2025-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Topologistika“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Laitus“, uždarajai akcinei bendrovei „Vision seven“

Kategorijos

3.1.18.1.1.2Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui

Civilinė byla Nr. e2-52-1097/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01245-2025-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topologistika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topologistika“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Laitus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vision seven“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – N. S., akcinė bendrovė „Artea bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Z13 projektai”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Topologistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Laitus“ ir UAB „Vision seven“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovių sudarytą 2025 m. balandžio 18 d. akcijų pasirašymo sutartį, kaip sudarytą pažeidžiant UAB „Laitus“ veiklos tikslus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio 1 dalis), taikyti restituciją ir grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo.

2. Ieškovė nurodė, kad ji yra UAB „Laitus“ akcininkė. UAB „Laitus“ steigimo ir veiklos vykdymo tikslas buvo ir yra pelno siekimas išvystant bei realizuojant pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Vilniuje, Žygimantų g. 13. Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 11 d. sužinojo, kad atsakovės 2025 m. balandžio 18 d. sudarė akcijų pasirašymo sutartį, kuria: 1) UAB „Vision seven“ padidintas įstatinis kapitalas išleidžiant 1 619 000 paprastųjų vardinių nematerialiųjų 1 Eur vertės UAB „Vision seven“ akcijų; 2) UAB „Laitus“ akcijų emisijos kaina apmokama 93811/221675 dalimis pastato (1 619 000 Eur vertės), kurį UAB „Laitus“ perleidžia UAB „Vision seven“. Ieškovės teigimu, pastato perleidimas pažeidė ieškovės teises gauti pelną ir ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklos tikslus, todėl sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ir taikoma restitucija. Šiuo metu nuosavybės teisė į pastatą yra perleista UAB „Z13 projektai“, todėl, jei būtų spręsta, kad nėra galimybės taikyti restituciją natūra grąžinant pastatą UAB „Laitus“ nuosavybėn, ieškovė prašė taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – grąžinant UAB „Laitus“ nuosavybėn pastato vertę, buvusią sutarties sudarymo metu.

3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovių UAB „Laitus“ ir UAB „Vision seven“ kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovėms. Ieškovės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja grėsmė būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Būtina išsaugoti esamą padėtį bylos nagrinėjimo metu, o, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus teismo sprendimo atveju restitucija (pastato arba jo ekvivalento pinigais grąžinimas UAB „Laitus“) iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomas, nes restitucijos ekvivalentas pinigine verte yra didelis – 1 619 000 Eur. Didelė ieškinio reikalavimo suma padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką. Be to, viena iš atsakovių UAB „Vision seven“ realiai nevykdo jokios veiklos, yra įsteigta tik 2025 m. kovo 21 d., nėra galimybės įsitikinti jos finansine būkle ir, tikėtina, ji turi tik tiek lėšų, kiek yra gauta pardavus pastatą. Atsakovei šias lėšas panaudojus apyvartinėje veikloje arba išsimokėjus dividendų pavidalu juridinio asmens dalyviams, nebeliks objektyvių galimybių įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą ir ieškovę grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Atsakovės veikė nesąžiningai, nes ginčo sutartis turi būti vertinama ne kaip pavienis ir nuo kitų atsakovių ir su jomis susijusių asmenų per juridinių asmenų valdymo organus atsietas veiksmas, tačiau kaip iš eilės veiksmų sudėliota schema, kurios finale sudaryta sutartis ir pasiektas materialusis rezultatas – pastatas galutinai perimtas ir ieškovė neteko bet kokios galimybės per jos turimas UAB „Laitus“ akcijas daryti poveikį pastatui ar gauti iš jo realizavimo gautiną pelną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovės UAB „Topologistika“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Teismas argumentavo, kad ieškovės prašymas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis ji grindžia ieškinio reikalavimą. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl ginčo sutarties sudarymo tikslo, sutarties prieštaravimo atsakovės UAB „Laitus“ veiklos tikslams, atsakovių ir su jomis susijusių asmenų nesąžiningų veiksmų sudarant sutartį yra bylos nagrinėjimo dalykas, dėl šių aplinkybių pagrįstumo bus pasisakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovės veikia nesąžiningai, turi realų ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, siekdamos išvengti galimai ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.

6. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog vien tai, kad atsakovė UAB „Vision seven“ faktiškai nevykdo ūkinės veiklos ir jos turtas apsiriboja iš pastato pardavimo gautomis lėšomis, įvertinus itin didelę ieškinio sumą, savaime patvirtina realią grėsmę, jog šios lėšos gali būti iššvaistytos ar išmokėtos dividendų forma. Kaip nurodė pati ieškovė, ieškinio suma savaime nėra pakankama aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB ,,Topologistika“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovių UAB „Laitus“ ir UAB „Vision seven“ kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovėms ir esančias pas atsakoves. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovių nesąžiningumas neįrodytas. Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovių sistemingai atliktų veiksmų, siekiant vienintelio tikslo – pastato nuosavybės perėmimo iš UAB „Laitus“, galiausiai jį parduodant UAB „Z13 projektai“ bei tokiu būdu pasidalinant gautą pelną. Ginčijama akcijų pasirašymo sutartis yra viena iš sudedamoji dalių schemos, sukonstruotos taip, kad pastatas būtų perleistas galutinei įgijėjai UAB „Z13 projektai“. Visi pastato perleidimo sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų. Nebuvo įvertintos UAB „Vision seven“ įsteigimo aplinkybės, kurios rodo, kad ji įsteigta formaliai veikti kaip tarpininkė perimant pastatą ir negeneruoja jokių kitų pajamų, išskyrus už pastatą gautas lėšas. Pastatas buvo perleistas ne rinkos verte. Ginčo sutartis nebuvo tik verslo sandoris, sudarytas siekiant pelno. Esant šioms aplinkybėms, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė UAB ,,Vision seven“, gavusi sumokėtą kainą už pastatą, šiuos pinigus perleis, siekdama jas apsaugoti nuo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje.

7.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovių veiksmų visuma patvirtina jų nesąžiningumą. Ieškinyje, tiek motyvuojamojoje dalyje, tiek dalyje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išsamiai nurodyta visa atsakovių nesąžiningų veiksmų visuma, kuri pagrindžia tiek ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tiek kartu ir būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas šių aplinkybių nepagrįstai neįvertino. Siekiant iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo užtikrinti status quo (esamą padėtį), t. y. nesant domenų apie jokį kitą UAB „Vision seven“ kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, būtina įtvirtinti šią būklę tam, kad atsakovių turtinė padėtis nepablogėtų – turtas nebūtų perleistas, nes tai lemtų teismo sprendimo įvykdymo negalimumą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime atsakovės UAB „Vision seven“ ir UAB „Laitus“ prašo nustatyti atskirojo skundo trūkumą ir įpareigoti ieškovę sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą; atskirojo skundo trūkumų nepašalinus, palikti skundą nenagrinėtu; atskirojo skundo trūkumus pašalinus, atmesti atskirąjį skundą, palikti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Su atskiruoju skundu nepateikti duomenys, kad ieškovė už jį sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį.

8.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios įrodytų, jog atsakovės veikė nesąžiningai. Ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro ieškinio pagrindą ir bylos iš esmės nagrinėjimo dalyką, todėl negali būti išnagrinėtos ir išspręstos sprendžiant dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad atsakovės galėtų siekti išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo, t. y. dėl to turi realų ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, ieškovė nenurodė ir tai patvirtinančių duomenų nepateikė.

8.3. Atsakovė UAB „Laitus“ privalėjo perleisti savo nuosavybės teises į pastatą, kad galėtų iki 2025 m. spalio 1 d. sumokėti AB Šiaulių bankui (dabar – bankas „Artea“) 443 499,91 Eur skolą. Atsakovės veikė taip, kad būtų padengtas kreditas bankui ir maksimalizuota gautina suma iš pastato pardavimo.

8.4. Nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad vien tai, jog atsakovė UAB „Vision seven“ faktiškai nevykdo ūkinės veiklos ir jos turtas apsiriboja iš pastato pardavimo gautomis lėšomis, įvertinus itin didelę ieškinio sumą, savaime patvirtina realią grėsmę, kad šios lėšos gali būti iššvaistytos ar išmokėtos dividendų forma. Ieškovės teiginiai dėl pastato perleidimo susijusiems asmenims nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. UAB „Laitus“ priklauso 99,08 proc. UAB „Vision seven“ akcijų, taigi, ji turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl to, ką toliau daryti su turtu, gautu iš pastato perleidimo. Ieškovė turi atitinkamą UAB „Laitus“ akcijų dalį ir visas jai įstatymu suteiktas akcininko teises. Ieškovės teiginiai, kad iš jos buvo atimta kažkokia pelno dalis, yra nepagrįsti; ieškovė nepaaiškino, kokiu būdu neteko ar gali netekti „teisių į gauto pelno dalį“.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovių turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Atsakovės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašydamos nustatyti terminą jo trūkumams šalinti, nurodo, kad už skundą nėra sumokėtas žyminis mokestis. Šie atsakovių teiginiai neatitinka realybės, nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir elektroninės bylos kortelės matyti, kad prie pateikto atskirojo skundo sukurta 57 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo užduotis (identifikacinis numeris ZO88884) yra įvykdyta, t. y. žyminis mokestis už atskirąjį skundą sumokėtas ir byloje įskaitytas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12. Atsakovės UAB „Laitus“ ir UAB „Vision seven“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: paskolos sutartį, UAB „Laitus“ prašymą MB „Kvasas“ grąžinti paskolą, UAB „Laitus“ prašymą UAB „PSV Centras“ grąžinti paskolą, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2261-656/2025, UAB „Laitus“ prašymą I. P. grąžinti 5 800 Eur skolą, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15322-867/2025; ir prašo juos prijungti prie bylos.

13. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti ir nepriima pateiktų įrodymų, kurie neturi reikšmės bylos įrodinėjimo dalykui (CPK 180, 302 straipsniai).

14. Nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinęs atsakovių apeliacinės instancijos teismui pateiktus ir prašomus prijungti papildomus duomenis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pateikti įrodymai būtų susiję su apeliacine tvarka sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pritaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti duomenys stokoja sąsajumo su nagrinėjamu klausimu, atsakovių apeliacinės instancijos teisme pateiktus ir prašomus priimti papildomus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti (CPK 180, 302 straipsniai). Jei atsakovės manytų, kad šie duomenys yra reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės, joms neužkirstas kelias juos teikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą.

Dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (ne)buvimo

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios dvi aplinkybės – preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022). Pareiga pagrįsti nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla prašymą pareiškiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021).

16. Nagrinėjamu atveju, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, tačiau sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovių turto arešto, dėl atsakovių galimo nesąžiningumo kiltų grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu ieškinys būtų patenkintas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Grįsdama atskirąjį skundą, ieškovė argumentuoja, kad teismas neišsamiai bei netinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovių nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliantės teigimu, jos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad būtina užtikrinti situacijos status quo, kad atsakovių turtinė padėtis nepablogėtų, t. y. turtas nebūtų perleistas, kas lemtų teismo sprendimo įvykdymo negalimumą. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo argumentus ir atskirojo skundo teiginius, apeliacinės instancijos teismas su apeliantės vertinimu ir argumentais nesutinka.

17. Aktualioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo bei aiškinimo praktikoje išaiškinta ir pažymėta, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas (pvz. arešto taikymas) (piniginių ieškinio reikalavimų atveju) nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, yra skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019), kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui toje byloje galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

18. Civilinėje teisėje galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip procesinio instituto, itin varžančio asmens teises, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo ir jų patenkinimo, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui toje byloje galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010; 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011). Ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo prieš kitą šalį ir, atitinkamai, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas, aplinkybės, kuriomis reikalavimai grindžiami, priklauso nuo paties pareiškėjo valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010; 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011).

19. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, o atsakovo atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tam ir tiek, kad būtent būtų apsunkintas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje, jei ieškinys būtų patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-330/2022; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1155-1120/2022).

20. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nesuponuoja . Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-97-790/2020; 2023 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-105-464/2023).

21. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių institutas (atitinkamai ir turto arešto taikymas) nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi; nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar ne, vien ši aplinkybė savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nesudaro. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertinamas atsakovo galimas nesąžiningumas, kaip ieškiniu ginčijamo sandorio neteisėtumo pagrindas, nes tokio pobūdžio klausimai sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, atsakovo nesąžiningumas vertinamas tiriant, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo įrodė, kad atsakovas ėmėsi nesąžiningų priemonių būtent siekdamas išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

22. Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, apeliantės argumentai ir nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovių sistemingai atliktų nesąžiningų veiksmų visumos siekiant perimti nuosavybės teisę į pastatą iš UAB „Laitus“, jį parduodant UAB „Z13 projektai“ bei tokiu būdu pasidalinant gautą pelną, t. y., kad 2025 m. balandžio 18 d. akcijų pasirašymo sutartis yra viena iš sudedamųjų dalių schemos, sukonstruotos taip, kad pastatas būtų perleistas galutiniam įgijėjui UAB „Z13 projektai“, visi pastato perleidimo sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų, kad UAB „Vision seven“ įsteigimo aplinkybės rodo, jog ji negeneruoja jokių kitų pajamų, išskyrus už pastatą gautas lėšas, kad pastatas buvo perleistas ne rinkos verte, atmestini, nes, kaip minėta, tokio pobūdžio argumentai sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant klausimą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ne)buvimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad šios aplinkybės gali būti reikšmingos bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, vertinant ginčo sutarties (ne)teisėtumą, tačiau šioje bylos stadijoje jos nepatvirtina, kad atsakovės gali būtent šiuo metu ar ateityje imtis veiksmų, jog išvengtų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo – sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, įvykdymo, t. y., kad atsakovė UAB „Laitus“ imtųsi veiksmų perleisti turimas akcijas, o atsakovė UAB „Vision seven“ – pabloginti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tam ir tiek, kad negalėtų įvykdyti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo.

23. Kaip nurodyta pirmiau, laikinųjų apsaugos priemonių institutas (atitinkamai ir turto arešto taikymas) nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, taigi, ieškovės argumentas, kad, nesant domenų apie kitą UAB „Vision seven“ kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, būtina įtvirtinti šią būklę tam, jog atsakovių turtinė padėtis nepablogėtų, atmestinas, kaip nesudarantis pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

24. Ieškovės nurodyta apeliacinio teismo praktika, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, jog būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus konkrečiam turtui, lemia poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu, ir tokia priemonė laikoma nesukeliančia didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma, yra suformuota bylose, kuriose reiškiami reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-346-912/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-516/2023). Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprašė taikyti arešto konkrečiam ginčo objektu esančiam turtui (turto objektui). Taigi, neįrodytas ir poreikis užtikrinti tam tikro konkretaus turtinio objekto nuosavybės teisių esamą padėtį, o pirmiau nurodyta teismų praktika vertintina kaip neaktuali, suformuota kitokiose faktinėse situacijose.

25. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog ieškovė nepagrindė atsakovių nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ir neįrodė galimos grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nenustačius šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir pritaikė aktualias civilinio proceso normas ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovių turto arešto, pagrįstai atmetė (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo spręsti kitaip. Nenustačius pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Latvelė