Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė E. N. sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta visiškai Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda – 68 MGL, tai yra 3 400 Eur, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 68 MGL, tai yra 3 400 Eur, dydžio bauda.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

E. N. įpareigotas per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 2, 5 dalimis, 73 straipsniu, E. N. skirtos baudžiamojo poveikio priemones: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant AB ,,Regitra“; išieškoti automobilio ,,Fiat 500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 800 Eur.

E. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki įsiteisės nuosprendis paliktos galioti, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintinos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. N. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. apie 13.03 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,FIAT 500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iki kol ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)d., 13.31 val. nustatytas 2,91 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019).

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

10. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

11. Apylinkės teismas realią laisvės atėmimo bausmę E. N. skyrė, įvertinęs, kad E. N. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nesilaiko įstatymų ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Teismas atsižvelgė, už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas E. N. jau buvo skirta bauda, laisvės apribojimo bausmė bei laisvės atėmimo bausmė, tačiau net pastaroji jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo ir jis padarė naują analogišką nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms dėl realios laisvės atėmimo bausmės taikymo E. N. tikslingumo, nesutinka, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai neįvertino nuteistojo asmenybės ar veikos padarymo aplinkybių.

12. Kaip minėta, E. N. nuteistas už transporto priemonės vairavimą, būnant apsvaigus nuo alkoholio, iš (duomenys neskelbtini) d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad jam nustatytas 2,91 promilių neblaivumas. Tuo tarpu įstatymas laiko pavojinga ir nustato baudžiamąją atsakomybę jau nuo 1,51 promilės neblaivumo (BK 281¹ str. 1 d.), taigi, nuteistasis, vairuodamas transporto priemonę tokios būklės, kėlė itin didelę grėsmę eismo saugumui, tiek kitiems kelių eismo dalyviams, tiek sau pačiam. Teismas teisingai konstatavo, kad nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo pradžios momento, apeliantui neabejotinai buvo žinoma, kad jis neturi teisę vairuoti kelių eismo transporto priemonę suteikiančio dokumento – vairuotojo pažymėjimo, suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, o vairavimas tokioje būklėje pažeidžia kelių eismo taisyklių draudimus, taigi, veikė tiesiogine tyčia.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę. Bylos duomenimis E. N. vykdo individualią veiklą (VSDFV 2025 m. rugsėjo 18 d. duomenys). Kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai laikyta jo prisipažinimas kaltu ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių neegzistuoja. Tačiau nustatyta, kad E. N. teisiamas 8 kartą, o už analogišką veiką – KET pažeidimą teisiamas jau antrą kartą. Tai rodo, kad įvykdyta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o teisingai vertinta nuteistojo pasirinkto elgesio modeliu. Jokių išvadų nuteistasis nepadarė, už ankstesnes veikas skirtos bausmės jo nuo naujų nusikalstamų darymo nesulaikė. Be to, nustatyta, kad jis nėra sumokėjęs Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, nusikalto, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, skirtos baudos taip pat nėra sumokėtos. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šios aplinkybės yra reikšmingos ne tik parenkant skirtiną bausmę, tačiau ir BK 75 straipsnio taikymo tikslingumui.

14. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į įstatymo saugomas vertybes ir valstybės taikomas poveikio priemones. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra pagrindo E. N. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir būdui keisti, dėl to ateityje nuteistasis gali ir toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitokius nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas šiuo atveju atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

15. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, keisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 7 d. pažyma Nr. APD-2025-12534 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl E. N. teiktos antrinės teisinės pagalbos, kurias sudaro 166,67 Eur (2 t., b.l. 25-27).

17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021).

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistojo skundas yra atmestas, atsižvelgus, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, nuteistajam skirta realaus laisvės atėmimo bausmė, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo E. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.