Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-10-10 · Civilinė byla Nr. e2-1192-467/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-10Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
e2-1192-467/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01494-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Destra“
Atsakovas
M. Ž.
Advokatai
Vykintas Bulotas, Džiuginta Balčiūnė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-l 192-467/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01494-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.2. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m, spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Džiugintai Balčiūnei,atsakovo atstovui advokatui Vykintui Bulotai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Destra“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėtos komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo bei naudojimosi ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas UAB „Destra“ 2015 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Ž., kurį 2015 m. lapkričio 6 d. patikslinęs, prašo: uždrausti atsakovui naudoti, perduoti, skelbti ieškovo informaciją, kuri yra ieškovo komercinė paslaptis, t, y. informaciją apie ieškovo klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, ieškovo įdirbį, sudaromų/sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, bendroves pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, o teismo sprendimo nevykdymo atveju paskirti atsakovui 10 000 EUR baudą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 50 205,42 EUR žalą (nuostolių), 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ieškinyje ir jo patikslinimuose nurodo, kad nuo 2014-04-09 iki 2015-02-20 atsakovas M. Ž. dirbo pas ieškovą vadybininko pareigose. Atsakovas tiesiogiai dirbo su ieškovo klientais, žinojo ieškovo komercines paslaptis (informaciją apie klientus), Atsakovas dar 2015-01-19 pradėjo vykdyti individualią veiklą - pardavinėti identiškas prekes, kokias pardavinėja ieškovas, ir pardavinėti būtent ieškovo klientams, o prekes pirkti taip pat iš ieškovo tiekėjų. Atsakovo veikimas toje pačioje rinkoje leido jam pasinaudoti ieškovo komercine paslaptimi, konfidencialia informacija. Pasinaudodamas šia ieškovo informacija, atsakovas perviliojo/vilioja ieškovo klientus, pardavinėja prekes žemesnėmis kainomis, nei parduoda ieškovas, tokiu būdu darydamas ieškovui didelę žalą (ieškovas visai neteko dalies užsakymų iš klientų arba gauna mažiau užsakymų, arba prekes turi parduoti žemesnėmis kainomis nei anksčiau).Ieškovas pažymi, kad konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties apsaugai jis yra ėmęsis priemonių - informacija apie klientus ir visi su jais susiję duomenys buvo saugomi slaptažodžiu apsaugotame aplanke darbo kompiuteriuose, duomenis galėjo pasiekti tik UAB „Destra“ atsakingi darbuotojai (vadybininkai, vadovas). Be to atsakovas įgijo teorinės ir praktinės patirties ir gebėjimus tobulino ieškovo organizuojamuose mokymuose, o būtent: 2014-08-03 -2014-08-31 mokymuose dėl pardavimų proceso optimizavimo.Ieškovas ir atsakovas yra konkurentai, kadangi atsakovas yra laikomas ūkio subjektu LR Konkurencijos įstatymo prasme, nes vykdo individualią veiklą, pardavinėja tas pačias prekes - dekoratyvinę skaldą, gludintus akmenis ir pan. Atsakovas pardavinėja ieškovo prekes, teikia ieškovo parengtus komercinius pasiūlymus, kaip savo pasiūlymus, ieškovo klientams, kas matyti iš pateiktų elektroninių laiškų, o būtent: MB „Kėdainių akmenukas“, Gardenstones pi. - F.H.U. Wektor Miroslaw Brych, GraniRa, UAB. Iš 2015-10-21, 2015-07-07, 2015-06-30, 2015-08- 03 ei. laiškų matyti, kad atsakovas vilioja ieškovo klientus, naudojasi ieškovo tiekėjų paslaugomis neteisėtai, be ieškovo sutikimo.Atsakovas M. Ž. atliko aktyvius neteisėtus veiksmus - siūlė bendradarbiauti ieškovo klientams ir siuntė jiems ieškovo komercinius pasiūlymus (kaip savo), skatindamas nutraukti bendradarbiavimą su ieškovu ir prekes pirkti iš atsakovo, ką patvirtina pateikti ei. laiškai 2015-09-14 MB „Kėdainių akmenukas“, 2015-09-12 UAB "Akmens uola" ir pan. Ieškovo klientai, atsakovui nutraukus darbo santykius su ieškovu, netrukus pradėjo dirbti su atsakovu. Dalis klientų, net tik nurodyti ieškinyje, ieškovą informavo, kad ieškovo siūlomos prekės yra per brangios. Iš atsakovo išrašų iš „Swedbank“, AB sąskaitų, PVM sąskaitų-faktūrų, gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo matyti, kad ieškovo klientai iš atsakovo prekes (akmenis) pirko žemiau nurodytu intensyvumu ir nurodytomis kainomis: UAB „Labradoras“ iš viso pirko už 4 224,48 EUR, UAB “D. Varec” - už 561,25 EUR, UAB „Verslo stimulas“ - už 3 889,35 EUR, UAB „Akmens sala“ - už 802 EUR, F. M. įm. - už 1 080 EUR, IĮ „Žinoda“ - už 3 289,59 EUR UAB “Vilkmena” - už 136 EURAtsakovo M. Ž. turima informacija apie ieškovo klientus, tiekėją, kainodarą leido atsakovui įeiti į rinką, pasinaudojant ieškovo įdirbiu šioje srityje ir tokiomis sąlygomis, su kuriomis ieškovas nepajėgus konkuruoti - atsakovas siūlo mažesnes kainas, geresnes sąlygas (prekių pristatymą nemokamai), parduoda prekes, neapskaitydamas jų ir neišrašydamas tinkamų buhalterinių dokumentų, be pridėtinės vertės mokesčio (nors yra PVM mokėtojas), tokiu būdu nesąžiningai viliodamas ieškovo klientus ir darydamas didelę neigiamą įtaką ieškovo finansinei bei konkurencinei padėčiai - ieškovas netenka dalies savo pajamų.Ieškovas iki atsakovo M. Ž. neteisėtų veiksmų atlikimo per 2014 metų laikotarpį iš klientų gavo 41 200,18 EUR pajamų. M. Ž. pradėjus atlikti neteisėtus veiksmus, ieškovo pajamos iš klientų 2015 metų laikotarpiu krito iki 4 557,84 EUR. Ieškovas 2014 metais vidutiniškai per mėnesį iš klientų gaudavo 4 577,80 EUR pajamų, t.y. per mėnesį gaudavo tiek pajamų, kiek gavo per visus praėjusius 2015 metų mėnesius kartu sudėjus. Ieškovas prarado rinkos dalį - visai neteko užsakymų iš dalies klientų, taip pat buvo priverstas prekes parduoti žymiai pigiau, mažinti kainas, todėl ieškovas negavo 45 817,92 EUR pajamų.Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad jo patirti nuostoliai pasireiškia per negautų pajamų dydį. Ieškovas iki atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo per 2014 metų laikotarpį iš klientų gavo 15 991,53 EUR pajamų. M. Ž. pradėjus atlikti neteisėtus veiksmus, ieškovo pajamos iš klientų 2015 metų laikotarpiu krito iki 4 509,20 EUR. Ieškovas 2014 metais (kol atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų - 9 mėnesių laikotarpiu) vidutiniškai per mėnesį iŠ klientų gaudavo 1 776,84 EUR pajamų, o, atsakovui atlikus ir vis dar atliekant neteisėtus veiksmus, ieškovas vidutiniškai per mėnesį iš savo klientų tegauna 450,92 EUR. Taigi ieškovas prarado rinkos dalį - visai neteko užsakymų iš dalies klientų, taip pat buvo priverstas prekes parduoti žymiai pigiau, mažinti kainas, todėl iš viso negavo 15 911,04 EUR pajamų.Ieškovo negautos pajamos atitinka visus tris kriterijus, t. y. pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, remiantis kokybiškai teikiamomis paslaugomis, nesant klientų nusiskundimų, netrikdant jokiam ekonominiam nuosmukiui ar kitoms aplinkybėms, kurios galėjo sutrukdyti gauti ir vykdyti užsakymus iš klientų, tačiau ieškovas pajamų negavo dėl to, kad atsakovas atliko aukščiau nurodytus neteisėtus veiksmus ir perviliojo ieškovo klientus. Tai, kad ieškovo klientai teikia užsakymus ir prekes perka iŠ atsakovo, patvirtina ieškovo teiginius, kad klientams prekių reikėjo ir reikia, ir, jei atsakovas nebūtų perviliojęs ieškovo klientų, jie toliau prekes būtų pirkę iš ieškovo.Be to atsakovas M. Ž., dirbdamas pas ieškovą, pardavė savo broliui A. Ž. ieškovo prekes už gerokai mažesnę kainą, nei įprastai ieškovas parduodavo savo klientams (žr. sąskaitą-faktūrą Nr. DĖS 1207), o būtent: pardavė 19 500 kg prekių už 0,282 EUR kainą, nors turėjo būti parduota už 0,507 EUR kainą. Tokiu būdu ieškovas patyrė 4 387,50 EUR žalą. Pažymėtina, kad tas pačias prekes atsakovas šiuo metu mažesne kaina pardavinėja ieškovo klientams. Taigi atsakovas iŠ neteisėtų veiksmų gavo turtinę naudą, kuri taip pat pripažintina ieškovo nuostoliais.Ieškovo teigimu, patikslinto ieškinio pateikimo dienai pagal iš atsakovo išreikalautus duomenis, matyti, kad atsakovo neteisėtai gauta nauda sudaro 13 982,67 EUR, t.y. pajamos, gautos iš perviliotų ieškovo klientų pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir išrašus iš banko sąskaitų. Tačiau iš pateiktų duomenų visiškai neaišku, kokie pirkėjai pavadinti „privačiais pirkėjais“ ir kokiu pagrindu atsakovas jiems parduoda prekes, nerašydamas PVM sąskaitų-faktūrų. Dėl to ieškovas mano, kad visiškai pagrįstai galima tikėtis, kad pirkėjai, nurodyti, kaip „privatūs pirkėjai", taip pat yra jo klientai.Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad jo patirtus nuostolius pagal naujai gautus duomenis ir teikiamus įrodymus sudaro 34 281,21 EUR, tačiau, atsižvelgiant į papildomai prašomus išreikalauti duomenis (ieškovas prašė išreikalauti pirminius buhalterinius dokumentus, nurodytus atsakovo teiktame Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale), pradinio ieškinio reikalavimai dėl 50 205,42 EUR sumos nėra keičiami.Atsakovas M. Ž. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas ir juo labiau atsakovui nebuvo numatyta ir mokama jokia kompensacija už nekonkuravimą. Už atsakovo atliekamą darbą pagal darbo sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovui mokėti tik minimalų darbo užmokestį, todėl draudimas konkuruoti atsakovui netaikomas. Be to vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veika.Tik iš pareikšto ieškinio atsakovui tapo žinoma, kad ieškovas parduodamą produkciją galimai įsigyja iš F.H.U, Wektor Miroslaw Brych (Gardenstones pi). Produkcijos įsigijimo kainos ir sąlygos atsakovui, eiliniam įmonės vadybininkui, nebuvo žinomi. Taip pat atsakovui nebuvo žinoma ieškovo parduodamų prekių savikaina, taikoma kainodara, nes produkcijos kainas nustatinėjo įmonės vadovybė (atsakovas dirbo ieškovo padalinyje Vilniuje, pagrindinė ieškovo būstinė buvo Kaune). Atsakovas sutarčių nei su tiekėjais, nei su pirkėjais nesudarinėjo. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kad tokios sutartys tarp ieškovo ir kitų subjektų apskritai būtų buvusios sudarytos.Atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokią informaciją ieškovas laikė savo komercine paslaptimi, kadangi, jam dirbant pas ieškovą, komercinių paslapčių sąrašas nebuvo sudarytas, atsakovas su tokiu sąrašu ir ieškovo tariamomis komercinėmis paslaptimis nebuvo supažindintas.Informacija, kurią ieškovas tik ieškinyje įvardija konfidencialia, negali būti laikoma ieškovo komercine paslaptimi CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme, nes tokia informacija nėra slapta. Pavyzdžiui, ieškinyje „klientais“ įvardijami asmenys (MB „Kėdainių akmenukas“, UAB „Granira“, UAB „Labradoras“ ir kt.) yra viešai vykdantys veiklą, besiskelbiantys ir besireklamuojantys viešoje erdvėje asmenys. Šie subjektai viešoje erdvėje skelbia tiek savo veiklos sritis, tiek kontaktinius asmenis bei kitus duomenis. Šie subjektai taip pat yra lengvai prieinami/randami visiems rinkos dalyviams - sugrupuotus subjektų sąrašus pateikia netgi viešos intemetinės paieškos programos.Atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodo ir ieškovo produkcijos asortimento siuntimas elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Tai, jog atsakovas šiais adresais galimai siuntė savo produkcijos asortimentą, jokiu būdu neparodo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Veikimas galimai toje pačioje rinkoje, įvairių marketingo priemonių naudojimas bei rinkos dalyvių informavimas apie produkciją negali būti laikomas neteisėtu.Ieškovas reikalauja priteisti visas jo tariamai negautas pajamas, o ne sumas, kuriomis būtų pagerėjusi jo finansinė padėtis (grynąjį pelną). Todėl toks ieškovo reikalavimas yra ydingas, neatitinkantis nei įstatymo reikalavimų, nei kasacinės instancijos teismo formuluojamų teisės normų aiškinimo taisyklių. Ieškovas su ieškiniu nepateikia jokių įrodymų, kad jis neabejotinai būtų gavęs atitinkamo dydžio pajamas iš ieškinyje nurodytų subjektų (nepateikė su „klientais“ sudarytų sutarčių, įrodymų, kad jis apskritai yra pardavęs prekių ieškinyje nurodytiems subjektams ir gavęs apmokėjimą už jas).Kitiems tariamiems „klientams“ (PD studija, UAB „Tostą“, UAB „Akmens darbai“, UAB „Ožiaragis“, UAB D.Varec, F. M. paminklų gamyba, V.M., UAB „Akmens uola“ ir kt) ieškovas yra galimai atlikęs tik pavienius pardavimus. Pavieniai pardavimai rodo, kad ieškovas negalėjo tikėtis gauti pajamų iš šių asmenų ateityje. Taigi ieškovas, siekdamas prisiteisti negautas pajamas, neįrodo esminės aplinkybės - tikėtinumo gauti atitinkamas lėšas ateityje. Be to ieškovo paskaičiavimai nepagrįsti įrodymais, neteisingi aritmetiškai, tad nėra aišku, kaip ieškovas nustatė ir apskaičiavo žalą.Dėl žalos, tariamai patirtos dėl prekių pardavimo žemesne kaina atsakovo broliui, atsakovas nurodo, kad, dirbdamas pas ieškovą, jis nenustatinėjo parduodamų prekių kainos. Prekių kainą, taip pat ir šio konkretaus pardavimo atveju, nustatė pats ieškovas. Apie minėtą prekių pardavimą ir visas jo aplinkybes ieškovui buvo žinoma, pardavimo sąlygos ieškovą tenkino. Pretenzijų ieškovas atsakovui nereiškė. Jei parduodamų prekių kaina nebūtų tenkinusi ieškovo, jis būtų galėjęs prekių neparduoti, taip pat prekių neišduoti iš prekių sandėlio. Be to ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad prekių kaina šiuo konkrečiu atveju turėjo būti 0,507 EUR. Kita vertus, jei šiuo konkrečiu pardavimu iš tiesų ieškovui būtų buvusi padaryta žala, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, turėtų būti vadovaujamasi Darbo kodekso nuostatomis, kur 254 straipsnyje yra numatytos darbuotojo atsakomybės ribos. Pagal šią teisės normą darbuotojo atsakomybė yra ribota jo trijų mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu.Atsakovas pažymi, kad vienas iš negauto grynojo pelno dydžio apskaičiavimo metodų yra iš pažeidėjo gautų pajamų atimant turėtas išlaidas (objektyvusis metodas). Nesant galimybės apskaičiuoti negautas pajamas objektyviuoju metodu, naudojamas subjektyvusis metodas - negautas grynasis pelnas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp nukentėjusiojo pelno, gauto iki teisės pažeidimo padarymo, ir atitinkamu laikotarpiu po jo. Šiuo gi atveju ieškovas sumuoja abiem metodais apskaičiuotus tariamus nuostolius, o toks nuostolių skaičiavimo būdas nėra galimas, nes leistų ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo atžvilgiu bei pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.Atsakovas laikosi nuomonės, kad ieškovas neįrodė nei žalos, nei priežastinio ryšio tarp nuostolių ir kokių nors neteisėtų atsakovo veiksmų. Ieškovas neįrodo, kad iš tiesų neteko planuotų pardavimų, taip pat neįrodo, kad tokių pardavimų ir pajamų neteko būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Net jei iš tiesų ieškovo apyvartos būtų sumažėjusios, tam įtakos galėtų turėti tiek paties ieškovo veikla (pvz. nepakankamos pastangos prekėms parduoti), tiek kiti veiksniai (pvz., rinkos pasikeitimai, sezoniškumas, ekonominio pobūdžio veiksniai ir pan.).Atsakovas, atsiliepdamas į patikslintą ieškinį, nurodo, kad iš į bylą

pateiktų atsakovo bankų sąskaitų išrašų, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bei pinigų priėmimo kvitų matyti, kad atsakovas nėra pardavęs jokios produkcijos nei MK ,Kėdainių akmenukas", nei UAB „Granira“. Atsakovas nėra įsigijęs jokių prekių iš ieškovo tiksliai neįvardijamo subjekto "Interminerals.com". Tai, jog iš atsakovo nėra įsigijęs jokios produkcijos, patvirtino pats MK "Kėdainių akmenukas" (2015-09-14 ei. laiškas), taip pat visa eilė kitų pirminiame ieškovo ieškinyje nurodytų tariamai perviliotų asmenų.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirminiame ieškinyje ieškovas kaltino atsakovą perviliojus Šešiolika klientų, o patikslintame ieškinyje iš jų lieka tik penki ir įtraukiami du nauji tariamai pervilioti klientai, kas rodo ieškovo nenuoseklumą. Taip pat abstraktūs teiginiai apie tariamai neteisėtus atsakovo veiksmus, akivaizdžiai parodo, kad ieškovas dirbtinai kuria savo ieškinio pagrindą. Atsitiktinai sutampančius subjektus ieškovas nepagrįstai įvardija neva atsakovo perviliotais ieškovo klientais, taro jų ir atsakovo tėvo įmonę N. Ž. įmonę „Žinoda“.Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad šalys prekiauja tomis pačiomis prekėmis, nes iš byloje esančių dokumentų (prekių įsigijimo ir pardavimo sąskaitų faktūrų, asortimentų) matyti, kad šalys prekiauja skirtingomis prekėmis - nesutampa asortimentą sudarančių prekių pobūdis, prekių pavadinimai, kiekiai, frakcijos, svoriai ir 1.1. Ieškovas ir atsakovas iš tų pačių tiekėjų FHU WEKTOR MIROSLAW BRYCH ir UAB „Teco“ įsigijo skirtingas prekes. Šalims prekiaujant skirtingomis prekėmis, objektyviai neįmanoma lyginti ieškovo ir atsakovo įsigytų ir parduotų prekių kainų, t. y. ieškovo pateiktoje prekių kainų palyginimo lentelėje nesutampa lyginamos prekės - ieškovas lygina iš esmės skirtingas prekes. Maža to, ieškovas tapatina prekių, įsigytų skirtingais laikotarpiais, kainas.Atsakovas taip pat laiko, kad ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui, kadangi ieškovas ieškinį grindžia atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmais, todėl jo pareikštam patikslintam ieškiniui taikytini Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai. Šioje teisės normoje nenustatyta, kad tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas yra išimtinė Vilniaus apygardos teismo kompetencija.Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė tenkinti ieškinį, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose, ypatingai patikslintame ieškinyje, papildomai nurodė, kad ieškovo netenkina atliktos teismo ekspertizės išvados, prašo jomis nesiremti, nes dalis išvadų yra niekinės — pagrįstos atsakovo netinkamai vestos buhalterinės apskaitos dokumentais, dalis - gautos, remiantis bendruoju pelningumo koeficientu, kuris šiuo atveju yra netinkama įrodinėjimo priemonė. Mano, kad teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką, neatidėjo bylos nagrinėjimo ir nesudarė galimybės ieškovui galimai pateikti papildomus dokumentus, sudarančius pagrindą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kuri nustatytų, kokia yra atsakovo gauta nauda. Nepaisant to, ieškovas įrodo visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas bei atliktus skaičiavimus. Nors ieškovas neinformavo atsakovo, kas yra komercinė paslaptis ir nebuvo patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas, atsakovas privalėjo vadovautis bendra logika.Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus atsakovo procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad ieškovas nepagrįstai kaltina atsakovą nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir neįrodo padarytos žalos, patys ieškovo reikalavimai yra ydingi. Ieškovas nepagrindė, ką neteisėtai darė atsakovas ir ko jis neturėjo daryti, nes tarp šalių nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas ir atsakovas nebuvo supažindintas su konfidencialia informacija. Prekės, pirktos iš to paties tiekėjo, nesutampa, broliui parduotos prekės su nuolaida, nes jis pirko didžiausią kiekį produkcijos. Nuolaidos buvo daromos ir kitiems asmenims. Konstatavus minėtų veiksmų nepagrįstumą, atsakovui, geriausiu atveju, galėtų būti taikoma ribota darbuotojo atsakomybė. Ieškovo nurodytos nuostolių sumos yra nepagrįstos. Atsakovas sutinka, kad ekspertizės aktu neturėtų būti vadovaujamasi, nes išvados duotos pagal ieškovo tendencingai suformuluotus klausimus.Ieškinys atmestinas.

Dėl reikšmingų faktinių bylos aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Destra“ buvo įkurta 2011 m. kovo 8 d. Ieškovas prekiauja dekoratyvine skalda, gludintais akmenukais, akmenimis takams ir apdailai, plytelėmis sodui ir pan. (http://www.akmenys.eu/skalda). Įmonė užsiima tiek didmenine, tiek mažmenine prekyba, įmonės prekybos vietos - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir/ar prekių pristatymas klientams pagal užsakymą.Ieškovas, vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą, nuo 2014 metų bendradarbiauja su tiekėjais F.H.U, Wektor Miroslaw Brych (Gardenstones pi) ir UAB „Teco“ (ieškinio priedas Nr. 2 ir patikslinto ieškinio priedas Nr. 13) bei pirkėjais (klientais) UAB “Labradoras”, UAB "Akmens sala", UAB "Verslo stimulas", UAB "D. VAREC", F. M. paminklų gamybos įmone, UAB „Vilkmena“ ir N. Ž. įmone "ŽINODA" (ieškinio priedas Nr. 3 ir patikslinto ieškinio priedas Nr. 14).Atsakovas M. Ž. pas ieškovą dirbo nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. vasario 20 d. vadybininku pagal 2014 m. balandžio 9 d. darbo sutartį Nr. 17 už minimalią algą (ieškinio priedas Nr. 4).Atsakovas M. Ž. 2015 m. sausio 19 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą (ieškinio priedas Nr. 7).Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi buvo paskirta ir atlikta buhalterinė-finansinė ekspertizė, gauta eksperto Rimo Butkevičiaus 2017 m. balandžio 21 d. ekspertizės išvada (aktas Nr. 170401, priedas prie civilinės bylos). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi netenkintas ieškovo atstovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą tikslu ieškovui galimai pateikti papildomus įrodymus ir pareikšti prašymui dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl teismo ekspertizės 2017-04-21 akto Nr. 170401 išvadų vertinimo.

Tiek ieškovo atstovė, tiek atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė nesiremti eksperto Rimo Butkevičiaus 2017-04-21 atliktos buhalterinės-flnansinės ekspertizės išvadomis: ieškovo atstovė tvirtina, kad ieškovo netenkina atliktos teismo ekspertizės išvados, nes dalis išvadų yra niekinės - pagrįstos atsakovo netinkamai vestos buhalterinės apskaitos dokumentais, dalis - gautos, remiantis bendruoju pelningumo koeficientu, kuris šiuo atveju yra netinkama įrodinėjimo priemonė; atsakovo atstovas sutinka, kad ekspertizės aktu neturėtų būti vadovaujamasi, nes išvados duotos pagal ieškovo tendencingai suformuluotus klausimus.Aiškindamas CPK 212-214, 216, 217 straipsnius, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; kt.). Dėl to konkrečiu atveju teismas eksperto Rimo Butkevičiaus atliktos ekspertizės išvadas vertina kaip eksperto išvadas CPK prasme.CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį- oficialiuosius įrodymus - CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 str.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės aktuose esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose (rašytiniuose įrodymuose) esančius duomenis, teismas juos vertina kaip labiau patikimus ir objektyvius.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės.

Ieškovas ieškinyje tvirtina, kad buvęs darbuotojas M. Ž., nutraukęs darbo sutartį su ieškovu, pradėjo plėtoti neteisėtą, nesąžiningą konkurencinę veiklą - pasinaudodamas komercinėmis ieškovo paslaptimis, ėmė pardavinėti analogiškas prekes, tačiau mažesnėmis kainomis, siūlydamas įvairias papildomas nuolaidas, ieškovo klientams. Ieškovas buvo priverstas staiga mažinti savo prekių kainą, taip pat neteko dalies užsakymų, gaunamų iš klientų, staiga krito (arba visai nutrūko) ieškovo gaunami užsakymai ir pajamos iš klientų. Ieškovas savo tariamai patirtus nuostolius vertina 50 205,42 EUR. Atsakovas su tokiais ieškovo teiginiais, kuriais atsakovas kaltinamas neteisėtais veiksmais padaręs ieškovui žalos, nesutinka, laiko, kad jie yra visiškai nepagrįsti, o ieškovas neįrodo atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.Civilinei atsakomybei kilti būtina konstatuoti įstatyme nustatytų sąlygų visumą: neteisėtus skolininko veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (žalos), skolininko kaltę ir žalą (nuostolius) (CK 6.246-6.249 str.).

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

CK 6.246 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas neteisėtai pasinaudojo ieškovo konfidencialia informacija ir komercinėmis paslaptimis, tačiau šių atsakovo veiksmų iš esmės nedetalizuoja. Patikslintame ieškinyje atsakovo veiksmai jau šiek tiek paaiškinami ir teigiama, kad atsakovas M. Ž. savo vykdomoje ūkinėje-komercinėje veikloje neteisėtai naudojasi informacija apie ieškovo klientus, tiekėją, bendradarbiavimo sąlygas ir pan. Tačiau ieškovas iš esmės nenurodo, kokia konkrečia informacija atsakovas pasinaudojo, kaip ir kada tai buvo padaryta; ieškovas tiesiog tvirtina, kad atsakovas neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančia informacija (yra siuntęs adresais (duomenys neskelbtini) (MK „Kėdainių akmenukas“) ir (duomenys neskelbtini) („Granira“, UAB) savo parduodamos produkcijos asortimentą bei paklausimą adresu (duomenys neskelbtini) , tačiau nepateikia jokių konfidencialios informacijos panaudojimo faktą pagrindžiančių dokumentų.Nepaisant to, ieškovas laiko, kad atsakovas atliko LR konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus draudžiamus nesąžiningus konkurencijos veiksmus ieškovo atžvilgiu. Laikoma, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmus draudžiama atlikti ūkio subjektams - konkurencinės veiklos dalyviams, o pati draudžiama veikla turi būti nesąžininga, t.y. asmuo galėjo ar turėjo žinoti, kad tai neatitinka geros ūkinės praktikos ar normalių verslo papročių, taip pat turi būti pakankamai reikšminga, t.y. turi daryti neigiamą įtaką kito ūkio subjekto galimybėms varžytis rinkoje ar kitaip sukelti jam žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2002).Atsakovo veiksmai nesąžiningos konkurencijos veiksmais galėtų būti pripažinti, konstatavus dvi esmines sąlygas: nustačius konkurencijos santykį tarp jų ir ieškovo; nustačius, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi ieškovo reputacija, produktų, žymenų imitavimu ir kitais nesąžiningais veiksmais, sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2008). Draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai reglamentuojami LR Konkurencijos įstatyme.Kaip matyti iš į bylą pateiktų atsakovo bankų sąskaitų išrašų, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų bei pinigų priėmimo kvitų, atsakovas M. Ž. nėra pardavęs jokios produkcijos nei MK „Kėdainių akmenukas”, nei UAB „Granira” arba įsigijęs prekių iš ieškovo tiksliai neįvardijamo subjekto “Interminerals.com”. Tačiau tai, kad iš atsakovo nėra įsigijęs jokios produkcijos, patvirtino pats MK “Kėdainių akmenukas” (2015-09-14 ei. laiškas), taip pat visa eilė kitų ieškovo pradiniame ieškinyje nurodytų tariamai perviliotų asmenų (šių asmenų atsakymai pateikti į bylą).Pažymėtina, kad pradiniame ieškinyje ieškovas tvirtino, kad atsakovas perviliojo šešiolika jo (ieškovo) klientų: MB „Kėdainių akmenukas“, UAB „Granira“, PD studija, UAB „Labradoras“, UAB „Vilniaus žaluma“, UAB „Akmens sala“, UAB „Tostą“, UAB „Verslo stimulas“, UAB „Akmens darbai“, UAB „Ožiaragis“, UAB „YIT kausta“, UAB „D.Varec“, UAB „Helvyta“, F. M. paminklų gamybos įmonė, UAB „Akmens uola“, Virginijus Maulius, UAB “Akmens uola”, tačiau patikslintame ieškinyje liko tik UAB „Akmens sala“, UAB „Verslo stimulas“, F. M. paminklų gamybos įmonė bei pridedami du nauji UAB „Vilkmena“ ir N. Ž. įmonė „Žinoda“.Tokį ieškovo elgesį, nenuoseklumą, abstraktumą apie neteisėtus atsakovo veiksmus teismas vertina kritiškai ir neįrodančiais atsakovo neteisėtų veiksmų fakto bei leidžiančių daryti išvadą, kad atsitiktinai sutampančius subjektus ieškovas nepagrįstai įvardija atsakovo perviliotais ieškovo klientais. Tokią nuomonę suponuoja ir aplinkybė, kad perviliotu klientu ieškovas įvardija paties atsakovo tėvo įmonę - N. Ž. įmonę „Žinoda“, o, kalbėdamas apie UAB “Akmens uola” pateiktą atsakymą, jį neteisingai interpretuoja, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų kada nors pardavęs kokias nors prekes UAB “Akmens uola”, o pats ieškovas šios įmonės patikslintame ieškinyje nebeįvardija perviliotu klientu.Byloje nustatyta, kad atsakovas M. Ž. 2015 m. sausio 19 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą. Byloje nebuvo paneigta, kad jo apsisprendimą dėl darbo santykių su ieškovu pabaigos lėmė šeimyninės priežastys bei netinkama apmokėjimo už darbą tvarka (jam buvo mokama minimali alga). Taigi atsakovas turėjo nepaneigiamą teisę nutraukti darbo sutartį su ieškovu ir užsiimti bet kokia jo pageidaujama veikla, juo labiau, kad atsakovas ir ieškovas nebuvo sudarę nekonkuravimo susitarimo, o atsakovas savo įmonę jau sukūręs. Taigi atsakovo teisė užsiimti bet kokia veikla yra neapribota nei įstatymais, nei sutartimis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nekonkuravimo susitarimu darbuotojas įsipareigoja, pasibaigus darbo sutarčiai, sutartą laikotarpį nustatytomis sąlygomis nekonkuruoti su darbdaviu - nedirbti darbdavio konkurento įmonėje, nesteigti įmonės ar nedalyvauti versle, konkuruojančiame su buvusio darbdavio verslu. Tokie susitarimai turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nekonkuravimo susitarimai, atsižvelgiant į jų tikslus, interesų teisėtumą, negali būti sudaromi su bet kuriuo darbuotoju. Susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos Šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją (žr., pvz., Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2013-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2013; 2012-11-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas ir tuo pačiu atsakovui nebuvo numatyta ir mokama jokia kompensacija už nekonkuravimą. Kaip jau buvo minėta, už atsakovo atliekamą darbą ieškovo įmonėje ieškovas įsipareigojo atsakovui mokėti tik minimalų darbo užmokestį (darbo sutartis Nr. 17). Taigi draudimas konkuruoti atsakovui netaikytinas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nesąžininga

konkurencija gali būti konstatuojama tik nustačius, kad subjektui įstatymas ar šalių susitarimas draudė konkuruoti, taip pat įrodžius, jog draudžiami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013). Taigi nagrinėjamu atveju joks įstatymas ar sutartis atsakovui nedraudė ir nedraudžia konkuruoti su ieškovu, o draudžiami veiksmai nebuvo atlikti.

Be to teismas sutinka su atsakovo atsikirtimais, kad šiuo atveju ieškovas apskritai neįrodo, kad atsakovas, nutraukus šalis siejusius darbo santykius, užsiima konkuruojančia veikla. Ieškovas nurodo, kad šalys prekiauja tomis pačiomis prekėmis, tačiau iš byloje esančių dokumentų (prekių įsigijimo ir pardavimo sąskaitų faktūrų, asortimentų) matyti, kad Šalys prekiauja skirtingomis prekėmis - atsakovo ir ieškovo prekių asortimentai akivaizdžiai skiriasi: nesutampa asortimentą sudarančių prekių pobūdis, prekių pavadinimai, kiekiai, frakcijos, svoriai, kainos ir t.t.Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas iš tų pačių tiekėjų FHU WEKTOR MIROSLAW BRYCH ir UAB „Teco“ įsigijo skirtingas prekes (žr., pavyzdžiui, ieškovo pateiktas prekių įsigijimo sąskaitas faktūras Nr. FA/152/04/2014/0; FPF/323/2014; FA/79/03/2015/0, ir atsakovo PVM sąskaitas faktūras Nr. FA/3/02/2015/0; FA/106/03/2015/0; FA/17/05/2015/0;FA/307/05/2015/0; FA/51/06/2015/0; FA/216/07/2015/0; FA/218/08/2015/0; ieškovo PVM sąskaitas faktūras TEC Nr. 0006300, TEC Nr. 0008136, TEC Nr. 0008738) ir atsakovo PVM sąskaitas faktūras TEC 0009061, TEC Nr. 0009475). Tai rodo, kad šalys iš aukščiau nurodytų pardavėjų įsigijo skirtingas prekes (skirtingi prekių pavadinimai, kainos) ir tik atsitiktinai galėjo pakliūti ir tos pačios rūšies prekių, kurių nedidelis įsigyjamas ir parduodamas kiekis iš esmės neįtakoja Šalių ginčo dalyko. Todėl ieškovo teiginiai apie tariamai vienodų prekių pardavinėjimą ir nesąžiningą konkuravimą neatitinka byloje esančių įrodymų, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.Atsižvelgiant į tai, kad šalys prekiauja skirtingomis prekėmis, objektyviai neįmanoma lyginti ieškovo ir atsakovo įsigytų ir parduotų prekių kainų, todėl teismas negali remtis ir nesiremia ieškovo pateiktos prekių kainų palyginimo lentelės (patikslinto ieškinio priedas Nr. 16) duomenimis, kadangi ieškovas lygina iš esmės skirtingas prekes, be to tapatina prekių, įsigytų skirtingais laikotarpiais, kainas (lygina skirtingų prekių įsigijimo kainą 2014 metais su visai kitų prekių įsigijimo kaina 2015 metais).Net jei atsakovas užsiimtų analogiška ieškovui veikla, tokius atsakovo veiksmus nebūtų galima laikyti neteisėtais, kadangi, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012-06-26 nutartis civilinėje byloje 3K-3-326/2012), vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veika. Nagrinėjamu atveju atsakovas, dar dirbdamas pas ieškovą, įregistravo savo įmonę, todėl pats įmonės sukūrimo faktas pats savaime nerodo atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų.Byloje nepateikta įrodymų, kad darbo pas ieškovą metu produkcijos įsigijimo kainos ir sąlygos atsakovui, eiliniam įmonės vadybininkui, buvo žinoma. Taip pat atsakovas teigia, kad jam nebuvo žinoma ieškovo parduodamų prekių savikaina, taikoma kainodara, nes produkcijos kainas nustatinėjo įmonės vadovybė. Atsakovas sutarčių nei su tiekėjais, nei su pirkėjais nesudarinėjo. Nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje ieškovas šių aplinkybių nepaneigė.Atsakovas tvirtina, kad jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokią informaciją ieškovas laikė savo komercine paslaptimi, kadangi, jam dirbant pas ieškovą, komercinių paslapčių sąrašas nebuvo sudarytas, atsakovas su tokiu sąrašu ir ieškovo tariamomis komercinėmis paslaptimis nebuvo supažindintas. Šios aplinkybės byloje taip pat nebuvo paneigtos, priešingai, ieškovo atstovė teismo posėdyje jas pripažino, tačiau negalėjo nurodyti, ką konkrečiai ieškovas laikė savo komercine paslaptimi (atstovės teigimu, atsakovas privalėjo vadovautis bendra logika). Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas negali būti kaltinamas atlikusiu kokius nors neteisėtus veiksmus ar pripažįstamas kaltu dėl pareigos išsaugoti komercinę paslaptį pažeidimo, jei atsakovui net nebuvo atskleista, kas tą komercinę paslaptį sudaro.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša), t.y. nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims; 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Nagrinėjamu atveju nei tokie požymiai, nei analogiškos faktinės aplinkybės nekonstatuotinos.Nagrinėjamu atveju informacija, kurią ieškovas patikslintame ieškinyje įvardija konfidencialia, negali būti laikoma ieškovo komercine paslaptimi CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme, nes tokia informacija nėra slapta. Patikslintame ieškinyje „klientais“ įvardijami asmenys yra viešai vykdantys veiklą, besiskelbiantys ir besireklamuojančios viešoje erdvėje asmenys (duomenys pateikti kartu su atsiliepimu į pradinį ieškinį). Šie subjektai viešoje erdvėje skelbia tiek savo veiklos sritis, tiek kontaktinius asmenis bei kitus duomenis. Šie subjektai taip pat yra lengvai prieinami/randami visiems rinkos dalyviams - sugrupuotus subjektų sąrašus pateikia netgi viešos intemetinės paieškos programos. Tiek mažmenine, tiek didmenine prekyba užsiimančių subjektų parduodamų prekių kainos taip pat nėra slaptos. Visi subjektai veikia atviroje rinkoje, todėl prekių rinkos kainos yra viešai žinomos (CPK 187 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).Nėra pagrindo Ieškinyje komercine paslaptimi įvardijamą informaciją vertinti kaip turinčią komercinę vertę, nes, kaip tvirtina bylos duomenys, jokie specifiniai duomenys atsakovo darbo pas ieškovą metu nebuvo saugomi ir nebuvo apsaugoti jokiomis specialiomis priemonėmis (nei techninėmis, nei teisinėmis). Priešingi duomenys į bylą nepateikti.Atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodo ir ieškovo produkcijos asortimento siuntimas elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ar bendravimas ei. paštu adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jie nėra pakankamai informatyvūs, o veikimas galimai toje pačioje rinkoje, įvairių marketingo priemonių naudojimas bei rinkos dalyvių informavimas apie produkciją negali būti laikoma neteisėtu. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju pas ieškovą nebuvo nustatytas ir patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas.Patikslintame ieškinyje, be kita ko, atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovas įvardija ir tai, kad atsakovas pardavė savo broliui A. Ž. ieškovo prekes už gerokai mažesnę kainą, nei įprastai ieškovas parduodavo savo klientams (žr. sąskaitą-faktūrą Nr. DĖSI 207), t. y. pardavė 19 500 kg prekių už 0,282 EUR kainą, nors turėjo būti parduota už 0,507 EUR kainą, ir tokiu būdu ieškovas patyrė 4 387,50 EUR žalą. Tačiau ir šiuos atsakovo veiksmus (paties pardavimo fakto atsakovas neneigia) vertinti kaip neteisėtus ar nesąžiningus konkurencijos prasme teismas neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo, kadangi, jau buvo minėta, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovą, nenustatinėjo parduodamų prekių kainos. Ieškovas nepaneigė, kad prekių kainą, taip pat ir šio konkretaus pardavimo atveju, nustatė pats ieškovas. Apie minėtą prekių pardavimą bei visos jo aplinkybės ieškovui buvo žinomos, pardavimo sąlygos ieškovą tenkino. Pretenzijų ieškovas atsakovui nereiškė. Priešingu atveju, jei parduodamų prekių kaina nebūtų tenkinusi ieškovo, jis būtų galėjęs prekių neparduoti, taip pat prekių neišduoti iš prekių sandėlio. Be to ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad prekių kaina šiuo konkrečiu atveju turėjo būti 0,507 EUR (CPK 178 str.).Taigi, remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu (CPK 178, 185 str.). Todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę - nėra įrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.).Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Destra“ ieškinys atmestinas dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - atsakovo neteisėtų veiksmų - nebuvimo, teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų - kaltės, padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kadangi, neesant bent vienos civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė yra negalima.Dėl to, kad nėra įrodyti ir konstatuojami atsakovo M. Ž. neteisėti veiksmai, susiję su ieškovo komercinės paslapties naudojimu, perdavimu, skelbimu ir pan. (kurie, be kita ko, ieškinyje nebuvo konkrečiai netgi įvardinti), nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl tokių veiksmų uždraudimo, t. y. uždrausti atsakovui naudoti, perduoti, skelbti ieškovo informaciją, kuri yra ieškovo komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie ieškovo klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, ieškovo įdirbį, sudaromų/sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, bendrovės pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, o teismo sprendimo nevykdymo atveju paskirti atsakovui 10 000 EUR baudą (juo labiau, kad baudos dydžio ieškovas taip pat nepagrindė).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kiti procesiniai klausimai.

Ieškinį atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau atsakovui tokios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 str.).Atsakovas M. Ž. prašo priteisti iš ieškovo 2 800 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Byloje yra duomenys, kad atsakovui nagrinėjamoje byloje atstovavo ir teisinę pagalbą teikė advokatas Vykintas Bulotas, konkrečius patirtų išlaidų dydžius patvirtina kartu su atsakovo 2017 m. rugsėjo 20 d. prašymu pateiktos sąskaitos, mokėjimo nurodymai ir pinigų priėmimo kvitai, kuriuose yra detalizuotas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis ir šioms paslaugoms teikti sugaištas laiko kiekis.Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti procesiniai dokumentai yra pakankamai didelės apimties, civilinė byla sudėtinga (buvo būtina ne tik faktinių aplinkybių, bet ir teisimų bei ekonominio pobūdžio aplinkybių, analizė, įstatymų taikymo analizė), bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ieškovo prašymu byloje paskirtos teismo ekspertizės atlikimo, konstatuotina, kad atsakovo prašomos priteisti 2 800 EUR dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra protingos ir pagrįstos, atitinka Rekomendacijas, todėl priteistinos.Ieškovas už ekspertizę yra apmokėjęs 1 000 EUR, kurie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi pervesti ekspertinei įstaigai, tačiau už Rimo Butkevičiaus atliktą ekspertizę UAB „Tezaurus Forensic and Investigation Services“ teismui pateikė 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. FIS012 1 089 EUR sumai. Todėl likusi 89 EUR suma, atmetus ieškinį, priteistina iš ieškovo tiesiogiai UAB „Tezaurus Forensic and Investigation Services“ (CPK 88, 93 str.).Ieškinio užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės — atsakovo turto areštas. Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, po to - panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Destra“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėtos komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo bei naudojimosi ir nuostolių atlyginimo atmesti.

Priteisti atsakovui M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Destra“ (juridinio asmens kodas 302600801) 2 800 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Destra“ (juridinio asmens kodas 302600801) 89 EUR (aštuoniasdešimt devynis eurus) už eksperto Rimo Butkevičiaus atliktą ekspertizę (2017-04-21 ekspertizės aktas Nr. 170401) UAB „Tezaurus Forensic and Investigation Services“ pagal pateiktą 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. FIS012.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo M. Ž. turto areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Alma Urbanavičienė