- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- 1-2130-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00045-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.18.11Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas (BK 223 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas – 2017 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 8 mėnesiams. Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį paskirtos galutinės subendrintos dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. K., nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. būdamas Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) faktiniu vadovu, laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. ir nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. eidamas Bendrovės direktoriaus pareigas bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) (veikos padarymo laikotarpiu galiojusi 2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-930 redakcija (galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.)) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei šio straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, privalėdamas tvarkyti ir organizuoti teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, pažeisdamas:
- BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“,
- BAĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“,
- Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“: 10.15 punkto reikalavimus, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) yra saugomi 10 metų, bei 10.19 punkto reikalavimus, kad apskaitos registrai yra saugomi 10 metų,
- BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,
- BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,
- BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“,
- Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio 10 dalies reikalavimą atlikti metines inventorizacijas, kurios patvirtintų balansinių sąskaitų duomenis,
įstatymų nustatytą laiką nesaugojo 2012 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 20 d. laikotarpio ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ atliktas ūkines operacijas – piniginių lėšų skolinimą ir skolinimąsi, vertybinių popierių pirkimą ir pardavimą, palūkanų už paskolas apskaičiavimą ir mokėjimą, atsiskaitymą su atskaitingais asmenimis, pajininkais – patvirtinančių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir sutarčių, finansinės apskaitos registrų, pelno (nuostolių) ataskaitų, kitos finansinės atskaitomybės (prie balansų), inventorizacijų atlikimo medžiagos, kuri galėtų patvirtinti balansinių sąskaitų duomenis.
Dėl išvardintų norminių aktų reikalavimų nesilaikymo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2012 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
A. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 patvirtinta redakcija).
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. K. nurodė, kad suprato pakeistą kaltinimą ir kaltę pripažįsta. Nurodytu laikotarpiu dokumentus pagal specialistų rekomendacijas dokumentus kaupė ir laikė taip, kaip nurodo įstatymas. Galbūt kai kurių dokumentų – kaip registrai arba banko sąskaitų papildomus išrašus popierinius nebuvo kaupiama, nes absoliuti turto dauguma yra elektronine forma arba banko sąskaitose arba finansinių maklerių įmonėse. Darė apskaitą, todėl bankroto administratoriui pavyko juos surinkti. Įvykus dokumentų poėmiui 2016 metų viduryje dokumentų saugojimą perėmė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Įmonei buvo pritaikytas turto areštas, todėl ūkinės/komercinės veiklos įmonė nevykdė, išskyrus būtiniausias vadovo funkcijas, kurios buvo neišvengiamos. Bankroto administratoriui pagal tuos dokumentus, kuriuos jis turėjo ir kuriuos pasiėmė iš Finansinių tyrimų tarnybos arba iš bankų finansinių maklerių susirinkęs informaciją jam pavyko visą balansuose nurodytą turtą realizuoti. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ faktiniu vadovu buvo nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2018 m. Tam tikru įmonės gyvavimo laikotarpiu įmonės pirmininku buvo išrinktas kitas asmuo, nes jis ėjo pareigas (duomenys neskelbtini), kurios nesuderinamas su bendrovės veikla, nenorėtų vartoti žodžio fiktyvus, tačiau visus einamuosius įmonės veiklos klausimus derino su juo. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vykdė (duomenys neskelbtini). 2017-2018 m. aktyvios veiklos nevykdė, teisiškai įmonė buvo įregistruota teikė dokumentus, 2017 m. Registru centrui buvo pateiktas 2016 m. balansas, bet tai nėra komercinė veikla. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ bankrutavo 2018 m. rugsėjo mėn. Su bankroto administratoriumi bendrauti nesisekė, nes jam pristačius dokumentus, kurių jis prašė savo laiške iš visų dokumentų išsirinko dalį, kuri jam atrodė aktuali, pasiliko sau ir sakė, jeigu kažko reikės jis kreipsis prašydamas dokumentų. Kitas bankroto administratoriaus prašymas buvo sumokėti kyšį, tam kad jis išspręstų visas problemas susijusias su šia įmone. Jam atsisakius tai padaryti turto administratorius pagrasino, jog jis prives šią bylą iki baudžiamosios bylos ir tai turės įtakos jo bausmės atidėjimui kitoje byloje. Po tokio pareiškimo su turto administratoriumi nebendravo, bendravo tik per tyrėją, kuri buvo paskirta šio tyrimo metu. Kadangi per aplaidumą nesudarė dokumentų perdavimo akto ir didžioji dalis buvo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos dispozicijoje po poėmio, jis padavė turto administratoriui tuos dokumentus, kurių jis prašė – finansines ataskaitas bankroto dienai, debitorių sąrašus, pajamininkų sąrašą, nurodė banko sąskaitas, kuriose yra lėšos, nurodė kitas finansines įstaigas, kuriose yra nematerialus turtas. Turto administratorius atsiėmė dokumentus iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, po to tyrimo eigoje perdavė daug dokumentų. Dokumentų daugiau niekam negalėjo perduoti, kadangi 2016 m. viduryje FNTT poėmio metu paėmė dokumentus ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterijoje ir jo namuose, kurių jis neatsiėmė iki bankroto bylos. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinius dokumentus tvarkė jis nuo 2017 m. pradžios, kai buvo aiškus, kad bus taikomas turto areštas ir negalės mokėti už buhalterines paslaugas ir dėl to buvo atsisakyta sutarčių. Nors veiklos įmonė nevykdė vienintelis dalykas, kurį padarė buhalterė po dokumentų poėmio 2016 m. viduryje pridavė finansines atskaitomybes Registrų centrui. Iki 2017 m. finansus tvarkė fizinis asmuo ir fizinio asmens įmonė. Viską ką pasiėmė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, tai buvo tai, ką tvarkė buhalterinė įmonė. Kadangi iš buhalterinės įmonės dokumentus paėmė FNTT buhalterė duodama parodymus nurodė, jog visus dokumentus perdavė jam ir iš tikrųjų visus dokumentus paėmė FNTT ir jam neturėjo, ką perduoti. Buhalterė saugodavo visus dokumentus, Žemės ūkio bendrovė neturėjo fizinės buveinės, todėl dokumentai buvo saugomi pas jį namie arba buhalterinėje įmonėje. Namie dokumentai buvo saugomi iki 2016 metų.
Kaltinime yra nurodoma, jog nebuvo saugomi dokumentai apie pinigų skolinimosi ir skolinimo operacijas, tos operacijos buvo vykdomos iš banko sąskaitos įmonė turėjo kelias banko sąskaitas ir tos operacijos buvo aplikuotos, turbūt nebuvo daromas papildomas registras, kuriame buvo viskas atvaizduota. Mokėjimų dokumentai su atskaitingais asmenimis buvo kaupiami kasos knygoje, kuri yra perduota turto administratoriui. Dokumentai dėl palūkanų ir paskolų atrūšiavimo buvo kaupiami buhalterinėje programoje, kurioje deja jų nepavyko išsaugoti, kadangi nepavyko susimokėti už programos licenciją. Palūkanos, kurios buvo kauptos ir nesumokėtos jos atsispindėjo balansuose. Sutartis, kaip suprato yra kaupiamos į segtuvą ir tai atitinka registrams, nebuvo padarytas atskiras lapas, kuriame yra išvardintos visos sutartis. Finansų apskaitos registrų balansų dėl nuostolio ataskaitos yra pateiktos Registrų centre, jos yra viešos ir išsaugomos. Labiausiai glumina inventorizacijos aktų atlikimas, nepaisant to kad sutinka su kaltinimu, tačiau nematerialaus turto inventorizacija tai yra tas pats, kas banko išrašo atspausdinimas kažkuriai dienai. Buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi taip, kad galima būtų nustatyti balansinę vertę ir kad bet kuriuo momentu būtų aišku atspausdinus banko išrašą. Rinkoje yra tokia praktika vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis kiekvienai operacijai nėra atliekamos, išskirtinai Lietuvoje vertybiniai popieriais yra prekiaujama už biržinį sandorį, kurie yra atliekami per maklerių kontoras ir yra duodamas nurodymas telefonu makleriui įvykdyti sandorį ir atlikus sandorį jis tiesiog atsivaizduoja ir visas dokumentas atsispindi finansinio maklerio sistemoje ir banko sąskaitoje. „(duomenys neskelbtini)“ bet kada galėjo pateikti visus išrašus pirkimo-pardavimo operacijų, bet tokiu atveju nėra sudaroma sutartis, nes tokiu atveju būtų eliminuojamas finansų makleris, o jie negalėtų dirbti. Neturėjo dokumento (kuris būtų užvardintas registras) ir jame būtų išvardinti visi dokumentai, tokio dokumento neturėjo ir dėl to yra kaltas. Paskutinį balansą 2017 m. sudarė jis, remdamasis turimais duomenimis ir prieš tai buvusiu balansu. Balansui sudaryti nepritrūko dokumentų, kadangi ūkinių operacijų skaičius buvo nedidelis remiantis prieš tai buvusiu balansu ir pagal atliktas operacijas. Jeigu sąskaitoje yra valiuta eurais arba kažkokia kita valiuta ir ta suma nepasikeitė per metus tai skirtumas bus tik kurso pokytis koks buvo prieš metus ir šiandien, su suteiktomis arba gautomis paskolomis skaičiuojant palūkanas. 2017-2018 m. neteikė deklaracijų, Žemės ūkio bendrovė nevykdė veiklos ir išsilavinimo stoka neleido jų užpildyti pačiam ir nebuvo už ką samdyti kito asmens. Turbūt sutartis nutrūko tik 2018 m. su buhaltere. Mato savo aplaidumą, nes dalis dokumentų buvo pas jį, juos pateikdavo pavėluotai, gali būti, jog yra kažko nepateikęs buhalterei, bet kadangi operacijos atsispindėdavo banko sąskaitoje ji galėjo jas tinkamai apskaityti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nusikaltimo padarymo kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2023 m. rugsėjo 25 d. A. K. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir apklausus jį kaip įtariamąjį A. K. nurodė, kad kuo jis įtariamas nesuprato, savo kaltės nepripažįsta. Jis galvos traumų neturėjo, psichiatrijos ligoninėje bei narkologijos centre nesigydė ir įskaitoje neįrašytas. Supranta, kad yra kaltinamas įtariamas aplaidžiai tvarkęs buhalteriją, tačiau kuo tai konkrečiai pasireiškė nesupranta, nes pranešime apie įtarimą išvardinti trūkstami dokumentai buvo apskaityti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ finansinėse ataskaitose, kurie yra skelbiami VĮ „Registrų centras“ svetainėse, jie skelbiami viešai. O įmonės turtas buvo nematerialus ir atsispindi banko bei finansų maklerių sąskaitų išrašuose. Į klausimus dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ balanso bankroto dienai, kurį sudarė jis bankroto dienai, šiuo metu atsakyti negali, kadangi dokumentų kopijų neturi, klausimai susiję su skaičiais, praėjo daug laiko, jis neatsimena. (8 t. b. l. 47-50).
2020 m. liepos 22 d. įtariamojo apklausos protokole A. K. nurodė, kad kuo įtariamas suprato, savo kaltės nepripažįsta. Visus dokumentus, kuriuos jis gavo iš (duomenys neskelbtini) I. A., jis nenaikino, o saugojo ir nori pateikti ikiteisminiam tyrimui. Taip pat 2018 metų pabaigoje, kai jau buvo pradėtos ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto procedūros, bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgalioto asmens E. J. nurodymu pateikė jam tuos pačius ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ visus buhalterinės apskaitos dokumentus. Viskas vyko 2018 metų ketvirtą ketvirtį, tikslios datos pasakyti negali, buvo nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini) “ buveinę adresu (duomenys neskelbtini). E. J., apžiūrėjęs jo pateiktus dokumentus, pareiškė, kad jį domina trijų paskutinių metų dokumentai ir pasiėmęs sau dominančius dokumentus, likusius dokumentus jam atidavė. Tuos dokumentus jis saugojo iki šiol. Kokius dokumentus E. J. pasiėmė, tiksliai įvardinti negali. Tarp dokumentų tikrai buvo perduotas ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ balansas bankroto dienai ir kreditorių – debitorių sąrašai. Taip pat jis E. J. nurodė kur yra apskaitomas finansinės įmonės turtas – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ pajus, apskaitomos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ paprastos vardinės akcijos UAB „(duomenys neskelbtini) “, apskaitomos valstybinės įmonės VĮ Registrų centras. E. J. pasakė, kad jo nedomina informacija, esanti registruose, taip pat pasakė, kad susipažino su jo baudžiamąja byla ir nuosprendžiu, gavo dokumentų kopijas iš FNTT, tame tarpe ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo paimti kratos ir poėmio metu. Jis su E. J. pasitarė apie bankroto procedūros sąmatą, jis pasakė, kad turi pagalvoti. Po kiek laiko jam susitikus su E. J., E. J. nurodė, kad jo situacija labai prasta, kad jam teks atlikti pagal nuosprendį paskirtą bausmę ir užuominomis pasakė, kad jam reikia sumokėti 25 000 Eur, kad „viskas būtų gerai“. Jis suprato, kad iš jo reikalauja kyšio, bet kadangi jokių įrodymų, garso įrašo nedarė, todėl nusprendė nepranešti apie kyšio reikalavimą, nes būtų dar labiau supykdęs bankroto administratorių. Nori papildyti, kad jam tapus ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi 2017 m. gegužės 15 d. įmonė nevykdė veiklos, nes po tapimo direktoriumi iki 2018 m. rugsėjo 26 d. jis buvo neapmokamose atostogose. Tuo metu ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ jis buvo vienintelis darbuotojas. Jokių buhalterinės apskaitos veiksmų įmonė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. neatliko, todėl ir buhalterinės apskaitos dokumentų 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. nėra. Patikslina, kad ikiteisminiam tyrimui jis nori pateikti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ antspaudą, tačiau šiandien tą antspaudą pamiršo, pateiks vėliau. Patikslina, kad ikiteisminiam tyrimui nori pateikti visus turimus ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2010 iki 2016 metų. Kokius tiksliai dokumentus jis pateikia ikiteisminiam tyrimui konkrečiai išvardyti negali, pateikia tą, ką jam perdavė (duomenys neskelbtini) I. – viso 6 segtuvus, kuriuose dokumentai sunumeruoti bei sudėti pagal metus. Taip pat gali pasakyti, kad E. J. siuntė jam kažkokius raštus elektroniniu paštu, tačiau kadangi visus dokumentus jis buvo pateikęs, galvojo, jog E. J. nori pratęsti pokalbius apie pinigus, o jis apie tai su juo kalbėti nenorėjo. Taip pat matė, kad E. J. ginčijo eilę (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ sandorių, inicijavęs civilines bylas, todėl buvo aišku, kad visus reikiamus dokumentus turi. Jis tuo metu neturėjo galimybės samdytis teisininkų ir todėl negalėjo su juo bylinėtis civiline tvarka (8 t., b. l. 11-13).
2021 m. kovo 29 d. įtariamojo apklausos protokole A. K. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, anksčiau duotus parodymus patvirtina. Nori patikslinti, kad apie 2020 m. vasario 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteistų (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, atstovaujamai UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ iš L. K. 63746,78 Eur, gali pasakyti, kad minėtas klausimas yra išnagrinėtas civilinė tvarka ir yra įsiteisėjęs 2020 m. vasario 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas. Apie priežastis, ką konkrečiai, kada, kodėl iš karto administratoriui pareikalavus pateikti dokumentus, turtą, jų nepateikė jau sakė 2020 m. liepos 22 d., daugiau nieko papildyti neturi. Paaiškina, kad bankroto bylos iškėlimo momentui balansą rengė jis, balansas buvo parengtas pagal apskaitos standartus, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie buvo perduoti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriui ir ikiteisminiam tyrimui. Balanso turinio šiuo metu mintinai neatsimena, gali nurodyti, kad balansas sudarytas eurais, ataskaitos tikslumo lygis - vienetas. Balanse, kiek prisimena, buvo nurodytas ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ ilgalaikis turtas skaičiais, tai yra materialus turtas ir trumpalaikis turtas irgi skaičiais, tai yra atsargų, gautinių sumų, grynųjų pinigų ir jų ekvivalentas. Nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki bankroto iškėlimo dienos, ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos nevykdė, tačiau visus reikiamus dokumentus pildė jis, konkrečiai tų dokumentų įvardinti negali. Patikslina, kad faktiškai ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vadovavo nuo tada, kada yra nurodyta Registrų centre, atmintinai datų neprisimena. Jo vadovavimo metu ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą tvarkė (duomenys neskelbtini) I. A., jai perdavus dokumentus, apskaitą vedė jis, data, kada buhalterė perdavė jam dokumentus, turi būti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atmintinai neprisimena. Per ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos laiką visi įmonės dokumentai, įskaitant ir visas sutartis, buvo saugomi pas buhalterę, o paskui jis juos saugojo. Ar per visą ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos laiką buvo pildomi dokumentų, turto priėmimo perdavimo aktai, neprisimena. Kadangi viskas vyko labai senai, dokumentų, turto priėmimo perdavimo aplinkybių neprisimena. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo vedami nustatyta tvarka, dalį dokumentų pasiėmė FNTT pareigūnai, pats bankroto administratorius J. išsirinko, kitus pats pateikė ikiteisminiam tyrimui, taip pat ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai buvo elektroniniame pavidale, todėl J. teiginiai apie tai, kad jis neranda ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų, yra nepagrįsti. Patikslina, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ jo vadovavimo metu buvo vykdomos kasmetinės inventorizacijos per visą veiklos laiką, inventorizacijų atlikimo aplinkybių neprisimena (8 t. b. l. 26-28).
2022 m. birželio 23 d. įtariamojo apklausos protokole A. K. nurodė, kad kuo jis įtariamas suprato, savo kaltės nepripažįsta. Jis patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Nori patikslinti, kad dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnio 1 dalyje nori pasakyti, kad suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio senatis. Dėl kitos veikos, tai yra dėl 222 straipsnio 1 dalyje, jis yra jau davęs paaiškinimus. Toliau apklausa vyko, užduodant įtariamajam klausimus. Klausimas: Ar pagal 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį Jūs (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotam atstovui E. J. perdavėte ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ visus įmonės dokumentus ir visą ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis? Atsakymas: Kiek atsimena bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotam atstovui E. J. perdavė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ visus įmonės dokumentus ir visą ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ turtą pagal balansą. Klausimas: Išvardinkite kada ir kokius dokumentus ir turtą perdavėte UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotam atstovui E. J.? Atsakymas: Negali išvardinti dokumentų, kuriuos jis pirmą kartą atidavė J., nes praėjo daug laiko, kaip ir minėjo, anksčiau dalį dokumentų kratos metu paėmė FNTT pareigūnai, o likusius jis asmeniškai atidavė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. P. J. jam yra sakęs, kad vyko susipažinti su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ baudžiamąja byla, kurioje buvo paimti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai, todėl yra įsitikinęs, kad J. tuos dokumentus matė ir galėjo juos pasiimti. Klausimas: Ar Jūs parengėte 2018 m. rugsėjo 20 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ balansą? Atsakymas: 2018 m. rugsėjo 20 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ balansą ruošė jis. Klausimas: Paaiškinkite balanso parengimo aplinkybes, kokių duomenų, dokumentų pagrindu sudarytas balansas? Paaiškinkit rodiklių šiame balanse turinį ir kokiais konkrečiai dokumentais, duomenimis remiantis, jie suformuluoti. Paaiškinkite, koks tai turtas konkrečiai, ar jis buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotam atstovui E. J.? Atsakymas: Balanso turinį jis jau paaiškino ankstesniuose parodymuose, papildyti nieko neturi. Balansas sudarytas dokumentų, kurie buvo perduoti J. pagrindu, balanse esantis turtas nebuvo materialus, todėl bankroto administratorius jį perėmė nutarties dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dieną. Klausimas: Ar Jūs perdavėte UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotam atstovui E. J. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ darbo sutartis ir darbo laiko žiniaraščius nuo 2010 iki 2018 m., 2016 metų balansą ir didžiąją knygą už 2016 metus, ūkines-komercines sutartis laikotarpiu nuo 2010 iki 2018 metų, bendrovės valdymo dokumentus, pajininkų protokolus, pajininkų nutarimus nuo 2010 iki 2018 metų, galutinio pajininkų sąrašą bankroto dienai? Atsakymas: Kaip ir sakė, jis visus ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus atidavė, dalį atidavė E. J., dalį pasiėmė FNTT pareigūnai, o likusius jis pats atidavė (duomenys neskelbtini) tyrėjai. Žino, kad tokie dokumentai buvo ir jis juos visus atidavė (8 t., b. l. 31-34).
2019 m. spalio 15 d. liudytojo A. G. apklausos protokole nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini) “. Minėta nutartimi ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ valdymo organai buvo įpareigoti perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą ir visus įmonės dokumentus. Buvęs bendrovės direktorius A. K. elektroniniu paštu buvo informuotas, jog ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ iškelta bankroto byla ir jis privalo perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą. Administratorius daug kartų elektroniniu paštu ragino A. K. vykdyti teismo įpareigojimą, tačiau asmuo įpareigojimo nevykdė. 2019 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi A. K. buvo skirta 500 Eur bauda. 2019 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi A. K. pakartotinai buvo skirta 700 Eur bauda, o 2019 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi A. K. buvo skirta ir 1500 Eur bauda. A. K. kelias nutartis dėl baudos skyrimo buvo apskundęs, tačiau teismas skundo netenkino. Turimais duomenimis, priimtas nutartis teismas A. K. privalėjo įteikti, ar jos buvo įteiktos, jis nežino. Po baudų skyrimo A. K., šis į bankroto administratorių nesikreipė, duomenų apie bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą nepateikė. Pradžioje A. K. rodė geranoriškumą ir ketino perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau vėliau nustojo bendrauti. Iš A. K. rašytinis paaiškinimas dėl neperduotų bendrovės dokumentų ir turto negautas, jam nėra žinomos teismo įpareigojimo nevykdymo priežastys. Šiuo metu teisme yra nagrinėjamos kelios civilinės bylos dėl skolos priteisimo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ naudai iš kelių debitorių. Bendrovės finansinė būklė nėra žinoma, iš registro duomenų bendrovės vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, išskyrus bendrovės valdomas kito ūkio subjekto akcijas, kurios bankroto proceso metu parduotos už kelis šimtus eurų. A. K. ir toliau vengiant vykdyti teismo skirtą įpareigojimą, bankroto administratorius ketina kreiptis į teismą dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ bankoroto pripažinimo tyčiniu, nes galimai yra tyčinio bankroto požymiai. Be to, jeigu bus nustatyta, kad A. K. padarė turtinės žalos bendrovei, bus kreipiamasi į teismą su ieškiniu dėl skolos pritesimo bendrovės naudai. Paskutinį kartą buvo bendrauta su A. K. maždaug prieš porą mėnesių. Kadangi asmuo neperduoda bendrovės dokumentų, nėra žinoma jų buvimo vieta, mano, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma galimai apgaulingai. Dėl nutarties nevykdymo į kitas institucijas nesikreipė, jam nėra žinoma, jog būtų pradėti ir atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl šių aplinkybių A. K. atžvilgiu (1 t., b. l. 148-151).
2020 m. kovo 2 d. liudytojo E. J. apklausos protokole nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio arba rugsėjo mėnesiais, tikslios datos nepamena, Vilniaus apygardos teismo nutartimi ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini) “. Minėta nutartimi ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas A. K. buvo įpareigotas perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą ir visus įmonės dokumentus. Buvęs bendrovės direktorius A. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo informuotas, jog ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ iškelta bankroto byla ir jis privalo perduoti bendrovės visus bendrovės dokumentus ir turtą. A. K. atsiliepė, pažadėjo viską perduoti. Atsiuntė sudarytą balansą ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “, kur nurodė, bendrovės turtą ir skolas. Balanse buvo nurodytas bendrovės turtas 2018 m. spalio mėn. – 864 004 Eur. Bankroto dienai ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų neturėjo, registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturėjo. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo sąskaitą AB ,,(duomenys neskelbtini) “ banke, (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini) “ 3-4 sąskaitas, AB „(duomenys neskelbtini) “ vieną sąskaitą. Sąskaitose pinigų bendrovė neturėjo. Prisijungimus prie visų minėtų sąskaitų jis turi. Ikiteisminiam tyrimui pateiks visų ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitų išrašus. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ A. K. pirko galimai 2012 metais, tada bendrovei priklausė nekilnojamasis turtas – keli pastatai (duomenys neskelbtini), kuriuos vėliau A. K. pardavė. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo daug įvairių pajininkų, tačiau realiai vienas A. K. valdė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “, buvo kelis kartus bendrovės pirmininku. Paskutinė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buveinė (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Kiek žino, ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės veiklos nevykdė, A. K. buvo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ vadovu bei iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ pasiskolintus pinigus išgrynindavo iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitų. Taip pat A. K. tėvas L. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “ ((duomenys neskelbtini) ), UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, todėl A. K. pinigus grynindavo iš tėvo valdomų įmonių sąskaitų. Faktiškai ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ egzistavo 6 metus, iki kol buvo iškelta bankroto byla. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ skolinga SODRAI apie 2000 Eur, o VMI apie 28 000 Eur. VMI inicijavo bankroto bylos iškėlimą. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą tvarkė kažkokia tai įmonė, dabar įmonės pavadinimo neprisimena. Patikslina, kad jis asmeniškai buvo nuvykęs į ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buveinę adresu (duomenys neskelbtini), tačiau A. K. neperdavė jam ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentų, pažadėjo surasti, tačiau taip iki šiol ir nesurado. Taip pat jis telefonu bendravo su buhaltere, kuri tvarkė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “, tačiau buhalterė jam paaiškino, kad jokių dokumentų neturi, nes suvedus duomenis grąžindavo apskaitos dokumentus A. K.. Taip pat buhalterė, kurios vardo, pavardės dabar neprisimena, telefonu pasakė, kad dalį apskaitos dokumentų atidavė poėmio metu kažkokiai teisėsaugos įstaigai. Tie dokumentai buvo reikalingi atliekant tyrimą A. K. atžvilgiu. Jis daug kartų elektroniniu paštu ir telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ragino A. K. vykdyti teismo įpareigojimą, tačiau asmuo įpareigojimo nevykdė. 2019 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi A. K. buvo skirta 500 Eur bauda. 2019 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi A. K. pakartotinai buvo skirta 700 Eur bauda, o 2019 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi A. K. buvo skirta ir 1500 Eur bauda. Turimais duomenimis, priimtas nutartis teismas A. K. privalėjo įteikti, ar jos buvo įteiktos, jis nežino. Po baudų skyrimo A. K. nutraukė bendravimą. Iš A. K. rašytinis paaiškinimas dėl neperduotų bendrovės dokumentų ir turto negautas, jam nėra žinomos teismo įpareigojimo nevykdymo priežastys. Šiuo metu bankroto administratorius turi bendrovės banko sąskaitos išrašų duomenis, teisme yra nagrinėjamos kelios civilinės bylos dėl skolos priteisimo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ naudai iš kelių debitorių. Bendrovės finansinė būklė nėra žinoma, iš registro duomenų bendrovės vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, išskyrus bendrovės valdomas kito ūkio subjekto UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas, kurios bankroto proceso metu buvo parduotos už kelis šimtus eurų. Paskutinį kartą su A. K. jis bendravo maždaug prieš pusantrų metų. Kadangi A. K. neperduoda bendrovės dokumentų, nėra žinoma jų buvimo vieta, mano, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma galimai apgaulingai. Jo duomenimis A. K. šiuo metu gyvena su šeima, žmona ir (duomenys neskelbtini) vaikais (duomenys neskelbtini). Kiek žino, A. K. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Patikslina, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. paprašė antstolės A. S. be jokio teisinio pagrindo pervesti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančias iš skolininkės išieškotas 63 746,78 Eur į savo tėvo L. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ banke. Antstolė A. S. įvykdė prašymą, pinigai buvo pervesti į A. K. tėvo sąskaitą, tokiu būdu A. ir L. K. bendrais veiksmais neteisėtai pasisavino ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ turtą. 2020 m. vasario 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteisė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, atstovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini) “ iš L. K. 63 746,78 Eur, tačiau pinigai negrąžinti, nutartis perduota vykdyti antstolei J., (duomenys neskelbtini), nes L. K. gyvenamojo vieta yra (duomenys neskelbtini). Pasak UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus V. M., telefono numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. pasisavino 29 641,55 Eur, kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindas įrašytas – paskola, yra A. K. parašai. Paskolos A. K. negrąžino. Jis žino, kad A. K. yra teistas už turto pasisavinimą, nuteistas 2,6 mėn. laisvės atėmimu, atidedant bausmę 3 metams (1 t., b. l. 97-98).
2020 m. kovo 4 d. papildomoje liudytojo apklausos protokole E. J. nurodė, kad anksčiau duotus parodymus patvirtina, nori patikslinti, kad A. K. jam neperdavė nei ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentų, nei bendrovės antspaudo, nei sąskaitų generatoriaus, iš A. K. jis nieko negavo. Taip pat patikslina, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) J. A., telefono numeris (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiam tyrimui jis pateikia ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašus už 2015- 2016 metus. Nori papildyti, kad žino, kad ikiteisminiame tyrime, kuris vyko 2017 metais dėl (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, kurio vadovu buvo A. K., lėšų švaistymas vyko per ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “. Jis susipažino su 2017 m. Vilniaus apygardos ir 2018 m. Apeliacinio teismo nuosprendžiais, kuriuose aprašyta, kokiu būdu A. K. iššvaistė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ lėšas. Schema buvo paprasta – ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ skolindavosi pinigus iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, o A. K. skolindavosi pinigus iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “, išgrynindavo pinigus ir pasiimdavo sau (1 t., b. l. 119-137).
2020 m. rugsėjo 2 d. papildomoje liudytojo apklausos protokole E. J. nurodė, kad anksčiau duotus parodymus patvirtina, nori patikslinti, kad su A. K. gyvai buvo susitikęs tik vieną kartą, galimai 2018 metais, tikslios datos neatsimena. A. K. buvo atvažiavęs į UAB „(duomenys neskelbtini) “ ofisą, adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną jis kartu su A. K., A. K. automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos vietą. Ten A. K. parodė savo darbo vietą, stalą, stalčius, pasakė, kad jokių dokumentų nėra. Jokio spaudimo jis A. K. nedarė, jie tik diskutuodavo, kaip A. K. gali baigtis bankroto bylos, jis prašė, kad A. atiduotų jam ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus, tačiau A. K. nepateikė jam originalių dokumentų, A. K. niekada nerodė jam ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentų. Jis asmeniškai iš A. K. baudžiamosios bylos, kurios numerio nežino, gavo dokumentų kopijas – sutartis, kasos orderius, didžiosios knygos išrašus nuo 2015 iki 2018 metų. Pats A. K. elektroniniu paštu atsiuntė jam balansus, debitorių – kreditorių sąrašus, 2018 metų. Su A. K. bendravo dalykiškai, gražiuoju prašė pateikti jam (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių A. K. iki šiol jam nepateikė. Apie bankroto procedūros sąmatą jis su A. K. nekalbėjo, jis kalbėjo tik apie procesą, sakė, kad A. K. gali savanoriškai padengti kreditoriams skolas, kadangi skola yra nedidelė, apie 29 000 Eur. A. K. pasakė, kad pagalvos, tačiau skolos negrąžino. Jis tikrai jokio spaudimo A. K. nedarė, su juo nesipyko. Šiuo metu dėl (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ skolininkų vyksta trys civilinės bylos Vilniaus apygardos teisme. Galimai 2021 metų pradžioje bus užbaigtos ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto procedūros (1 t., b. l. 139 -141).
2021 m. kovo 3 d. papildomoje liudytojo apklausos protokole E. J. nurodė, kad 2018 m., galimai lapkričio, gruodžio mėnesiais, tikslios datos nepamena, Vilniaus apygardos teismo nutartimi ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini) “, jis yra asmuo, vykdantis bankroto procedūras. Nutartimi ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius A. K. buvo įpareigotas perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą bei visus įmonės dokumentus. Bendrovės direktorių A. K. jis elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informavo, išsiuntė net jam teismo nutartį susipažinti, parašė, kad A. K. jam privalo perduoti bendrovės bendrovės dokumentus ir turtą. A. K. jam atrašė elektroniniu paštu, atsiuntė 2018 m. spalio 9 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2018 m. rugsėjo 20 d. balansą, kuriame yra įrašyta, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ turi ilgalaikio turto 174 Eur sumai, trumpalaikio turto 863 830 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 894 578 Eur sumai, o tai reiškia, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ yra kažkam skolinga. Patikslina, kad A. K. pateiktas balansas neinformatyvus, kadangi prie balanso nebuvo pateiktas turto perdavimo aktas. Patikslina, kad balanse trumpalaikio turto 863 830 Eur suma, gali reikšti paskolintos bendrovės lėšos, gali reikšti sumokėti avansai už paslaugas, gali reikšti ir kažkokį finansinį turtą, akcijas, vekseliai ir t.t.. Konkrečiai komentuoti, ką A. K. nurodė jam pateiktame 2018 m. spalio 9 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2018 m. rugsėjo 20 d. balanse negali, nes pats A. K. jam nieko nepaaiškino, vis žadėjo vėliau pateikti paaiškinimus ir dokumentus. Jokių dokumentų bei paaiškinimų negavo, tik iš 2018 m. rugpjūčio 20 d. A. K. paaiškinimo Lietuvos apeliaciniam teismui, prisijungęs per EPP teismų sistemą, kaip proceso dalyvis, matė, kad A. K. parašė teismui informaciją apie turtinę bendrovės padėtį: „ trumpalaikis turtas 820 352, 20 Eur, o vien tik turimi reikalavimai į trečiuosius asmenis 290 639,24 Eur.“ Taip teismui parašė pats A. K.. Ikiteisminiam tyrimui pateikia minėto įrašo kopiją. Jis, galimai 2018 metų pabaigoje, buvo nuvykęs į ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buveinę adresu (duomenys neskelbtini), bendravo su A. K., tačiau A. K. neperdavė jam ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentų, neparodė jokio turto, konkrečiai pokalbio su A. K. dabar jau neprisimena, praėjo daug laiko. Praėjo daug laiko ir dabar negali pasakyti tiksliai, ką tada A. K. aiškino jam, dėl ko nepateikia prašomų dokumentų. Neprisimena dabar dokumentų nepateikimo priežasties, neprisimena, ką konkrečiai tada jam sakė A. K.. Patikslina, kad ikiteisminio tyrimo byloje, kai jau buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, jis iš ikiteisminio tyrimo tyrėjos gavo pagal pakvitavimą 2010-2016 m. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus ir bendrovė antspaudą. Jis visus dokumentus apžiūrėjo, tačiau nerado darbo sutarčių ir darbo laiko žiniaraščių 2010 iki 2018 m., nerado 2016 metų balanso ir didžiosios knygos pilnai už 2016 metus. Patikslina, kad jis žino bei susipažino su FNTT ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ esančiais dokumentais, nes FNTT buvo atliktas ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu, A. K. yra nuteistas už (duomenys neskelbtini), kurioje A. K. buvo vienas iš vadovu, turto iššvaistymą bei dokumentų klastojimą. Susipažinęs su FNTT ikiteisminio tyrimo byla jis matė, kad iš (duomenys neskelbtini) pinigai laikotarpiu nuo 2015 iki 2016 metų buvo pervedami į (duomenys neskelbtini) ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “, turimą sąskaitą. Sumos buvo didelės, tiksliai dabar neprisimena. Patikslina, kad FNTT savo atliktame ikiteisminiame tyrime ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos netyrė. Taip pat labai svarbu, kad A. K. jam neperdavė ūkinių - komercinių sutarčių nuo 2010 iki 2018 metų, bendrovės valdymo dokumentų, pajininkų protokolų, pajininkų nutarimų nuo 2010 iki 2018 metų, galutinio pajininkų sąrašo bankroto dienai. Žodžiu A. K. aiškino, kad yra pagrindinis pajininkas. Tačiau jis, tikrindamas Registrų centro dokumentus, rado, kad 2015-2016 metais bendrovėje buvo 2 ar 3 pajininkai. Patikslina, kad Registrų centrui nėra pateikta jokių ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2017-2018 m. dokumentų. Taip pat už 2017-2018 metus VMI nėra pateikta jokių ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ deklaracijų. Kadangi ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buvęs direktorius nepateikė jam visų dokumentų ir turto, jis parašė skundą teismui bei teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Šiuo metu dar vyksta ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto procedūra, nes šiuo metu Vilniaus apylinkės teisme dar nagrinėjama civilinė byla dėl vieno iš skolininkų ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ turto padalinimo. Patikslina, kad iki 2021 metų gegužės pabaigos apygardos teismas pratęsė bankroto procedūrų užbaigimo terminą. Apie tai, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2017- 2018 metais vykdė veiklą spendžia iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ banko ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame mato nors ir menkus nuo 3 iki 300 Eur pavedimus VMI, SODRA. Pavyzdžiui, iš indėlių ir investicijų draudimo 2017 m. gegužės 22 d. gavo 337, 52 Eur. Ikiteisminiam tyrimui pateikia UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ banko ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) . Patikslina, kad vykdant bankroto procedūrą, civilinėje byloje UAB ,,(duomenys neskelbtini) “, kurios vadovu buvo A. K. tėvas L. K., 2017 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinys yra sunkiai paaiškinamas, tačiau jo manymu, tikslas buvo parodyti, kad neva ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ skolinga L. K. 75 903, 49 Eur. Nors minėto dokumento turinys neaiškus, tačiau sutartis pasirašyta, matomas ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ antspaudas. Ikiteisminiam tyrimui pateikia sutarties kopiją. Taip pat 2017 m. rugpjūčio 1 d. antstolei A. S. A. K. pateikė prašymą ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ naudai, išieškotas lėšas - 63 746,78 Eur pervesti į jo tėvo L. K. sąskaitą, antstolė pinigus pervedė, jis kreipėsi į teismą, o teismas pasisakė, kad turi pinigus atgauti iš L. K.. Šiuo metu vyksta išieškojimas. Taip pat tyrimui pateikia 2017 m. sausio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties kopiją, pagal kurią ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ skolinga L. K. 827 707, 86 Eur. Mano, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buvęs direktorius tyčia negrąžina ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų, nes slepia ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ sandorius su įvairiais asmenimis ir įmonėmis (3 t., b. l. 71-73).
2021 m. liepos 8 d. papildomoje liudytojo apklausos protokole E. J. nurodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus, tačiau nori patikslinti, kad gavęs reikalavimą pateikti ikiteisminiam tyrimui papildomus dokumentus, tyrimui pateikia ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ debitorių sąrašą, kurį pateikė A. K. bankroto bylai, kiek prisimena dar 2018 metais. Taip pat pateikia 2018 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties nuorašą, kuriame yra patvirtinti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ kreditoriai. Jis, kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) gavęs leidimą susipažinti su A. K. atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta baudžiamąja byla, kurioje tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, gavo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ didžiosios knygos operacijų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. išrašų kopijas. Minėtų dokumentų kopijas jis irgi pateikia ikiteisminiam tyrimui (3 t., b. l. 89-90).
2022 m. birželio 28 d. liudytojo E. J. rašytiniuose parodymuose nustatyta, kad liudytojas raštu atsakė į užduotus klausimus. Klausimas: Ar (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buvęs vadovas A. K. perdavė Jums ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ visus įmonės dokumentus ir visą ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis? Išvardinkite kada ir kokius ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus ir turtą perdavė Jums A. K.? Atsakymas: (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buvęs vadovas A. K. jam neperdavė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ visų įmonės dokumentų ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Jis 2018 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu jam atsiuntė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ balansą ir pajininkų sąrašą, o vėliau dar siuntė 2011 m. liepos 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Klausimas: Ar Jūs iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buvusio vadovo A. K. be priėmimo akto primėtė dalį ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų? Išvardinkite kada ir kokius ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus arba dalį dokumentų priėmėte iš A. K., ar galite pateikti priėmimo perdavimo iš A. K. aktą? Atsakymas: Joks ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų perdavimo aktas nebuvo sudarytas, nes A. K. jam nepateikė įmonės dokumentų įstatymų nustatyta tvarka. Kiek prisimena, susitikimo metu jis jam perdavė kelių dokumentų nepasirašytas kopijas (Sodros ataskaitos ir kreditorių bei debitorių sąrašai), tačiau aktas nebuvo sudarytas. Klausimas: Ar vykdant bankroto procedūrą Jūs gavote visus reikalaujamus ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus? Kokius konkrečiai, kada ir iš ko gavote ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus? Kokių ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų neturite, kokios to priežastys? Atsakymas: Vykdant bankroto procesą jis neturėjo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų, išskyrus tuos kelis dokumentus, kuriuos paminėjo 1 klausime. Vykdant ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto procedūras, aš savarankiškai rinkau dokumentus iš trečiųjų šalių – gavo banko sąskaitų išrašus, Sodros ir VMI ataskaitas bei atskirus dokumentus iš A. K. baudžiamosios bylos. Be to, 2020 m. tyrėja jam pateikė iš A. K. gautus 2010-2016 m. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus. Bankroto procesams vykdyti trūko 2017-2018 m. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentų, kurių A. K. nepateikė ir dėl to negalima buvo administratoriui nustatyta tvarka perduoti įmonės turto. Mano, kad A. K. norėjo nuslėpti įmonės veiklą prieš iškeliant bankroto bylą, nes paaiškėjus jo nusikalstama veika, jam grėsė antra baudžiamoji byla. Klausimas: Ar vykdant bankroto procedūrą Jūs bendravote su ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitą tvarkiusiu asmeniu, ar prašėte atsiųsti lenteles, kuriose apskaitą tvarkantis asmuo turi užpildyti trijų metų ilgalaikio turto operacijų ataskaitą, nurodyti debitorius, kreditorius įmonės bankroto iškėlimo dienai, padaryti balansą, pelno nuostolio atskaitą bankroto iškėlimo dienai? Ar prašėte pateikti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus? Kokius ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus arba dalį dokumentų priėmėte iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitą tvarkiusio asmens? Ar prašėte ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitą tvarkiusio asmens paaiškinti ar pateikti Jums ataskaitas iš buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ apie ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “? Jeigu apskaitą tvarkiusio asmens neprašėte pateikti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų, kokios to priežastys? Atsakymas: Apytiksliai 2019-2020 m. yra telefonu bendravęs su ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitą tvarkiusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja I. A. ir prašė jos perduoti turimus įmonės dokumentus ir apskaitos registrus iš apskaitos programos. Ji jam žadėjo kai kuriuos dokumentus atsiųsti elektroniniu paštu, bet nieko neatsiuntė. Su ja nebuvo asmeniškai susitikęs ir jokių ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų iš jos nėra gavęs (3 t., b. l. 113-116).
2020 m. kovo 9 d. liudytojo D. G. apklausos protokole nurodyta, kad prieš 5-6 metus buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) . Kas tiksliai buvo pajininkais nežino. Kai jis buvo (duomenys neskelbtini) , ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų neturėjo, dirbo tik jis vienas, ofiso bendrovė neturėjo. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “, kiek žino, tik skolino pinigus už procentus, A. K., jo žiniomis, įnešdavo savo pinigus į ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą, o ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ paskolindavo fiziniams ir juridiniams asmenims. Pinigų sumos buvo apie 14000 litų, kitos nepamena. Sutarčių buvo apie 10. Vėliau tuos pinigus per (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ skolindavo kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims. Koks procentas buvo neatsimena. Jam atrodo, kad pinigų grąžinimo nebuvo. Kiek atsimena, ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo tik vieną sąskaitą, kurios numerio neatsimena, galimai sąskaita buvo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “. Prisijungimų prie sąskaitos jis neturėjo. Sąskaitos ataskaitas jis matydavo tik pas (duomenys neskelbtini) I., pavardės nežino, telefono numeris (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, I. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, jų ofisas buvo (duomenys neskelbtini). I. turėjo prisijungimus prie ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos ir buvo gera A. K. pažįstama. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ pirmininku arba direktoriumi jis tapo paprašius A. K.. Faktiškai veiklą kontroliavo pats A. K.. Jis niekada neturėjo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentų. Jokių priėmimo - perdavimo aktų nepasirašinėjo, bent jau neatsimena. Neatsimena, ar jis buvo Registrų centre, kai reikėjo įforminti jo pirmininkavimą. Kiek pamena, ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vardu dar buvo nupirktos akcijas, neatsimena kokios. Su A. K. susipažino prieš (duomenys neskelbtini) metų, dar studijuodamas. Kartas nuo karto jis su A. K. bendraudavo. Prieš 5 arba 6 metus, A. K. paprašė, kad jis laikinai taptų ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini). A. sakė, kad pats negali, nes nori imti iš banko paskolą, o jam paskolos niekas neduos. Jis sutiko, jis jokio atlygio negavo, tik būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) gaudavo atlyginimą. Tiksliai kokio dydžio buvo atlyginimas neatsimena, pradžioje buvo minimalus, o paskui didėjo. Jis pasirašydavo sutartis dėl paskolų, orderius. Jis važiuodavo pas I. į (duomenys neskelbtini), būdavo jau paruošti dokumentai, I. paduodavo, jis pasirašydavo, prasiversdavo, paskaitydavo. Kas ruošė tuos dokumentus nežino, galimai I. 2015 metų vasarą, tikslios datos neatsimena, iš žiniasklaidos sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba daro kratas, kad pareikšti įtarimai A. K.. Jis irgi buvo apklaustas liudytoju, buvo atlikta krata pas A. K. namuose ir pačioje (duomenys neskelbtini). Iš I. žino, kad ji Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus. Po šito įvykio jis A. K. pasakė, kad nenori būti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ pirmininku. Viskas vyko galimai 2015 metais, galimai pasirašinėjo kažkokius tai dokumentus, tačiau jų išvardinti negali, nes neatsimena. Jis suprato, kad A. K. apgavo, nustojo bendrauti su juo. Žino, kad po jo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ pirmininku tapo A. K., kas iki jo buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ pirmininku, negali pasakyti (1 t., b. l. 143-145).
2021 m. birželio 14 d. papildomame liudytojo D. G. apklausos protokole nurodyta, kad jo (duomenys neskelbtini) metu, tai yra galimai 2013-2015 metais, datų neprisimena, ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ faktiniu vadovu viskam vadovavo A. K.. Liudytojas matė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos išrašą ir kasos pajamų orderius, kuriuos pasirašinėjo Formaliai jis buvo atsakingas už kasą, tačiau jeigu ir buvo kokie nors grynėji pinigai, tai jais disponavo tik A. K.. Grynųjų pinigų iš A. K. jis niekada negavo ir nematė, A. atnešdavo jam (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos išrašą, o (duomenys neskelbtini) I., pavardės neatsimena duodavo jam pasirašyti jau užpildytus kasos pajamų orderius tam tikrai sumai, sumos buvo apie 10000 litų, sumos atitikdavo su įneštais pinigais. Visus ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus jis pasirašinėjo pas I., jos ofise (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Ką daryti jam visada sakydavo A. K., juolab A. K. liudytojas buvo išdavęs įgaliojimą vykdyti veiklą ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ vardu. Jokių priėmimo - perdavimo dokumentų po atleidimo jis nepasirašinėjo, A. pasakė, kad jis jau nebe pirmininkas ir viskas. Nežino, ar ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ jo vadovavimo metu tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą. Mano, kad jeigu ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ tvarkė buhalterinę apskaitą, tai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi pas (duomenys neskelbtini) I. Savo vadovavimo laiku jis matė kažkokius dokumentus, panašius į balansus, tačiau už kurį laikotarpį neįsidėmėjo, kokie ten buvo nurodyti skaičiai nežiūrėjo, nes jam buvo neįdomu. Neprisimena, kad ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ turėjo kokį nors materialų turtą. Pinigų likučių ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitoje nematė, nes neturėjo prisijungimų prie sąskaitos. 2013-2015 metais faktiškai buvo fiktyviu ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ pirmininku, viskam pagal įgaliojimą vadovavo A. K.(1 t., b. l. 184-186).
2020 m. kovo 12 d. liudytojos I. A. apklausos protokole nurodyta kad A. K. pažįsta iš antros savo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš (duomenys neskelbtini) metų jie buvo bendradarbiais, ji dirbo (duomenys neskelbtini), o kuo dirbo tada A. K. neprisimena. Galimai nuo 2012 ar 2013 metų A. K. prašymu ji tvarkė žemės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą. A. K. buvo žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ pagrindiniu (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ neturėjo samdomų darbuotojų. Kiek tiksliai žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini) “ turėjo sąskaitų ir kokiuose bankuose neprisimena. Pamena, kad galėjo pati atsispausdinti banko išrašus, VMI prisijungimai deklaracijoms, pranešimai Sodrai, Registrų centrui buvo daryti jos vardu. Kiek atsimena, ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vykdė (duomenys neskelbtini). Apyvartos neatsimena. Ar ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą negali pasakyti, nes neatsimena. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ registracijos adresas (duomenys neskelbtini). Patikslina, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2018 metų sausio mėnesio, tiksliai datos neatsimena. 2018 metais pagal priėmimo - perdavimo aktą A. K. ji grąžino visus buhalterinės apskaitos dokumentus, kiek atsimena du segtuvus. A. K. sakė, kad jo bendrovė bankrutuoja, kad buhalterinės apskaitos dokumentus jis turi atiduoti bankroto administratoriui. Ji iki dabar bendrauja su A. K., dalykinių santykių nepalaiko. Jeigu suras, tai ikiteisminiam tyrimui ji pateiks dokumentų A. K. priėmimo – perdavimo aktą (1 t., b. l. 80-82).
2021 m. balandžio 6 d. papildomame liudytojo apklausos protokole I. A. nurodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, juos patvirtina, ji savo 2020 m. kovo 12 d. apklausoje nurodė, kad ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ apskaitą tvarkė negali pasakyti iki kada tiksliai, nes neprisimena, po ko perdavė dokumentus A. K., tačiau konkrečiai dokumentų atidavimo datos dabar negali pasakyti, neatsimena, turi patikrinti savo išrašytas faktūras už suteiktas (duomenys neskelbtini) paslaugas. Apie 2020 m. vasario 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteistus (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, atstovaujamai UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ iš L. K. 63 746,78 Eur, ji nieko negirdėjo, nes 2020 metais jau netvarkė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos, kokiu pagrindu iš „(duomenys neskelbtini) ” šios lėšos pervestos bei kokie dokumentai tai pagrindžia negali pasakyti, nes neprisimena. Apie bankroto bylos iškėlimo momentui balanso parengimo aplinkybes ji nieko nežino, niekas neprašė jos parengti balanso. Kas galėjo parengti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ balansą bankroto bylos iškėlimo momentui, nežino. Paaiškina, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2017, 2018 metų balanso ji nerengė. Ji dabar neatsimena kokį turtą ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo. Apie buhalterinių dokumentų (pirminių, registrų), finansinės atskaitomybės dokumentų pildymo aplinkybes gali paaiškinti, kad ji, turėdama savo prisijungimus prie VMI, elektroniniu būdu, teikdavo kasmėnesines privalomas deklaracijas, SODROS ataskaitos, kas metus pateikdavo VĮ Registrų centrui finansinę atskaitomybę. Ji spausdindavo visus pirminius dokumentus, nepriklausomai nuo to, kas buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vadovai. Atspausdintus dokumentus peržiūrėdavo ir pasirašydavo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vadovai. Kol ji tvarkė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “, bendrovės vadovais buvo A. K., po to D. G.. Visi dokumentai visada buvo tinkamai pildomi. Dokumentai, tai yra pirminiai buhalteriniai dokumentai ir mokestinės ataskaitos, buvo saugomos jos ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat jos ofise buvo saugomos darbo sutartys, paskolų sutartys, kitokių dokumentų neturėjo. Prisimena, kad buvo parengusi kasos perdavimo aktą, kasos likučio nuo D. G. A. K.. Kada tiksliai, negali pasakyti, tačiau prisimena, kad kai D. G. buvo atleistas iš pareigų. Kiek prisimena, ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ fizinio turto neturėjo. Ji prisimena, kad darbo sutartis ir darbo laiko žiniaraščius, viso laikotarpio kai teikė paslaugas, ji saugojo atskirame segtuve, jį atidavė A. K.. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ valdymo dokumentų, pajininkų protokolų, pajininkų nutarimų nuo 2010 iki 2018 metų, galutinio pajininkų sąrašo bankroto dienai, komercinių sutarčių nuo 2010 iki 2018 metų, ji niekada neturėjo ir nesaugojo, kur jie gali būti nežino. Jeigu 2016 metų balansas buvo paruoštas, tai jis buvo pateiktas VĮ Registrų centrui, bet galėjo būti ir nesudarytas atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. spalio 21 d. FNTT pagal reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolą paėmė tyrimui reikalingus dokumentus. Paaiškina, kad didžioji knyga nėra privaloma ataskaita ir todėl nebuvo atspausdinta. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratorius niekada neprašė jos jokių dokumentų, visus turimus kompiuterinėje programoje dokumentus ji galėjo atspausdinti ir išsiųsti jam, tačiau bankroto administratorius niekada nesikreipė. Dokumentus inventorizacijoms ruošdavo ji, ar kasmetinės inventorizacijos per visą veiklos laiką ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buvo atliekamos, negali pasakyti, ji fiziškai nedalyvavo. Paaiškina, kad su A. K. ji nebendravo ir neklausė A., kodėl jis bankroto administratoriui neperduoda ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų, jai neįdomu. Paaiškina, kad A. K. buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu ir pagrindiniu pajininku, todėl mano, kad visada sprendimai buvo tik A. K. per visą jos darbo laiką. Ji negali atsakyti, ar formalaus A. K. vadovavimo metu pastarasis realiai dirbo. Ji tik patvirtina, tiksliai datų neprisimena, kol ji tvarkė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą, bendrovei faktiškai vadovavo A. K. (1 t., b. l. 90-92).
2022 m. birželio 27 d. papildomame liudytojo apklausos protokole I. A. nurodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus, tačiau nori patikslinti, kad nuo 2012 ar 2013 metų iki 2016 metų, tiksliai nuo kada negali pasakyti, A. K. prašymu, ji tvarkė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, 2018 metų sausį, tikslios datos neprisimena, A. K. grąžino visus ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentus, ar buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas pasakyti negali, neprisimena. Visi dokumentai buvo sudėti į archyvinius segtuvus, kiek tiksliai tų segtuvų buvo, neatsimena. Atiduodant dokumentus savo klientams, ji ne visais atvejais rašydavo dokumentų priėmimo-perdavimo aktus. Jeigu aktas buvo surašytas, jį saugo kartu su sutartimi. Pabrėžia, kad grąžinant dokumentus, priėmimo-perdavimo aktas nėra būtinas. Kiek prisimena, tarp A. K. perduotų dokumentų buvo ir darbo užmokesčio žiniaraščiai. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitą ji tvarkė „(duomenys neskelbtini) “ programoje. Kadangi turi apie 40 klientų, „(duomenys neskelbtini) “ programos duomenų bazės ji nesaugo. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ išrašų iš (duomenys neskelbtini) programos „(duomenys neskelbtini) “ ikiteisminiam tyrimui pateikti negali, nes jie jau ištrinti. Ištrynė galimai 2016 ar 2018 metais, kai jau nustojo tvarkyti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą. Žino, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vyksta bankroto procedūra, tačiau (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratorius niekada nesikreipė ir neprašė jos pateikti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentų. Dar pabrėžia, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki dabar bankroto administratorius nebuvo susisiekęs su ja, neprašė paaiškinti ar pateikti jam kažkokias ataskaitas iš buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini) “ apie ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “. Kiek žino, pagal nustatytą tvarką bankroto administratorius privalo apskaitą tvarkiusiam asmeniui atsiųsti lenteles, kuriose apskaitą tvarkantis asmuo turi užpildyti trijų metų ilgalaikio turto operacijų ataskaitą, nurodyti debitorius, kreditorius įmonės bankroto iškėlimo dienai, padaryti balansą, pelno nuostolio atskaitą bankroto iškėlimo dienai. Tokių prašymų ir jokių kitų prašymų iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratorius nėra gavusi. Nežino, ar A. K. perdavinėjo D. G. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus pagal priėmimo-perdavimo aktą, bent ji tokio dokumento nematė. Kadangi ji neturėjo pareigos surašinėti priėmimo-perdavimo akto, negali pasakyti, ar toks dokumentas buvo paruoštas (1 t., b. l. 93-95).
2023 m. balandžio 27 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tvarkant buhalterinę apskaitą ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2012 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu buvo nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų: 1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574): 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo - jeigu į apskaitą nebuvo įtraukti turto, įsipareigojimų ir kitos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo – jeigu ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagrįsti apskaitos dokumentais; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo – jeigu ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys neįregistruoti apskaitos registruose. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio 10 dalies reikalavimo – jeigu nebuvo atliekamos metinės inventorizacijos, kurios patvirtintų balansinių sąskaitų duomenis. Dėl aukščiau nurodytų norminių aktų reikalavimų nesilaikymo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2012 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (6 t., b. l. 36-71)
2023 m. rugsėjo 19 d. specialisto paaiškinimų protokolu apklaustas specialistas J. V., atsakydamas į klausimus pagal 2023 m. balandžio 27 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) parodė: Klausimas: Kaip turi būti pagal teisės aktų reikalavimus sudarytas bei pateiktas balansas? Atsakymas: Balansų, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą nustato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574), Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575), Verslo apskaitos standartai, Finansų ministerijos raštai ir nutarimai. Klausimas: Kokie duomenys įtraukiami? Atsakymas: Į balansus ir finansinę atskaitomybę įtraukiami buhalterinės apskaitos apibendrinti duomenys: turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai. Įsipareigojimai gali būti debitoriniai, t. y. per vienerius metus gautinos sumos bei kreditoriniai, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos ir po vienerių metų mokėtinos sumos. Taip pat prie balanso sudaromi atskiri priedai. Klausimas: Iš ko susideda 894 000 EUR suma balanse? Kas, atsižvelgiant į įmonės veiklą, tą gali sudaryti? Atsakymas: Pagal ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2018 m. rugsėjo 20 d. balanso duomenis bankroto iškėlimo dienai (2018 m. spalio 9 d.) kreditorinis įsipareigojimas – per vienerius metus mokėtinos sumos, nurodytas 894.578,00 Eur. Kadangi tyrimui nepateikti kreditorinių įsipareigojimų apskaitos dokumentai bei registrai, tai specialistas neturi galimybės nustatyti, dėl ko susidarė šis įsiskolinimas. Klausimas: Ar bankroto administratorius gali nustatyti, koks yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtas? Atsakymas: Pagal apskaitos dokumentus bankroto administratorius gali nustatyti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ turtą (apskaitytą). Klausimas: Ar galima nustatyti veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį, struktūrą ir kodėl? Atsakymas: Specialisto išvados 11-ojo klausimo išvadoje nurodyti norminiai aktai, dėl kurių nesilaikymo 2012 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Klausimas: Ką reiškia debitoriniai įsipareigojimai? Kas juos sudaro? Atsakymas: Pagal (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai, tai prievolės atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Paprastai įsipareigojimai įforminami sutartimi ir surašomos buhalterinės pažymos. Pagal ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2018 m. rugsėjo 20 d. balanso duomenis bankroto iškėlimo dienai (2018 m. spalio 9 d.) yra debitoriniai ir kreditoriniai įsipareigojimai. Debitorinis įsipareigojimas pagal balanso duomenis – kitas trumpalaikis turtas, nurodytas 863.830,00 Eur. Kreditorinis įsipareigojimas – per vienerius metus mokėtinos sumos, nurodytas 894.578,00 Eur. Kadangi tyrimui nepateikti debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų apskaitos dokumentai bei registrai, tai specialistas neturi galimybės nustatyti, kokiems konkrečiai fiziniams ir juridiniams asmenims susidarė įsiskolinimai. Klausimas: Ar ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) užtenka duomenų objektyviam jų konstatavimui? Atsakymas: Atsakymas į minėtą klausimą, nėra specialisto ekonomisto kompetencija. Klausimas: Ar 2016 m. spalio 21 d. FNTT prie (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole išvardinti ir pateikti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai keičia 2023 m. balandžio 27 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)? Atsakymas: 2016 m. spalio 21 d. FNTT prie (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole išvardinti ir pateikti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai nekeičia 2023 m. balandžio 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi minėti dokumentai yra 2015-2016 metų, jų duomenų negalima patikrinti apskaitos registruose ir balanse. Visi apskaitos registrai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. tyrimui nebuvo pateikti ir jų nebuvo tarp ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentų (6 t., b. l. 74-77).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
A. K. pareikštas kaltinimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kuris pakeistas bylą nagrinėjant teisme (10 t., b. l. 179 –180), už 2012 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 2 d. laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ atliktų ūkinių operacijų patvirtinančių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir sutarčių, finansinės apskaitos registrų, pelno (nuostolių) ataskaitų, kitos finansinės atskaitomybės (prie balansų), inventorizacijų atlikimo medžiagos, kuri galėtų patvirtinti balansinių sąskaitų duomenis, nesaugojimą.
Veikos padarymo metu galiojusi BK 223 straipsnio redakcija (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472) numatė, kad buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromas ir tyčia ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tik neatsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009; 2K-69-895/2018). Naujausioje baudžiamojo įstatymo 223 straipsnio redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925 (galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.)) numatyta, kad asmuo pagal BK 223 straipsnį atsako tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. BK 3 straipsnio 2 dalies prasme naujausia BK 223 straipsnio redakcija yra švelninanti kaltinamo asmens teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Todėl nagrinėjamu atveju aktuali būtent naujausia BK 223 straipsnio redakcija, kuri pakeistame kaltinime tinkamai nurodyta.
Žemesnės instancijos teismas
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Bylai reikšmingu laiku galiojo Buhalterinės apskaitos įstatymas (nuosprendžio paskelbimo metu šio įstatymo pavadinimas pasikeitęs ir įvardijamas kaip Finansinės apskaitos įstatymas). BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, be kita ko, už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. BAĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. BAĮ 19 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Antra dalis numato, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis. Dokumentų ir archyvų įstatymas 13 straipsnis numato, kad dokumentų saugojimo terminus rengia ir tvirtina Lietuvos vyriausiasis archyvaras. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“: 10.15 punktas nustato, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentas saugomas 10 metų, o 10.19 punktas nustato, kad apskaitos registrai yra saugomi 10 metų.
Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų numatytą laiką – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Reikalavimas saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus reiškia, kad tokie dokumentai turi būti saugomi tinkamai ir patikimoje vietoje, kurioje nekiltų pavojus, kad tie dokumentai bus prarasti, sugadinti, pagrobti?? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-628/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino kaltę ir nurodė, kad dokumentus pagal specialistų rekomendacijas kaupė ir laikė taip, kaip nurodo įstatymas, tačiau gali būti, jog kai kurių dokumentų – kaip registrai arba banko sąskaitų papildomi išrašai nebuvo kaupiami. Kitoje byloje įvykus dokumentų poėmiui 2016 metų viduryje dokumentų saugojimą perėmė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Įmonei buvo pritaikytas turto areštas, todėl ūkinės/komercinės veiklos įmonė nevykdė, išskyrus būtiniausias vadovo funkcijas, kurios buvo neišvengiamos. Kadangi per aplaidumą nesudarė dokumentų perdavimo akto ir didžioji dalis dokumentų buvo FNTT dispozicijoje po poėmio, jis padavė bankroto administratoriui tuos dokumentus, kurių jis prašė – finansines ataskaitas bankroto dienai, debitorių sąrašus, pajamininkų sąrašą, nurodė banko sąskaitas, kuriose yra lėšos, nurodė kitas finansines įstaigas, kuriose yra nematerialus turtas. Dokumentų daugiau niekam negalėjo perduoti, kadangi 2016 m. viduryje FNTT poėmio metu paėmė dokumentus ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterijoje ir jo namuose, kurių jis neatsiėmė iki bankroto bylos. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinius dokumentus nuo 2017 m. pradžios tvarkė jis, kai buvo aišku, kad bus taikomas turto areštas ir negalės mokėti už buhalterines paslaugas ir dėl to buvo atsisakyta sutarčių. Žemės ūkio bendrovė neturėjo fizinės buveinės, todėl dokumentai buvo saugomi pas jį namie arba buhalterinėje įmonėje. Namie dokumentai buvo saugomi iki 2016 metų. Dokumentai apie pinigų skolinimosi ir skolinimo operacijas, tos operacijos buvo vykdomos iš Bendrovės banko sąskaitų ir tos operacijos buvo aplikuotos, bet turbūt nebuvo daromas papildomas registras, kuriame būtų viskas atvaizduota. Dokumentai dėl palūkanų ir paskolų apskaičiavimo buvo kaupiami buhalterinėje programoje, bet jų nepavyko išsaugoti, kadangi nepavyko susimokėti už programos licenciją. Palūkanos, kurios buvo kauptos ir nesumokėtos atsispindėjo balansuose. Sutartis, kaip suprato yra kaupiamos į segtuvą ir tai atitinka registrams, nebuvo padarytas atskiras lapas, kuriame yra išvardintos visos sutartys. Neturėjo dokumento (kuris būtų užvardintas registras) ir jame būtų išvardinti visi dokumentai, tokio dokumento neturėjo ir dėl to yra kaltas. 2017-2018 m. neteikė deklaracijų, Žemės ūkio bendrovė nevykdė veiklos ir išsilavinimo stoka neleido jų užpildyti pačiam ir nebuvo už ką samdyti kito asmens. Mato savo aplaidumą, nes dalis dokumentų buvo pas jį, juos pateikdavo pavėluotai, gali būti, jog yra kažko nepateikęs buhalterei, bet kadangi operacijos atsispindėdavo banko sąskaitoje ji galėjo jas tinkamai apskaityti.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. J. paaiškino, kad yra bankroto administratorius atsakingas už (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “. Bankroto procesams vykdyti trūko 2017-2018 m. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentų, kurių A. K. nepateikė ir dėl to negalima buvo administratoriui nustatyta tvarka perduoti įmonės turto. Liudytojas viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad A. K. jam nepateikė originalių bendrovės apskaitos dokumentų, ko pasėkoje nebuvo pasirašytas ir dokumentų priėmimo – perdavimo aktas. A. K. liudytojui perdavė tik dokumentų nepasirašytas kopijas. A. K. neperdavė ūkinių - komercinių sutarčių nuo 2010 iki 2018 metų, bendrovės valdymo dokumentų, pajininkų protokolų, pajininkų nutarimų nuo 2010 iki 2018 metų, galutinio pajininkų sąrašo bankroto dienai. Jis asmeniškai iš A. K. baudžiamosios bylos, gavo dokumentų kopijas – sutartis, kasos orderius, didžiosios knygos išrašus nuo 2015 iki 2018 metų. Pats A. K. elektroniniu paštu atsiuntė jam balansus, debitorių – kreditorių sąrašus, 2018 metų. Su A. K. bendravo dalykiškai, gražiuoju prašė pateikti jam (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių A. K. iki šiol jam nepateikė. Liudytojas D. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2013-2015 metais pirmininkavo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “, bet faktiniu vadovu buvo ir viskam vadovavo A. K.. A. K. liudytojas buvo išdavęs įgaliojimą vykdyti veiklą ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ vardu ir pats iš esmės jokių veiksmų Bendrovėje neatliko. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. A. paaiškino, kad iki 2018 m. tvarkė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą. A. K. buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu ir pagrindiniu pajininku, todėl mano, kad visada sprendimai buvo tik A. K. per visą jos darbo laiką. A. K. grąžino visus ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentus, ar buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas pasakyti negali, nes neprisimena. Visi dokumentai buvo sudėti į archyvinius segtuvus, kiek tiksliai tų segtuvų buvo, neatsimena. A. K. sakė, kad jo bendrovė bankrutuoja, kad buhalterinės apskaitos dokumentus jis turi atiduoti bankroto administratoriui. Ji nerengė ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2017, 2018 metų balanso. Apie buhalterinių dokumentų (pirminių, registrų), finansinės atskaitomybės dokumentų pildymo aplinkybes gali paaiškinti, kad ji, turėdama savo prisijungimus prie VMI, elektroniniu būdu, teikdavo kasmėnesines privalomas deklaracijas, SODROS ataskaitos, kas metus pateikdavo VĮ Registrų centrui finansinę atskaitomybę. Ji spausdindavo visus pirminius dokumentus, nepriklausomai nuo to, kas buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vadovai. Dokumentai, tai yra pirminiai buhalteriniai dokumentai ir mokestinės ataskaitos, buvo saugomi jos ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat jos ofise buvo saugomos darbo sutartys, paskolų sutartys, kitokių dokumentų neturėjo. Ji prisimena, kad darbo sutartis ir darbo laiko žiniaraščius, viso laikotarpio kai teikė paslaugas, ji saugojo atskirame segtuve, jį atidavė A. K.. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ valdymo dokumentų, pajininkų protokolų, pajininkų nutarimų nuo 2010 iki 2018 metų, galutinio pajininkų sąrašo bankroto dienai, komercinių sutarčių nuo 2010 iki 2018 metų, ji niekada neturėjo ir nesaugojo, kur jie gali būti nežino. ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ išrašų iš buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini) “ ikiteisminiam tyrimui pateikti negali, nes jie jau ištrinti. Ištrynė galimai 2016 ar 2018 metais, kai jau nustojo tvarkyti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą.
Byloje nustatyta, kad A. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ faktiniu vadovu, o laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. ir nuo 2017 m. gegužės 15 iki 2018 m. rugsėjo 26 d. ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, taigi visu šiuo laikotarpiu būtent jam, vadovaujantis aukščiau nurodytomis BAĮ nuostatomis, ir kilo pareiga užtikrinti bendrovės buhalterinių dokumentų saugojimą. Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu iki 2018 m. sausio mėnesio A. K. prašymu užsiėmė (duomenys neskelbtini) I. A. BAĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. 3 dalyje nustatyta, kad apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. A. K. pripažino, kad kaltinime nurodytų apskaitos dokumentų ir registrų, kurie patvirtina tam tikras ūkines operacijas galėjo neišsaugoti. Iš A. K. paaiškinimų matyti, kad dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų galėjo ir nebūti atskirai suformuota, jam manant, kad šie duomenys atsispindi kitoje buhalterinės apskaitos informacijoje. Be liudytojų parodymų tokias aplinkybes patvirtina ir 2023 m. balandžio 27 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad iš pateiktų banko ir kasos dokumentų specialistas nustatė, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buvo atliktos ūkinės operacijos – piniginių lėšų skolinimas ir skolinimasis, vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas, palūkanų už paskolas apskaičiavimas, gavimas ir apmokėjimas, atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis, pajininkais, kurios nepatvirtintos sutartimis ir apskaitos registrų duomenimis. Kadangi tyrimui nepateikti apskaitos registrai, specialistas negali nustatyti, ar dėl šių operacijų bendrovė gavo pelną ar nuostolį ir ar šios operacijos yra apskaitytos. Specialistui nepateikti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2012 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 20 d. laikotarpio apskaitos registrai, pelno (nuostolių) ataskaitos, kita finansinės atskaitomybė (prie balansų), inventorizacijų atlikimo medžiaga, kuri galėtų patvirtinti balansinių sąskaitų duomenis. Išvadoje pažymėta, kad jeigu apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita finansinė atskaitomybė nebuvo sudaryta, tai specialistas negali iš dalies nustatyti bendrovės veiklos (pajamų, sąnaudų, pelno arba nuostolio), nuosavo kapitalo (pajinio kapitalo, pelno arba nuostolio), įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi nesant dalies pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir dalies buhalterinės apskaitos registrų, nėra galimybės palyginti buhalterinės apskaitos duomenų.
Teisiamojo posėdžio metu A. K. teigė, kad didžioji dauguma įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų buvo paimti FNTT poėmio metu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia jo atsakomybės dėl buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų nesaugojimo ir nemažina jo veikos pavojingumo. Antai, 2023 m. rugsėjo 19 d. specialisto paaiškinimų protokole specialistas atsakydamas į klausimus dėl pateiktos specialisto išvados paaiškino, kad 2016 m. spalio 21 d. FNTT prie (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole išvardinti ir pateikti ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai nekeičia 2023 m. balandžio 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi minėti dokumentai yra 2015-2016 metų, jų duomenų negalima patikrinti apskaitos registruose ir balanse. Visi apskaitos registrai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. tyrimui nebuvo pateikti ir jų nebuvo tarp ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentų.
Dėl metinių inventorizacijų ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad jo vadovavimo metu buvo vykdomos kasmetinės inventorizacijos per visą veiklos laiką, inventorizacijų atlikimo aplinkybių neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. A. nurodė, kad dokumentus inventorizacijoms ruošdavo ji, bet ar kasmetinės inventorizacijos per visą veiklos laiką ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buvo atliekamos, negali pasakyti, nes ji fiziškai nedalyvavo. Apklausiamas teisme A. K. nurodė, kad jo vertinimu nematerialaus turto inventorizacija yra nereikšminga, nes tai būtų tas pats, kas banko išrašo atspausdinimas kažkuriai dienai. Buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi taip, kad galima būtų nustatyti balansinę vertę ir kad bet kuriuo momentu būtų aišku atspausdinus banko išrašą. Paskutinį balansą 2017 m. sudarė jis, remdamasis turimais duomenimis ir prieš tai buvusiu balansu. Visgi specialisto išvadoje nurodoma, kad jeigu ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2012 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu nebuvo atliekamos metinės inventorizacijos, kurios patvirtintų balansinių sąskaitų duomenis, tokiu atveju nesilaikyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 10 dalies reikalavimo, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Darytina išvada, kad bendrovėje inventorizacijos reikalavimų nebuvo preciziškai laikomasi, nes inventorizacijos atlikimo medžiagos pilna apimtimi specialistui nebuvo pateiktos.
BK 223 straipsnyje numatyta veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo nenumatė, kad dėl įstatymų nesilaikymo nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros, nors pagal savo pareigas, darbo specifiką ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. K. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra konstatavęs, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2006, Nr. 2K-11-2008, Nr. 2K-426-2013, Nr. 2K-7-234-942-2015). Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pasireiškiantis, pavyzdžiui, aplaidžiu apskaitos tvarkymu) buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga, t. y., turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).
Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nerūpestingumo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai nebuvo tinkamai išsaugoti. Pagal specialisto išvadą nustatyti realią juridinio asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, analizuojant vien ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju A. K., kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių, „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 10.15 ir 10.19 punkto reikalavimų, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 10 dalies reikalavimo. Atlikus specialių žinių reikalaujamą tyrimą, nustatyta, kad, būtent, dėl kaltinime apibrėžtame laikotarpyje padarytų įstatyminių reikalavimų pažeidimų – neišsaugotų ir tyrimui nepateiktų buhalterinės apskaitos duomenų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis neginčijo to. Teismas konstatuoja, kad dėl netinkamai tvarkomos ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos – buhalterinės apskaitos duomenų neišsaugojimo, nulemto kaltinamojo nerūpestingumo, atsirado minėto pobūdžio padariniai, o tarp jų ir A. K. neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Aptartos aplinkybės rodo buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo pasekmių mastą, o tai leidžia kaltinamojo veiksmus vertinti kaip pavojingus baudžiamojo įstatymo kontekste. Kaltinamojo A. K. padaryti pažeidimai negali būti laikomi formaliais, kadangi dėl jų kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, be to, A. K., būdamas bendrovės vadovu, turėjo ir galėjo žinoti savo, kaip bendrovės vadovo pareigas ir atsakomybę. Kaltinamojo A. K. veikoje nustatyti visi nusikaltimo, nurodyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymiai, jo padaryta veika nagrinėjamoje situacijoje nėra aiškiai mažesnio pavojingumo nei bendras šios veikos rūšinis pavojingumas.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 patvirtinta redakcija), nes jis, nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. būdamas Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu, laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. ir nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. eidamas Bendrovės direktoriaus pareigas bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, privalėdamas tvarkyti ir organizuoti teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1 dalies, BAĮ 19 straipsnio 2 dalies, BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, BAĮ 12 straipsnio 1 dalies, BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto bei 10.19 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo15 straipsnio 10 dalies reikalavimą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo 2012 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 20 d. laikotarpio ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ atliktas ūkines operacijas – piniginių lėšų skolinimą ir skolinimąsi, vertybinių popierių pirkimą ir pardavimą, palūkanų už paskolas apskaičiavimą ir mokėjimą, atsiskaitymą su atskaitingais asmenimis, pajininkais – patvirtinančių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir sutarčių, finansinės apskaitos registrų, pelno (nuostolių) ataskaitų, kitos finansinės atskaitomybės (prie balansų), inventorizacijų atlikimo medžiagos, kuri galėtų patvirtinti balansinių sąskaitų duomenis. Dėl išvardintų norminių aktų reikalavimų nesilaikymo ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ 2012 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.
Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą finansų sistemai, veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, reali turtinė žala nepadaryta.
A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs neatsargią nusikalstamą veiką, tačiau neišreiškė jokio nuoširdaus gailesčio ar apgailestavimo dėl savo veiksmų, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybei nustatyti nėra pagrindo. A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors asmuo analizuojamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu nėra pagrindo spręsti klausimą dėl nusikaltimų recidyvo, nes naujai padaryta veika nebuvo tyčinė (BK 27 straipsnis).
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. K. anksčiau vieną kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat nusikaltimą finansų sistemai (9 t., b. l. 98-99), analizuojamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, važiavimą maršrutiniu transportu be bilieto, metinės pajamų deklaracijos nepateikimą, baudos nesumokėtos (9 t., b. l. 89-94), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turi du (duomenys neskelbtini) vaikus. Byloje nėra duomenų apie A. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad A. K. nėra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios neigiama linkme, visgi analizuojama nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis būtų artimas sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei laisvės atėmimas bausmėmis, nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Taigi už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
Nagrinėjamu atveju A. K. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu ir jam paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 3 metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. kovo 13 d. ir nuo šios dienos buvo skaičiuojama bausmės vykdymo atidėjimo pradžia. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2021 m. kovo 13 d. Iš bylos duomenų matyti, kad ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu buvo padaryta nagrinėjama trunkamojo pobūdžio neatsargi nusikalstama veika finansų sistemai. Šios nusikalstamos veikos pradžios momentas ir pabaigos momentas susijęs su A. K. būvimu ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu ir skaičiuojamas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., taigi vertinant formaliai A. K. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė laikytina neatlikta, nepaisant to, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis yra pasibaigęs ir 3 metų probacija buvo tinkamai įgyvendinta ir užbaigta. Taigi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė A. K. atžvilgiu bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. K. šiuo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrinama su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Prie griežtesnės 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėnesiai (pridedamos bausmės dalies dydis nustatytas įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes) laisvės atėmimo ir A. K. skirtina subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-653, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad tai yra formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad aptartoje BK 75 straipsnio redakcijoje nebuvo numatytas intensyvios priežiūros skyrimas bausmės vykdymo atidėjimo atvejais, ši įstatymo redakcija laikytina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu, kuris turi grįžtamąją galią, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėjamu atveju taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, galiojusios nusikalstamų veikų darymo metu.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti A. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad A. K. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė neatsargų nusikaltimą ir šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Teismas pažymi, kad A. K. yra vidutinio amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas ir jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas įgyvendino tinkamai ir probacijos terminą įvykdė, todėl šiuo atveju ankstesnis bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nėra priežastis šio instituto pakartotinai neskirti. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti kaltinamajam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Teismas sutinka su prokurorės baigiamojoje kalboje išsakyta pozicija, kad paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. K. atžvilgiu turėtų būti atidėtas. Visgi teismo vertinimu prokurorės prašomas bausmės vykdymo atidėjimo terminas – 3 metai, yra per ilgas, nes objektyviai kaltinamasis, iš esmės, dėl tos pačios laisvės atėmimo bausmės probaciją ir jos sąlygas turėtų vykdyti antrą kartą. Kaip minėta, A. K. dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės 3 metų probaciją tinkamai įvykdė ir užbaigė. A. K. probacijos sąlygų nepažeidė, nors jo atžvilgiu teisme du kartus buvo nagrinėjami teikimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (dėl padarytų administracinių nusižengimų). Probacijos tarnybos teikimai buvo atmesti ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nebuvo panaikintas. Vien tai, kad dėl panašiu laikotarpiu padarytos nusikalstamos veikos, baudžiamoji byla nagrinėjama gerokai vėliau, nei ankstesniu nuosprendžiu, kuriuo buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, neturėtų neproporcingai apsunkinti kaltinamojo teisinės padėties ir lemti situaciją, kai du kartus, formaliai už tą pačią laisvės atėmimo bausmę, paskiriamas bausmės vykdymo atidėjimas maksimaliam trijų metų terminui. Antai, jei ši baudžiamoji byla būtų išnagrinėta iki jau atlikto bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos termino (2021 m. kovo 13 d.), neabejotina, kad paskirtos subendrintos bausmės vykdymas būtų patekęs į tą patį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės įskaityti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio, todėl šiuo nuosprendžiu A. K. paskirtos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-653, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), atidedamas minimaliam 1 metų terminui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-653, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) – pradėti dirbti ir (ar) tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė atidėjus bausmės vykdymą A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę per 3 mėnesius atlikti 30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose įstaigose. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, A. K. nėra pagrindo skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes ji būtų sunkiai suderinama ir apsunkintų paskirtą įpareigojimą įsidarbinti.
V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
2022 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas E. J. į Vilniaus apygardos prokuratūrą kreipėsi su prašymu dėl pripažinimo civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime. Prašyme nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ buvo iškelta bankroto byla pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą dėl mokestinės nepriemokos 27 048,59 Eur. Taip pat buvo gauta Valstybinio socialinio draudimo valdybos pretenzija dėl nesumokėtų 1803,19 Eur socialinio draudimo įmokų. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi buvo patvirtinti bankrutuojančios ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ kreditorių reikalavimai bendrai 28851,78 Eur sumai. Užbaigus įmonės likvidavimo procedūras liko nepadengti reikalavimai kreditoriams bendrai 20 285,81 Eur sumai. Pareiškime teigiama, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ bankrotą nulėmė nusikalstama A. K. veika ir įmonės kreditoriams buvo padaryta žala., kurios dydį sudaro nepadengti kreditorių reikalavimai. Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. birželio 28 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini) “ ikiteisminiame tyrime pripažinta civiliniu ieškovu.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018). Civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo paprastai yra juridinis asmuo, tačiau esant atitinkamoms sąlygoms civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikalstama veika valstybės finansams, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys – juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-362-654/2019).
Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ civiliniu ieškovu buvo pripažinta ikiteisminiame tyrime, kuris buvo atliekamas pagal dvi tyčines veikas numatytas BK 245 straipsnyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, o šiuo nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. K., kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas, aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, neišsaugojo dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų ir padarė neatsargią nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. Visgi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad A. K. nerūpestingumas nulėmė ŽŪB bankrotą dėl kurio liko nepadengti reikalavimai kreditoriams bendrai 20 285,81 Eur sumai. Tarp neva padarytos turtinės žalos ir kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra tiesioginio priežastinio ryšio (aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą, nebuvo sudarytos sąlygos vėliau padaryti valstybės biudžetui turtinės žalos). Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos, jog civiliniame ieškinyje nurodoma žala nėra padaryta A. K. inkriminuojamais veiksmais, baigiamųjų kalbų metu laikėsi ir valstybinis kaltintojas.
Be to, iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimo nustatyta, kad bankroto eigoje, esant 28 851,78 Eur kreditoriniams reikalavimams, bankroto proceso metu gauta 27 233,61 Eur lėšų, kurios paskirstytos tokia tvarka: administravimo išlaidoms – 11 196,78 Eur, administratoriaus atlyginimui – 7 470,86 Eur, antros eilės kreditoriams – 8 565,97 Eur. Akivaizdu, kad su bankroto administratoriumi buvo atsiskaityta. Todėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ civilinis ieškinys atmetamas.
2020 m. gegužės 19 d. nutarimu (8 t., b. l. 65-66) A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, procesinių išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – po gautos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai:
1. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, 2015-01 iki 2016-09, 1 segtuvas, 21 lapas;
2. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, 2013-01 iki 2014-12, 1 segtuvas, 24 lapai;
3. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, 2011-02 iki 2012-12, 1 segtuvas, 23 lapai;
4. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ buhalterija, bankas, kasa, pirkimai, pardavimai, VMI, 1 segtuvas, 269 lapai;
5. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ buhalterija, bankas, kasos knyga, pirkimai, pardavimai, (duomenys neskelbtini), 1 segtuvas, 228 lapai;
6. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ 2014 metų buhalterija, bankas, kasa, pirkimai, Sodra, VMI, 1 segtuvas, 137 lapai;
7. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ 2013 metų buhalterija, bankas, kasa, (duomenys neskelbtini), Sodra, VMI, 1 segtuvas, 171 lapas;
8. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ 2012 metų buhalterija, bankas, kasa, pirkimai, pardavimai, VMI, 1 segtuvas, 161 lapas;
9. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ dokumentai, 1 segtuvas, 84 lapai.
Visi dokumentai supakuoti į vieną dėžę, viso 9 segtuvai (saugomi prie bylos medžiagos), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais įsiteisėjus teismo nuosprendžiui perduotini/grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, prie griežtesnės neatliktos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo ir A. K. paskirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-653, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) ir 2 dalies 5 ir 8 punktais, A. K. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir (ar) tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ civilinį ieškinį atmesti.
A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – po specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) gautus dokumentus:
1. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, 2015-01 iki 2016-09, 1 segtuvą, 21 lapas;
2. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, 2013-01 iki 2014-12, 1 segtuvą, 24 lapai;
3. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, 2011-02 iki 2012-12, 1 segtuvą, 23 lapai;
4. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ buhalterija, bankas, kasa, pirkimai, pardavimai, VMI, 1 segtuvą, 269 lapai;
5. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ buhalterija, bankas, kasos knyga, pirkimai, pardavimai, (duomenys neskelbtini), 1 segtuvą, 228 lapai;
6. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ 2014 metų buhalterija, bankas, kasa, pirkimai, Sodra, VMI, 1 segtuvą, 137 lapai;
7. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ 2013 metų buhalterija, bankas, kasa, (duomenys neskelbtini), Sodra, VMI, 1 segtuvą, 171 lapas;
8. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) 2012 metų buhalterija, bankas, kasa, pirkimai, pardavimai, VMI, 1 segtuvą, 161 lapas;
9. ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini) “ dokumentai, 1 segtuvą, 84 lapai.
Visus dokumentus supakuotus į vieną dėžę, viso 9 segtuvus (saugomus prie bylos medžiagos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais įsiteisėjus teismo nuosprendžiui perduoti/grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriui.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti A. K., kad pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį jis privalo:
1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.