Kauno apygardos teismo nutartis

2022-10-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1480-894/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-18
Bylos Nr.
2S-1480-894/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02304-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1480-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02304-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.4.5.11. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. ir suinteresuoto asmens A. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. S. ir A. B. .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis R. S. (toliau – antstolis) 2021 m. sausio 11 d. patikslintu patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-70-878, priimtu vykdomojoje byloje Nr.0070/19/01089 vykdant teismo vykdomąjį (toliau ir – v.) raštą Nr. 2-173-955/2016 (toliau ir – Ginčo patvarkymas Nr. 1), nurodė, kad jis, vadovaudamasis 2020 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2YT-19738-435/2020, patikslina naujai apskaičiuotą skolininkei A. G. (toliau – ir skolininkė) skirtinos baudos dydį – 6 000 Eur, paskaičiuotą už šias 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo 120 dienų, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. (v. rašto Nr. 2-173-955/2016 pateikimo antstoliui dienos) iki 2020 m. balandžio 21 d. (išieškotojo A. B. (toliau ir - išieškotojas) kreipimosi į teismą su patikslintu ieškiniu dienos):

Žemesnės instancijos teismas

1. V. rašto nevykdymo dienos dėl bendravimo kas antrą savaitgalį: 2019 m. rugpjūčio 24–25 d., rugsėjo 7–8 d., 21–22 d., spalio 5–6 d., 19–20 d., lapkričio 2–3 d., 16–17 d., lapkričio 30 d.–gruodžio 1 d., gruodžio 14–15 d., 28–29 d; 2020 m. sausio 11–12 d., 25–26 d., vasario 8–9 d., 22–23 d., kovo 7–8 d.;

2. V. rašto nevykdymo dienos dėl bendravimo per atostogas: 2019 m. rugpjūčio 10–25 d.;

3. V. rašto nevykdymo dienos dėl bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis: 2019 m. rugpjūčio 2, 6, 9, 13, 16, 20, 23, 27, 30 d., rugsėjo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27 d., spalio 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 d., lapkričio 1, 5, 8, 12, 15, 19, 22, 26, 29 d., gruodžio 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., 2020 m. sausio 3, 7, 10, 14, 17, 21, 24, 28, 31 d., vasario 4, 7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 d., kovo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., balandžio 3, 7, 10, 14, 17, 21 d.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja A. G. (toliau – pareiškėja arba skolininkė) 2021 m. sausio 30 d. skundu prašė: panaikinti Ginčo patvarkymą Nr. 1 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; įpareigoti antstolį išsamiai ir visapusiškai atlikti apskaičiavimus dėl baudos paskyrimo, tai atliekant neviršijant antstolio įgaliojimų vykdymo procese.

3. Pareiškėja nurodė, kad 6 000 Eur baudos paskaičiavimas už 120 nevykdymo dienų yra neteisėtas, nepagrįstas, viršijantis antstolio įgaliojimus vykdymo procese. Antstolis turėjo pareigą ne tik suskaičiuoti dienas, kuriomis nevyko pareiškėjos mažamečio sūnaus bendravimas su tėvu Arūnu Bakšiu, bet ir pagrįsti, jog tomis dienomis bendravimas neįvyko konkrečiai dėl skolininkės tyčinių veiksmų, surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kurių v. byloje turėjo būti 120.

4. Antstolis 2021 m. vasario 5 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir CPK 636 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą nagrinėti teismui.

Žemesnės instancijos teismas

5. Antstolis 2022 m. vasario 17 d. patvarkyme dėl baudos apskaičiavimo patikslinimo Nr. S-22-70-4680 (Ginčo patvarkymas Nr. 2) nurodė, kad jis vykdo: 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo v. dokumentą Nr. 2-173-955/2016, kuriuo teismas patvirtino skolininkės ir išieškotojo 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo; 2020 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo v. dokumentą Nr. e2-1943-435/2019 dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Antstolis informavo, kad buvo klaidingai priskaičiuotas baudos skolininkei dydis, nes antstoliui bylos šalys buvo pateikusios ne visus reikšmingus dokumentus. Išnagrinėjus antstoliui papildomai pateiktus dokumentus, buvo perskaičiuotos v. dokumento nevykdymo dienos nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. ir pažymėta, kad v. raštas Nr. 2-173-955/2016 buvo nevykdomas 116 dienų, už kurias priskaičiuotina bauda (po 50 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną) yra 5 800 Eur:

1. V. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienos kas antrą savaitgalį:

2019 m.: rugpjūčio 24–25 d.; rugsėjo 7–8 d., 21–22 d.; spalio 5–6 d., 19–20 d.; lapkričio 2–3 d., 16–17 d., 30 d.– gruodžio 1 d., 14–15 d., 28–29 d.;

2020 m.: sausio 11–12 d., 25–26 d.; (nuo 2020 m. vasario 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-29-324/2020 pakeista tvarka) vasario 1–2 d., 15–16 d., 29 d.– kovo 1 d.

2. V. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienos per atostogas (14 d. per metus): 2019 m. rugpjūtis 10–23 d.

3. V. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienos dėl bendravimo el. ryšio priemonėmis (kiekvieną mėnesio antradienį ir penktadienį):

2019 m.: rugpjūčio 2, 6, 9, 27, 30 d.; rugsėjis 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27 d.; spalio 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 d.; lapkričio 1, 5, 8, 12, 15, 19, 22, 26, 29 d.; gruodžio 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d.;

2020 m.: sausio 3, 7, 10, 14, 17, 21, 24, 28, 31 d.; vasario 4, 7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 d.; kovo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31; balandžio 3, 7, 10, 14, 17 d.

Šalies argumentai

6. Skolininkė 2022 m. vasario 21 d. skundu prašė panaikinti Ginčo patvarkymą Nr. 2 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, viršijantį antstolio įgaliojimus vykdymo procese, priešingą CPK normoms.

7. Skolininkė nurodė, jog iš esmės Ginčo patvarkymas Nr. 2 dėl yra apie tą patį objektą, kaip ir Ginčo patvarkymas Nr. 1. Tik pirmu atveju antstolis paskaičiavo 120 nevykdymo dienų, o antruoju – 116. Visai nesvarbu, ką tikslina antstolis, kadangi teismai pripažino faktą, kad antstolis v. bylą vedė aplaidžiai, neįsigilindamas į situaciją ir faktines aplinkybes, kad byloje nėra duomenų, kokiais įrodymais remdamasis antstolis nustatė, jog išieškotojo bendravimas su vaiku nurodytomis dienomis nevyko.

Žemesnės instancijos teismas

8. Antstolis 2022 m. vasario 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės 2022 m. vasario 21 d. skundą ir nutarė perduoti jį teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi skolininkės 2021 m. sausio 30 d. ir 2022 m. vasario 21 d. skundus tenkino iš dalies, antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01089 priimtus 2021 m. sausio 11 d. patikslintą patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-70-878 ir 2022 m. vasario 17 d. patvarkymą dėl baudos apskaičiavimo patikslinimo Nr. S-22-70-4680 pripažino iš dalies neteisėtais ir iš dalies panaikino bei nurodė teisingą skolininkei skirtinos baudos dydį – 900 Eur už šias 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo 18 dienų: 2019 m. rugpjūčio 10–23 dienomis ir 24–25 dienomis, rugsėjo 7–8 dienomis; iš skolininkės išieškotojui priteisė 181,5 Eur advokatės pagalbos išlaidoms atlyginti; kitus reikalavimus atmetė.

10. Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl skaičiaus dienų, už kurias skolininkė (vaiko A. B. motina) turėtų sumokėti baudą, kuri skolininkei yra paskirta Kauno apylinkės teismo c. b. Nr. 2VP-25278-955/2019 priimta 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2020 m. vasario 6 d. Kauno apygardos teismui c. b. Nr. 2S-171-896/2020 šią nutartį palikus nepakeistą), po 50 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną išieškotojo ( vaiko A. B. tėvo) naudai.

11. Dėl vykdomųjų bylų, kurias vykdo antstolis, ir dėl dienų, kuriomis turėjo vykti tėvo bendravimas su sūnumi. Teismas, įvertinęs antstolio pateiktų su skundais vykdomųjų bylų Nr. 0070/19/01089 ir Nr. 0070/20/00648 duomenis, nustatė itin svarbią aplinkybę – jog antstolis patvarkymu teisės aktų nustatyta tvarka nėra priėmęs vykdyti antstolės R. P. 2019 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. S-19-183-11576 jam persiųstos toliau vykdyti 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (c. b. Nr. e2-1551-435/2018). V. byla Nr. 0183/18/01129 pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį (c. b. Nr. e2-1551-435/2018), antstolės R. P. vykdyta nuo 2018 m. spalio 17 d., 2019 m. liepos 29 d. buvo ,,užbaigta, persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui“, tačiau nebuvo ir nėra toliau vykdoma antstolio R. S. , kuris nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymo priimti v. dokumentą vykdyti priėmimo vykdo tik Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. v. raštą Nr. 2-173-955/2016 dėl bendravimo su vaiku tvarkos (v. b. Nr. 0070/19/01089) ir nuo 2020 m. birželio 15 d. patvarkymo priimti v. dokumentą vykdyti priėmimo vykdo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. v. raštą Nr. e2-1943-435/2019 dėl bendravimo su vaiku tvarkos (v. b. Nr. 0070/20/00648). Antstolis patvarkymu privalėjo priimti jam persiųstą v. dokumentą, t. y. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir tik tuomet privalėjo (o tuo pačiu ir galėjo) pradėti jį vykdyti. Antstolis teisės aktų nustatyta tvarka niekada nevykdė Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria kitoje c. byloje Nr. e2-1551-435/2018 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliktos nepakeistomis, tačiau pakeistos Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi Nr. e2A-29-324/2020), tėvo bendravimas su sūnumi ginčo laikotarpiu didesnėje apimtyje faktiškai vyko pagal šią nutartį.

12. Teismo nuomone, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatyta 50 Eur bauda už kiekvieną Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną išieškotojo naudai gali būti skiriama tik už tuos atvejus, jeigu skolininkė nevykdė ar netinkamai vykdė 2016 m. spalio 21 d. sprendimu nustatytą ir vieninteliame antstolio vykdytame v. dokumente, t. y. 2017 m. birželio 1 d. v. rašte Nr. 2-173-955/2016, įtvirtintą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, pažeisdama jai tik tuo sprendimu nustatytas prievoles, sutampančias su 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytomis prievolėmis, bei tėvo bendravimo su sūnumi tvarką per tėvo atostogas ir vaikui savaitgaliais, kuriuos jis turėjo praleisti su tėvu, susirgus, be to, vadovaujantis CPK 182 straipsniu, taip pat ir už tuos atvejus, kurie įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose dokumentuose c. bylose, išnagrinėtose tarp tų pačių, buvo paminėti kaip konkretūs atvejai, kuriais remdamasis teismas paskyrė skolininkei 50 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną.

13. Teismas, įvertinęs, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi Nr. e2A-29-324/2020, kuri antstoliui nebuvo perduota vykdyti, faktiškai buvo pakeistos ir bendravimo savaitgaliais dienos, kurias pats antstolis Ginčo patvarkyme Nr. 2, pakeitusiame savo pirmesnį Ginčo patvarkymą Nr. 1, nurodė buvus 2020 m. vasario 1–2 d., 15–16 d. ir 29 d.–kovo 1 d., o taip pat buvo pakeista ir bendravimo forma (vaikas tėvui turėjo būti perduodamas per psichologę), konstatavo, jog vien dėl šios priežasties, kad antstolis vykdymo veiksmus atlikti galėjo tik jo vykdytoje v. byloje Nr. 0070/19/01089, todėl šių dienų įtraukimas į baudos paskaičiavimą vertintinas kaip viršijantis antstolio įgaliojimus, todėl už šias dienas bauda paskaičiuota nepagrįstai, ir visos šios konkrečios 6 dienos (2020 m. vasario 1–2 d., 15–16 d. ir 29 d.- kovo 1 d.) iš sąrašo dienų, už kurias skaičiuotina bauda, besąlygiškai minusuotinos.

14. Teismas taip pat konstatavo, jog skolininkė negali būti baudžiama ir už tėvo nebendravimą su sūnumi 2020 m. vasario 8–9, 22–23 ir kovo 7–8 dienomis, kurios yra nurodytos Ginčo patvarkyme Nr. 1, kadangi yra akivaizdu, jog, Kauno apygardos teismui 2020 m. sausio 22 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kitoje c. byloje, tomis dienomis ir tokia forma, kuri buvo numatyta antstolio vykdytame 2017 m. birželio 1 d. v. rašte, tėvo bendravimas su sūnumi nebeturėjo vykti, tuo labiau, kad tėvo bendravimas sus sūnumi savaitgaliais ginčo laikotarpiu vykdavo pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

15. Dėl (ne)bendravimo vaikui susirgus savaitgaliais, kuriuos vaikas turėjo praleisti su tėvu. Pagal 2016 m. spalio 21 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1.6 punktą buvo numatyta, jog, vaikui susirgus, tėvas ar motina turi informuoti apie tai kitą iš tėvų. Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaiko pasiėmimas dėl vaiko ligos pobūdžio yra negalimas. Sūnui sergant tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką jis turėtų praleisti su tėvu (Taikos sutarties 1.1. p.), tai tėvas turi teisę iki 2 (dviejų) val. per dieną aplankyti sūnų vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, jį slaugyti, jam skirto bendravimo laiku. Tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju, nepilnamečio sūnaus mama įsipareigoja netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui ir kompensuoti bendravimą. Teismo nuomone, tik tokiu atveju, jeigu motina būtų įsipareigojusi kompensuoti bendravimą visais neįvykusio bendravimo dėl vaiko ligos atvejais (būtent ką ir įrodinėjo išieškotojas), ir tas skolininkės įsipareigojimas arba teismo įpareigojimas būtų numatytas antstolio vykdytame v. dokumente, atsirastų pagrindas svarstyti dėl baudos skolininkei paskyrimo už nekompensuotas savaitgaliais turėjusio vykti bendravimo dienas dėl neįvykusio bendravimo vaiko ligos atveju. Teismas nurodė, kad kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog tėvas ginčo laikotarpiu būtų lankęs vaiką jo ligos metu jo namuose, skolininkei nurodžius, jog tėvas vaiko jo ligos metu jo gyvenamojoje vietoje nelankė, išieškotojui net neteigus, kad jis vaiką jo ligos metu lankė jo gyvenamojoje vietoje, o paskutinio teismo posėdžio metu net pripažinus, jog tokio lankymo nebuvo (nes skolininkė neleido jam lankytis su bendravimą fiksuojančia kamera, kuri, jo nuomone, buvo būtina), teismo nuomone, nėra jokio pagrindo spręsti, jog skolininkė privalo sumokėti baudą už jos ,,nekompensuotas“ dienas tais atvejais, kai tėvo bendravimas su vaiku savaitgaliais nevyko dėl vaiko ligos.

16. Dėl (ne)bendravimo 2019 m. rugsėjo 7–8 dienomis. Teismas nustatė, kad skolininkė neginčijo, jog šiomis dienomis vaiko ir tėvo bendravimas nevyko, tačiau ji nurodė šių dienų neįskaičiuoti dėl vaiko ligos. Teismo vertinimu, skolininkės nurodytos priežastys, dėl kurių neįvyko tėvo ir sūnaus bendravimas 2019 m. rugsėjo 7–8 dienomis, nėra objektyvios ir pateisinamos, dėl ko skolininkės skundai šioje dalyje netenkinami.

17. Dėl (ne)bendravimo 2019 m. rugsėjo 21–22 dienomis. Teismas nustatė, kad skolininkė neginčijo, jog šiomis dienomis vaiko ir tėvo bendravimas nevyko, tačiau bendravimas nevyko, nes vaikas sirgo ir gulėjo ligoninėje. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog tėvas būtų lankęs vaiką jo ligos metu jo namuose (šiuo atveju – ligoninėje), skolininkei nurodžius, jog tėvas vaiko jo ligos metu nelankė, išieškotojui net neteigus, kad jis vaiką jo ligos metu lankė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog skolininkė privalo sumokėti baudą už šias dienas.

18. Dėl (ne)bendravimo 2019 m. lapkričio 16–17 dienomis. Teismas nustatė, kad skolininkė neginčijo, kad šiomis dienomis vaiko ir tėvo bendravimas nevyko, tačiau bendravimas nevyko dėl vaiko ligos. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog išieškotojas neginčija fakto, kad šiomis dienomis vaikas sirgo, į tai, jog tėvas sergančio vaiko jo gyvenamojoje vietoje nelankė, vadovaudamasis Taikos sutarties 1.6 punkto aiškinimu, nustačius, jog pagal antstolio vykdytą v. dokumentą skolininkė neturėjo prievolės kompensuoti neįvykusio šio savaitgalinio bendravimo 2019 m. lapkričio 16–17 d., skolininkės skundą šioje dalyje teismas pripažino pagrįstu ir konstatavo, jog baudą už šias dienas antstolis skaičiavo nepagrįstai.

19. Dėl (ne)bendravimo 2019 m. lapkričio 30 d.– gruodžio l d. Teismas nustatė, kad skolininkė neginčija, kad šiomis dienomis vaiko ir tėvo bendravimas nevyko, tačiau bendravimas neįvyko dėl to, kad išieškotojas nors ir buvo atvykęs į Lietuvą, tačiau staiga vaikui atkritus ir susirgus vėl, buvo apie tai informuotas ir pats nevykdė bendravimo tvarkoje nurodytos ne tik teisės, bet ir prievolės vaiko ligos atveju slaugyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje. Teismas įvertinęs tai, jog išieškotojas neginčija fakto, jog šiomis dienomis vaikas sirgo, tai, jog tėvas sergančio vaiko jo gyvenamojoje vietoje nelankė, vadovaudamasis Taikos sutarties 1.6 punkto aiškinimu, jog pagal antstolio vykdytą v. dokumentą skolininkė neturėjo prievolės kompensuoti neįvykusio šio savaitgalinio bendravimo dienų (2019 m. lapkričio 30 d.– gruodžio l d.), skolininkės skundą šioje dalyje pripažino pagrįstu ir konstatavo, jog baudą už šias dienas antstolis skaičiavo nepagrįstai, tuo labiau, kad išieškotojas net nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis šiomis dienomis buvo atvykęs į Lietuvą, į Kauną.

20. Dėl (ne)bendravimo 2019 m. spalio 5–6 d., spalio 19–20 d., lapkričio 2–3 d., gruodžio 14–15 d., gruodžio 28–29 d., 2020 m. sausio 11–12 d., sausio 25–26 d. Teismas nustatė, kad skolininkė neginčijo, kad šiomis dienomis vaiko ir tėvo bendravimas nevyko, tačiau ji nurodė, kad nurodytomis dienomis bauda neskaičiuotina, kadangi bendravimas neįvyko dėl to, kad išieškotojas nebuvo atvykęs į Lietuvą, į Kauną, kadangi jis jos neinformavo nei dieną prieš, nei tą pačią dieną, kad laukia vaiko Kaune, PC „Mega“, todėl darytina prielaida, kad apskritai jis nebuvo grįžęs iš užsienio į Lietuvą turėdamas tikslą bendrauti su vaiku. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog išieškotojas skolininkės prievoles nurodytomis turėjusio vykti bendravimo su sūnumi savaitgalio dienomis kildina tik iš antstolio nevykdytos Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, bet ne iš antstolio vykdyto 2017 m. birželio 1 d. v. rašto konkrečių Taikos sutarties punktų pažeidimo, sprendė, jog nėra teisėto pagrindo skolininkės bausti už 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties nevykdymą šiomis dienomis.

21. Dėl (ne)bendravimo 2020 m. vasario 8–9 d., 22–23 d., kovo 7–8 d. arba 2020 m. vasario 1–2 d., 15–16 d. ir 29 d.– kovo 1 d. Teismas nustatė, kad skolininkės teigimu, šios dienos neįeina į tėvo bendravimą su sūnumi, kadangi bendravimas vyksta pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi Nr. e2A-29-324/2020, kuri antstoliui nebuvo perduota vykdyti, faktiškai buvo pakeistos ir bendravimo savaitgaliais dienos, kurias pats antstolis Ginčo patvarkyme Nr. 2, pakeitusiame savo pirmesnį Ginčo patvarkymą Nr. 1, nurodė buvus 2020 m. vasario 1–2 d., 15–16 d. ir 29 d.– kovo 1 d., o taip pat buvo pakeista ir bendravimo forma (vaikas tėvui turėjo būti perduodamas per psichologę), todėl vien dėl šios priežasties, kad antstolis vykdymo veiksmus atlikti galėjo tik jo vykdytoje v. byloje Nr. 0070/19/01089, šių dienų įtraukimas į baudos paskaičiavimą vertintinas kaip viršijantis antstolio įgaliojimus, ir konstatuotina, jog už šias dienas bauda paskaičiuota nepagrįstai, todėl visos šios konkrečios 6 dienos (2020 m. vasario 1–2 d., 15–16 d. ir 29 d.–kovo 1 d.) iš sąrašo dienų, už kurias skaičiuotina bauda, besąlygiškai minusuotinos.

22. Dėl bendravimo per tėvo atostogas 2019 m. rugpjūčio 10–23 dienomis ir 2019 m. rugpjūčio 24–25 d. savaitgalį. Teismas nustatė, kad skolininkės teigimu, per tėvo atostogas bendravimas nevyko dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu. Teismas nurodė, kad dėl skolininkės argumentų apie vaiko nenorą bendrauti su tėvu yra pasisakyta įsiteisėjusioje 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje (c. b. Nr. 2YT-19738-435/2020), kurioje nurodyta, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog vaiko motina dėjo sąžiningas pastangas, siekdama, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyktų teismo nutartyse nurodyta tvarka, kad vaiko norai ne visais atvejais sutampa su jo interesais. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie būtų patvirtinę aktyvius būtent pačios pareiškėjos veiksmus siekiant vaiko ir tėvo bendravimo 2019 m. rugpjūčio 10 d. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundų dėl tėvo atostogų laiko nuo 2019 m. rugpjūčio 10 iki 23 d. išbraukimo iš sąrašo dienų, už kurias skolininkei skaičiuotina bauda. Teismas nustatė, kad skolininkė neginčijo, kad 2019 m. rugpjūčio 24–25 dienomis vaiko ir tėvo bendravimas nevyko, tačiau ji nurodė, kad bendravimas nevyko dėl objektyvių priežasčių, nes pareiškėja buvo išvykusi dėl šeiminių aplinkybių (vaikas turėjo dalyvauti krikšto tėčio gimtadienyje), apie ką informavo tėvą iš anksto. Teismas konstatavo, kad skolininkės nurodytos priežastys, dėl kurių neįvyko tėvo ir sūnaus bendravimas 2019 m. rugpjūčio 10 d. ir 25 d., nėra objektyvios ir pateisinamos, dėl ko skolininkės skundai šioje dalyje taip pat netenkintini.

23. Dėl (ne)bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis. Teismas nurodė, kad tėvo ir vaiko bendravimas elektroninio ryšio priemonėmis buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (c. b. Nr. e2-1551-435/2018), o kadangi antstolis minėtos nutarties teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priėmęs vykdyti ir niekada teisėtai nevykdė, todėl antstolis neturėjo jokio teisėto pagrindo skolininkei skaičiuoti baudą už tas dienas, kuriomis buvo nevykdoma 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis (c. b. Nr. e2-1551-435/2018). Teismas pažymėjo, kad dėl to, jog skolininkė būtų nevykdžiusi teismo nustatytos tėvo bendravimo su sūnumi elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos ar ją pažeidusi, antstolis nėra surašęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktų ir neperdavęs jų sprendimą priėmusiam teismui, kaip tai numatyta CPK 771 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse, kas, teismo nuomone, tik patvirtina Ginčo patvarkymų Nr. 1 ir Nr. 2 nepagrįstumą tose dalyse, kur į bauda paskaičiuota už visas ginčo laikotarpiu turėjusio vykti tėvo bendravimo su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis dienas.

24. Dėl pareiškėjos skundų pagrįstumo. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad skolininkės 2021 m. sausio 30 d. ir 2022 m. vasario 21 d. skundai turi būti tenkinami iš dalies – skolininkei turi būti skirtina 900 Eur bauda už 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 aštuoniolika (18) nevykdymo dienų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 10–23 d. (per tėvo atostogas) ir 24–25 d. bei rugsėjo 7–8 d.

25. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad išieškotojas iš prašomų priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, įrodymais pagrindė tik 786,5 Eur ( 363 + 423,50) išlaidų dalį. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė remdamasis tuo, kad pareiškėjos skundai buvo nepatenkinti 15 procentų (900/6000x100), ir išieškotojui iš skolininkės priteisė 118 Eur (786,5x0,15) bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

26. Atskirajame skunde pareiškėja prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundus visa apimtimi; panaikinti iš pareiškėjos išieškotojui priteistas 118 Eur advokato pagalbos išlaidas kaip nepagrįstas dėl išieškotojo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Skolininkei skirta 700 Eur bauda už 2019 m. rugpjūčio 10-23 d, yra neteisėta, nepagrįsta, nes bendravimas neįvyko dėl objektyvių priežasčių. Kaip nurodyta bendravimo tvarkoje, atostogos galimos atsižvelgiant į vaiko norus. Be to, atostogų laikotarpis yra 2019 m. rugpjūčio 10-25 d., o ne 2019 m. rugpjūčio 10-23 d. Bauda už 2019 m. rugpjūčio 24-25 d. taip pat neskaičiuotina, nes patenka į atostogų laikotarpį;

1.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skolininkės nurodytos priežastys, dėl kurių neįvyko tėvo ir sūnaus bendravimas 2019 m. rugsėjo 7-8 dienomis, nėra objektyvios ir pateisinamos. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus susirašinėjimus su išieškotoju, kuriam buvo nurodyta, kad šiomis dienomis vaikui skaudą galvą, kad vaikas atsisako važiuoti, išreiškia nenorą. Vaiko tėvas buvo ragintas atvykti į namus, pabendrauti su sūnumi, suduoti vaistų ir galvos skausmui nurimus įkalbėti važiuoti su juo. Išieškotojas neneigė fakto, kad nors jam ir buvo sudarytos sąlygos atvykti, to nepadarė, kas vertintina kaip išieškotojo nenoras laikytis vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigos ir pareigos slaugyti sūnų pagal bendravimo tvarką;

1.3. Teismas nepagrįstai išieškotojui priteisė 118 Eur advokato pagalbos išlaidas. Teismas neatsižvelgė, kad išieškotojas ne kartą piktnaudžiavo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nesirūpo greitu bylos išnagrinėjimu, nevykdė teismo nurodymų.

27. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kurioje antstolio patvarkymai pripažinti iš dalies neteisėtais, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti; priteisti iš skolininkės išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas bylą nagrinėjant pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

2.1. Teismo išvada, kad antstolis nėra priėmęs vykdyti antstolės R. P. jam persiųstos toliau vykdyti 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdė tik 2017 m. birželio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-173-955/2016 yra nepagrįsta. Nėra tokio teisinio reglamentavimo, kuris draustų iš kito antstolio perimtus vykdomuosius dokumentus vykdyti vienoje vykdomojoje byloje, juolab, kad abu vykdomieji dokumentai antstoliui buvo perduoti vienu antstolės R. P. patvarkymu;

2.2. Teismo išvada, kad antstolis nevykdė Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties Nr. e2A-29-324/2020, kuria buvo pakeista 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi kaip laikinoji apsaugos priemonė nustatyta laikina tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, yra nepagrįsta, nes taip paneigiamas teismo sprendimo privalomumas;

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad skolininkei 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ir 2020 m. sausio 21 d. nutartimi atsirado naujos prievolės. Skolininkės prievolė užtikrinti nepilnamečio vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu įtvirtinta įstatyme, o 2018 m. rugsėjo 10 d. ir 2020 m. sausio 21 d. nutartimis tik pakeistos 2016 m. spalio 21 d. sprendime numatytos bendravimo tvarkos detalės;

2.4. Nesutiktina su teismo bendravimo tvarkos 1.6 punkto aiškinimu, kad skolininkės pareiga dėl vaiko ligos neįvykusį bendravimą kompensuoti atsiranda tik tada, jei išieškotojas sergantį vaiką aplanko. Bendravimo tvarkoje vaiko lankymas ligos atveju yra numatytas kaip tėvo teisė, bet ne pareiga, o skolininkei numatyta pareiga netrukdyti jos gyvenamojoje vietoje vaiką lankančio išieškotojo ir vaiko bendravimui ir kompensuoti bendravimą, kai vaikas serga tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką jis turėtų praleisti su tėvu. Išieškotojas nuolat gyveno Jungtinėje Karalystėje, todėl bendravimo tvarkos sąlygos buvo orientuotos į tai, kad išieškotojas, numatytu jo bendravimo su vaiku laiku grįžęs į Lietuvą, negalėdamas vaiko pasiimti su savimi, vaiko ligos atveju galėtų vaiką bent aplankyti. Bendravimo kompensavimas numatytas visais atvejais, kai jis neįvyksta dėl vaiko ligos;

2.5. Nesutiktina su teismu, kad išieškotojas neįvykdė pareigos įrodyti teismo sprendimo neįvykdymo visomis konkrečiomis dienomis faktą. Skolininkė turėjo pareigą įrodyti, jog teismo sprendimą vykdė, nes nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas skolininkės atsakomybės klausimas dėl teismo sprendimo nevykdymo. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-3-262-421/2021, kuri negali būti precedentu, nes jo nagrinėjamas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo;

2.6. Su 2021 m. gegužės 3 d. prašymu dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo prašymo priedai - 2021 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. ADB2954 ir 2021 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymas, nebuvo įkelti per klaidą. Teismas leido skolininkei teikti įvairius paaiškinimus, todėl remdamasis lygiateisiškumo principu, galėjo įspėti išieškotoją ir jo atstovę, kad teismui trūksta 2021 m. gegužės 3 d. prašymo priedų;

2.7. Teismas nepagrįstai nepriteisė 363,00 Eur dalies advokato pagalbos išlaidų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šios išlaidos patirtos kitoje byloje Nr. 2YT-19138-435/2020. Toks teismo vertinimas nepagrįstas, nes ginčas dėl baudos skolininkei skaičiavimo, prasidėjo civilinėje byloje Nr. 2YT-19138-435/2020, kurioje skolininkė skundė antstolio 2020 m. liepos 2 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, t. y. dėl baudos, paskirtos skolininkei 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskaičiavimo, toje pačioje vykdomoje byloje Nr. 0070/19/01089.

Atsiliepimas

28. Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėja prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsikirtimuose į atskirojo skundo motyvus nurodė tokius argumentus:

3.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis iš antstolės R. P. patvarkymu perėmė vykdyti tik vieną vykdomąjį dokumentą. Antstolis vykdymo veiksmus atlikti galėjo tik jo vykdytoje v. byloje Nr. 0070/19/01089;

3.2. Teismas tinkamai aiškino bendravimo tvarkos 1.6 punktą. Skolininkės pareiga dėl vaiko ligos neįvykusį bendravimą kompensuoti atsiranda tik tada, jei išieškotojas sergantį vaiką aplanko;

3.3. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-262-421/2021 suformuluota taisykle, jog būtent išieškotojas, teigdamas, kad skolininkė teismo vykdomojo dokumento neįvykdė (neįvykdė tinkamai), turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Teismas nagrinėjo skundą dėl antstolio neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje;

3.4. Išieškotojas turėjo nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasis prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Išieškotoją atstovauja profesionali teisininkė, todėl įpareigojimo pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus neįvykdžius, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidoms priteisti.

29. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

4.1. Skolininkė sąmoningai provokuoja vaiką turėdama tikslą pademonstruoti vaiko nenorą bendrauti su tėvu ir riboti tokį bendravimą apskritai, toks jos elgesys yra sąmoningas noras pademonstruoti savo svarbą ir vaiko nenorą būti su tėvu, atitraukti vaiką nuo tėvo ir jo aplinkos. Išieškotojo ir vaiko bendravimo tvarkos vykdymas priklausė nuo skolininkės valios;

4.2. Bendravimo tvarkos nevykdymą dėl išieškotojo ir vaiko atostogų 2019 m. rugpjūčio 10 - 23 d. skolininkė aiškina vaiko nenoru, tačiau tai nėra pateisinama priežastis, apie ką pasisakė teismo psichologė ir teismas;

4.3. Skolininkės nurodytos priežastys, dėl kurių ji neperdavė vaiko susitikimui su tėvu, nėra pateisinamos, nėra objektyvios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

31. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde prašė priimti papildomus dokumentus - 2021 m. gegužės 3 d. prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo priedus. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą prijungti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis, kuriose yra konstatuota suinteresuoto asmens nuomone svarbi šiai bylai aplinkybė, kad dėl skolininkės veiksmų išieškotojas nebendravo su vaiku A. B. visą laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. balandžio 21 d., o jos pačios skolininkės sukurta aplinkybė – vaiko nenoras bendrauti su tėvu – nešalina jos atsakomybės.

32. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

33. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

34. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su suinteresuoto asmens papildomais rašytiniais įrodymais ir nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių minėti įrodymų nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, sprendžia, kad pagrindo prijungti papildomus įrodymus nėra. 2021 m. gegužės 3 d. prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo priedų suinteresuotam asmeniui nebuvo objektyvių kliūčių pateikti pirmosios instancijos teismui, o su Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimis apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO pagalba (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

35. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos (skolininkės) skundus dėl antstolio patvarkymų, kuriais antstolis apskaičiavo skolininkei skirtinos baudos dydį už vykdomojo rašto nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skaičiaus dienų, už kurias skolininkė (vaiko A. B. motina) turėtų sumokėti baudą, kuri skolininkei yra paskirta Kauno apylinkės teismo c. b. Nr. 2VP-25278-955/2019 priimta 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2020 m. vasario 6 d. Kauno apygardos teismui c. b. Nr. 2S-171-896/2020 šią nutartį palikus nepakeistą), po 50 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną išieškotojo (suinteresuoto asmens vaiko A. B. tėvo naudai). Kauno apylinkės teismo v. raštas Nr. 2-173-955/2016 išieškotojui išduotas dėl skolininkės Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu c. b. Nr. 2-173-955/2016 patvirtinta taikos sutartimi nustatytos išieškotojo bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymo. Skolininkės skundžiamais patvarkymais antstolis nustatė, kad skolininkė nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė atitinkami 120 dienų (bauda 6 000 Eur) ir 116 dienų (5 800 Eur). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkei turi būti paskirta 900 Eur bauda už 18 Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą kiek kartų buvo pažeista bendravimo su vaiku tvarka ir nustatydamas mokėtinos baudos dydį, vertino v. byloje surinktus įrodymus ir skolininkės skundo argumentus dėl įrodymų (ne)pakankamumo.

Dėl suinteresuoto asmens (išieškotojo) atskirojo skundo

37. Išieškotojas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis vykdė tik 2017 m. birželio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-173-955/2016 ir nebuvo priėmęs vykdyti antstolės R. P. jam persiųstos toliau vykdyti 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties (pakeistos Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi c. b. Nr. e2A-29-324/2020), dėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikinos išieškotojo bendravimo su vaiku tvarkos, nes nebuvo nustatyto draudimo antstoliui perimtus vykdomuosius dokumentus vykdyti vienoje vykdomojoje byloje, kadangi abu vykdomieji dokumentai antstoliui buvo perduoti vienu antstolės R. P. patvarkymu.

38. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis).

39. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0070/19/01089 ir Nr. 0070/20/00648 medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (c. b. Nr. e2-1551-435/2018), antstolės R. P. buvo vykdoma nuo 2018 m. spalio 17 d. ir 2019 m. liepos 29 d. patvarkymu „užbaigta, persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui“. Antstolis R. S. , gavęs iš antstolės R. P. pagal vieną 2019 m. liepos 26 d. patvarkymą Nr. S-19-183-11576 jam persiųstus vykdyti du vykdomuosius dokumentus - 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. išduotą v. raštą Nr. 2-173-955/2016, turėjo patikrinti, ar nėra CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir tokių veiksmų nenustatęs, antstolis patvarkymu privalėjo šiuos vykdomuosius dokumentus priimti. 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. S-19-70-9302 antstolis priėmė vykdyti tik vieną iš jų – Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. išduotą v. raštą Nr. 2-173-955/2016, ir tik šį v. raštą 2019 m. rugpjūčio 9 d. kitu dokumentu Nr. S-19-70-9303 įpareigojo skolininkę nedelsiant vykdyti. Antstolis patvarkymu teisės aktų nustatyta tvarka nėra priėmęs vykdyti antstolės R. P. jam persiųstos toliau vykdyti 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (c. b. Nr. e2-1551-435/2018). Antstolis R. S. nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. vykdo tik Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. v. raštą Nr. 2-173-955/2016 dėl bendravimo su vaiku tvarkos (v. b. Nr. 0070/19/01089) ir nuo 2020 m. birželio 15 d. patvarkymo priimti v. dokumentą vykdyti priėmimo vykdo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. v. raštą Nr. e2-1943-435/2019 dėl bendravimo su vaiku tvarkos (v. b. Nr. 0070/20/00648). Antstolis R. S. teisės aktų nustatyta tvarka niekada nevykdė Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria kitoje c. byloje Nr. e2-1551-435/2018 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliktos nepakeistomis, tačiau pakeistos Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi Nr. e2A-29-324/2020). Antstolis R. S. taip pat nevykdė Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties Nr. e2A-29-324/2020, kuria buvo pakeista Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pakeista kaip laikinoji apsaugos priemonė nustatyta laikina tėvo bendravimo su sūnumi tvarka.

40. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatyta 50 Eur bauda už kiekvieną Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną išieškotojo naudai gali būti skiriama tik už tuos atvejus, kai skolininkė nevykdė ar netinkamai vykdė 2016 m. spalio 21 d. sprendimu nustatytą ir antstolio vykdytame v. dokumente, t. y. 2017 m. birželio 1 d. v. rašte Nr. 2-173-955/2016, įtvirtintą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, pažeisdama jai tik tuo sprendimu nustatytas prievoles, sutampančias su 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytomis prievolėmis, bei tėvo bendravimo su sūnumi tvarką per tėvo atostogas ir savaitgaliais, kuriuos jis turėjo praleisti su tėvu, vaikui susirgus.

41. Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo bendravimo tvarkos 1.6 punkto aiškinimu, kad skolininkės pareiga dėl vaiko ligos neįvykusį bendravimą kompensuoti atsiranda tik tada, jei išieškotojas sergantį vaiką aplanko. Skolininkė ir išieškotojas skirtingai suprato ir aiškino bendravimo tvarkos 1.6 punktą. Iš Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 nustatyta, kad minėtas 1.6 punktas buvo išdėstytas taip: „1.6. Vaikui susirgus, tėvas ar motina turi informuoti apie tai kitą iš tėvų. Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaiko pasiėmimas dėl vaiko ligos pobūdžio yra negalimas. Sūnui A. B. sergant tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką jis turėtų praleisti su tėvu A. B. (Taikos sutarties 1.1. p.), tai tėvas A. B. turi teisę iki 2 (dviejų) val. per dieną aplankyti sūnų A. B. vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, jį slaugyti, jam skirto bendravimo laiku. Tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju, nepilnamečio sūnaus mama įsipareigoja netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui ir kompensuoti bendravimą.“ Atskirajame skunde teigiama, kad bendravimo tvarkos 1.6 punkte yra nustatyta skolininkės pareiga netrukdyti jos gyvenamojoje vietoje vaiką lankančio išieškotojo ir vaiko bendravimui ir kompensuoti bendravimą, kai vaikas serga, visais atvejais, nesiejant su išieškotojo sergančio vaiko aplankymu. Su tokiu išieškotojo bendravimo tvarkos 1.6 punkto aiškinimu nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal minėtą 1.6 punktą išieškotojui bendravimas su vaiku yra kompensuojamas tada, kad dėl kokių nors priežasčių jam yra sutrukdoma bendrauti su susirgusiu vaiku jo gyvenamojoje vietoje. Tokios bendravimo kliūtys išieškotojui gali atsirasti jam lankant sergantį vaiką. Byloje nesant duomenų, kad išieškotojas būtų lankęs vaiką jo ligos metu jo namuose, atsakovė neprivalo mokėti baudos už jos ,,nekompensuotas“ dienas tais atvejais, kai tėvo bendravimas su vaiku savaitgaliais nevyko dėl vaiko ligos.

42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išieškotojo atskirojo skundo argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-421/2021, nelaikytina precedentu nagrinėjamos bylos atveju dėl skirtingų faktinių bylų aplinkybių. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad skolininkė nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl antstolio priimtų patvarkymų pagrįstumo ir teisėtumo. Antstolis baudą skolininkei paskaičiavo už visas laikotarpio nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. pagal teismų procesinius sprendimus (tame tarpe – net ir pagal jo teisės aktų nustatyta tvarka nepriimtus vykdyti) turėjusio vykti tėvo bendravimo su sūnumi dienas, jas nustatęs išimtinai vien tik pagal išieškotojo jam pateiktą informaciją, net nesudaręs galimybės skolininkei pateikti savo argumentus su įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė teikė ir rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, o antstolis dėl jų vertinimo nepasisakė, ir apsiribojo tuo, kad pritaria išieškotojo išsakytiems argumentams. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkė būtų nevykdžiusi nustatytos tėvo bendravimo su vaiku elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos.

Dėl pareiškėjos (skolininkės) atskirojo skundo

43. Atskirajame skunde skolininkė nesutinka su jai paskirta bauda už laikotarpį 2019 m. rugpjūčio 10-23 d. ir 2019 m. rugsėjo 7-8 d., kadangi minėtu laikotarpiu tėvo ir vaiko bendravimas negalėjo vykti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu ir dėl vaiko ligos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skolininkės atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Dėl minėtų skolininkės argumentų jau yra pasisakęs Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje (civ. byla Nr. 2YT-19738-435/2020), turinčioje prejudicinę galią nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje įvertinęs skolininkės nurodytas priežastis, dėl kurių ji neperdavė vaiko tėvui 2019 m. rugpjūčio 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 7 d., nurodė, kad šios priežastys nėra pateisinamos ir objektyvios.

44. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl nepagrįsto 118 Eur advokato pagalbos išlaidų iš skolininkės priteisimo išieškotojui dėl pastarojo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu pripažįstama dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą) ar kito procesinio dokumento pateikimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Nagrinėjamu atveju išieškotojas, kurio suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas skolininkės suinteresuotumui, skolininkės skundus patenkinus iš dalies, turi teisę į dalies jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad išieškotojo elgesys bylos nagrinėjimo metu atitiktų CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

45. Išieškotojas prašė iš skolininkės priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino 786,50 Eur dalį išieškotojo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 423,50 Eur patirtoms advokato pagalbos išlaidoms pagrįsti išieškotojas nepateikė įrodymų, o 363,00 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti patirtos kitoje byloje.

46. Atskirajame skunde išieškotojas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pripažino iš dalies pagrįstu, kadangi įrodymai dėl 423,50 Eur patirtų advokato pagalbos išlaidų nebuvo pateikti per klaidą, o 363,00 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra susijusios su nagrinėjama byla.

47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išieškotojas neturi teisės į 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi šios išlaidos buvo patirtos ne nagrinėjamoje byloje, o Kauno apylinkės teismo c. b. Nr. 2YT-19138-435/2020 byloje, kurioje ir turėjo būti sprendžiama dėl minėtų išlaidų atlyginimo. Aplinkybė, kad šioje ir Kauno apylinkės teismo c. b. Nr. 2YT-19138-435/2020 byloje buvo skundžiami antstolio patvarkymai toje pačioje vykdomoje byloje Nr. 0070/19/01089, nesudaro pagrindo Kauno apylinkės teismo c. b. Nr. 2YT-19138-435/2020 patirtų bylinėjimosi išlaidų skirstyti šioje byloje.

48. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju išieškoto nurodytos aplinkybės, dėl kurių 423,50 Eur advokato pagalbos išlaidas pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nelaikytinos svarbiomis priežastimis. Pažymėtina, kad išieškotojo atstovė pirmosios instancijos teismui 2022 m. birželio 29 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą buvo įpareigota nurodyti bylos lapus, kuriuose yra jos 2020 m. lapkričio 6 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, todėl galėjo 423,50 Eur patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikti laiku.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

49. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Išieškotojo atskirojo skundo netenkinus, išieškotojui apeliacinėje instancijoje patirtos advokato pagalbos išlaidos neatlyginamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė