Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1462-1112/2020 pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui ir T. J. dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu juridinio fakto nustatymo, įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja R. Š. pareiškimu teismo prašė bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos motinos P. J. mirties (duomenys neskelbtini) R. Š. priėmė savo motinos palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas turto paveldėjimo reikalu, kad būtų galima kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Teismas nurodė, kad iš Testamentų registro 2020 m. vasario 11 d. išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) mirusios P. J. palikimą 2019 m. gruodžio 5 d. pateikdama pareiškimą notarui priėmė Lietuvos Respublika. Kadangi šiuo atveju, teismo vertinimu, darytina išvada, kad pareiškėja siekia nuginčyti jau įvykusį palikimo perėjimą valstybei ir realizuoti savo teisę priimti palikimą, teismas pripažino, kad kilo ginčas dėl teisės, todėl toks ginčas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, o ne ypatingosios teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai teismas nustatė pareiškėjai terminą pašalinti trūkumus ir pateikti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnio 2 dalies ir 135 straipsnio reikalavimus. Taip pat teismas įpareigojo pareiškėją tinkamai suformuluoti reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nuginčijimo, atkreipiant dėmesį į tai, kad pagal bylos medžiagą notaras šiuo metu nėra išdavęs liudijimo, patvirtinančio palikimo priėmimą. Patikslinto pareiškimo viename iš reikalavimų nurodytas notarės S. M. 2019 m. gruodžio 5 d. liudijimas byloje nėra pateiktas. Atsižvelgdamas į pareikštus ieškinio reikalavimus ir nepakankant sumokėto žyminio mokesčio, teismas įpareigojo pareiškėją taip pat primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja R. Š. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Kaip matyti iš reikalavimų pobūdžio byloje, patikslinus pareiškimą iškilo ginčas dėl to, ar pirma pareiškėja priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti iš karto po motinos mirties, ar valstybė, priimdama palikimą pateikus pareiškimą dėl palikimo priėmimo 2019-12-05. Šis ginčas galėtų būti nagrinėjamas ginčo teisena, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis) bei vadovaujantis CPK 443 straipsnio 7 dalimi, teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinas bylas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis) ir tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

9.2. Įvertinus tai, kad pareikšti reikalavimai yra vienas su kitu susiję, pareiškėjos pateiktas prašymas nagrinėti bylą ypatingąja teisena, todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis, įpareigojanti pateikti ieškinį, yra neteisėta bei nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą spręsti patikslinto pareiškimo priėmimo klausimą visų pareikštų reikalavimų apimtyje, neatsižvelgdamas į tai, kad kilo ginčas dėl teisės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

10. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. Iš pareiškėjos pateikto pareiškimo turinio nustatyta, jog pareiškėja, viena vertus, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kita vertus, ginčija jau įvykusį palikimo perėjimą valstybei. Tačiau tai savaime nėra pagrindas spręsti, jog pareiškus tokio pobūdžio reikalavimus teisminis procesas negali būti pradėtas. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017, ir joje cituojamą teismų praktiką). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jei į turtą yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas kitam įpėdiniui, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.8 straipsnis) tais atvejais, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartyje konstatavo, kad iš Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. 2020 m. vasario 11 d. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dėl bešeimininkio turto, likusio (duomenys neskelbtini) mirus P. J., perėjimo valstybei į notarę kreipėsi valstybei atstovaujantis VĮ Turto bankas, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar neišduotas.

12. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio pareiškimo ir jam keliamų reikalavimų, yra pažymėjęs, jog dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK Sprendimas išdėstomas raštu, ir jame turi būti nurodoma: 1) sprendimo priėmimo laikas ..." \t "_blank" 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Bendrai yra pripažįstama, jog tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-40-313/2019).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymo nustatyta pareiškėjos pareiga dar iki kreipiantis su pareiškimu į teismą suformuluoti pareiškimo pagrindą ir dalyką, negali būti aiškinama taip, kad iš pareiškėjos kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Be to, įpareigojimas šalinti pareiškimo trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas pareiškimas yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais pareiškime esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena suinteresuotiems asmenims. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvieti pareiškėją, ją apklausti, siekiant išsiaiškinti pareikštų reikalavimų esmę ir galutinai suformuluoti pareiškėjos reikalavimus, įrodymus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 230 straipsnis). Taigi, iš esmės pareiškimo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo pareiškimo dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto pareiškimo yra neaiškus pareiškėjo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

14. Tiek pateiktame pareiškime, tiek patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškimo reikalavimais. Atsižvelgiant į pareiškimo pagrindą ir dalyką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškimo pagrindas ir dalykas yra visiškai neaiškus ir dėl to teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Minėta, jog įstatymo nustatyta pareiga dar iki kreipiantis su pareiškimu į teismą suformuluoti pareiškimo pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš pareiškėjos kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikštų reikalavimų pagrįstumą, be to, jeigu pareiškimo pagrindas ir/ar dalykas nėra pakankamai aiškiai suformuluotas, jo patikslinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas teismo posėdžio metu.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėja įpareigota pateikti ieškinį, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl nutartis naikinama ir klausimas dėl pareiškimo/patikslinto pareiškimo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.