- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- I1-11221-414/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02545-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. spalio 12 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) naudojantis dušu nebuvo užtikrintas jo privatumas. Pravieniškių PN-AK dušo patalpose vienu metu maudydavosi ne mažiau kaip 8 asmenys, tarp dušo ragelių nebuvo jokių pertvarų. Persirengimo kambaryje taip pat nebuvo jokių pertvarų, todėl taip pat nebuvo užtikrinamas privatumas. Ši situacija pareiškėjui buvo labai nemaloni ir žeminanti, pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimaudyti, sulaukdavo įvairių pašaipų iš kitų nuteistųjų. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas jautė didelį orumo pažeminimą, diskomfortą, nuolat jautėsi nešvarus, jautėsi emociškai prislėgtas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 6–9) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus dušinėse ginčo laikotarpiu pertvaros nebuvo įrengtos. Šiuo metu pertvaros yra įrengtos. Teisės aktai nenustato reikalavimo dušo patalpose įrengti kabinas ir pertvaras persirengimo kambariuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Taigi, šiuo atveju nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. spalio 12 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu. Nurodo, jog dušo patalpose ir persirengimo kambaryje nebuvo jokių pertvarų.
Atsiliepimas
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėse ir persirengimo kambariuose nebuvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros, minėtų aplinkybių atsakovės atstovas atsiliepime neneigia.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas yra pažymėjęs, kad nors teisės aktai nenumato pataisos įstaigos pareigos dušuose įrengti pertvaras, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/201, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021 ir kt.). LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013-04-25 sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).
Teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. spalio 12 d. pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) <...>. Nuo 2021 m. gegužės 26 d. galiojančioje Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkto redakcijoje numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien).
Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše (nuo 2022 m. gegužės 26 d. ne rečiau kaip du kartus), nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 4 kartus, nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. spalio 12 d. pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 144 kartų, taigi iš viso 148 kartus pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė didelį orumo pažeminimą, diskomfortą, jautėsi emociškai prislėgtas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Pažymėtina, jog 2022 m. liepos 7 d. skundu pareiškėjas yra kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl matomumą ribojančių pertvarų įrengimo 7 būrio dušinėje (b. l. 28).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1502-789/2022, 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-665-442/2022), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 250 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.