- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- TA-665-442/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00661-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio iki 2018 metų lapkričio mėnesio, atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas, ginčo laikotarpiu buvo pažeista minimalaus asmeniui tenkančio ploto norma, prašė atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio inventoriaus užimamą plotą. Dušų patalpos įrengtos netinkamai, be pertvarų ir ventiliacijos, neužtikrinant privatumo rengiantis ir prausiantis. Teikiamas maistas neatitiko higienos normų, buvo nemaistingas ir nekokybiškas, pagamintas atmestinai, be to sukeldavo virškinimo sutrikimus. Pareiškėjas nurodė, kad dirbo ir darbo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes darbo zonoje buvo triukšmas, sklindantis nuo siuvimo mašinos, be to šaltis ir skersvėjis (visi darbo zonos langai buvo netvarkingi), taip pat darbo zonoje buvo antisanitarinės sąlygos. Teigė, kad darbo vietoje nebuvo aprūpintas darbo saugos priemonėmis. Pravieniškių PN-AK administracija netinkamai vykdė pataisos namuose veikiančios parduotuvės kontrolę, nes Pravieniškių PN-AK parduotuvėje kainos yra beveik dvigubai didesnės nei laisvėje. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK daugelyje patalpų yra drėgmė ir pelėsis. Dėl minėtų aplinkybių patyrė neigiamus išgyvenimus ir dvasines kančias, kurios turėjo tiesioginės įtakos jo sveikatai.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą ir pranešime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-AK. Gyvenamųjų patalpų plotas, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitinka teisės aktuose numatytas normas. Pripažino, kad dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros, todėl pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 6, 9 ir 10 būrių bendrosios nuteistųjų dušinėse veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, taip pat jas galima vėdinti ir per langus. Nuteistieji patys valo savo gyvenamas patalpas, tam jiems yra išduodamos valymo priemonės ir inventorius. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų, jose negalėtų atsirasti pelėsis. Ne rečiau kaip du kartus per mėnesį tikrinamas Pravieniškių PN-AK parduotuvių prekių asortimentas ir kainos, jas lyginant su Pravieniškių kaime esančiose parduotuvėse kainomis. Nustačius, kad Pravieniškių PN-AK parduotuvių maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kaina Pravieniškių kaime esančiose parduotuvėje, apie tai raštu informuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Handelshus“ (buvusi UAB „Pontem“) su reikalavimu sumažinti kainas. Pareiškėjui maistas buvo teikiamas tinkamas, pagal sudarytą valgiaraštį. Maistą teikia viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“ (buvusi VšĮ „Kretingos maistas“). Teikiamas maistas yra nuolatos tikrinamas, esant trūkumams, pažeidimams, siunčiamos pretenzijos VšĮ „Bruneros“, reikalaujant užtikrinti sutartyje numatytų sąlygų vykdymą. Įstaiga periodiškai tikrina nuteistiesiems teikiamo maisto kokybę laboratorijose. Valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ savininko teises ir pareigas įgyvendina Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), todėl Pravieniškių PN-AK neturi teisės tikrinti VĮ „Mūsų amatai“ veiklos. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos įkalinimo sąlygos, nesikreipė. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
6. Teismas iš Pravieniškių PN-AK 2021 m. balandžio 26 d. pažymos nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje buvo laikomas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., todėl skundžiamas laikotarpis yra nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad dušų patalpos įrengtos netinkamai, be pertvarų ir ventiliacijos, neužtikrinant privatumo rengiantis ir prausiantis. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 6, 9 ir 10 būrių bendrosios nuteistųjų dušinėse veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, taip pat jas galima vėdinti ir per langus. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie dušų patalpų vėdinimą, todėl jais rėmėsi. Pareiškėjui skunde tik deklaratyviai nurodžius, kad dušų patalpose nėra ventiliacijos ir nepateikus į bylą duomenų, jog ginčo laikotarpiu jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl ventiliacijos įrengimo dušų patalpose, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto nagrinėjamoje skundo dalyje. Tačiau Pravieniškių PN-AK atsiliepime pripažino, jog dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros, todėl pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu, tai yra faktiškai pripažino, jog naudojantis dušu buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu, Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu.
8. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK daugelyje patalpų yra drėgmė ir pelėsis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl galimybės išvėdinti gyvenamąsias ir kitas patalpas, išskyrus dušo patalpas, nesiskundė, todėl konstatavo, jog ginčo laikotarpiu buvo galimybė tinkamai išvėdinti šias patalpas ir taip išvengti drėgmės jose. Be to, teismo vertinimu, gyvenamosiose patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Dėl pareiškėjo argumentų apie pelėsio plitimą, teismas papildomai atkreipė dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprūpinami valymo priemonėmis (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvas, kibiras, valikliai). Analogiškai nuteistieji privalo prižiūrėti ir kitas patalpas, todėl jose neturėtų kauptis drėgmė ir susidaryti pelėsis. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pravieniškių PN-AK negalėjo būti atsakingas už tai, jog kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką (vėdinti patalpas dėl besikaupiančios drėgmės ir išvalyti pelėsį), kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog Pravieniškių PN-AK veikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, o jo argumentai dėl drėgmės bei pelėsio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmesti.
9. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose. Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. bausmę atliko 6 būrio kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas 21,60 kv. m, joje buvo 4 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,4 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. bausmę atliko 10 būrio kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 9, kurios plotas 14,70 kv. m, joje buvo 3 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 4,9 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. bausmę atliko 9 būrio kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurios plotas 15,71 kv. m, joje buvo 3 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,23 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma.
10. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bei nacionalinius teisės aktus, kuriuose neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teismas nenustatė minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamą plotą, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas nebuvo kalinamas blogesnėmis sąlygomis nei kiti asmenys. Atsižvelgus į tai, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu.
11. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK administracija netinkamai vykdė pataisos namuose veikiančios parduotuvės kontrolę, nes Pravieniškių PN-AK parduotuvėje kainos yra beveik dvigubai didesnės nei laisvėje. Pravieniškių PN-AK pateikė per ginčo laikotarpį pareigūnų parengtus Nuteistųjų parduotuvių sektoriuose netikėto patikrinimo aktus, pareikštą pretenziją, UAB „Handelshus“ atsakymą. Teismas išanalizavęs atsakovo atstovo pateiktų dokumentų duomenis, sprendė, kad jie leido teigti, jog: 1) ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareigūnai kas mėnesį reguliariai tikrindavo Pravieniškių PN-AK veikiančios UAB „Handelshus“ parduotuvę, parengdavo Nuteistųjų parduotuvių sektoriuose netikėto patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuodavo prekes ir jų kainas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų tų pačių prekių kainas; 2) valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK pareigūnų parengtus aktus pateikdavo UAB „Handelshus“; 3) Pravieniškių PN-AK, remdamiesi Nuteistųjų parduotuvių sektoriuose netikėto patikrinimo aktais, parduotuvės veiklą vykdančiai UAB „Handelshus“ pateikdavo duomenis apie aukštesnėmis kainomis parduodamas prekes ir nurodydavo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių prekybą nuteistiesiems skirtais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis, reikalavimų bei sumažinti šių prekių kainas. Be to, teismas įvertinęs UAB „Handelshus“ parengtus atsakymus, darė išvadą, kad prekybos veiklą pataisos įstaigoje vykdęs ūkio subjektas reaguodavo į gaunamas pretenzijas ir mažindavo prekių kainas. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK pateikė įrodymus, kurie patvirtino išvadą, jog valstybės atstovas tinkamai vykdė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 78 punkto bei Kainų kontrolės taisyklių 3 ir 5–7 punktų reikalavimus, tai yra nebuvo nustatyti Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai (neveikimas). Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas neteikė jokių argumentų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Pravieniškių PN-AK pateiktus duomenis.
12. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK teikiamas maistas neatitiko higienos normų, buvo nemaistingas ir nekokybiškas, pagamintas atmestinai, be to sukeldavo virškinimo sutrikimus. Atsakovo atstovas pranešime nurodė, kad pareiškėjui maistas buvo teikiamas tinkamas, pagal sudarytą valgiaraštį, tai yra pagal dirbantiems vyrams sudaryta valgiaraštį. Teikiamas maistas yra nuolatos tikrinamas, esant trūkumams, pažeidimams, siunčiamos pretenzijos VšĮ „Bruneros“, reikalaujant užtikrinti sutartyje numatytų sąlygų vykdymą. Pažymėta, jog iš Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centro 2018 m. gruodžio 19 d. tyrimų protokolo Nr. 72 367 buvo matyti, kad ištyrus Pravieniškių PN-AK 2018 m. gruodžio 12 d. pateiktus patiekalus pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams nustatyta, jog jų energinė vertė (kcal) yra 3369, todėl darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teikiamas maistas atitiko Fiziologines mitybos normos dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, energinę vertę. Taip pat, pažymėjo, kad iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštų bei iš Pravieniškių PN-AK patikrinimo akto buvo matyti, kad yra atliekami VšĮ „Bruneros“ teikiamo maisto patikrinimai, bei VšĮ „Bruneros“ yra teikiamos pretenzijos dėl teikiamo maisto kokybės reikalavimų pažeidimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo argumentai dėl atmestinai pagaminto maisto yra abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl atmesti kaip nepagrįsti. Taip pat atmesti pareiškėjo argumentai, kad maistas sukeldavo virškinimo sutrikimus, nes teismui nebuvo pateikta duomenų, jog dėl galimų virškinimo sutrikimų pareiškėjas skundėsi medicinos specialistams ar Pravieniškių PN-AK administracijai. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams nebuvo pažeista.
13. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad ginčo laikotarpiu dirbo ir darbo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes darbo zonoje buvo triukšmas, sklindantis nuo siuvimo mašinos, be to šaltis ir skersvėjis (visi darbo zonos langai buvo netvarkingi), taip pat darbo zonoje buvo antisanitarinės sąlygos. Darbo vietoje nebuvo aprūpintas darbo saugos priemonėmis. Teismas nurodė, kad iš Kalėjimų departamento svetainėje viešai prieinamų duomenų matyti, jog VĮ „Mūsų amatai“ ir Pravieniškių PN-AK yra tiesiogiai pavaldūs Kalėjimų departamentui. Atsakovo atstovas pranešime nurodė, kad VĮ „Mūsų amatai“ savininko teises ir pareigas įgyvendina Kalėjimų departamentas, todėl Pravieniškių PN-AK neturi teisės tikrinti VĮ „Mūsų amatai“ veiklos. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, jog, pareiškėjo darbovietė VĮ „Mūsų amatai“ nėra atskaitingi Pravieniškių PN-AK, tai yra Pravieniškių PN-AK nekontroliuoja VĮ „Mūsų amatai“ veiklos, juose esančių darbo sąlygų ir teisės aktų laikymosi VĮ „Mūsų amatai“, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog Pravieniškių PN-AK nagrinėjamoje skundo dalyje veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus.
14. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 93 paras buvo kalinamas neužtikrinus tinkamų bausmės atlikimo sąlygų (neužtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu).
15. Teismui nekilo abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus ir išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
16. Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo būdo, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko kamerų tipo patalpose, kuriuose privatumas pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinamas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė, darė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais teismo atmestas.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išnagrinėti jo skundą iš naujo, bei priteisti pareiškėjui iš Pravieniškių PN-AK 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jo skundo atsakingai, neįvertino pateiktų aplinkybių bei argumentų ir nepriėmė teisingo, paremto sąžiningumo bei protingumo kriterijais, logiško sprendimo.
19. Pareiškėjas teigia, kad nėra jokio įstatyminio akto, leidžiančio baldų užimamą plotą traktuoti, kaip laisvą skirtą kalinamam asmeniui laisvai ir nevaržomai judėti patalpoje. Šiuo atveju, dėl laisvo ploto trūkumo pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė laisvai judėti patalpoje taip, kaip reikalauja įstatymas, t. y. pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, kurios buvo kenksmingos jo fizinei ir psichinei sveikatai, sukėlė dvasinę skriaudą ir pažemino jo garbę ir orumą.
20. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie patalpų (gyvenamosios, dušo, maitinimo, darbo zonos ir kt.) atitikimą higienos normoms (temperatūros ir drėgmės duomenų), tačiau teismas nepagrįstai įrodymų reikalavo tik iš jo.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ir kabinų įrengimo dušo patalpoje ir remdamasis EŽTT praktika vertina, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinių, bet ir nuo pareigūnų.
Atsiliepimas
22. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
23. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialinės teisės normas. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.
25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad vertintu laikotarpiu atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis dušu, tačiau reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais atmetė.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, iš esmės nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų, pareiškėjui perkeltos įrodinėjimo naštos, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).
29. Pabrėžtina, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai nurodyti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą.
30. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis šios nutarties 28 punkte nurodytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad pasitvirtino pareiškėjo teiginiai dėl neužtikrino jo privatumo naudojantis dušu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, taip pat sprendė, kad pareiškėjui tekęs plotas, gyvenamųjų ir kitų patalpų įrengimas, higienos ir buities sąlygos, kainų kontrolė parduotuvėje, maisto kokybė bei darbo sąlygos iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus.
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad baldų užimamas plotas varžo jo judėjimo laisvę ir turėtų būti atimamas iš kameros ploto, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir ją nurodydamas (žr. 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017 ir kt.), pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamos bylos atveju nenustačius minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo, nėra pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamą plotą.
32. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, įrodymais, todėl pagrįstai jais rėmėsi, vertindamas pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumą. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
33. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teismo atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo spręsti, jog įrodinėjimo našta buvo perkelta pareiškėjui. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo.
34. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
35. Kadangi nagrinėjamu atveju, Pravieniškių PN-AK atsiliepime pirmosios instancijos teismas pripažino, jog dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu, pažeidimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio pobūdžio pažeidimas vertintinas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, pažeidimą.
36. Nustačius, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu 93 paras buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis dušu (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, jog atsakovo atstovas šiuo aspektu veikė neteisėtai (CK 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
37. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
38. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).
39. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo itin prastos, byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymais dėl privatumo užtikrinimo duše ar su skundais dėl privatumo pažeidimo.
40. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju proporcinga pareiškėjo patirtiems išgyvenimams kompensuoti pripažintina 500 Eur suma.
41. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui M. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.