Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2S-268-425/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-22
Bylos Nr.: e2S-268-425/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06061-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laimantas Misiūnas
Pareiškėjas: T. D.
Suinteresuotas asmuo: M. D., Ž. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-268-425/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06061-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.7; (S) 3.4.2.6.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1166-1048/2025, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui T. D., suinteresuoti asmenys M. D., Ž. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kleta“, UAB „Julianus Inkaso“, Debt Profilers SPV1 OU, Z. I. individuali įmonė, UAB Luminor Lizingas, E. G., antstolė Vida Daugirdienė, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolis Jonas Petrikas, antstolis Aleksandras Selezniovas, Eglė Gabrėniėnė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025-01-13 buvo gautas patikslintas pareiškėjo T. D. pareiškimas, kuriuo buvo prašoma: 1) iškelti pareiškėjui bankroto bylą; 2) paskirti pareiškėjo bankroto administratore E. G.; 3) nustatyti 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį T. D. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; 4) patvirtinti teismo nustatytą lėšų sumą (70,00 Eur + PVM), kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti T. D. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; 5) patvirtinti 1 840,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį T. D. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; 6) nustatyti 3 mėnesių terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

2. Pareiškime buvo nurodyta, kad didžiausios skolos kreditoriams (bankams ir lizingo bendrovei bei UAB „Kleta“) susidarė pareiškėjui nebegalint vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartis ir laidavimo sutartis laikotarpiu 2011-2017 m. (bankams nutraukus kredito sutartis bei pareikalavus laiduotojo atsakomybės ir skolų išieškojimą nukreipus į įkeistą nekilnojamąjį turtą bei kitą turtą, kurių vertės dėl pasaulinės krizės nepakako skoloms padengti). Taip pat pareiškėjui laidavus už sutuoktinę bei jų įsteigtą juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris išregistruotas dėl bankroto 2015-01-08 (UAB „Kleta“, Z. I. įmonė, UAB „Luminor lizingas“). Kita reikšminga dalis skolų susidarė kaip išlaikymo ar paramos nepilnametei dukrai įsiskolinimas. Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškėjas teismo sprendimais turi atlyginti turtinę žalą (ne kriminalinė bauda) 20 880,00 Eur ir 10 980 Eur baudos sumą (ne kriminalinė bauda).

3. Pažymėta, jog pareiškėjui taip pat yra skolingi asmenys ženklias sumas, tačiau nuo 2009 m. skolų mokėjimas nevykdomas dėl skolininkų nemokumo (buvo keliamos fizinių asmenų bankroto bylos, nebuvo rasta turto ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, taip pat bankrutavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolingas pareiškėjui 483 476,05 Eur sumą, kuri dėl bankroto taip pat buvo nurašyta. Pareiškėjui yra skolingi šie asmenys: S. K. – 53348,80 Eur (išieškojimą vykdo nuo 2009-09-04); D. K. – 16602,18 Eur (yra bankrutavęs, skola nurašyta); J. K. – 30114,66 Eur (skolininkui iškėlus bankroto bylą vykdomosios bylos sunaikintos).

4. Kreipimosi į teismą dienai, pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro daugiau nei 1 855 166,79 Eur, iš kurių: nenurašomi reikalavimai sudaro 59 097,03 Eur (27 237,03+31 860,00 =59 097,03); nurašomi reikalavimai kitiems kreditoriams sudaro 1 796 069,76 Eur. Kreipimosi į teismą momentu iki 2024-11-14 pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu sudėjus darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 698,98 Eur. Kiekvieną mėnesį iš darbo užmokesčio buvo išskaitomas ir sumokamas išlaikymas dukrai, kuris bendrai sudarė 341,00 Eur (109,50 + 115,00 + 116,50 = 341,00). Pareiškėją T. D. išrinkus (duomenys neskelbtini) nariu (duomenys neskelbtini) metų kadencijai ((duomenys neskelbtini) narys nuo 2024-11-14), pareiškėjas buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini).

5. Iš 2025-01-09 Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) skyriaus išduotos pažymos turinio, kad T. D. eina (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) pareigas, mėnesinis darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) sudaro: neatskaičius mokesčių - 6 427,44 Eur, atskaičius mokesčius - 3 695,78 Eur. Vykdydama 2024 m. gruodžio 9 d. antstolio J. P. patvarkymą Nr. S-24-172-67909 „Patvarkymas dėl informacijos pateikimo“, (duomenys neskelbtini) kas mėnesį atlieka 1 728,52 Eurų išskaitas, kurios saugomos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje iki atskiro raštiško antstolio nurodymo. Nesant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (ligos atvejai ir kt.), (duomenys neskelbtini) mokėtinas mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 3 695, 78 Eur, o atlikus nurodytą išskaitą iš darbo užmokesčio, mokėtina suma būtų 1 967,26 Eur. Pareiškėjas neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kadangi nekilnojamasis turtas, vykdant skolų išieškojimą, buvo išvaržytas. Banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Grynieji pinigai – 3 000 Eur. Įkeisto turto pareiškėjas neturi, taip pat nėra jokių kitų prievolių užtikrinimo būdų ir įsipareigojimų. Pareiškėjo sutuoktinė taip pat neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, sutuoktinės pajamas sudaro jos gaunamas darbo užmokestis. Pareiškėjo pilnametė dukra M. D. nuo (duomenys neskelbtini) studijuoja aukštojoje mokykloje ir siekia pirmojo aukštojo išsilavinimo, todėl pareiškėjas pagal įstatymą privalo teikti dukrai išlaikymą (paramą) iki ji studijuos universitete, bet ne ilgiau kaip iki dukrai sueis 24 metai. Dėl teikiamos paramos dukrai, buvo susitarta sudarant rašytinį susitarimą, kurį patvirtino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja nutartimi (2023-12-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2SP-12113-1067/2023), šis vykdomasis raštas buvo pateiktas priverstiniam vykdymui antstoliui J. P.), yra susidaręs ženklus išlaikymo įsiskolinimas (pridedamos antstolių pažymos), šiuo metu kiekvieną mėnesį iš pareiškėjo darbo užmokesčio yra daromos išskaitos dukros išlaikymui.

6. Dėl išlaidų būtiniems poreikiams tenkinti pareiškėjas nurodė, kad nuo 2025-01-01 yra sudaręs rašytinę nuomos sutartį dėl dalies namo, adresu (duomenys neskelbtini) (antrojo aukšto) nuomos su nuomotoju UAB “ (duomenys neskelbtini)”; mėnesio nuomos mokestis apimantis ir visus komunalinius patarnavimus (šildymas, karštas ir šaltas vanduo bei nuotekų šalinimas, elektra, draudimas, interneto ryšys, administravimas, kiti įmanomi mokesčiai) sudaro 750,00 Eur + PVM (kas sudaro su PVM 907,50 Eur). Taip pat atsižvelgiant į bylą nagrinėjančio teismo pastebėjimus dėl nuomos mokesčio dydžio, 2025-01-10 su sutuoktine Ž. D. buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Šiuo susitarimu, nustatyta, jog pareiškėjo mokėtina mėnesio nuomos mokesčio dalies suma sudaro 400,00 Eur, o sutuoktinės -507,50 Eur. Taigi, tokios išlaidos (400,00 Eur) yra būtinos ir pagrįstos, todėl įtrauktinos į būtinųjų poreikių apimtį.

7. Kadangi pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o darbo vieta -(duomenys neskelbtini), pareiškėjo einamos pareigos reikalauja reprezentuoti instituciją, kuriai atstovauja, todėl privalu atrodyti nepriekaištingai, o tai susijęs su papildomomis ir retai nenumatytomis išlaidomis, vertintina, jog pareiškėjas kelis kartus per savaitę grįžta į (duomenys neskelbtini) (susitikimai su interesantais/rinkėjais, suplanuoti renginiai, veikla partijoje, ir kt.), todėl pareiškėjo skaičiavimais: maistui per mėnesį reikalinga 600,00 Eur; gydymui, vaistams, papildams, mokamiems tyrimams reikalinga 150,00 Eur per mėnesį; rūbams ir avalynei 300,00 Eur per mėnesį; kitoms nenumatytoms išlaidoms 140,00 Eur per mėnesį ir 250,00 Eur dukros išlaikymui), viso 1 840,00 Eur (400,00 + 600,00 + 150,00 + 300,00 + 140,00 + 250,00 = 1840). Likusi darbo pajamų dalis 1 855,78 Eur - kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti pareiškėjui T. D. bankroto bylą.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos sąmoningu neveikimu ir sąmoningais aktyviais veiksmais siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir tokiu būdu didino skolas kreditoriams, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjas elgėsi sąžiningai.

10. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad T. D. per paskutinius trejus metus iki pareiškimo pateikimo teismui dienos būtų bent dalį skolų sumokėjęs turimiems kreditoriams, išskyrus priverstinio skolų išieškojimo metu išskaičiuojamą išlaikymo pareiškėjo dukrai dalį iš pareiškėjo darbo užmokesčio pagal tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės bei dukros sudarytas taikos sutartis. Kaip nurodė teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas, pareiškėjui tapus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) per klaidą nuo pareiškėjo darbo užmokesčio nurašė skolos dalį antstolei V. D., tokiu būdu skolos dalis buvo pervesta ne pirmos eilės kreditoriams, bet antros eilės kreditoriui - E. G..

11. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas T. D. paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos dirbo įmonėse - UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), jose pareiškėjas ėjo direktoriaus pareigas, visą minėtą laikotarpį jam buvo mokamas apytiksliai vienodas darbo užmokestis, kaip nurodė pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu, „į rankas“ visose įmonėse jo darbo užmokestis sudarė apie 600-700 Eur, tačiau vykdant priverstinį išlaikymo dukrai išieškojimą ir išskaičius iš pareiškėjo darbo užmokesčio išlaikymo dalį dukrai, pareiškėjui buvo išmokama kas mėnesį iš viso apie 350,00 Eur darbo užmokesčio, ši suma ir sudarė pareiškėjo gaunamas pajamas.

12. Iš viešai prieinamų duomenų (Rekvizitai.lt) matyti, jog visos įmonės, kuriose pareiškėjas dirbo direktoriaus pareigose, yra vykdančios veiklą, neturinčios skolų, 2023 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynasis pelnas sudarė 54 230 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 43 326 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 456 Eur. Pareiškėjo paaiškinimu, jo pagrindinė veikla buvo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas yra pareiškėjo tėvas L. D., pagrindinė įmonės veikla – statybos technikos ir nekilnojamojo turto nuoma. Dėl jam mokamo darbo užmokesčio dydžio šioje įmonėje pareiškėjas paaiškino, kad be mokamo darbo užmokesčio jam buvo teikiamas ir kitas gerbūvis – gyvenamas plotas, automobilis. Pastebėtina, kad byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko (pareiškėjo tėvo) sprendimas patvirtina, jog akcininkas pareiškėjui neatlygintiniam naudojimui perdavė namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį tik nuo 2024-10-01. Be to, teismas pažymi, jog tokius pareiškėjo ir jo tėvo veiksmus, kuomet pareiškėjui mokant nepagrįstai menką darbo užmokestį papildomai neva yra teikiamas kažkoks gerbuvis, yra pagrindas laikyti kaip siekį išvengti skolų grąžinimo pareiškėjo kreditoriams.

13. Bylos duomenimis, pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2009-02-11 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą, gyvenamą namą, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo T. D., kuris vykstant priverstiniam skolos išieškojimui iš T. D. priklausančio nekilnojamojo turto, minėtą nekilnojamąjį turtą pasiūlė Ž. Š. (kaip nurodė teismo posėdžio metu – pažįstamam Ž. Š.), kuris šį nekilnojamąjį turtą 2018-08-03 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu įgijo nuosavybės teise. 2021-10-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Ž. Š. minėtą nekilnojamąjį turtą perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra pareiškėjo tėvas L. D.). Kaip paaiškino pareiškėjas teismo posėdžio metu, pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyvena minėtame name, įmonei minėto nekilnojamojo turto reikėjo, nes buvo suplanuota dalyje namo gyventi pareiškėjui, dalis namo – kaip ofisas įmonėms. Teismas akcentuoja, jog Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nėra duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis namas būtų išnuomotas kitoms įmonėms, nėra duomenų, jog minėtu adresu būtų įregistruotos kitų įmonių buveinės, nėra duomenų, jog minėtas nekilnojamas turtas, adresu, (duomenys neskelbtini), būtų naudojamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslais. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendė, jog labiausiai tikėtina, kad nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), 2008-11-28 įgytas pareiškėjo nuosavybės teise, nuo 2021-10-01 nuosavybės teise priklausantis pareiškėjo tėvo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojamas pareiškėjo šeimos poreikių tenkinimui.

14. Kitos įmonės - UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), kuriose pareiškėjas ėjo direktoriaus pareigas, yra taip pat vykdančios veiklą, neturinčios skolų, šių įmonių akcininkais yra sutuoktiniai (R. K. ir I. K.). Pareiškėjo paaiškinimais, įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo kelias dienas per mėnesį, o įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ praktiškai nevykdė veiklos. Kita vertus, teismo posėdžio metu paaiškino, kad pastaruoju metu įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo planuojami dideli projektai, t. y. vyko darbas, todėl teismui lieka neaišku, kodėl pareiškėjo darbas nebuvo tinkamai apmokamas, kodėl pareiškėjui įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokamas darbo užmokestis, nesiekiantis net 200 Eur į rankas.

15. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nurodė, kad jo išsilavinimas – aukštasis, jis įgijęs ekonomisto specialybę, nuo 2006 metų buvo įsteigęs savo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla – statyba, statybos technikos nuoma, nekilnojamas turtas, pareiškėjas buvo įmonės akcininku ir vadovu, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas turi patirties versle, kas suteikė pareiškėjui galimybę susirasti ženkliai geriau apmokamą darbą, dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu siekti bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA nustatytas dydis buvo 924,00 Eur (atskaičius mokesčius – 709,00 Eur). Direktoriaus pareigos reikalauja specifinių žinių, patirties versle, todėl teismo vertinimu, visiškai neadekvati situacija, kuomet pareiškėjui, dirbančiam direktoriumi trijose veiklą vykdančiose įmonėse, kiekvienoje įmonėje pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, nesiekiantis net pusės MMA, o visose įmonėse gaunamas darbo užmokestis nesiekė net vieno MMA.

16. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, dirbdamas trijose veiklą vykdančiose įmonėse direktoriumi ir gaudamas visose įmonėse iš viso darbo užmokestį, nesiekiantį vieno MMA, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, išsilavinimą, patirtį versle, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

17. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pasirašytas taikos sutartis su savo sutuoktine Ž. D. ir pilnamete dukra M. D., patvirtintas teismo ir kurių pagrindu vykdomas skolų priverstinis išieškojimas, teismas vertino, kad pareiškėjas ne tik sąmoningu neveikimu siekė išvengti atsiskaityti su kreditoriais, bet ir aktyviais veiksmais siekė sąmoningai išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, išskyrus kreditorius – pareiškėjo sutuoktinę ir dukrą. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Klaipėdos apylinkės teismas 2022-06-02 nutartimi (bylos Nr. e2SP-6052-1032/2022) patvirtino pareiškėjų T. D. ir Ž. D. taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė pakeisti teismo patvirtintą 2013-12-23 taikos sutartį ir šalys susitarė, jog pagal susitarimus atgalinėmis datomis, t.y. 2019 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 1 d. ir 2021 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 1 d. susitarimus, T. D. įsipareigojo mokėti padidintą išlaikymą nepilnametei dukrai M. D., t. y. atitinkamai pagal susitarimus periodinėmis išmokomis po 350 Eur, po 400,00 Eur, po 450,00 Eur (nuo susitarimų dienos iki dukros pilnametystės); nuo 2022-09-01 T. D. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai M. D. periodinėmis išmokomis po 500 Eur iki dukra mokysis vidurinėje mokykloje. Teismas akcentavo, kad minėtoje taikos sutartyje šalys aiškiai nurodė, kad tokie susitarimai teikiami teismui tvirtinti tam, kad susitarimai dėl išlaikymo dydžio keitimo (padidinimo) būtų vykdomi priverstine tvarka per antstolį. Dar daugiau, taikos sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas T. D. sutinka, jog nerengiant papildomų teismo posėdžių pareiškėjai Ž. D. teismas išduotų vykdomąjį raštą pagal šią taikos sutartį.

18. Be to, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, teismas 2023-12-20 nutartimi (civilinės bylos Nr. e2SP-12113-1067/2023) patvirtino pareiškėjų T. D. ir jo pilnametės dukros M. D. taikos sutartį, pagal kurią rašytiniu susitarimu atgaline data, t.y. 2022-12-01, T. D. įsipareigojo savo pilnametei dukrai mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur nuo 2022-12-01 iki dukra mokysis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kaip iki studijų aukštojoje mokykloje pradžios, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; be to, rašytiniu susitarimu atgaline data, t. y. 2023-09-01 rašytiniu susitarimu, T. D. įsipareigojo mokėti išlaikymą savo pilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 700 Eur nuo 2023-09-01 iki dukra studijuos aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip durai sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtoje taikos sutartyje šalys aiškiai nurodė, kad 2022-12-01 ir 2023-09-01 susitarimai teikiami teismui tvirtinti tam, kad susitarimai dėl išlaikymo būtų vykdomi priverstine tvarka per antstolį. Be to, pažymėjo, kad šalys sutinka, jog nerengiant papildomų teismo posėdžių, M. D. teismas išduotų vykdomąjį raštą pagal šios taikos sutarties priverstinio vykdymo.

19. Taigi, teismas atsižvelgęs į aplinkybes, kad T. D. taikos sutartyse numatytus susitarimus su savo sutuoktine ir dukra dėl išlaikymo savo dukrai teikimo sudarė atgalinėmis datomis ir pačiose taikos sutartyse aiškiai nurodė, jog susitarimai teikiami teismui tvirtinti tam, kad susitarimai dėl išlaikymo būtų vykdomi priverstine tvarka per antstolį, be to pažymėjo, jog teismas išduotų vykdomąjį raštą nerengiant teismo posėdžių, o taip pat į tai kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjo santykiai su sutuoktine ir dukra būtų konfliktiški, kad būtų kilę ginčai dėl išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo; kad pareiškėjo darbo užmokestis buvo apie 600-700 Eur, o pagal pareiškėjo sudarytą taikos sutartį su sutuoktine (teismo patvirtintą 2022-06-02) pareiškėjas atgalinėmis datomis susitarimais vis didino išlaikymą (nuo 2022-09-01 po 500 Eur, nuo 2023-09-01 po 700 Eur); kad teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis, kaip tėvas stengėsi padėti vieninteliam vaikui, jis tikėjosi gauti didesnį atlyginimą, atmetė pareiškėjo paaiškinimus kaip deklaratyvius, niekuo nepagrįstus. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo gautas pajamas ir į tai, kad pareiškėjui jau buvo kas mėnesį išskaičiuojama išlaikymo nepilnametei dukrai skola (pagal 2013-12-23 taikos sutartį), atsižvelgiant į taikos sutartyse numatytus išlaikymo dydžius (ypač atsižvelgiant į 700 Eur dydį), lieka neaišku, kokiomis pareiškėjo pajamomis buvo grindžiamas toks įsipareigojimas, kuomet išlaikymo dukrai įsipareigojimas yra didesnis nei pareiškėjo gaunamas visas darbo užmokestis. Visos aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas taikos sutartis su sutuoktine ir dukra sudarinėjo neturėdamas realaus ketinimo jas vykdyti, o tikslu pateikti jas priverstiniam vykdymui.

20. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas taikos sutartį su sutuoktine dėl išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo buvo sudaręs dar 2013-12-23, kurios pagrindu ir vėlesnių susitarimų pagrindu vykdomi priverstiniai išieškojimai, atsižvelgiant į gausą teisminių procesų pareiškėjo atžvilgiu, vykdomų priverstinių skolų išieškojimų iš pareiškėjo, teismas vertino, kad pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma aplinkybė, jog įstatymas numato pirmąja eile išieškoti išlaikymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnis). Byloje pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini). pažymos patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2024-11-30 iš T. D. darbo užmokesčio išskaičiuota ir išmokėta M. D. išlaikymui: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 731,33 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 184,08 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 326,57 Eur.

21. Taigi, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismui sprendė esant pagrindą pripažinti, jog pareiškėjo taikos sutarčių sudarymas su sutuoktine ir dukra buvo sąmoningas pareiškėjo siekis, jog priverstinis skolos išieškojimas pirmąja eile vyktų dėl išlaikymo jo tiek nepilnametei, tiek pilnametei dukrai ir tokiu būdu priverstinai išskaičiuotos piniginės lėšos iš pareiškėjo darbo užmokesčio būtų nukreiptos ne į kitų kreditorių skolų dengimą, o sugrąžintos pareiškėjo šeimos nariams – pareiškėjo sutuoktinei ir pareiškėjo dukrai. Teismo vertinimu, tokiais aktyviais veiksmais pareiškėjas sąmoningai siekė išvengti atsiskaitymo su turimais kreditoriais (išskyrus sutuoktinę ir dukrą).

22. Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdant skolų priverstinius išieškojimus iš pareiškėjo, teismas antstolių prašymais pareiškėjui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, skyrė baudas už antstolio patvarkymų nevykdymą, teismas padarė išvadą, jog T. D., kaip įmonės vadovas, savo neveikimu ir antstolio reikalavimų nevykdymu kliudo vykdymo procesui. Šios aplinkybės sustiprina poziciją, jog pareiškėjas sąmoningai siekė išvengti atsiskaitymo su turimais kreditoriais.

23. Pareiškėjas į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko L. D. (pareiškėjo tėvas) sprendimą, kuris patvirtina, jog akcininkas pareiškėjui neatlygintiniam naudojimui perdavė namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį nuo 2024-10-01. Tačiau pareiškėjui tapus (duomenys neskelbtini), kuomet pareiškėjo darbo užmokestis ženkliai padidėjo ir tapo visuotinai žinoma aplinkybė, pareiškėjas į bylą pateikė 2025-01-01 Gyvenamojo namo dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės Ž. D. (nuomotojo) ir T. D. (nuomininko), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo jai priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį T. D. (nuo 2025-01-01 iki 2025-12-30), nuomininkas be kita ko, įsipareigojo mokėti įmonei 907,50 Eur nuomos mokestį kas mėnesį. Be to, pareiškėjas į bylą pateikė 2025-01-10 tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės Ž. D. sudarytą susitarimą, pagal kurį šalys susitarė, jog pagal 2025-01-01 Gyvenamojo namo dalies nuomos sutartį Ž. D. įsipareigoja mokėti 507,50 Eur nuomos mokestį, T. D. – 400 Eur nuomos mokestį. Pažymėtina, jog iš patikslinto pareiškimo matyti, jog pareiškėjas 400 Eur sumą įtraukė į būtinų poreikių tenkinimo sumą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti priežasčių, kodėl jam būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės vienintelis akcininkas (pareiškėjo tėvas) pareiškėjui kartu su jo sutuoktine leido neatlygintinai gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui tapus (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo sutuoktinei pradėjus eiti šios įmonės direktorės pareigas, įmonės akcininkas direktorei nebeleido kartu su sutuoktiniu (pareiškėju) neatlygintinai gyventi įmonei priklausančiame name. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas pripažino, jog pareiškėjui tapus (duomenys neskelbtini), namo dalies nuomos sutartis sudaryta tikslu sąmoningai padidinti pareiškėjo išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti ir tokiu būdu sumažinti lėšų dalį, skirtą atsiskaitymui su kreditoriais.

Šalies argumentai

24. Skundžiamoje nutartyje pastebėta ir tai, kad pareiškėją išrinkus (duomenys neskelbtini), pareiškėjo lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti padidėjo nuo 698,98 Eur iki 1 840 Eur per mėnesį. Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, jog jam šiuo metu būsto nuomai reikalinga 400 Eur, maistui - 600 Eur, gydymui, vaistams, papildams, tyrimams – 150 Eur, rūbams, avalynei – 300 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 140 Eur, dukros išlaikymui – 250 Eur. Taigi, pareiškėjo būtiniems poreikiam tenkinti prašė skirti iš viso 1 840 Eur, nors šių išlaidų dydžių pareiškėjas nepagrindė. Bylos duomenimis, pareiškėjui iki tampant (duomenys neskelbtini) jo pajamos buvo apie 350 Eur, kurių pakakdavo būtinųjų poreikių patenkinimui, tačiau tapus (duomenys neskelbtini), tokios išlaidos išaugo iki 1840 Eur. Teismo vertinimu, prašomos išlaidos maistui, kurios siekia beveik visą šiuo metu nustatytą MMA (777 Eur atskaičius mokesčius), yra neproporcingai didelės, taip pat pareiškėjas nepagrindė ir kitų prašomų išlaidų būtiems poreikiams tenkinti, t.y. rūbams, vaistams, kitoms išlaidoms. Iš patikslinto pareiškimo matyti, jog pareiškėjas į būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidas įtraukė ir 250 Eur dukros išlaikymui. Bylos duomenimis, pareiškėjo dukra M. D. tapo pilnamete (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalį, kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skolos kreditoriams sudaro apie 1,8 mln., akivaizdu, jog pareiškėjas galimybės teikti išlaikymą pilnametei dukrai neturi, tačiau 250 Eur įtraukia į išlaidas būtiniems poreikiams tenkinti. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, jog pareiškėjui tapus (duomenys neskelbtini) ir ženkliai padidėjus jo darbo užmokesčiui, pareiškėjas ir toliau siekia, jog kuo mažiau jo gaunamų pajamų būtų skiriama atsiskaitymui su kreditoriais.

Žemesnės instancijos teismas

25. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjas 2022-2024 metais administracine tvarka baustas 20 kartų, už jam paskirtus administracinius nusižengimus pareiškėjas visas baudas yra sumokėjęs (apie 1 000 Eur). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo gaunamos pajamos į rankas buvo apie 350 Eur, kyla pagrįstų abejonių, kokiomis lėšomis pareiškėjas sumokėjo jam skirtas administracines nuobaudas. Pastebėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas, be kita ko, baudos valstybei yra nenurašomos (29 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, jog iš pareiškėjo viešų pasisakymų (Lietuvos televizijos kanalų žinių reportažų) matyti, jog pareiškėjas vyko į poilsines keliones ir netrukus planuoja į jas vykti (Tailandą, Singapūrą). Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jam padeda šeima – sutuoktinė, tėvai. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos disponavo didesnėmis piniginėmis lėšomis nei oficialiai deklaruotu darbo užmokesčiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Pareiškėjas T. D. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-02-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo T. D. prašymą ir iškelti T. D. bankroto bylą; paskirti T. D. bankroto administratorių Eglę Gabrėniėnę, sąrašo Nr. N-FA0152; nustatyti 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį T. D. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtinti teismo nustatytą lėšų sumą (70,00 Eur+PVM), kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti T. D. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 1 840,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį T. D. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti 3 mėnesių terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Žemesnės instancijos teismas

26.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

26.2. Pažymi, jog šioje byloje buvo pažeistas teismo nutarties priėmimo slaptumas (CPK 19 straipsnis), kas sudaro atskirą pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Iš 2025-02-05 televizijoje rodomų žinių laidų matyti, jog teismo atstovė spaudai Monikai Vismantei žiniasklaidos atstovams po nutarties paskelbimo, t. y. po 2025-02-05 12:00 val. pakomentavo teismo nutartį, nors ji teismo posėdžiuose ir nutarties paskelbime nedalyvavo ir fiziškai per labai trumpą laiką neturėjo galimybių po nutarties paskelbimo perskaityti visą nutarties tekstą, atlikti šio analizę ir parengti pakankamai didelės apimties ir esminių teismo nustatytų faktų vertinimo pranešimą spaudai, todėl be išankstinio nutarties rezultato susižinojimo negalėjo žinoti bylos aplinkybių, kurias komentavo žiniasklaidos atstovams. Pažymėtina, jog teisėjai paskelbus teismo nutartį niekam nebuvo įteiktas šios nutarties nuorašas. Taigi šiuo atveju per gana trumpą laiką (pietų metą) nebuvo jokios fizinės galimybės (per 30 min.) teismo spaudos atstovui susipažinti su paskelbtos nutarties tekstu, išvadomis, atlikti šių analizę ir skubiai parengti dviejų lapų tekstą. Taigi, teismo pranešimas spaudai, tikėtina, galėjo būti parengtas dar iki teismui paskelbiant skundžiamą nutartį, todėl teismo atstovė spaudai galėjo iš anksto atlikti dar nepaskelbtos nutarties analizę ir parengti pranešimą spaudai žinant būsimą teismo sprendimą. Tai reiškia, jog nutarties priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje galėjo būti ne tik teisėjas, kuris nagrinėjo šią bylą, bet ir šis galėjo konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su šios bylos išsprendimu bei iš anksto neteisėtai perduoti būsimą teismo nutartį, kuri turės būti paskelbta vėliau.

26.3. Dėl teismo šališkumo atskirajame skunde nurodoma, jog teismas spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą priėmė dvi nutartis dėl pareiškimo trūkumų šalinimo (2024-09-26, 2024-10-11). Vienoje iš nutarčių (2024-10-11) teismas sukritikavo pareiškėją, jog jis nurodęs, kad ieško geriau apmokamo darbo, šios aplinkybės nepagrindė jokiais įrodymais. Taip pat minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas skeptiškai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl ketinimo tapti (duomenys neskelbtini), jas įvardijo, kaip hipotetinę galimybę gauti didesnį darbo užmokestį. Taigi pirmosios instancijos teismas, dar nepriėmęs pareiškimo jau reiškė savo išankstinę nuomonę dėl įrodymų nepakankamumo ir įrodymų vertinimo bei darė išankstines išvadas dėl pareiškime suformuotų reikalavimų. Kauno apygardos teismo 2024-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2041-896/2024 tenkindamas pareiškėjo atskirąjį skundą sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškimą, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir trūkumų šalinimą. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo veiksmai patvirtina, kad jis prieš nagrinėdamas pareiškimą jau turėjo išankstinę nuomonę.

26.4. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo veiksmus per trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo vertino kaip nesąžiningus, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas per šį laiką nesudarė jokių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, tyčia neteikė neteisingos informacijos kreditoriams ir antstoliams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus, nesudarė jokių sandorių ir sąmoningai neveikė, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nuolat dirbo, ieškojo geriau apmokamo darbo, teikė išlaikymą savo dukrai didesnėmis išskaitomis iš darbo užmokesčio nei numatyta pagal įstatymą, o be to nuo 2024-11-14 buvo išrinktas (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo darbo užmokestis pakilo beveik dešimt kartų, o tai rodo, kad pareiškėjas deda pastangas savo finansinei padėčiai pagerinti ir teisingai pusiausvyrai su kreditorių interesais nustatyti.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados apie pareiškėjo nesąžiningumą, kad jis papildomai (be priverstinai per antstolį išieškotų sumų) nemokėjo skolų trečiosios eilės kreditoriams (teismo išvadose klaidingai nurodyta antroji kreditorių eilė (antrosios eilės kreditorių nėra) laikytinomis teisiškai ydingomis bei skatinančiomis pareiškėją apeinant antstolį ir įstatymus vykdyti teismo sprendimus ir pažeidinėti CPK reikalavimų patenkinimo tvarką (eiliškumą), kuriam nors iš trečiosios eilės kreditorių be pagrindo suteikiant prioritetą prieš kitus tos pačios eilės kreditorius gauti prievolės įvykdymą ne pagal įstatymą. Nurodyti teismo aiškinimai ir išvados laikytini nesąžiningais, visiškai neatitinkančiais priverstinio vykdymo proceso imperatyvų, paneigiantys teismo sprendimo įvykdymo principus, skatinančiais vykdyti teismo sprendimą ne pagal įstatymo reikalavimus. Byloje ir vykdymo procesuose nėra jokių duomenų, kurie teiktų pagrindą pareiškėjo elgesį vertinti kaip sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, taigi teismas priešingos išvados neturėjo pagrindo padaryti.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų teismo išvadas dėl menko atlygio mokėjimo, taip pat teismas tinkamai tokių išvadų nepagrindė ir nenurodė, koks atlygis minėtose įmonėse turi būti tinkamas bei kodėl šiuo atveju yra per mažas. Turi būti įvertinti ir pareiškėjo teisme duoti paaiškinimai dėl kokių priežasčių jo darbo užmokestis nustatytas būtent tokio dydžio, t.y. buvo rengiami įvairūs verslo projektai, kuriuos sėkmingai realizavus būtų esmingai padidėjęs darbo užmokestis, taigi pareiškėjo veiksmai buvo nukreipti išlaikyti stabilumą darbiniuose santykiuose ir vykstant įmonių veiklą naujuose projektuose gauti ženkliai didesnį darbo užmokestį, todėl tokie pareiškėjo veiksmai neturi būti vertinami kaip nesąžiningi. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog jo darbdavys (UAB „(duomenys neskelbtini)“) darbinėms funkcijoms vykdyti (neatlygintinai) suteikė transporto priemonę, taip pat leido gyventi dalyje namo, taigi, tokių darbdavio ir darbuotojo susitarimo teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo vertinti kaip „papildomai neva yra teikiamas kažkoks gerbūvis“, kas, be kita ko, yra netinkamai vartojama sąvoka. Pagal darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl darbinių funkcijų vykdymo buvo leista naudotis įmonės transportu ir gyvenamosios patalpos dalimi. Nurodytas darbdavio ir pareiškėjo susitarimas atitiko įstatymų reikalavimus ir šių nepažeidė, jokios kompetentingos institucijos jokių pastabų dėl to neturėjo ir neturi, bet kuriuo atveju juridinis asmuo pats savarankiškai, bet ne teismas, sprendžia ką jis su savo turtu darys, kokioje vietoje vykdys veiklą, kur bus šio juridinio asmens buveinė. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog juridinio asmens buveinės adresas, kuris išviešintas juridinių asmenų registre nebūtinai turi sutapti su faktiniu veiklos vykdymo vietos adresu ir tai nėra joks pažeidimas

26.5. Šiuo atveju aptariamas turtas nėra ir nebuvo nuomojamas kitiems asmenims, tiek fiziniams, tiek juridiniams, todėl ir nėra jokių duomenų apie šiuo adresu įregistruotas kitų juridinių asmenų buveines. Pažymėtina, kad šio turto dalis naudojama įmonės veikai, o kita dalis yra išnuomota pareiškėjui, dėl šios priežasties šis turtas ir nėra nuomojamas kitiems asmenims ir čia nėra kitų juridinių asmenų buveinių. Taigi turtas teisėtai naudojamas juridinio asmens veikloje ir jo tikslais, todėl nėra pagrindo padaryti teismo padarytos išvados, jog labiausiai tikėtina, jog šis turtas, naudojamas pareiškėjo šeimos poreikių tenkinimui, taip pat nėra jokio pagrindo šiame kontekste pareiškėjo veiksmus vertinti, kaip nesąžiningus, pažeidžiančius kreditorių interesus.

26.6. Pirmosios instancijos teisme pareiškėjas paaiškino faktines aplinkybes dėl jo darbo abiejose įmonėse, nurodydamas, jog buvo vystomi projektai, kuriuos sėkmingai įvykdžius būtų esmingai padidėjęs darbo užmokestis, tačiau projektai nepasisekė. Antra, UAB „(duomenys neskelbtini)” kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija 2024-10-21 kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, tačiau bankroto bylą buvo atsisakyta iškelti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su VMI. Taigi, nurodytos aplinkybės rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakankamai ilgą laiką turėjo skolų, šiai dėl nemokumo netgi buvo keliama bankroto byla, todėl nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog ne dėl pareiškėjo kaltės jo darbas nebuvo daugiau apmokamas.

26.7. Nepagrįstos teismo išvados dėl sąmoningo pareiškėjo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, kadangi iš bylos matyti, jog pareiškėjas be pertraukų nuolat dirbo, taip pat teisme nurodė, jog siekė vykdyti esamose darbovietėse naujus pelningus projektus, paaiškino kokie tie projektai bei kad šiuos sėkmingai įgyvendinus esmingai padidės pareiškėjo darbo užmokestis, todėl tai pagrįstai leido pareiškėjui tikėtis, jog jo darbo užmokestis kils. Be to, pareiškėjas teisme taip pat paaiškino, jog nuolat ieškojo geriau apmokamo darbo, tačiau tokio surasti nepavyko. Be to, pareiškėjas nuo 2024-11-14 tapo (duomenys neskelbtini), taigi jo gaunamas atlyginimas padidėjo beveik dešimt kartų, taip pat tokia aplinkybė patvirtina pareiškėjo teiginį apie geriau apmokamo darbo iešką bei sudarė teismui pagrindą tokį pareiškėjo elgesį vertinti, kaip sąžiningą bei atitinkantį kreditorių interesus, taip pat paneigiantį teismo padarytas išvadas dėl sąmoningo geriau apmokamo darbo nesiieškojimo, pasyvumo.

26.8. Kartu atskirajame skunde pabrėžiama, jog išlaikymo prievolė dukrai pareiškėjas turėjo pagal įstatymą ir privalėjo šią vykdyti nuo dukros gimimo iki jos pilnametystės, vėliau dukrai sulaukus pilnametystės ir tęsiant mokslus (duomenys neskelbtini) bei iki 24 metų jai mokantis aukštojoje mokykloje, išlaikymas galėjo būti teikiamas tiek sudarius rašytinį susitarimą, kaip jau buvo nurodyta, tiek kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka, tiek sudarant taikos sutartį ir prašant teismo šią patvirtinti. Taip pat, vertintina, jog nustatytas išlaikymo dydis kiekvienais metais, kuomet buvo būtina pagal įstatymą išlaikymą indeksuoti, buvo peržiūrimas – pradžioje indeksuojamas, o vėliau po 50,00 Eur didinamas, išlaikymo didėjimas nebuvo neprotingas ar per didelis, dėl išieškojimo į antstolį kreipėsi sutuoktinė, o vėliau dukra, bet ne pareiškėjas, taigi šių aplinkybių skundžiamą nutartį priėmęs teismas niekaip neįvertino. Teismo išvados dėl susitarimų sudarymo atgalinėmis datomis laikytinos nepagrįstomis, neteisėtomis, prieštaraujančios bylos įrodymams, neatitinkančios įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimuose nustatytų faktų (Klaipėdos apylinkės teismo 2014-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. S-867-676/2014, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-6052-1032/2022, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-12113-1067/2023). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie teiktų pagrindą padaryti išvadą dėl susitarimų sudarymo ydingumo, netikrumo, nepagrįstumo ar neteisėtumo. Prieš tvirtindami taikos sutartis teismai kiekvienu atveju įvertinto tokių susitarimų bei taikos sutarčių atitiktį įstatymų imperatyvams, tokios teismo nutartys nėra panaikintos ar pakeistos, nėra pakeista jų vykdymo tvarka, taip pat nėra jokių kitų aplinkybių, kurios teiktų pagrindą padaryti išvadą apie susitarimų ir taikos sutarčių neteisėtumą. Iš teismo nutarties išvadų susidaro įspūdis, jog nei sutuoktinė, su kuria teismo nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, nei pilnametystės sulaukusi dukra neturi teisės reikalauti iš pareiškėjo išlaikymo, neturi teisės sudaryti susitarimų dėl išlaikymo dydžio ir jo teikimo sąlygų, neturi teisės į priverstinį įsiteisėjusių išlaikymo nutarčių vykdymą, kadangi ji yra pirmosios eilės kreditorė. Akcentuotina, jog bylą nagrinėjęs teismas negali savo nutartimi pakeisti CPK 754 straipsnyje nustatyto reikalavimų patenkinimo eiliškumo, todėl skundžiamos nutarties motyvai, susiję su keliamomis abejonėmis dėl sąmoningo pareiškėjo siekio, kad būtų vykdomos CPK 754 straipsnio nuostatos, laikytini neteisėtais ir nepagrįstais.

26.9. Taip pat byloje nėra ginčo, jog nuo 2024-11-14 pareiškėjus tapus (duomenys neskelbtini), nutrūko jo darbo santykiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi dėl šios priežasties pareiškėjas neteko teisės neatlygintinai gyventi turte, kurį jam įmonė buvo suteikusi. Pareiškėjas į bylą pateikė 2025-01-01 namo dalies nuomos sutartį, kuria jam buvo išnuomota namo dalis, nuomos mokestį sutuoktiniai įsipareigojo mokėti dalimis (pareiškėjo dalis sudaro 400,00 Eur per mėnesį, o sutuoktinės 507,50 Eur), taigi akivaizdu, jog pareiškėjas rašytiniais įrodymais ir savo paaiškinimais pagrindė nuomos mokesčio dydį ir teisėtą gyvenimą minėtame būste, t.y. išlaidų turėjimą būsto nuomai. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjo mokėtinas nuomos mokestis būtų per didelis ar neprotingas, taip pat byloje nustatyta, jog nuomos mokestis apima ir nuomojamo turto išlaikymą, todėl papildomų turto išlaikymo išlaidų nėra. Pažymėtina, jog pareiškėjo turtas buvo išvaržytas, todėl pareiškėjas jokio savo gyvenamojo būsto neturi. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie teiktų pagrindą padaryti išvadą, jog nuomos sutartis sudaryta tikslu sąmoningai padidinti pareiškėjo išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti ir tokiu būdu sumažinti lėšų dalį, todėl tokios teismo išvados laikytinos nepagrįstomis ir neteisėtomis. Jei teismui kilo klausimų dėl būsto nuomos mokesčio dydžio, tuomet teismas turėjo atitinkamai tokias savo abejones pagrįsti bylos duomenimis, o ne daryti nieko nepagrįstas prielaidas. Kita vertus, byloje suinteresuoti asmenys (kreditoriai) nereiškė jokių pastabų dėl nuomos mokesčio dydžio, neginčijo nuomos sutarties, todėl teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva savaip aiškinti sutarties sudarymo aplinkybes, tikslingumą, tikrumą. Būsto nuomos sutartis yra galiojanti, vykdoma, o sprendimą, kam ir kokiomis sąlygomis nuosavybės teise turimą turtą išnuomoti, ar duoti neatlygintiniam naudojimui, turi teisę priimti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas L. D., todėl teismas negali kištis į šio asmens sprendimus ar juos revizuoti. Pažymėtina, jog teisme nėra pareikštų reikalavimų dėl šios nuomos sutarties galiojimo ir vykdymo, šia sutartimi nėra pažeidžiami kreditorių interesai, kadangi šiuo metu nuomos mokestis mokamas iš pareiškėjui likusios 50% užmokesčio sumos, iš kurios negali būti vykdomas išieškojimas.

26.10. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas neteistas, byloje nėra duomenų, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taip pat nėra nei vieno iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyto pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

Atsiliepimas

27. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, kadangi ji yra pagrįsta ir teisėta.

27.1. Nurodo, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus neprisiėmė atsakomybės už savo finansinę padėtį. Pareiškėjo nurodytos gaunamos pajamos 346,74 Eur/mėn., tačiau, atsižvelgiant į įmonių pelningumą, kyla klausimų dėl jo tikrojo darbo užmokesčio ir noro atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat nurodytos gaunamos pajamos neatitinka rinkos atlyginimo dydžio kuris yra ženkliai didesnis. Pareiškėjas nurodo, kad bandė pagerinti savo finansinę padėtį, tačiau nėra jokių konkrečių ir įtikinamų įrodymų, kad jo pastangos buvo tikros ir kad jis sąžiningai siekė atsiskaityti su kreditoriais. Bylos duomenimis, pareiškėjui iki tampant (duomenys neskelbtini) jo pajamos buvo apie 350 Eur, kurių pakakdavo būtinųjų poreikių patenkinimui, tačiau tapus (duomenys neskelbtini), tokios išlaidos išaugo iki 1840 Eur. Prašomos išlaidos maistui, kurios siekia beveik visą šiuo metu nustatytą MMA (777 Eur atskaičius mokesčius), yra neproporcingai didelės, taip pat išaugo nuoma tėvui priklausančiam name, kai iki (duomenys neskelbtini) buvo gyventa nemokamai. Pastebėtina, kad po mandato pradėjo mokėti nuomą už namą, kuris priklauso jo tėvui. Tai gali būti laikoma sąmoningu bandymu sumažinti dalį gaunamų pajamų, kurios galėtų būti skirtos atsiskaitymui su kreditoriais. Pareiškėjo pateikti prašomi išlaidų dydžiai būtiniesiems poreikiams tenkinti, tokiems kaip maistas, rūbai, vaistai, ir kitos išlaidos, akivaizdžiai neatitinka jo finansinės padėties ir yra žymiai didesni nei vidutiniai poreikiai. Nors (duomenys neskelbtini) atlyginimas gali būti didesnis nei anksčiau, tai nereiškia, kad tai pateisina tokių didelių išlaidų, kaip 600 Eur maistui ir 300 Eur rūbams bei avalynei, priskyrimą. Pagal esamą ekonominę situaciją ir Lietuvos vidutinį gyvenimo lygį, šios išlaidos atrodo neproporcingos ir nepriklauso nuo pareiškėjo realių būtinybių. Pareiškėjas nepateikė išsamaus ir detalaus paaiškinimo, kodėl jo būtinųjų poreikių išlaidos pasikeitė tiek ženkliai po to, kai tapo (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad tokių išlaidų padidėjimas galėjo būti sąmoningas siekis sumažinti dalį lėšų, kurias galėtų skirti kreditorių reikalavimams patenkinti, ir tai galėtų būti laikoma nesąžiningu veiksniu. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, kreditoriui kyla pagrįstų abejonių, ar Pareiškėjui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, fizinio asmens bankroto procesas netaps tik priemone atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams. Skolininko pateikti argumentai atskirajame skunde yra nepakankamai pagrįsti ir nepaneigia teismo priimtos nutarties. Pažymėkite, kad Pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, kurie galėtų pakeisti teismo išvadas. Todėl nėra pagrindo naikinti teismo nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama pareikšto atskirojo skundo ribose, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl apelianto prašymų išreikalauti bei prijungti naujus įrodymus, prijungti išnagrinėtas civilines bylas, taip pat teismo sprendimo slaptumo pažeidimo

29. Pateiktame atskirajame skunde nurodomas prašymas išreikalauti civilines bylas (Klaipėdos apylinkės teismo civilinę bylą Nr. S-867-676/2014, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilines bylas Nr. e2SP-6052-1032/2022, Nr. e2SP-12113-1067/2023), kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi duomenimis iš aptariamų civilinių bylų. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas atitinkamas aplinkybes iš minėtų civilinių bylų, rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis. Tokią teisę teismui numato CPK 179 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš byloje esančių pareiškėjo procesinių dokumentų turinio matyti, jog jis buvo nurodęs informaciją, susijusią tiek su dukrai teikiamu išlaikymu, tiek su sudarytomis ir teismų tvirtintomis taikos sutartimis, todėl šių civilinių bylų turinys bei jose priimti procesiniai sprendimai pareiškėjui buvo ir yra žinomi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, jog aptariamų civilinių bylų procesiniai sprendimai apeliacinės instancijos teismui taip pat yra prieinami per LITEKO sistemą, sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir prijungti nurodytas Klaipėdos apylinkės teismo bei Klaipėdos apylinkės miesto Klaipėdos rūmų išnagrinėtas civilines bylas.

30. Panevėžio apygardos teisme 2023-03-24 buvo gautas pareiškėjo prašymas išreikalauti ir prie bylos prijungti įrodymus, o būtent: iš Nacionalinės teismų administracijos išreikalauti ir prie bylos prijungti duomenis apie tai, kokie asmenys (išskyrus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėją A. Diržienę ir jos sekretorę L. Jonikavičienę bei proceso dalyvius) jungėsi prie civilinės bylos e2FB-1166-1048/2025 laikotarpiu nuo 2025-01-10 iki 2025-02-05 23:59 val. bei kokias bylos dokumentų ar duomenų peržiūras atliko, kokius dokumentus siuntėsi, spausdino, redagavo; taip pat iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų išreikalauti ir prie bylos prijungti duomenis apie tai, kas ir kada (tiksli data ir laikas) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų atstovei spaudai Monikai Vismantei perdavė 2025-02-05 teismo priimtą nutartį civilinėje byloje e2FB-1166-1048/2025 pranešimo spaudai parengimui; iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų išreikalauti ir prie bylos prijungti duomenis apie tai, ar iki 2025-02-05 nutarties civilinėje byloje e2FB-1166-1048/2025 paskelbimo, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų atstovei spaudai Monikai Vismantei buvo žinomas skelbtinos, bet dar nepaskelbtos minėtos nutarties turinys (įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys).

31. Pateiktame prašyme išreikalauti įrodymus nurodoma, jog apeliantas, siekdamas įprasta tvarka gauti papildomus duomenis, kurie papildytų atskirajame skunde nurodytų nesutikimo su apskųstosios apylinkės teismo nutartimi motyvus, 2025-02-10 pateikė prašymus dėl duomenų gavimo Klaipėdos apylinkės teismui ir Nacionalinei teismų administracijai, tačiau faktiškai prašomų duomenų negavo, o dėl šių duomenų išreikalavimo buvo nurodyta kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą. Atsižvelgiant į Nacionalinės teismų administracijos bei Klaipėdos apylinkės teismo atsakymus, 2025-02-19 pakartotinai buvo pateiktas prašymas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams. Tačiau, konkretūs prašomi faktiniai duomenys nebuvo pateikti, o apsiribota vien abstrakčiu situacijos vertinimu. Atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos apylinkės teismo atsakymuose nurodyta, jog dėl duomenų gavimo apie prisijungimus prie civilinės bylos Nr. e2FB-1166-1048/2025 reikia kreiptis į Nacionalinę teismų administraciją bei į bylą apeliacine tvarka nagrinėjantį teismą, taip pat įvertinus, jog minėti duomenys yra tiesiogiai susiję su atskirojo skundo argumentais ir gali turi įrodomosios reikšmės nagrinėjant atskirąjį skundą, apeliantas pateikė šį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.

32. Atskirajame skunde apeliantas pabrėžia, jog teismo pranešimas spaudai tikėtina galėjo būti parengtas dar iki teismui paskelbiant skundžiamą nutartį, todėl teismo atstovė spaudai, matyt, galėjo iš anksto atlikti dar nepaskelbtos nutarties analizę ir parengti pranešimą spaudai žinant būsimą teismo sprendimą, o tai reiškia, jog nutarties priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje galėjo būti ne tik teisėjas, kuris nagrinėjo šią bylą, bet ir šis galėjo konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su šios bylos išsprendimu bei iš anksto neteisėtai perduoti būsimą teismo nutartį, kuri turės būti paskelbta vėliau. Visa tai teikia pagrindą pagrįstai vertinti, jog galėjo būti ar buvo pažeistos CPK 19 straipsnio nuostatos, todėl toks pažeidimas sudaro atskirą pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

33. Vertinant šį apelianto prašymą bei nurodytus argumentus dėl CPK 19 straipsnio pažeidimo, pirmiausia pažymėtai tai, jog apelianto kartu su prašymu išreikalauti įrodymus ir prijungti juos prie nagrinėjamos civilinės bylos pateikiami dokumentai (prašymai pateikti informaciją bei Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės Raštas) yra rengti atitinkamai 2025-02-10, 2025-02-18 bei 2025-02-19, t. y. po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl, net ir nesant suformuluoto savarankiško prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas priima šiuos naujai pateikiamus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

34. Iš apelianto atskirojo skundo bei prašymo išreikalauti įrodymus turinio matyti, jog CPK 19 straipsnio nuostatų pažeidimo pagrindu apeliantas laiko aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo atstovė spaudai per maždaug 30 minučių laiką nuo nutarties paskelbimo iki komentaro žiniasklaidos atstovams teikimo parengė išsamų pranešimą, ko, apelianto vertinimu, nesant susipažinus su procesiniu dokumentu iš anksto, nebuvo galima padaryti per tokį trumpą laiką. Taigi šiuo atveju apeliantui kyla abejonių dėl konkretaus subjekto – pirmosios instancijos teismo atstovės ryšiams su visuomene galimybės parengti pranešimą žiniasklaidai apie priimtą skundžiamą nutartį per konkretų apie pusės valandos terminą. Apelianto pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta, jog CPK 19 straipsnio pažeidimas galėjo būti susijęs su kitu asmeniui, o ne teismo atstove ryšiam su visuomene. Jokių pagrįstų abejonių dėl kitų subjektų veiksmų, sudarančių sprendimo priėmimo slaptumo pažeidimą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

35. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dalies dėl duomenų apie tai, kokie asmenys (išskyrus teisėją A. Diržienę ir posėdžių sekretorę L. Jonikavičienę) jungėsi prie civilinės bylos laikotarpiu nuo 2025-01-10 iki 2025-02-05 bei kokias bylos dokumentų ar duomenų peržiūras atliko, kadangi tokių duomenų išreikalavimas ir prijungimas prie nagrinėjamos civilinės bylos nėra susijęs su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, juo labiau byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje. Kita vertus teismo raštinės darbuotojai ir valstybės tarnautojai, atlikdami jiems pavestas darbines funkcijas, taip pat gali atlikti atitinkamus veiksmus civilinės bylos kortelėje LITEKO sistemoje, tačiau teismo darbuotojų funkcijų atlikimas, nesant jokių objektyvių abejonių, nėra pagrindas įtarti esant teismo sprendimo priėmimo slaptumo pažeidimą, juo labiau, kad galimas teismo darbuotojų prisijungimas prie nagrinėjamos civilinės bylos nėra susijęs su teisėjo pareigų vykdymu bei sprendimo priėmimu.

36. Vertinant pateikto prašymo bei atskirojo skundo argumentus, susijusius su teismo atstovės ryšiams su visuomene galimybe prisijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos bei iš anksto (iki nutarties paskelbimo) susipažinti su ketinamos skelbti nutarties turiniu, pirmiausia pažymėtina tai, kad teismo atstovas ryšiams su visuomene yra subjektas, kuris, vadovaujantis 2014 m. kovo 28 d. Teisėjų Tarybos nutarimu Nr. 13P-51-(7.1.2) patvirtintų Informacijos apie teismų veiklą teikimo visuomenės informavimo priemonėms taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, yra teismo valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, atsakingas už informacijos rengimą ir teikimą viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Šis asmuo užtikrina operatyvų informacijos teikimą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams (Taisyklių 21 punktas), taip pat analizuoja duomenis apie teisme gaunamas, nagrinėjamas bylas ir informuoja teismo pirmininką bei teisėją spaudai (jei toks yra teisme) apie bylas, keliančias ar galinčias kelti visuomenės susidomėjimą (Taisyklių 20 punktas). Taigi aplinkybė, jog teismo atstovas ryšiams su visuomene gali prisijungti prie teisme esančios bylos bei su ja susipažinti, o taip pat ir rengti pranešimus spaudai ne tik dėl galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato, tačiau ir dėl bylos nagrinėjimo eigos, leidžia spręsti, kad susipažinimas su teisme gautomis ir nagrinėjamomis bylomis yra teismo atstovo ryšiams su visuomene tiesioginė funkcija, todėl tai, kad šis subjektas susipažino su atitinkama byla, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas teismo sprendimo priėmimo slaptumas, juo labiau, kad teismo sprendimą priima ir paskelbia bylą nagrinėjantis teisėjas. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašomi išreikalauti duomenys apie tai, ar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų atstovė spaudai M. Vismantė jungėsi prie nagrinėjamos civilinės bylos nėra reikšmingos ar skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą galinčios paneigti aplinkybės, todėl šis apelianto prašymas yra atmetamas.

37. Kartu iš byloje esančių duomenų matyti, jog skundžiamos nutarties priėmimas ir paskelbimas buvo numatyti 2025-02-05 11.30 val. LITEKO sistemoje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo pasirašyta 2025-02-05 11.34 val. Apeliantas nurodo, kad teismo atstovė ryšiams su visuomene neturėjo galimybės iki 12.00 val. parengti 2 lapų pranešimo spaudai, kadangi skundžiama nutartis yra didelės apimties (17 lapų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, kad teismo atstovas ryšiams su visuomene turi teisę susipažinti ne tik su išnagrinėtomis, tačiau ir nagrinėjamomis bei teisme gautomis bylomis, apelianto nurodomas apie 30 minučių terminas yra pakankamas laiko tarpas, kad teismo atstovas ryšiams su visuomene galėtų parengti pranešimą spaudai. Vien didelė skundžiamos teismo nutarties apimtis savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo atstovas ryšiams su visuomene neturi galimybės per 30 min. parengti teismo pranešimo, juo labiau kad šis asmuo jau galėjo būti susipažinęs su byla (ruošdamas informaciją apie bylos nagrinėjimo eigą). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti likusių apelianto prašymų (kas ir kada (tiksli data ir laikas) atstovei ryšiams su visuomene perdavė 2025-02-05 teismo priimtą nutartį civilinėje byloje e2FB-1166-1048/2025 pranešimo spaudai parengimui; išreikalauti ir prie bylos prijungti duomenis apie tai, ar iki 2025-02-05 nutarties civilinėje byloje e2FB-1166-1048/2025 paskelbimo, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų atstovei spaudai Monikai Vismantei buvo žinomas skelbtinos, bet dar nepaskelbtos minėtos nutarties turinys (įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys) ar pripažinti, jog teismo sprendimo priėmimo slaptumas buvo pažeistas.

Teisinis ginčo vertinimas

38. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).

39. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Vadinasi tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Nėra jokios abejonės, kad bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

40. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Bankrotas iškeliamas fiziniam asmeniui, vertinant jo bendrą nemokumo būklę, kaip ir vertinant jo sąžiningumą bendrąja prasme dėl visų aktualiu laikotarpiu atliktų veiksmų.

41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei apelianto pateiktus procesinius dokumentus sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, todėl toks jo veikimas/neveikimas pripažintinas nesąžiningu. Apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

42. Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog per paskutinius trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškėjas šiose įmonėse dirbo vienu metu bei užėmė direktorių pareigas, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis nesiekė nė 400 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Taip pat byloje nustatyta, jog iš gaunamo atlyginimo kas mėnesį buvo išskaičiuojamos sumos (iki 200 Eur iš kiekvienos algos) vaiko išlaikymui, dėl ko pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis iš trijų darboviečių sudarė nepilnai 400 Eur (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio iki 2024 m. rugsėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 138,20 Eur iki 173,37 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 82,67 Eur iki 173,37 Eur, o UAB (duomenys neskelbtini) visą laikotarpį tik 0.00 Eur) (2 t., 23-28 b. l.).

43. Kartu byloje nustatyta, jog visos įmonės, kuriose pareiškėjas dirbo direktoriaus pareigose, yra vykdančios veiklą, neturinčios skolų, taip pat 2023 metais apskaitė grynąjį pelną (UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 54230 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 43326 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3456 Eur). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas yra pareiškėjo tėvas L. D., 2024-09-26 akcininko L. D. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 44 b. l.) nusprendė neatlygintai perduoti T. D. nuo 2024-10-01 namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (šiuo adresu nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta), o pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nurodė ir tai, kad jam iš šios įmonės buvo suteikta ir transporto priemonė.

44. Taigi, pirmiau išdėstyti duomenys rodo, kad pareiškėjas 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dirbo net 3 darbovietėse, kuriose užėmė direktoriaus pareigas. Toks darbo pobūdis, atsižvelgiant į pareiškėjo išsilavinimą (aukštasis, ekonomisto specialybė) bei patirtį versle (iš bylos duomenų matyti, jog anksčiau buvo įmonės direktoriumi), kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjas išties siekė gauti kuo didesnes darbines pajamas. Šiuo atveju vien formalus net 3 darboviečių egzistavimas savaime nepatvirtina asmens siekio realiai gauti kuo didesnes pajamas bei realiai atsiskaityti su kreditoriais, kurie nėra jo šeimos nariai. Tokie išsilavinusio bei darbingo amžiaus asmens veiksmai neatitinka bendrojo sąžiningumo principo, todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai pagrįsta.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei dėstoma atskirajame skunde, aplinkybės, kai darbingo amžiaus, atitinkamą išsilavinimą bei darbo patirtį turintis asmuo dirba 3 darbovietėse, tačiau bendra jo gaunamo darbo užmokesčio suma nesiekia net 1 MMA, o vienos iš darboviečių vienintelio akcininko, kuris yra pareiškėjo tėvas, sprendimu pareiškėjui yra neatlygintinai suteikiamas gyvenamasis plotas (anksčiau pareiškėjui priklausiusios gyvenamosios vietos, kuri yra individualus gyvenamasis namas, dalis) bei transporto priemonė, sudaro pagrįstą pagrindą vertinti, jog asmuo nesiekia realiai gauti kuo didesnių darbinių pajamų, kurių pakaktų ne tik pirmos (šiuo atveju paties pareiškėjo dukters), tačiau ir trečios eilės reikalavimų tenkinimui. Nors apeliantas tvirtina, kad jis siekė rasti kuo geriau apmokamą darbą ir faktiškai tą padarė (buvo išrinktas (duomenys neskelbtini)), tačiau į bylą nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys pagrįstai vertinti, kad iki išrinkimo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas siekė užimti kitas geriau apmokamas pareigas, dalyvavo darbo atrankose ar kreipėsi į darbdavius dėl atitinkamo darbo gavimo. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal viešojoje erdvėje esančius duomenis yra matyti, jog įmonės, kuriose pareiškėjas dirbo direktoriaus pareigose, yra vykdančios veiklą, o 2023 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynasis pelnas sudarė 54 230 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 43 326 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3456 Eur. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai vertinti, kad pareiškėjo, kaip direktoriaus atliekamos darbinės funkcijos buvo reikšmingos bei kuriančios konkretų teigiamą rezultatą (pelną), todėl tokių veiksmų apmokėjimas nė 1 MMA nesiekiančia suma, neleidžia sutikti su apeliantu, kad jo veiksmai buvo sąžiningi bei orientuoti į siekį atsiskaityti su visais, ne tik pirmos eilės kreditoriais.

46. Išdėstyto vertinimo nepaneigia atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl juridinių asmenų savarankiškumo spręsti valdomo turto klausimus, taip pat pareiškėjo kurtų ar bandytų įgyvendinti juridinių asmenų projektų. Išties, juridinis asmuo, neperžengdamas teisės aktuose nustatytų ribų, laisvai disponuoja jam priklausančiu turtu, nustato darbuotojų atlyginimo dydžius, organizuoja savo veiklos plėtrą ar pokytį, nustato piniginių lėšų panaudojimo kryptis ir būdus. Tačiau tokia juridinio asmens laisvė veikti šiuo konkrečiu atveju yra vertinama kartu su fizinio asmens, kuris kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo, veiksmų turiniu. Šioje konkrečioje byloje viena iš pareiškėjo darboviečių, kuri jam teikė anksčiau jo turėtą gyvenamąją būstą (individualus namas, šiuo metu jo dalis) yra pareiškėjo tėvui priklausanti įmonė, kurios direktoriumi buvo pats pareiškėjas. Tokia situacija, nepaisant juridinio asmens savarankiškumo teisių bei galimybių veikti, atsižvelgiant dar ir į tai, jog aptariamame gyvenamajame name jokios įmonės registruotos nebuvo, veiklos nevykdė, o taip pat byloje nėra duomenų, kad šis turtas buvo perduotas naudojimui ir kitiems, su pareiškėjo šeima nesusijusiems asmenims, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo buitinis pragyvenimo lygis dėl susikaupusių daugiau nei 1,8 mln. Eur skolų iš esmės nesikeitė, nors gaunamas darbo užmokesčio dydis buvo pakankamai mažas bei leido išskaityti tik įsiskolinimą pareiškėjo dukrai. Tokia visų pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia pareiškėją pripažinti sąžiningu bei per pastaruosius 3 metus orientuotu į realų susidariusių skolų dalies kreditoriams, kurie nėra pareiškėjo šeimos nariai, grąžinimą. Nors jokie teisės aktai tiesiogiai neįtvirtina fizinio asmens bankroto siekiančio asmens prievolės dėti pastangas atsiskaityti ne tik su pirmąja eile tenkinamus reikalavimus turinčiais kreditoriais, tačiau būtent šiuo konkrečiu atveju pirmąja eile tenkinamų reikalavimų atsiradimo aplinkybės bei dydis sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas siekė, kad trečios eilės reikalavimai būtų iš esmės netenkinami. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl tolau išvardytų aplinkybių.

47. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022-06-02 nutartimi (bylos Nr. e2SP-6052-1032/2022) patvirtino pareiškėjų T. D. ir Ž. D. taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė pakeisti teismo patvirtintą 2013-12-23 taikos sutartį ir šalys susitarė, jog pagal susitarimus atgalinėmis datomis, t. y. 2019 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 1 d. ir 2021 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 1 d., T. D. įsipareigojo mokėti padidintą išlaikymą nepilnametei dukrai M. D., t. y. atitinkamai pagal susitarimus periodinėmis išmokomis po 350 Eur, po 400,00 Eur, po 450,00 Eur (nuo susitarimų dienos iki dukros pilnametystės); nuo 2022-09-01 T. D. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai M. D. periodinėmis išmokomis po 500 Eur iki dukra mokysis vidurinėje mokykloje. Teismas akcentuoja, kad minėtoje taikos sutartyje šalys aiškiai nurodė, kad tokie susitarimai teikiami teismui tvirtinti tam, kad susitarimai dėl išlaikymo dydžio keitimo (padidinimo) būtų vykdomi priverstine tvarka per antstolį. Dar daugiau, taikos sutartyje nurodė, kad pareiškėjas T. D. sutinka, jog nerengiant papildomų teismo posėdžių pareiškėjai Ž. D. teismas išduotų vykdomąjį raštą pagal šią taikos sutartį. Be to, teismas 2023-12-20 nutartimi (civilinės bylos Nr. e2SP-12113-1067/2023) patvirtino pareiškėjų T. D. ir jo pilnametės dukros M. D. taikos sutartį, pagal kurią rašytiniu susitarimu atgaline data, t. y. 2022-12-01, T. D. įsipareigojo savo pilnametei dukrai mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur nuo 2022-12-01 iki dukra mokysis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kaip iki studijų aukštojoje mokykloje pradžios, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; be to, rašytiniu susitarimu atgaline data, t. y. 2023-09-01 rašytiniu susitarimu, T. D. įsipareigojo mokėti išlaikymą savo pilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 700 Eur nuo 2023-09-01 iki dukra studijuos aukštojoje mokykloje (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kaip durai sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtoje taikos sutartyje šalys aiškiai nurodė, kad 2022-12-01 ir 2023-09-01 susitarimai teikiami teismui tvirtinti tam, kad susitarimai dėl išlaikymo būtų vykdomi priverstine tvarka per antstolį. Be to, pažymėjo, kad šalys sutinka, jog nerengiant papildomų teismo posėdžių, M. D. teismas išduotų vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties priverstinio vykdymo.

48. Taigi, pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog teismo nutartimis buvo patvirtinti įvairūs ankstesnėmis datomis sudaryti susitarimai dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai padidinimo, o šie susitarimai buvo teikti teismui tvirtinti tik todėl, jog juos būtų galima vykdyti priverstine tvarka. Taigi pareiškėjas suprato ir atliko tikslingus veiksmus, tam jog, egzistuojant trečiosios eilės kreditoriams, atsirastų pirmosios eilės kreditorė, kuriai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, susitartas išlaikymo dydis iš esmės viršijo pareiškėjo gaunamas pajamas (paskutiniu susitarimu sutartas 700 Eur išlaikymo dydis per mėnesį, nors pareiškėjas buvo nurodęs gaunantis vos 600-700 Eur „į rankas“), o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo santykiai su sutuoktine ar dukra būtų konfliktiški ar butų kilę nesutarimų dėl išlaikymo teikimo. Atskirajame skunde nurodomi argumentai, jog tokie pareiškėjo ir jo šeimos susitarimai yra pagrįsti ir teisėti, kadangi buvo patvirtinti jų pagrįstumą įvertinusio teismo, šiuo atveju nėra susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku. Pastebėtina, kad teismui tvirtinant pareiškėjo ir jo šeimos narių susitarimus dėl išlaikymo dydžio bei terminų nustatymo tuo pačiu nebuvo sprendžiami klausimai dėl pareiškėjo prašymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Šioje byloje jau yra vertinamas pareiškėjo sąžiningumas bei atitinkamai kiekvieno iš sudarytų sandorių ar atliktų veiksmų ryšys su pareikštu reikalavimu, dėl ko teismų priimtos ir įsiteisėjusios nutartys nėra peržiūrimos, tačiau įvertinama tai, kokių pasekmių pareiškėjas siekė bei kokias pasekmes tai sukėlė tiek jam pačiam, tiek jo kitiems kreditoriams.

49. Taigi, nepaisant to, jog tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu yra įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius ar atitinkamai pilnamečius aukštojoje mokykloje besimokančius vaikus, tačiau, kaip jau minėta pirmiau, šiuo konkrečiu atveju vien formalus išlaikymo pareigos vertinimas nėra galimas, kadangi pareiškėjas siekia fizinio asmens bankroto, kas įpareigoja asmenis elgtis sąžiningai ne tik sudarant konkrečius sandorius, tačiau ir bendrąja prasme. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kartu yra atmetami ir atskirojo skundo argumentai, jog kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino susidariusį įsiskolinimą pareiškėjo dukrai bei šio įsiskolinimo patvirtinimo aplinkybes.

50. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas vertina, kad visos pirmiau išdėstytos aplinkybės atskleidžia, jog šiuo atveju faktiškai buvo susiklosčiusi tokia situacija – trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas, kurio skolos siekia daugiau nei 1,8 mln. Eur, direktoriaus pareigose dirba trejose darbovietėse, kurios 2023 m. generuoja pelną, tačiau bendras darbo užmokesčio dydis neviršija 1 MMA. Kartu pareiškėjas vienos iš darboviečių vienintelio akcininko, kuris yra pareiškėjo tėvas, sprendimu įgyja teisę neatlygintinai naudotis gyvenamojo namo, kuriame anksčiau buvo registruota pareiškėjo gyvenamoji vieta ir kuris priverstinio vykdymo proceso metu perėjo tėvo valdomos įmonės nuosavybėn, dalimi. Tačiau, pagal bylos duomenis, jokie kiti su pareiškėjo šeima nesusiję asmenys ar kokie nors juridiniai asmenys, aptariamu gyvenamuoju namu ar jo dalimi nesinaudoja. Be to, pareiškėjas, kuris žino turintis didelių skolų kreditoriams, pripažįsta kreipęsis į teismą dėl susitarimų dėl išlaikymo dukrai teikimo patvirtinimo tam, kad būtų įmanomas priverstinis vykdymo procesas, dėl kurio išlaikymo įsiskolinimas tampa pirmąja eile tenkinamu reikalavimu, o jo dydis faktiškai sudaro visą pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmiau aptarta situacija neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog pareiškėjas pastaruosius metu elgėsi sąžiningai, dėl ko jo prašymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą skundžiama teismo nutartimi nebuvo tenkintas visiškai pagrįstai.

51. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantas bylą išnagrinėjusios pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės sieja su teismo atliktais procesiniais veiksmais (pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismo), tačiau teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar nušalinimo pagrindas. Atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą taip pat nenustatė jokių kitų pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu.

52. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, tai išsamiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

53. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio bei faktinio pagrindo. Dėl šios priežasties atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas