Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, suinteresuoti asmenys M. D., Ž. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Kleta“, UAB „Julianus Inkaso“, Debt Profilers SPV1 OU, Z. I. individuali įmonė, UAB Luminor Lizingas, E.G, antstolė Vida Daugirdienė, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolis Jonas Petrikas, antstolis Aleksandras Selezniovas, Eglė Gabrėniėnė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas patikslintu 2025-01-13 pareiškimu prašo: 1) iškelti pareiškėjui bankroto bylą; 2) paskirti pareiškėjo bankroto administratore Eglę Gabrėnienę; 3) nustatyti 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį T. D. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; 4) patvirtinti teismo nustatytą lėšų sumą (70,00 Eur+PVM), kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti T. D. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; 5) patvirtinti 1.840,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį T. D. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; 6) nustatyti 3 mėnesių terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Pareiškime nurodė, kad T. D. ir Ž. D. 2003.06.07 sudarė santuoką, santuokoje sutuoktiniams gimė dukra M. D., kuri šiuo metu yra sulaukusi pilnametystės. Sutuoktiniai 2005.04.14 sudarė vedybų sutartį, kuria visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, tame tarpe pinigai ir vertybiniai popieriai įgyti kiekvieno sutuoktinio vardu tiek iki santuokos, tiek jiems gyvenant santuokoje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vedybų sutartis yra galiojanti, nėra nutraukta ar pasibaigusi. Pažymėtina, jog Ž. D. buvo 2015.12.23 iškelta bankroto byla, kurios procesas pabaigtas.

Pareiškėjas, kartu su sutuoktine Ž. D., kaip bendraskoliai, suteiktos paskolos refinansavimui bei kavinės ir viešbučio rekonstrukcijos užbaigimui ir įrengimui, adresu Naglio a l. 17, Palangoje su AB bankas Snoras 2006.11.02 sudarė paskolos sutartį, kuria pasiskolino 2.000,000,00 Lt (du milijonus litų 00 ct), minėtos prievolės įvykdymas buvo užtikrintas įkeitimu. Taip pat paskolos grąžinimas buvo užtikrintas ir 2006.11.03 laidavimo sutartimi Nr. 031-47312, pagal kurią UAB „Smėlio takas" įsipareigojo kaip solidari skolininkė atsakyti bankui už netinkamą trečiųjų asmenų įsipareigojimų vykdymą. Nevykdant sutartinių įsipareigojimų bankas 2011.03.08 nutraukė paskolos sutartį prieš terminą ir kreipėsi į BUAB „Smėlio takas" su prašymu patvirtinti AB banko „Snoras" kreditinį reikalavimą bankroto byloje. Pažymėtina, jog už gautą paskolą ir papildomai savo lėšomis buvo turtas buvo nuomojamas ir gaunamas pajamos. Iš gautų pajamų buvo dengiamas kreditas bankui (mokamos palūkanos ir paskola). Dėl visuotinai žinomų aplinkybių, kurių įrodinėti nereikia - dėl 2008 m. pasaulinės finansinės krizės, kritus nekilnojamojo turto kainoms ir Pareiškėjo šeimos pajamoms, Pareiškėjo šeima neišgalėjo vykdyti kredito sutarties su banku ankstesnėmis sąlygomis, todėl banko buvo prašoma išsaugoti paskolos sutartį atidedant pradelstus mokėjimus, tačiau bankas paskolos sutartį nutraukė ir skolų išieškojimą nukreipė į įkeistą turtą - nekilnojamąjį turtą, adresu Naglio al. 17, Palanga, taip pat į abu sutuoktinių bei laiduotojo UAB „Smėlio takas" turtą. Šis turtas (nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini) Ž. D. bankroto procese buvo išvaržytas ir taip didžiąja dalimi buvo atsiskaityta su banku. Vėliau pačiam bankui (BAB bankas Snoras) iškėlus bankroto bylą, skolinis reikalavimas buvo ne kartą perleistas (dabartinis naujasis kreditorius yra UAB „Julianus inkaso"). UAB „Julianus inkaso" reikalavimas sudaro 96442,96 Eur.

2008.11.28 už iš SEB banko gautą kreditą buvo įsigytas žemės sklypas su ant jo stovinčiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, dėl 2008 m. pasaulinės krizės ir esmingai sumažėjusių pareiškėjo pajamų, sutuoktinių turto bei jų įmonės UAB „Smėlio takas" turto ir piniginių lėšų arešto - nepavyko išsaugoti su banku sudarytos kredito sutarties ir ji banko reikalavimu buvo nutraukta, o negrąžinto kredito bei palūkanų sumos buvo nukreiptos į įkeistą bankui turtą, abiejų sutuoktinių turtą, taip pat UAB „Smėlio takas" turtą. Kadangi šis įkeistas bankui turtas (gyvenamasis namas su priklausiniai, žemės sklypas) buvo areštuoti ir iš šių vykdomas išieškojimas, todėl siekdamas, jog kuo didesnė skolos dalis būtų išieškota, pareiškėjas pats surado šio turto pirkėją ir turtas 2018.08.03 pasiūlytam pirkėjui be varžytynių buvo parduotas ir tokiu būdu didžiąja dalimi atsiskaityta su banku. Vėliau bankas turimą reikalavimą į likusią iš šio turto neišieškotą skolą perleido kitam kreditoriui Debt Profilers SPV1 OU, jo reikalavimas sudaro 113641,90 Eur.

2006, 2007 ir 2008 metais tarp UAB „Nordea Finance Lithuania" (lizingo davėjas) (UAB „LUMINOR LIZINGAS) ir UAB „Smėlio takas" (lizingo gavėjas) buvo sudarytos Finansinės nuomos sutartys Nr. 20060480, Nr. 20070463, Nr. 20070464, Nr. 20070845, 20070865, Nr. 20080196. 2009 m. liepos 1 d. tarp finansuotojo UAB „Nordea Finance Lithuania" ir laiduotojų sutuoktinių Ž. D. bei pareiškėjo buvo sudarytos laidavimo sutartys, kuriomis laiduota už aukščiau nurodytų Finansinės nuomos sutarčių tinkamą vykdymą. Laiduotojai įsipareigojo atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir lizingo gavėjas. Lizingo sutartys nutrauktos nuo 2010 m. balandžio 2 d. ir pareikalauta grąžinti neišpirktą turtą bei padengti nuostolius (įsiskolinimo sumą sudarė 86 956,59 euro skola pagal neapmokėtas sąskaitas-faktūras, 31 304,37 euro delspinigių, 68 868,06 euro bauda už neteisėtą naudojimąsi turtu po sutarčių nutraukimo bei 12 194,34 euro skirtumas tarp realizuotos turto vertės ir mokėjimų, neįvykdytų pagal sutartis). Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi patenkino UAB „Nordea Finance Lithuania" ieškinį iš dalies - patvirtino UAB „Nordea Finance Lithuania" 99 151,02 euro (342 071,02 Lt) nuostolių ir 10 000 eurų (34 500 Lt) delspinigių bei 2 029,62 Lt atstovavimo išlaidų, viso 378 600,64 Lt dydžio kreditinį reikalavimą BUAB „Smėlio takas" bankroto byloje. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl baudos priteisimo. Teismas taip pat su BUAB „Smėlio takas" patvirtintu kreditoriaus UAB „Nordea Finance Lithuania" kreditiniu reikalavimu priteisė solidariai iš T. D. ir Ž. D. 99 151,02 euro (342 071,02 Lt) nuostolių ir 10 000 eurų (34 500 Lt) delspinigių bei 2 029,62 Lt atstovavimo išlaidų, viso 378 600,64 Lt UAB „Nordea Finance Lithuania" naudai. Ieškinio dalį dėl baudos priteisimo atmetė. Solidariai iš atsakovų T. D. ir Ž. D. priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, nurodyto dydžio skola atsirado sutuoktiniams laiduojant už UAB „Smėlio takas" prievoles. Pažymėtina, jog Ž. D. bankroto procese ši skola jai buvo nurašyta. Kreditoriaus UAB „Luminor lizingas“ reikalavimą sudaro 261677,47 Eur.

2009 m. birželio 12 d. tarp UAB „Kleta" ir sutuoktinių Ž. D. ir T. D. buvo sudaryta rašytinė laidavimo sutartis, kuria sutuoktiniai laidavo už skolininko (trečiojo asmens UAB „Smėlio takas") prievolių pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymą. Tarp UAB ,,Kleta" ir UAB „Smėlio takas" 2008 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Kleta" pardavė UAB „Smėlio takas" 2 žemės sklypus už bendrą 4 396 591,50 Lt sumą. Pagal sutartį pirkėjas UAB „Smėlio takas" už perduotus žemės sklypus įsipareigojo atsiskaityti dalimis. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m.sausio 17 d. nutartimi UAB „Smėlio takas" yra iškelta bankroto byla. Kadangi UAB „Smėlio takas" įsipareigojimų pagal pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo įvykdęs, negrąžintos skolos likutis sudarė 2 596 396,06 Lt, o UAB „Kleta" ir sutuoktiniai 2009 m. birželio 12 d. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojai įsipareigojo visu savo turtu atsakyti UAB „Kleta", jeigu UAB „Smėlio takas" tinkamai ir laiku neįvykdys savo prievolių pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, todėl UAB „Kleta" iš sutuoktiniams pareiškė reikalavimą priteisti 2 596 396,06 Lt sumą. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimu UAB ,,Kleta" ieškinį tenkino ir iš sutuoktinių solidariai priteisė 2 596 369,06 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir iš kiekvieno atsakovo po 14 458 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kaip jau buvo minėta antstolio išduota pažyma patvirtina, jog nėra išieškota 751960,46 Eur skola, 4187,32 Eur žyminis mokestis, 466174,39 Eur palūkanų, 59473,47 Eur vykdymo išlaidų. Taigi, nurodyto dydžio skola atsirado sutuoktiniams laiduojant už UAB „Smėlio takas" prievoles. Pažymėtina, jog Ž. D. ir UAB „Smėlio takas" bankroto procese ši skola buvo nurašyta. Kreditoriui UAB „Kleta“ reikalavimas sudaro 1222322,17 Eur.

2008.06.17 pareiškėjas ir Z. I. individuali įmonė sudarė laidavimo sutartį, kuria T. D. įsipareigojo atsakyti savo asmeniniu turtu jei tretysis asmuo UAB „Smėlio takas" nevykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles kylančias iš 2008-06-17 sutarties Nr. Z08-0617. UAB „Smėlio takas" apmokėjo tik dalį įsiskolinimo, prievolės įvykdymo terminai yra pasibaigę, jam buvo iškelta bankroto byla, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2012.12.14 sprendimu už akių priteisė iš Pareiškėjo 47035,89 Lt skolos, 2798,96 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo išieškotos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012.05.25 iki sprendimo visiško įvykdymo ir 1495,00 Lt. Kaip jau buvo minėta antstolio išduota pažyma patvirtina, jog nėra išieškota 14866,15 Eur skola, 5% palūkanų ir 1396,32 Eur vykdymo išlaidų. Taigi, nurodyto dydžio skola atsirado Pareiškėjui laiduojant už UAB „Smėlio takas" prievoles. Pažymėtina, jog UAB „Smėlio takas" bankroto procese ši skola buvo nurašyta. K. Z. I. individualiai įmonei reikalavimas sudaro 23411,32 Eur.

Pareiškėjas 2012 m. pasiskolino iš E. G. 10.000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų 00 ct), kas sudaro 2.896,20 Eur, ši suma buvo panaudota UAB „Smėlio takas" prievolių vykdymui. Paskola buvo įforminta paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurio pagrindu 2012.03.20 Klaipėdos miesto 2- ojo notaru biuro 2012-03-20 notaras išdavė vykdomąjį įrašą, kurį kreditorius pateikė antstoliui 2012.03.21 vykdymui. Antstolės V.Daugirdienės išduota pažyma patvirtina, jog neišieškotos skolos suma sudaro 5112,88Eur ir 6% metiniu palūkanų.

Klaipėdos apylinkės teismo 2017.12.13 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2VP-18161-1030/2017 pagal pareiškėjo antstolio A.Selezniovo pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. I. individualiai įmonei, UAB „Ladula", T. D. dėl baudos skyrimo, teismas nutarė paskirti UAB „Ladula" vadovui T. D. 5 Eur už kiekvieną 2017.11.15 antstolio patvarkymo dėl informacijos neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, VMI naudai. Šios teismo nutarties pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį vykdo antstolis A.Selezniovas. Antstolio išduota pažyma patvirtina, jog apskaičiuotas neišieškotos baudos dydis sudaro 10980 Eur.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015.06.08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-83- 972/2015, kurioje pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 21.926,84 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 84 ct) turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybės naudai. Šiuo nuosprendžio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį išieškotojas yra VMI. Antstolio J.Petriko išduota pažyma patvirtina, jog neišieškotos skolos likutis yra 20.880,00 Eur.

K. V. mokesčių inspekcijai reikalavimas sudaro 31860 Eur.

Kadangi pareiškėjas turėjo prievolę teikti tuo metu buvusiai nepilnametei dukrai M. D., tiek jau pilnametystės sulaukusiai išlaikymą, todėl sudarytais susitarimais, kuriuos patvirtino teismas, buvo nustatyta išlaikymo dydis, kuris atsižvelgiant į indeksaciją bei į didėjančius dukros poreikius buvo didinamas. Antstolio pažymos patvirtina, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kuris kiekvieną mėnesį dengiamas iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Pažymėtina, jog vykdomieji raštai dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo išieškojimo buvo perduoti vykdyti antstoliams J.Petrikui ir A.Selezniovui. Kreipimosi į teismą momentu išlaikymo įsiskolinimas sudarė 27.237,03 Eur.

Kadangi visų kreditorių išieškojimai iš pareiškėjo yra vykdomi antstolių, todėl susidarė ženklios vykdymo išlaidos, kurios yra kintančios, nurodytos antstolių išduotose pažymose (antstoliui A.Selezniovui – 6817,55 Eur, antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei – 59473,47 Eur, antstolei Vidai Daugirdienei – 877,70 Eur, antstoliui Jonui Petrikui – 3377,66 Eur,

Apibendrinant tai, kas nurodyta, galima padaryti išvadą, jog pagrinde didžiausios skolos kreditoriams (bankams ir lizingo bendrovei bei UAB Kleta) susidarė pareiškėjui nebegalint vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartis ir laidavimo sutartis laikotarpiu 2011-2017 m. (bankams nutraukus kredito sutartis bei pareikalavus laiduotojo atsakomybės ir skolų išieškojimą nukreipus į įkeistą nekilnojamąjį turtą bei kitą turtą, kurių vertės dėl pasaulinės krizės nepakako skoloms padengti). Taip pat pareiškėjui laidavus už sutuoktinę bei jų įsteigtą juridinį asmenį UAB „Smėlio takas", kuris išregistruotas dėl bankroto 2015.01.08 (UAB „Kleta", Z. I. įmonė, UAB „Luminor lizingas"). Kita reikšminga dalis skolų susidarė, kaip išlaikymo | paramos nepilnametei dukrai įsiskolinimas. Taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškėjas teismo sprendimais turi atlyginti turtinę žalą (ne kriminalinė bauda) 20880,00 Eur ir 10980 Eur baudos sumą (ne kriminalinė bauda).

Pažymėtina, jog pareiškėjui taip pat yra skolingi asmenys ženklias sumas, tačiau nuo 2009 m. skolų mokėjimas nevykdomas dėl skolininkų nemokumo (buvo keliamos fizinių asmenų bankroto bylos, nebuvo rasta turto ir pajamų iš kurių būtų galima išieškoti, taip pat bankrutavęs UAB „Smėlio takas" liko skolingas pareiškėjui 483.476,05 Eur sumą, kuri dėl bankroto taip pat buvo nurašyta. Pareiškėjui yra skolingi šie asmenys: S. K. – 53348,80 Eur (išieškojimą vykdo nuo 2009-09-04); D. K. – 16602,18 Eur (yra bankrutavęs, skola nurašyta); J. K. – 30114,66 Eur (skolininkui iškėlus bankroto bylą vykdomosios bylos sunaikintos).

Kreipimosi į teismą dienai, pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro daugiau nei 1.855.166,79 Eur, iš kurių: nenurašomi reikalavimai sudaro 59.097,03 Eur (27.237,03+31.860,00 =59.097,03); nurašomi reikalavimai kitiems kreditoriams sudaro 1.796,069,76 Eur.

Kreipimosi į teismą momentu iki 2024.11.14 pareiškėjas dirbo UAB „L", UAB „NTG", UAB „MGM B", kartu sudėjus darbo užmokestis „į rankas" sudarė 698,98 Eur. Kiekvieną mėnesį iš darbo užmokesčio buvo išskaitomas ir sumokamas išlaikymas dukrai, kuris bendrai sudarė 341,00 Eur (109,50 + 115,00 + 116,50 = 341,00).

P. T. D. išrinkus (duomenys neskelbtini) ketverių metų kadencijai (S narys nuo 2024-11-14), pareiškėjas buvo atleistas iš darbo UAB L, UAB MGM Baltija, UAB NTG.

Iš 2025.01.09 (duomenys neskelbtini) skyriaus išduotos pažymos turinio, kad T. D. eina (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) pareigas, mėnesinis darbo užmokestis sudaro: neatskaičius mokesčių - 6 427,44 eurų, atskaičius mokesčius - 3 695,78 eurų. Vykdydama 2024 m. gruodžio 9 d. antstolio Jono Petriko patvarkymą Nr. S-24-172-67909 "Patvarkymas dėl informacijos pateikimo", (duomenys neskelbtini) kas mėnesį atlieka 1 728,52 eurų (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt aštuoni eurai ir 52 ct) išskaitas, kurios saugomos (duomenys neskelbtini) sąskaitoje iki atskiro raštiško antstolio nurodymo. Nesant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (ligos atvejai ir kt.), S nariui mokėtinas mėnesio darbo užmokestis yra 3 695, 78 eurų, o atlikus nurodytą išskaitą iš darbo užmokesčio, mokėtina suma būtų 1 967,26 eurų (vienas tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt septyni eurai ir 26 ct)

Pareiškėjas neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kadangi nekilnojamasis turtas vykdant skolų išieškojimą buvo išvaržytas. Banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Grynieji pinigai 3000 Eur. Įkeisto turto Pareiškėjas neturi, taip pat nėra jokių kitų prievolių užtikrinimo būdų ir įsipareigojimų. Pareiškėjo sutuoktinė taip pat neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, sutuoktinės pajamas sudaro jos gaunamas darbo užmokestis.

Pareiškėjo pilnametė dukra M. D. nuo 2023.09.01 studijuoja aukštojoje mokykloje ISB Vadybos ir ekonomikos universitete Vilniuje ir siekia pirmojo aukštojo išsilavinimo, todėl Pareiškėjas pagal įstatymą privalo teikti dukrai išlaikymą (paramą) iki ji studijuos universitete, bet ne ilgiau kaip iki dukrai sueis 24 metai. Dėl teikiamos paramos dukrai, buvo susitarta sudarant rašytinį susitarimą, kurį patvirtino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja nutartimi (2023.12.22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2SP-12113-1067/2023), šis vykdomasis raštas buvo pateiktas priverstiniam vykdymui antstoliui Jonui Petrikui), yra susidaręs ženklus išlaikymo įsiskolinimas (pridedamos antstolių pažymos), šiuo metu kiekvieną mėnesį iš pareiškėjo darbo užmokesčio yra daromos išskaitos dukros išlaikymui.

Dėl išlaidų būtiniems poreikiams tenkinti. Nuo 2025.01.01 pareiškėjas yra sudaręs rašytinę nuomos sutartį dėl dalies namo, adresu (duomenys neskelbtini) (antrojo aukšto) nuomos su Nuomotoju UAB MGM Baltija; mėnesio nuomos mokestis apimantis ir visus komunalinius patarnavimus (šildymas, karštas ir šaltas vanduo bei nuotekų šalinimas, elektra, draudimas, interneto ryšys, administravimas, kiti įmanomi mokesčiai) sudaro 750,00 Eur + PVM (kas sudaro su PVM 907,50 Eur). Taip pat atsižvelgiant į bylą nagrinėjančio teismo pastebėjimus dėl nuomos mokesčio dydžio, 2025.01.10 su sutuoktine Ž. D. buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Šiuo susitarimu, nustatyta, jog pareiškėjo mokėtina mėnesio nuomos mokesčio dalies suma sudaro 400,00 Eur, o sutuoktinės 507,50 Eur. Taigi, tokios išlaidos (400,00 Eur) yra būtinos ir pagrįstos, todėl įtrauktinos į būtinųjų poreikių apimtį.

Kadangi pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o darbo vieta (duomenys neskelbtini), pareiškėjo einamos pareigos reikalauja reprezentuoti instituciją, kuriai atstovauja, todėl privalu atrodyti nepriekaištingai, o tai susijęs su papildomomis ir retai nenumatytomis išlaidomis, vertintina, jog pareiškėjas kelis kartus per savaitę grįžta į (duomenys neskelbtini) (susitikimai su interesantais/rinkėjais, suplanuoti renginiai, veikla partijoje, ir kt.), todėl pareiškėjo skaičiavimais: maistui per mėnesį reikalinga 600,00 Eur; gydymui, vaistams, papildams, mokamiems tyrimams reikalinga 150,00 Eur per mėnesį; rūbams ir avalynei 300,00 Eur per mėnesį; kitoms nenumatytoms išlaidoms 140,00 Eur per mėnesį ir 250,00 Eur dukros išlaikymui), viso 1.840,00 Eur (400,00 + 600,00 + 150,00 + 300,00 + 140,00 + 250,00 = 1840). Likusi darbo pajamų dalis 1855,78 Eur - kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas įvertinęs į bylą gautus nemokumo administratorių duomenis, pareiškėjas siūlo bankroto administratorę Eglę Gabrėnienę, kuri sutinka atlikti pareiškėjo T. D. bankroto procedūras, mažesnėmis sąnaudomis.

Suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkas“ į patikslintą pareiškimą atsiliepimo nepateikė, tačiau pateikė atsiliepimą į ankstesnį pareiškimą, kuriuo prašo netenkinti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo T. D.. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad šiuo metu dirba UAB „Ladula“ direktoriumi (į „rankas“ gaunamas darbo užmokestis sudaro 173,37 Eur ir 109,50 Eur išskaičiuojami alimentai dukrai), taip pat dirba UAB „MGM Baltija“ direktoriumi (į „rankas“ gaunamas darbo užmokestis sudaro 173,37 Eur ir 109,50 Eur išskaičiuojami alimentai dukrai) bei dirba UAB „NTG“ direktoriumi (į „rankas“ gaunamas darbo užmokestis sudaro 0 Eur ir 115,00 Eur išskaičiuojami alimentai dukrai), taigi į rankas gaunamas darbo užmokestis iš viso sudaro 346,74 Eur/mėn. Įdomus faktas, kad UAB Ladula, grynasis pelnas 2023 metais buvo 43 326 Eur (pardavimo pajamos 166 408 Eur), UAB „MGM Baltija“ grynasis pelnas 2023 metais buvo 54 230 Eur (pardavimo pajamos 290 489 Eur) ir UAB „NTG“ grynasis pelnas 2023 metais buvo 3 456 Eur (pardavimo pajamos 61 340 Eur). Visos trys įmonės, kuriose dirba pareiškėjas, yra veikiančios ir skolų neturi. Tačiau oficialus atlyginimas yra daug mažesnis nei minimalusis darbo užmokestis. Taip pat kreditoriui nėra aišku ar pareiškėjas yra šių įmonių akcininkas. Pažymėjo, kad po 2020-08-01 įsigaliojusio LR Darbo kodekso 141 str. 2 d. pakeitimo, kuriame numatyta, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) - mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą, darbo užmokestis buvo padidintas iki 924 EUR/mėn. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Taigi akivaizdu, kad direktoriaus pareigos reikalauja specifinių žinių, tam tikro išsilavinimo, tačiau darbo užmokesčio dydis yra tik formaliai atitinkantis įstatymų reikalavimus. Pareiškėjas darbo užmokesčio negauna į banko sąskaitą, kiek matoma iš pateiktų banko sąskaitos išrašų, todėl kreditoriui kyla pagrįstų abejonių, kokias realiai pajamas gauna pareiškėjas. Būtina paminėti ir tai, kad pareiškėjas užima vadovaujančias pareigas jau daugiau kaip 10 metų, kas taipogi parodo, kad šiuo metu pareiškėjo atlyginimas yra neadekvačiai mažas, kaip ilgametę patirtį turinčio vadovaujančias pareigas įmonėje užimančio darbuotojo. Taigi, kreditoriui kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas yra sąžiningas. Pareiškėjas nurodo, kad jo būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga apie 700 Eur dydžio suma, iš kurių 360 Eur - transporto išlaidos, išlaidos maistui, išlaidos vaistams ir asmens higienai, gydymui (paslaugos kurių nekompensuoja ligonių kasos) (odontologas ir kt.), išlaidos rūbams, išlaidos ryšio priemonėms ir paslaugoms, kitos nenumatytos, ir 340 Eur - mokamas išlaikymas ir jo įsiskolinimas dukrai. Kai LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2SP- 12113-1067/2023 2023-12-20 teismo nutartimi patvirtinta pareiškėjų T. D. ir M. D. sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 3 punktą T. D. įsipareigojo pagal šalių 2023 m. rugsėjo 1 d. susitarimą, mokėti išlaikymą pilnametei dukrai M. D. kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700,00 Eur nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki M. D. studijuos aukštojoje mokykloje ISB Vadybos ir ekonomikos universitete. Kreditoriui neaišku kokiomis aplinkybėmis ir gautomis pajamomis buvo motyvuotas Pareiškėjo prisiimtas įsipareigojimas mokėti dukrai išlaikymą po 700 Eur per mėnesį. Turint omeny, kad oficialus darbo užmokestis yra apie 346,74 Eur/mėn ir nesant duomenų apie jokias kitas gautas oficialias pareiškėjo pajamas.

Suinteresuotas asmuo Debt Profilers SPV1 OU rašytinius paaiškinimus su priedais pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės, dėl ko teismas atsisakė priimti šiuos procesinius dokumentus. Pastebėtina, jog iš gautų rašytinių paaiškinimų buvo matyti, jog suinteresuotas asmuo Debt Profilers SPV1 OU su pareiškimu nesutinka.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. D. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad skolos susidarė 2008 metais, kada Lietuvoje prasidėjo krizė. Prieš tai vykdė verslą, pareiškėjo įmonė „Smėlio takas“ turėjo paėmusi banko paskolas, lizingus, vykdė komercinę veiklą, buvo milijoninės apyvartos, apyvartos siekė apie 10 mln. Atėjus krizei, dalis klientų subankrutavo, įmonė nebetoko klientų, pajamų ir ko pasekoje iškelta bankroto byla. Pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, buvo laidavęs už įmonę, į įmonę buvo įnešęs 1,5 mln. litų. Pareiškėjas įmonėje užėmė direktoriaus pareigas. Pareiškėjas prarado ne tik įmonę, bet ir asmenines lėšas, kurias buvo įnešęs į ją. Kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, įmonė turėjo daug turto, kaip pvz., du sklypai šalia laisvos ekonomikos zonos, kurių vertė – nupirkta už 4,5 ml. litų, per įmonės veiklą išmokėti 2,5 mln., skolos likutis „Kletai“ – 2 mln., tai per krizę, kada įvyko bankrotas, įmonė „Kleta“ tuos pačius sklypus už labai mažą kainą iš bankroto administratoriaus atpirko ir pardavė už ženkliai didesnę kainą nei 4,5 mln. Šiandien tuose sklypuose veikia tarptautinės įmonės, todėl tai buvo teisinga investicija, kuri per bankrotą buvo sužlugdyta. Taip pat ir su kitais kreditoriais, su lizingais nebebuvo galima atsiskaityti, nes iškėlus įmonei bankroto bylą, skolų mokėjimas sustoja. Pareiškėjo laidavimai buvo kaip asmeniniai laidavimai, todėl pareiškėjas tapo skolingas 1,8 mln. Esant tokiai situacijai, jis bandė ieškoti įvairių galimybių, tačiau nepavyko to padaryti. Netgi asmeninis turtas – viešbutis ant jūros kranto Palangoje , kurio vertė buvo keli mln., buvo parduotas už kelis šimtus tūkstančių. Tokiu būdu, kuomet galėjo skolas padengti turtu, turtas buvo išvaržytas ir pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, liko skolos, buvo laidavimai. Šiai dienai pareiškėjui neįmanoma išmokėti tokių skolų, todėl ir siekia asmens bankroto. Įmonė „Smėlio takas“ vykdė nekilnojamojo turto vystymo, statybos, statybos technikos nuomos, žemės darbų veiklą, bankrutavo 2012 metais. Prasidėjus krizei, įmonės klientai bankrutavo, įmonė neteko užsakymų, tokiu būdu neteko pajamų. Įmonė pirko nekilnojamąjį turtą, statybinę techniką. Įmonei buvo suteikti kreditai iš Luminoro, Vilniaus banko, Swedbanko, pareiškėjas ir jo sutuoktinė laidavo už įmonę kaip fiziniai asmenys. Didžiausia skola sudaro įmonei „Kleta“ – apie 1,2 mln. Eur (iš jos buvo pirkti žemės sklypai). „Luminor lizingas“ skola apie 260 tūkst. Eur, buvo imtas kreditas statybinės technikos įsigijimui, tačiau įmonės bankroto metu visa įsigyta technika buvo atimta ir šis turtas realizuotas už labai mažą kainą. Debt Profilers nupirko skolą iš Vilniaus banko, su kuriuo pareiškėjo įmonė buvo sudariusi lizino sutartis. Julianus Inkaso skola susidarė jo sutuoktinei paskolą paėmus iš banko „Snoras“ viešbučio Palangoje įsigijimui, pareiškėjas laidavo kredito davėjui. Viešbutis buvo pastatytas ir veikė kelis metus, bet prasidėjus krizei, prasidėjo įmonės bankrotas, pasivijo laidavimai, tokiu būdu nebegalėjo mokėti bankui, per sutuoktinės bankroto bylą turtas buvo realizuotas už mažą kainą. D. Z. I. susidariusios skolos – tai taip pat su įmone susiję santykiai, buvo vykdomas statybinių medžiagų pirkimas, liko nesumokėta, kadangi pareiškėjas tikėjosi įmonę išsaugoti, pareiškėjas asmeniškai Z. I. laidavo. Bankrutavus pareiškėjo įmonei, Z. I. į pareiškėją kreipėsi asmeniškai dėl likusios skolos. Iš E. G. paėmė paskolą, kad sumokėti įmonės palūkanas, t.y. įmonės gelbėjimui, tačiau bankrutavus įmonei, nebegalėjo grąžinti. Pažymėjo, kad įmonei „Smėlio takas“ turint turto už maždaug 15 mln. ir paėmus paskolą apie 6 mln., pagal ekonominius rodiklius buvo viskas gerai, tačiau įvykus krizei, viena uosto kompanija įmonei nesumokėjo 3,5 ml., mažieji įmonės klientai taip pat bankrutavo, dėl ko įmonė per 2-3 mėnesius neteko visų apyvartinių lėšų. Turtas nebuvo iššvaistytas, o kelis kartus nukrito jo vertė. Apie dvejus metus buvo tartasi su bankais dėl mokėjimų atidėjimo, bet bankai elgėsi labai drastiškai – nutraukinėjo sutartis, atėminėjo techniką. Įmonei liko tik skolos. Valstybinei mokesčių inspekcijai skolą sudaro 20000 Eur turtinė žala ir 10000 Eur palūkanos. Teismui patikslinus, pareiškėjas prisiminė, jog jam, kaip įmonės direktoriui, buvo skirta bauda už antstolio įpareigojimo nevykdymą. Nurodė, kad pareiškėjas iš viso yra teistas tris kartus, teistas už finansinius nusikaltimus, už sužalojimą, teistumai išvykę. Vienu nuosprendžiu iš pareiškėjo priteistas turtinės žalos atlyginimas valstybei. Pareiškėjo išsilavinimas – aukštasis, įgijęs ekonomisto specialybę. M. D. yra jo dukra, prie dvejus metus ji tapo pilnamete, išlaikymo įsiskolinimas susidarė tiek už išlaikymą nepilnametei, tiek pilnametei dukrai. Su sutuoktine 2005 metais sudaryta vedybų sutartis, pagal kurią sutuoktinių turtas atskirtas. Pareiškėjo sutuoktinė Ž. D. prieš kelis metus bankrutavo, byla užbaigta. Pažymėjo, jog kartu nebankrutavo, nes reikalingos lėšos bankrotui. Paaiškino, kad jis su sutuoktine ir dukra visuomet gyveno kartu, prie dukros išlaikymo prisidėjo kiek galėjo, pagal taikos sutartį jie susitarė, kiek skirs dukros išlaikymui sutuoktinė ir kiek pareiškėjas. Sutuoktinė kreipėsi į antstolė dėl priverstinio išlaikymo nepilnametei dukrai išieškojimo iš pareiškėjo. Išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas sudaro apie 11000 Eur, o likusi dalis yra įsiskolinimas pilnametei dukrai. 2023-12-20 teismas patvirtino pareiškėjo ir jo pilnametės dukros M. D. taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo dukrai mokėti išlaikymą po 700 Eur kas mėnesį nuo 2023-01-01 iki dukra mokysis aukštojoje mokykloje (pagal ankstesnį susitarimą pareiškėjas buvo įsipareigojęs mokėti po 500 Eur kas mėnesį). Pareiškėjas paaiškino, kad nors jo pajamos buvo virš 300 Eur į rankas, tačiau jis tikėjosi gauti didesnį atlyginimą iš vystomų projektų ir, kaip tėvas, visomis išgalėmis stengėsi padėti vieninteliam vaikui. Pareiškėjas patvirtino, jog jam buvo žinoma, jog pareiškėjui nevykdant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bus vykdomas priverstinis išieškojimas. Pažymėjo, kad pastaruosius trejus metus iš jo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojama tik dalis išlaikymo dukrai įsiskolinimo. Pareiškėjas paklaustas, kokius veiksmus pastaruosius trejus metus atliko, kad bent dalį įvykdytų prievolių kreditoriams, pareiškėjas atsakė, jog dirbo direktoriumi įmonėse – UAB „Mgm Baltija“, UAB „Ladula“, UAB „NTG“. Ilgiausiai dirba „Mgm Baltija“, šios įmonės savininkas (vienintelis akcininkas) – L. D., kuris yra pareiškėjo tėvas. Įminės „Ladula“ savininkas (vienintelis akcininkas) yra R. K., įmonės „NTG“ savininkė (vienintelė akcininkė) yra I. K.. Pažymėjo, jog per visas tris įmones pareiškėjo atlyginimas į rankas buvo apie 600-700 Eur. Pažymėjo, kad atlyginimas jam buvo mokamas į rankas. Visos įmonės yra veikiančios, tačiau „Ladula“ ir „NTG“ praktiškai veiklos nevykdė, pareiškėjas pagrindinę veiklą vykdė įmonėje „Mgm Baltija“, jai daugiausia skirdavo laiko, kitose įmonėse buvo kelios nuomos sutartys, kurias reikėjo prižiūrėti. „Mgm Baltija“ pagrindinė veikla – statybos technikos ir nekilnojamojo turto nuoma. Paaiškino, kad tokio dydžio atlyginimas įmonėje „Mgm Baltija“ jam buvo mokamas, nes pareiškėjas turėjo ir kitas sąlygas – jam, kaip įmonės vadovui, buvo suteiktas gyvenamas plotas, automobilis, tai priemonės, kurios įsiskaičiuoja į gerbūvį. Kiek į rankas gaudavo darbo užmokesčio iš įmonės „Mgm Baltija“, pareiškėjas neprisiminė, nes pareiškėjo teigimu, tai jau buvo prieš 4 mėnesius. „Ladula“ užsiėmė nekilnojamojo turto nuoma, joje dirbo kelias dienas per mėnesį, reikėjo prižiūrėti, kad būtų išrašytos sąskaitos nuomininkams. Įmonėje „NTG“ į rankas atlyginimo negaudavo, visas būdavo nukreipiamas į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą, įmonė praktiškai veiklos nevykdė, buvo planuojami dideli projektai, bet nepavyko jų įgyvendinti. Buvo sutarta, jog pavykus įgyvendinti numatytus projektus, atlyginimas bus padidintas. „NTG“ turi licenciją importuoti, eksportuoti sprogmenis ir vykdyti sprogdinimo darbų veiklą. Įmonė turėjo tikslą vykdyti veiklą, susijusią su pastatų griovimu, bet šio projekto nepavyko „paleisti“, šiai dienai įmonės veikla yra sustabdyta. Per visas tris įmones į rankas, atskaičius išlaikymo įsiskolinimą, pareiškėjas gaudavo virš 300 Eur. Gyventi padėjo šeima, žmona, tėvai. Pažymėjo, kad pareiškėjas visuomet ieškojo geriau apmokamo darbo, bet tai nėra lengva, dėl to priėmė sprendimą dalyvauti Seimo rinkimuose ir šiandien yra Seimo narys, yra pasiektas pajamų lygis, kai gali mokėti kreditoriams. Kad ieškojo geriau apmokamo darbo yra pavyzdys įmonė „NTG“, t.y. paimta visiškai nulinė įmonė, išimtos visos licencijos sprogdinimo darbams, eksportuoti, importuoti sprogmenis, sudėliota strategija, kaip tai turėtų veikti, buvo padaryti keli bandomieji objektai, buvo tikėtasi sukurti projektą, tačiau verslas nebuvo išvystytas, dėl ko ir atlyginimas nebuvo padidintas. Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad namo įsigijimui apie 2003 m. pareiškėjas ir jo sutuoktinė gavo kreditą iš Swedbanko, skolos priverstinis išieškojimas kreditoriui buvo vykdomas iš įkeisto namo, namas 2018 metais buvo parduotas skolininko (pareiškėjo) pasiūlytam pirkėjui – pažįstamam Ž. Š., kuris 2021 metais namą pardavė pareiškėjo tėvo įmonei „Mgm Baltija“. Įmonei šio turto reikėjo, nes buvo suplanuota dalyje namo gyventi pareiškėjui, dalis – kaip ofisas įmonėms. Šioje įmonėje dirbant direktoriumi, jam įmonės akcininkas (tėvas) leido namo dalimi naudotis nemokamai, o pareiškėjui tapus Seimo nariu, įmonės direktore dirba pareiškėjo sutuoktinė ir nuo 2025-01-01 pareiškėjas su ja sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu pareiškėjui išnuomota namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, pareiškėjas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 900 Eur nuomos mokestį. Kaip paaiškino pareiškėjas, jis su sutuoktine susitarė, jog pareiškėjas kas mėnesį mokės 400 Eur nuomos mokesčio, o likusią nuomos mokesčio dalį sumokės jo sutuoktinė. Paaiškino, kad 2023-2024 metais administracine tvarka yra baustas daugiau nei 10 kartų, iš jų daugiausiai už nedidelį greičio viršijimą, skirtas baudas pareiškėjas yra sumokėjęs, jas padėjo sumokėti tėvai, jam šeima padeda visur ir visada. Jis turi sveikatos problemų, diagnozuota anemija, tam reikalingos papildomos lėšos papildams, specialiam maistui, būtina reguliariai atlikti tyrimus. Šiuo metu jo darbo užmokestis – į rankas 3695 Eur. Nurodė, kad šiuo metu turi vieną jo vardu atidarytą sąskaitą banke (kita sąskaita uždaryta), be to, yra atidaryta sąskaita, į kurią S pareiškėjui perveda lėšas kanceliarinėms išlaidoms. Pareiškėjui tapus S nariu ir pervedus atlyginimą, dalį nurašė antstoliai priverstiniam vykdymui, dalį lėšų pareiškėjas išsigrynino, dalį pervedė mamai V. D.. Kaip paaiškino, pareiškėjas mamai perveda dėl to, kad antstoliai nenurašytų daugiau, nei numato įstatymas ir netektų po to susigrąžinti. Pareiškėjas būtinųjų poreikių tenkinimui prašo skirti 180 Eur kas mėnesį. Pabrėžė, kad tam tikros pareigos reikalauja tam tikrų išlaidų. Maistui – 600 Eur, gydymui, vaistams – 150 Eur, rūbams – 300 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 140 Eur, dukros išlaikymui – 250 Eur. Tapus S nariu, tenka valgyti viešo maitinimo įstaigose, be to, dėl turimos ligos yra specialus maisto poreikis, nebegali vaikščioti su džinsais ir megztiniu. Kitos išlaidos – tai rezervas, pataupymas atostogoms. Prie kelionių prisideda žmona, tėvai. Šiuo metu S viešbučio pareiškėjui dar nesuteikė, bet suteiks. Pareiškėjas su dukra kalbėjosi, kad ji susiras darbą, todėl nuo sausio mėnesio pareiškėjas įsipareigojo dukrai mokėti po 250 Eur kas mėnesį. Prašo bankroto administratore paskirti Eglę Gabrėnienę, nes jos pasiūlytos išlaidos bankroto procedūroms yra mažiausios.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Egidijus Giedraitis palaikė pareiškėjo poziciją, prašė pareiškimą tenkinti. Patikslino, kad nuo pareiškėjo sąskaitos (duomenys neskelbtini) per klaidą pervedė antstolei Daugirdienei pagal vykdomąjį raštą kitam kreditoriui – G (apie 1000 Eur), nors neturėjo to daryti, nes turėjo visas sumas skirti antstoliui Jonui Petrikui, kad būtų atsiskaitoma su pirmos eilės kreditoriais.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Z. I. individualios įmonės savininkas Z. I. su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškėjui neiškelti bankroto bylos. Paaiškino, kad jo įmonė turėjo bendrų projektų su pareiškėjo įmone, visos detalės buvo derinamos asmeniškai su pareiškėju, jis asmeniškai įsipareigojo, kad viskas bus įvykdyta. Pareiškėjo įmonės veikla sugriuvo, pareiškėjas suinteresuotam asmeniui liko skolingas 15000 Eur. Buvo bandymai su UAB „Kleta“ padaryti trišalę sutartį dėl atsiskaitymo, tačiau pareiškėjas nesutiko, dėl ko teko kreiptis į antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo. Jo žiniomis, pareiškėjo įmonė pakeitė pavadinimą, jos savininkas yra pareiškėjo tėvas, t.y. įmonė nenutraukė veiklos, o ją tęsia kitu pavadinimu, pareiškėjas buvo šios įmonės direktorius ir kontroliavo įvykių eigą, nedėjo pastangų per 10-12 metų atsiskaityti su kreditoriais, o savo turtą – namą išsaugojo (įmonė perpirko), įmonės veiklą tęsia jo žmona. Įmonė galėjo dengti skolas kreditoriams, bet buvo piktybiškai viskas daroma, kad būtų slepiamos pajamos ir nededama absoliučiai jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriais.

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, jog tarp T. D. ir Ž. D. 2003-06-07 įregistruota santuoka, sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. D.. Sutuoktiniai 2005-04-14 sudarė vedybų sutartį, pagal kurią kiekvieno sutuoktinio įgytas turtas iki santuokos ir gyvenant santuokoje yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-23 nutartimi Ž. D. iškelta bankroto byla. 2020-06-08 teismo nutartimi bankroto byla baigta.

Iš pateiktų teismų procesinių sprendimų, vykdomųjų raštų, Antstolių informacinės sistemos duomenų, pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog pareiškėjui būnant UAB „Smėlio takas“ vadovu ir akcininku, pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2006-2012 metais sudarinėjo sutartis, kurių pagrindu sutuoktiniams buvo suteikti didelės vertės kreditai tiek pareiškėjo įmonės veiklai, tiek pareiškėjų asmeninių poreikių tenkinimui, be to, pareiškėjo įmonė iš UAB „Kleta“ įsigijo didelės vertės du žemės sklypus, taip pat pareiškėjo įmonė su lizingo bendrove sudarė eilę finansinės nuomos sutarčių, prievolių įvykdymo užtikrinimui pareiškėjas ir jo sutuoktinė laidavo už įmonės ir vienas kito prievoles kreditoriams, taip pat prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeičiamas tiek pareiškėjams, tiek pareiškėjo įmonei „Smėlio takas“ priklausantis turtas. Pareiškėjo paaiškinimais, jo įmonė „Smėlio takas“ vykdė nekilnojamojo turto vystymo, statybos, statybos technikos nuomos, žemės darbų veiklą, apyvarta siekė apie 10 mln., tačiau įvykus pasaulinei ekonomikos krizei, pareiškėjo įmonės klientai bankrutavo, įmonė neteko užsakymų, dėl ko pati pareiškėjo įmonė „Smėlio takas“ bankrutavo 2012 metais. Nevykdant pareiškėjui ir jo sutuoktinei sutartinių įsipareigojimų kreditoriams, kredito ir kitos sutartys su kreditoriais buvo nutrauktos, pradėtas skolų išieškojimas iš įkeisto turto, kurio vertės nepakako padengti skoliniams įsipareigojimas. Iš pareiškėjo nuo 2012 metų pradėti skolų priverstiniai išieškojimai kreditoriams ir vykdomi iki šiol. Taigi kaip matyti, pareiškėjo skolos susidarė daugiau nei prieš dešimt metų.

Kreditoriaus UAB „Julianus inkaso" reikalavimas pareiškėjui sudaro 96442,96 Eur, kreditoriaus Debt Profilers SPV1 OU - 113641,90 Eur, kreditoriaus UAB „Luminor lizingas“ - 261677,47 Eur, kreditoriaus UAB „Kleta“ - 1222322,17 Eur, kreditoriaus Z. I. individualios įmonės - 23411,32 Eur, kreditoriaus E. G. – 5112,88 Eur, kreditoriaus VMI -31860 Eur, kreditoriui M. D. - 27.237,03 Eur, antstoliui A.Selezniovui – 6817,55 Eur, antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei – 59473,47 Eur, antstolei Vidai Daugirdienei – 877,70 Eur, antstoliui Jonui Petrikui – 3377,66 Eur. Kreipimosi į teismą dienai, pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1.855.166,79 Eur.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2009-02-11 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypą (0,1233 ha), gyvenamą namą, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo T. D., kuris vykstant priverstiniam skolos išieškojimui iš T. D. priklausančio nekilnojamojo turto, minėtą nekilnojamąjį turtą pasiūlė Ž. Š. (kaip nurodė teismo posėdžio metu – pažįstamam Ž. Š.), kuris šį nekilnojamąjį turtą 2018-08-03 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu įgijo nuosavybės teise. 2021-10-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Ž. Š. minėtą nekilnojamąjį turtą perleido UAB „Mgm Baltija“, kurios, kaip patvirtino pareiškėjas teismo posėdžio metu, vadovas ir vienintelis akcininkas yra pareiškėjo tėvas – L. D..

VĮ Regitra duomenimis, pareiškėjo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, pateiktų pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad per paskutinius trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos pareiškėjas dirbo šiose įmonėse: UAB „Mgm Baltija“, UAB „Ladula“, UAB NTG“. Kaip nurodė pareiškėjas, minėtose įmonėse jis užėmė direktoriaus pareigas. UAB „Mgm Baltija“ darbo užmokestis – 365,00 Eur (iki mokesčių), vaiko išlaikymui išskaičiuota – 109,50 Eur, išmokėtas darbo užmokestis – 173,37 Eur; UAB „Ladula“ darbo užmokestis – 365,00 Eur (iki mokesčių), vaiko išlaikymui išskaičiuota – 109,50 Eur, išmokėtas darbo užmokestis – 173,37 Eur; UAB „NTG“ darbo užmokestis – 200 Eur (iki mokesčių), vaiko išlaikymui išskaičiuota – 115 Eur, išmokėtas darbo užmokestis - 0 Eur. Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog jo darbo užmokestis iš viso sudarė kas mėnesį „į rankas“ sudarė 698,98 Eur.

P. T. D. išrinkus (duomenys neskelbtini) ketverių metų kadencijai ((duomenys neskelbtini) nuo 2024-11-14), pareiškėjas atleistas iš darbo UAB Ladula, UAB MGM Baltija, UAB NTG. Seimo nariui darbo užmokestis: neatskaičius mokesčių - 6 427,44 eurų, atskaičius mokesčius - 3 695,78 eurų.

Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2022-06-02 nutartimi (bylos Nr. e2SP-6052-1032/2022) patvirtino pareiškėjų T. D. ir Ž. D. taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė pakeisti teismo patvirtintą 2013-12-23 taikos sutartį ir šalys susitarė:

pareiškėjai 2019-02-01 sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo nusprendė pakeisti 2013-12-23 sudarytą taikos sutartį ir T. D. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai M. D. periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo 2019-02-01 iki dukros pilnametystės;

pareiškėjai 2020-02-01 sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo nusprendė pakeisti 2013-12-23 sudarytą taikos sutartį, 2019-02-01 susitarimą ir T. D. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai M. D. periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo 2020-02-01 iki dukros pilnametystės;

pareiškėjai 2021-01-01 sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo nusprendė pakeisti 2013-12-23 sudarytą taikos sutartį, 2019-02-01, 2020-02-01 susitarimus ir T. D. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai M. D. periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo 2021-01-01 iki dukros pilnametystės;

pareiškėjai 2022-01-01 sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo nusprendė pakeisti 2013-12-23 sudarytą taikos sutartį, 2019-02-01, 2020-02-01, 2021-01-01 susitarimus ir T. D. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai M. D. periodinėmis išmokomis po 450 Eur nuo 2020-01-01 iki dukros pilnametystės;

Šalys minėtoje taikos sutartyje nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 1 d. ir 2021 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 1 d. susitarimai (toliau – susitarimai) nebuvo pateikti teismui patvirtinti, todėl tam kad susitarimai dėl išlaikymo dydžio keitimo (padidinimo) būtų vykdomi priverstine tvarka per antstolį, kadangi yra išlaikymo įsiskolinimas, būtina, jog susitarimuose nustatytas ir didintas išlaikymas būtų patvirtintas nutartimi teisme ir tokiu būdu būtų užtikrintas tokių susitarimų vykdymas bei užkirstas kelias dėl išlaikymo įsiskolinimo bylinėtis teisme, todėl pareiškėjai susitaria pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S-867-676/2014 patvirtintos pareiškėjų 2013 m. gruodžio 23 d. taikos sutarties dėl periodinio išlaikymo pareiškėjų nepilnametei dukrai M. D., gimusiai 2004 m. lapkričio 24 d. teikimo. T. D. įsipareigoja mokėti išlaikymą dukrai M. D. periodinėmis išmokomis po 500 Eur nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki dukra mokysis vidurinėje mokykloje jau būdama pilnamete.

Be to, minėtoje taikos sutartyje nurodė, kad pareiškėjas T. D. sutinka, jog nerengiant papildomų teismo posėdžių pareiškėjai Ž. D. teismas išduotų vykdomąjį raštą pagal šią taikos sutartį dėl priverstinio 2019 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 1 d. ir 2021 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 1 d. susitarimų vykdymo.

LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo 2023-12-20 nutartimi patvirtino pareiškėjų T. D. ir jo pilnametės dukros M. D. taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė:

pareiškėjai 2022-12-01 sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo T. D. įsipareigojo savo pilnametei dukrai mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur nuo 2022-12-01 iki dukra mokysis Klaipėdos licėjuje, bet ne ilgiau kaip iki studijų aukštojoje mokykloje pradžios, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

pareiškėjai 2023-09-01 sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo T. D. įsipareigojo mokėti išlaikymą savo pilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 700 Eur nuo 2023-09-01 iki dukra studijuos aukštojoje mokykloje ISB Vadybos ir ekonomikos universitete, bet ne ilgiau kaip durai sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

Minėtoje taikos sutartyje pareiškėjai nurodė, kad 2022-12-01 ir 2023-09-01 susitarimai nebuvo pateikti teismui patvirtinti, todėl tam kad susitarimai dėl išlaikymo būtų vykdomi priverstine tvarka per antstolį, kadangi buvo išlaikymo įsiskolinimas pagal anksčiau sudarytus susitarimus (civilinė byla Nr. e2SP- 6052-1032/2023), būtina, jog susitarimuose nustatytas išlaikymas būtų patvirtintas nutartimi teisme ir tokiu būdu būtų užtikrintas tokių susitarimų vykdymas bei užkirstas kelias dėl išlaikymo įsiskolinimo bylinėtis teisme, todėl pareiškėjai siekia taikos sutartimi minėtus klausimus išspręsti ir taip išvengti tarp pareiškėjų ginčo kilimo ateityje. Be to, pažymėjo, kad šalys sutinka, jog nerengiant papildomų teismo posėdžių, M. D. teismas išduotų vykdomąjį raštą pagal šios taikos sutarties priverstinio vykdymo.

LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-12-13 nutartimi (bylos Nr. 2VP-18161-1030/2017) paskyrė UAB „Ladula“ vadovui T. D. 5 Eur baudą už kiekvieną 2017-11-15 antstolio patvarkymo dėl informacijos pateikimo neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, jog antstolis Aleksandras Selezniovas atlieka vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-11586-730/2012 dėl 14 866,15 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko T. D. išieškotojai Z. I. IĮ. 2017-01-10 patvarkymu Nr. S1b-2353 dėl skolos išieškojimo antstolis įpareigojo skolininko T. D. darbdavį UAB „Ladula“ išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio atitinkamas sumas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Darbdaviui UAB „Ladula“ neatlikus išskaitų iš skolininko T. D. darbo užmokesčio, 2017-11-15 antstolio patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S1b-94520 įmonės UAB „Ladula“ vadovas įpareigotas per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo momento informuoti antstolį, kodėl nėra atliekami atskaitymai iš skolininko gaunamų pajamų. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Ladula“ vadovas T. D. savo neveikimu ir antstolio reikalavimų nevykdymu kliudo vykdymo procesui. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi, vykdoma.

LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2021-12-06 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2VP-12544-965/2021) UAB ,,MGM Baltija“ vadovui T. D. už antstolio reikalavimų – 2019 m. balandžio 10 d. patvarkymo Nr. S1d-41287, 2021 m. spalio 7 d. patvarkymo Nr. S1f-59071 nevykdymą paskyrė 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną nuo teismo nutarties priėmimo, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 6 d. Teismas nustatė, jog antstolis vykdo 2016 m. kovo 29 d. Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. 1-1917 dėl skolos išieškojimo iš skolininko T. D. išieškotojai Debt Profilers SPV1 OU.2019 m. balandžio 10 d. vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/02502 priimtas patvarkymas Nr. S1d-41287 dėl skolos išieškojimo, kuriuo antstolis įpareigojo UAB „MGM Baltija” iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (b. l. 191). Taip pat įpareigojo pranešti antstoliui, jeigu pinigus bus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, nurodyti vėlavimo priežastis ir informavo, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą teismas gali skirti įstatyme nustatyto dydžio baudą. 2021 m. spalio 7 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S1f-59071, kuriuo įpareigojo UAB ,,MGM Baltija“ per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolį, dėl kokių priežasčių pagal 2019 m. balandžio 10 d. patvarkymą Nr. S1d-41287 laiku nebuvo vykdomi atskaitymai iš T. D. gaunamų pajamų (vykdomoji byla Nr. 0010/17/02502 2 tomas, b. l. 220). UAB „MGM Baltija” minėtų antstolio patvarkymų nevykdė, todėl teismas vadovui T. D. skyrė baudą. Pažymėtina, kad 2022-05-11 teismo nutartimi T. D. 2021-12-06 teismo nutartimi paskirta bauda buvo sumažinta iki 100 Eur.

Pareiškėjas per 2022-2024 metus administracine tvarka baustas apie 20 kartų, iš jų daugiausiai už KET pažeidimus (greičio viršijimą), jam paskirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjęs.

Pareiškėjas teistas tris kartus. 2015-06-08 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d, šiuo nuosprendžiu priteista 21926,84 Eur turtinė žala valstybei. Be to, pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 223 str. 1 d.. Teistumai išnykę.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).

Apibendrinant formuojamą praktiką konstatuotina, kad skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-313/2021).

Byloje nėra duomenų apie tai, jog T. D. per paskutinius trejus metus iki pareiškimo pateikimo teismui dienos būtų bent dalį skolų sumokėjęs turimiems kreditoriams, išskyrus priverstinio skolų išieškojimo metu išskaičiuojamą išlaikymo pareiškėjo dukrai dalį iš pareiškėjo darbo užmokesčio pagal tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės bei dukros sudarytas taikos sutartis. Kaip nurodė teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas, pareiškėjui tapus S nariu, (duomenys neskelbtini) per klaidą nuo pareiškėjo darbo užmokesčio nurašė skolos dalį antstolei Daugirdienei, tokiu būdu skolos dalis buvo pervesta ne pirmos eilės kreditoriams, bet antros eilės kreditoriui - G.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas T. D. paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos dirbo įmonėse - UAB „Mgm Baltija“, UAB „Ladula“, UAB NTG“, jose pareiškėjas ėjo direktoriaus pareigas, visą minėtą laikotarpį jam buvo mokamas apytiksliai vienodas darbo užmokestis, kaip nurodė pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu, „į rankas“ visose įmonėse jo darbo užmokestis sudarė apie 600-700 Eur, tačiau vykdant priverstinį išlaikymo dukrai išieškojimą ir išskaičius iš pareiškėjo darbo užmokesčio išlaikymo dalį dukrai, pareiškėjui buvo išmokama kas mėnesį iš viso apie 350,00 Eur darbo užmokesčio, ši suma ir sudarė pareiškėjo gaunamas pajamas.

Iš viešai prieinamų duomenų (Rekvizitai.lt) matyti, jog visos įmonės, kuriose pareiškėjas dirbo direktoriaus pareigose, yra vykdančios veiklą, neturinčios skolų, 2023 metais UAB „Mgm Baltija“ grynasis pelnas sudarė 54230 Eur, UAB „Ladula“ – 43326 Eur, UAB „NTG“ – 3456 Eur. Pareiškėjo paaiškinimu, jo pagrindinė veikla buvo įmonėje „Mgm Baltija“, kurios vienintelis akcininkas yra pareiškėjo tėvas L. D., pagrindinė įmonės veikla – statybos technikos ir nekilnojamojo turto nuoma. Dėl jam mokamo darbo užmokesčio dydžio šioje įmonėje pareiškėjas paaiškino, kad be mokamo darbo užmokesčio jam buvo teikiamas ir kitas gerbūvis – gyvenamas plotas, automobilis. Pastebėtina, kad byloje pateiktas UAB „Mgm Baltija“ vienintelio akcininko (pareiškėjo tėvo) sprendimas patvirtina, jog akcininkas pareiškėjui neatlygintiniam naudojimui perdavė namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį tik nuo 2024-10-01. Be to, teismas pažymi, jog tokius pareiškėjo ir jo tėvo veiksmus, kuomet pareiškėjui mokant nepagrįstai menką darbo užmokestį papildomai neva yra teikiamas kažkoks gerbūvis, yra pagrindas laikyti kaip siekį išvengti skolų grąžinimo pareiškėjo kreditoriams.

Bylos duomenimis, pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2009-02-11 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą, gyvenamą namą, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), 2008-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo T. D., kuris vykstant priverstiniam skolos išieškojimui iš T. D. priklausančio nekilnojamojo turto, minėtą nekilnojamąjį turtą pasiūlė Ž. Š. (kaip nurodė teismo posėdžio metu – pažįstamam Ž. Š.), kuris šį nekilnojamąjį turtą 2018-08-03 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu įgijo nuosavybės teise. 2021-10-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Ž. Š. minėtą nekilnojamąjį turtą perleido UAB „Mgm Baltija“ (kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra pareiškėjo tėvas L. D.). Kaip paaiškino pareiškėjas teismo posėdžio metu, pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyvena minėtame name, įmonei minėto nekilnojamojo turto reikėjo, nes buvo suplanuota dalyje namo gyventi pareiškėjui, dalis namo – kaip ofisas įmonėms. Teismas akcentuoja, jog Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Mgm Baltija“ buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nėra duomenų apie tai, kad UAB „Mgm Baltija“ nuosavybės teise priklausantis namas būtų išnuomotas kitoms įmonėms, nėra duomenų, jog minėtu adresu būtų įregistruotos kitų įmonių buveinės, nėra duomenų, jog minėtas nekilnojamas turtas, adresu, (duomenys neskelbtini), būtų naudojamas įmonės „Mgm Baltija“ tikslais. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog labiausiai tikėtina, jog nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), 2008-11-28 įgytas pareiškėjo nuosavybės teise, nuo 2021-10-01 nuosavybės teise priklausantis pareiškėjo tėvo įmonei UAB „Mgm Baltija“, naudojamas pareiškėjo šeimos poreikių tenkinimui.

Kaip minėjo teismas, kitos įmonės - UAB „Ladula“, UAB NTG“, kuriose pareiškėjas ėjo direktoriaus pareigas, yra taip pat vykdančios veiklą, neturinčios skolų, šių įmonių akcininkais yra sutuoktiniai (K ir K). Pareiškėjo paaiškinimais, įmonėje „Ladula“ jis dirbo kelias dienas per mėnesį, o įmonė „NTG“ praktiškai nevykdė veiklos. Kita vertus, teismo posėdžio metu paaiškino, kad pastaruoju metu įmonėje „NTG“ buvo planuojami dideli projektai, t.y. vyko darbas, todėl teismui lieka neaišku, kodėl pareiškėjo darbas nebuvo tinkamai apmokamas, kodėl pareiškėjui įmonėje „NTG“ buvo mokamas darbo užmokestis, nesiekiantis net 200 Eur į rankas.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nurodė, jog jo išsilavinimas – aukštasis, įgijęs ekonomisto specialybę, nuo 2006 metų buvo įsteigęs savo įmonę UAB „Smėlio takas“, kurios veikla – statyba, statybos technikos nuoma, nekilnojamas turtas, pareiškėjas buvo įmonės akcininku ir vadovu, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas turi patirties versle, kas suteikė pareiškėjui galimybę susirasti ženkliai geriau apmokamą darbą, dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu siekti bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA nustatytas dydis buvo 924,00 Eur (atskaičius mokesčius – 709,00 Eur. Direktoriaus pareigos reikalauja specifinių žinių, patirties versle, todėl teismo vertinimu, visiškai neadekvati situacija, kuomet pareiškėjui, dirbančiam direktoriumi trijose veiklą vykdančiose įmonėse, kiekvienoje įmonėje pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, nesiekiantis net pusės MMA, o visose įmonėse gaunamas darbo užmokestis nesiekė net vieno MMA.

Vertinant aptartas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, dirbdamas trijose veiklą vykdančiose įmonėse direktoriumi ir gaudamas visose įmonėse iš viso darbo užmokestį, nesiekiantį vieno MMA, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, išsilavinimą, patirtį versle, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Dar daugiau, atsižvelgiant į pareiškėjo pasirašytas taikos sutartis su savo sutuoktine Ž. D. ir pilnamete dukra M. D., patvirtintas teismo ir kurių pagrindu vykdomas skolų priverstinis išieškojimas, teismo vertinimu, pareiškėjas ne tik sąmoningu neveikimu siekė išvengti atsiskaityti su kreditoriais, bet ir aktyviais veiksmais siekė sąmoningai išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, išskyrus kreditorius – pareiškėjo sutuoktinę ir dukrą. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Klaipėdos apylinkės teismas 2022-06-02 nutartimi (bylos Nr. e2SP-6052-1032/2022) patvirtino pareiškėjų T. D. ir Ž. D. taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė pakeisti teismo patvirtintą 2013-12-23 taikos sutartį ir šalys susitarė, jog pagal susitarimus atgalinėmis datomis, t.y. 2019 m. vasario 1 d., 2020 m. vasario 1 d. ir 2021 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 1 d. susitarimus, T. D. įsipareigojo mokėti padidintą išlaikymą nepilnametei dukrai M. D., t.y. atitinkamai pagal susitarimus periodinėmis išmokomis po 350 Eur, po 400,00 Eur, po 450,00 Eur (nuo susitarimų dienos iki dukros pilnametystės); nuo 2022-09-01 T. D. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai M. D. periodinėmis išmokomis po 500 Eur iki dukra mokysis vidurinėje mokykloje. Teismas akcentuoja, kad minėtoje taikos sutartyje šalys aiškiai nurodė, kad tokie susitarimai teikiami teismui tvirtinti tam, kad susitarimai dėl išlaikymo dydžio keitimo (padidinimo) būtų vykdomi priverstine tvarka per antstolį. Dar daugiau, taikos sutartyje nurodė, kad pareiškėjas T. D. sutinka, jog nerengiant papildomų teismo posėdžių pareiškėjai Ž. D. teismas išduotų vykdomąjį raštą pagal šią taikos sutartį.

Be to, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, teismas 2023-12-20 nutartimi (civilinės bylos Nr. e2SP-12113-1067/2023) patvirtino pareiškėjų T. D. ir jo pilnametės dukros M. D. taikos sutartį, pagal kurią rašytiniu susitarimu atgaline data, t.y. 2022-12-01, T. D. įsipareigojo savo pilnametei dukrai mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur nuo 2022-12-01 iki dukra mokysis Klaipėdos licėjuje, bet ne ilgiau kaip iki studijų aukštojoje mokykloje pradžios, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; be to, rašytiniu susitarimu atgaline data, t.y. 2023-09-01 rašytiniu susitarimu, T. D. įsipareigojo mokėti išlaikymą savo pilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 700 Eur nuo 2023-09-01 iki dukra studijuos aukštojoje mokykloje ISB Vadybos ir ekonomikos universitete, bet ne ilgiau kaip durai sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtoje taikos sutartyje šalys aiškiai nurodė, kad 2022-12-01 ir 2023-09-01 susitarimai teikiami teismui tvirtinti tam, kad susitarimai dėl išlaikymo būtų vykdomi priverstine tvarka per antstolį. Be to, pažymėjo, kad šalys sutinka, jog nerengiant papildomų teismo posėdžių, M. D. teismas išduotų vykdomąjį raštą pagal šios taikos sutarties priverstinio vykdymo.

Taigi, teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad T. D. taikos sutartyse numatytus susitarimus su savo sutuoktine ir dukra dėl išlaikymo savo dukrai teikimo sudarė atgalinėmis datomis ir pačiose taikos sutartyse aiškiai nurodė, jog susitarimai teikiami teismui tvirtinti tam, kad susitarimai dėl išlaikymo būtų vykdomi priverstine tvarka per antstolį, be to pažymėjo, jog teismas išduotų vykdomąjį raštą nerengiant teismo posėdžių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo santykiai su sutuoktine ir dukra būtų konfliktiški, kad būtų kilę ginčai dėl išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo. Pareiškėjo darbo užmokestis buvo apie 600-700 Eur, o pagal pareiškėjo sudarytą taikos sutartį su sutuoktine (teismo patvirtintą 2022-06-02) pareiškėjas atgalinėmis datomis susitarimais vis didino išlaikymą, o nuo 2022-09-01 įsipareigojo nepilnametei dukrai mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Eur iki dukra mokysis vidurinėje mokykloje. Pagal pareiškėjo sudarytą taikos sutartį su pilnamete dukra (teismo patvirtintą 2023-12-20) pareiškėjas atgaline data susitarimu įsipareigojo savo pilnametei dukrai mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur nuo 2022-12-01 iki dukra mokysis Klaipėdos licėjuje, o nuo 2023-09-01 iki dukra studijuos aukštojoje mokykloje įsipareigojo mokėti išlaikymą savo pilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 700 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis, kaip tėvas stengėsi padėti vieninteliam vaikui, jis tikėjosi gauti didesnį atlyginimą. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo paaiškinimus kaip deklaratyvius, niekuo nepagrįstus. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo gautas pajamas ir į tai, kad pareiškėjui jau buvo kas mėnesį išskaičiuojama išlaikymo nepilnametei dukrai skola (pagal 2013-12-23 taikos sutartį), atsižvelgiant į taikos sutartyse numatytus išlaikymo dydžius (ypač atsižvelgiant į 700 Eur dydį), lieka neaišku, kokiomis pareiškėjo pajamomis buvo grindžiamas toks įsipareigojimas, kuomet išlaikymo dukrai įsipareigojimas yra didesnis nei pareiškėjo gaunamas visas darbo užmokestis. Visos aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas taikos sutartis su sutuoktine ir dukra sudarinėjo neturėdamas realaus ketinimo jas vykdyti, o tikslu pateikti jas priverstiniam vykdymui.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas taikos sutartį su sutuoktine dėl išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo buvo sudaręs dar 2013-12-23, kurios pagrindu ir vėlesnių susitarimų pagrindu vykdomi priverstiniai išieškojimai, atsižvelgiant į gausą teisminių procesų pareiškėjo atžvilgiu, vykdomų priverstinių skolų išieškojimų iš pareiškėjo, teismui leidžia teigti, jog pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma aplinkybė, jog įstatymas numato pirmąja eile tenkinti išieškoti išlaikymą (CPK 754 straipsnis). Byloje pateiktos UAB „Mgm Baltija“, UAB „Ladula“, UAB NTG“ pažymos patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2024-11-30 iš T. D. darbo užmokesčio išskaičiuota ir išmokėta M. D. išlaikymui: UAB „NTG“ – 1731,33 Eur; UAB „Mgm Baltija“ – 2184,08 Eur; UAB „Ladula“ – 3326,57 Eur.

Taigi, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismui yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo taikos sutarčių sudarymas su sutuoktine ir dukra buvo sąmoningas pareiškėjo siekis, jog priverstinis skolos išieškojimas pirmąja eile vyktų dėl išlaikymo jo tiek nepilnametei, tiek pilnametei dukrai ir tokiu būdu priverstinai išskaičiuotos piniginės lėšos iš pareiškėjo darbo užmokesčio būtų nukreiptos ne į kitų kreditorių skolų dengimą, o sugrąžintos pareiškėjo šeimos nariams – pareiškėjo sutuoktinei ir pareiškėjo dukrai. Teismo vertinimu, tokiais aktyviais veiksmais pareiškėjas sąmoningai siekė išvengti atsiskaitymo su turimais kreditoriais (išskyrus sutuoktinę ir dukrą).

Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdant skolų priverstinius išieškojimus iš pareiškėjo, teismas antstolių prašymais pareiškėjui, kaip UAB „Ladula“ ir UAB „Mgm Baltija“ vadovui, skyrė baudas už antstolio patvarkymų nevykdymą, teismas padarė išvadą, jog T. D., kaip įmonės vadovas, savo neveikimu ir antstolio reikalavimų nevykdymu kliudo vykdymo procesui. Šios aplinkybės sustiprina poziciją, jog pareiškėjas sąmoningai siekė išvengti atsiskaitymo su turimais kreditoriais.

Pareiškėjas į bylą pateikė UAB „Mgm Baltija“ vienintelio akcininko L. D. (pareiškėjo tėvo) sprendimą, kuris patvirtina, jog akcininkas pareiškėjui neatlygintiniam naudojimui perdavė namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį nuo 2024-10-01. Tačiau pareiškėjui tapus S nariu, kuomet pareiškėjo darbo užmokestis ženkliai padidėjo ir tapo visuotinai žinoma aplinkybė, pareiškėjas į bylą pateikė 2025-01-01 Gyvenamojo namo dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „MGM Baltija“ direktorės Ž. D. (nuomotojo) ir T. D. (nuomininkui), pagal kurią UAB „MGM Baltija“ išnuomojo jai priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį T. D. (nuo 2025-01-01 iki 2025-12-30), nuomininkas be kita ko, įsipareigojo mokėti įmonei 907,50 Eur nuomos mokestį kas mėnesį. Be to, pareiškėjas į bylą pateikė 2025-01-10 tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės Ž. D. sudarytą susitarimą, pagal kurį šalys susitarė, jog pagal 2025-01-01 Gyvenamojo namo dalies nuomos sutartį Ž. D. įsipareigoja mokėti 507,50 Eur nuomos mokestį, T. D. – 400 Eur nuomos mokestį. Pažymėtina, jog iš patikslinto pareiškimo matyti, jog pareiškėjas 400 Eur sumą įtraukė į būtinų poreikių tenkinimo sumą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti priežasčių, kodėl jam būnant UAB „MGM Baltija“ direktoriumi, įmonės vienintelis akcininkas (pareiškėjo tėvas) pareiškėjui kartu su jo sutuoktine leido neatlygintinai gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui tapus S nariu ir pareiškėjo sutuoktinei pradėjus eiti šios įmonės direktorės pareigas, įmonės akcininkas direktorei nebeleido kartu su sutuoktiniu (pareiškėju) neatlygintinai gyventi įmonei priklausančiame name. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismui yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui tapus S nariu, namo dalies nuomos sutartis sudaryta tikslu sąmoningai padidinti pareiškėjo išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti ir tokiu būdu sumažinti lėšų dalį, skirtą atsiskaitymui su kreditoriais.

Pastebėtina, kad pareiškėją išrinkus S nariu, pareiškėjo lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti padidėjo nuo 698,98 Eur iki 1840 Eur per mėnesį. Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, jog jam šiuo metu būsto nuomai reikalinga 400 Eur, maistui - 600 Eur, gydymui, vaistams, papildams, tyrimams – 150 Eur, rūbams, avalynei – 300 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 140 Eur, dukros išlaikymui – 250 Eur. Taigi, pareiškėjo būtiniems poreikiam tenkinti prašo skirti iš viso 1840 Eur. Šių išlaidų dydžių pareiškėjas nepagrindė. Bylos duomenimis, pareiškėjui iki tampant Seimo nariu jo pajamos buvo apie 350 Eur, kurių pakakdavo būtinųjų poreikių patenkinimui, tačiau tapus Seimo nariu, tokios išlaidos išaugo iki 1840 Eur. Teismo vertinimu, prašomos išlaidos maistui, kurios siekia beveik visą šiuo metu nustatytą MMA (777 Eur atskaičius mokesčius), yra neproporcingai didelės, taip pat pareiškėjas nepagrindė ir kitų prašomų išlaidų būtiems poreikiams tenkinti, t.y. rūbams, vaistams, kitoms išlaidoms. Iš patikslinto pareiškimo matyti, jog pareiškėjas į būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidas įtraukė ir 250 Eur dukros išlaikymui. Bylos duomenimis, pareiškėjo dukra M. D. tapo pilnamete 2022-11-24. Teismas pažymi, jog pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį, kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminės CK 3.1921 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skolos kreditoriams sudaro apie 1,8 mln., akivaizdu, jog pareiškėjas galimybės teikti išlaikymą pilnametei dukrai neturi, tačiau 250 Eur vis dėlto įtraukia į išlaidas būtiniems poreikiams tenkinti. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, jog pareiškėjui tapus Seimo nariu ir ženkliai padidėjus jo darbo užmokesčiui, pareiškėjas ir toliau siekia, jog kuo mažiau jo gaunamų pajamų būtų skiriama atsiskaitymui su kreditoriais.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjas 2022-2024 metais administracine tvarka baustas 20 kartų, už jam paskirtus administracinius nusižengimus pareiškėjas visas baudas yra sumokėjęs (apie 1000 Eur). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo gaunamos pajamos į rankas buvo apie 350 Eur, kyla pagrįstų abejonių, kokiomis lėšomis pareiškėjas sumokėjo jam skirtas administracines nuobaudas. Pastebėtina, jog pagal FABĮ nuostatas, be kita ko, baudos valstybei yra nenurašomos (29 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, jog iš pareiškėjo viešų pasisakymų (Lietuvos televizijos kanalų žinių reportažų) matyti, jog pareiškėjas vyko į poilsines keliones ir netrukus planuoja į jas vykti (Tailandą, Singapūrą). Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jam padeda šeima – sutuoktinė, tėvai. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos disponavo didesnėmis piniginėmis lėšomis nei oficialiai deklaruotu darbo užmokesčiu.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nustačius, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos sąmoningu neveikimu ir sąmoningais aktyviais veiksmais siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir tokiu būdu didino skolas kreditoriams, negalima daryti išvados, jog pareiškėjas elgėsi sąžiningai. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, yra pagrindas atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą, todėl pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 6 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškimo. Atsisakyti iškelti pareiškėjui T. D. bankroto bylą.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbti tokio turinio skelbimą:

„Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose priimtas pareiškėjo T. D., atstovaujamo advokato Egidijaus Giedraičio, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, suinteresuoti asmenys suinteresuoti asmenys M. D., Ž. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Kleta“, UAB „Julianus Inkaso“, Debt Profilers SPV1 OU, Z. I. individuali įmonė, UAB Luminor Lizingas, E.G, antstolė Vida Daugirdienė, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolis Jonas Petrikas, antstolis Aleksandras Selezniovas, Eglė Gabrėniėnė (civilinės bylos Nr. e2FB-1166-1048/2025). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė pareiškėjui T. D. iškelti bankroto bylą.“

Įsiteisėjus šiai nutarčiai ne vėliau kaip kitą darbo dieną šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti antstoliams Vidai Daugirdienei, Astai Rimaitei Žičkuvienei, Jonui Petrikui, Aleksandrui Selezniovui, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš T. D., „Swedbank“, AB, kuriame yra T. D. vardu atidaryta sąskaita, informuojant, kad turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas, išskyrus atvejus, kai nutartis atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą priimta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.