- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-2041-896/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06061-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- T. D.
- Suinteresuotas asmuo
- M. D., Ž. D., Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Kleta“, UAB „Julianus Portfolio“, Debt Profilers SPV1 OU, IĮ Zigmanto Ido, UAB Luminor Lizingas, E. G.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys M. D., Ž. D., Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Kleta“, UAB „Julianus Portfolio“, Debt Profilers SPV1 OU, IĮ Zigmanto Ido, UAB Luminor Lizingas, E. G., antstolė Vida Daugirdienė, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolis Jonas Petrikas, antstolis Aleksandras Selezniovas.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. D. (toliau – pareiškėjas) 2024 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui T. D. 7 (septynių) kalendorinių dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nenurodė: 1) jokių aplinkybių apie atsiradusias prievoles kreditoriams E. G. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. kokios priežastys įtakojo skolų atsiradimą šiems kreditoriams; 2) kreditoriaus Debt Profilers SPV1 OU, juridinio asmens kodas 16140074, buveinės adreso; 3) kokiu pagrindu pareiškėjas toliau gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis būstas, kuriame jis gyvena, kokia dalimi prisideda prie būsto išlaikymo; 4) kokios pareiškėjo pajamos iš kiekvienos darbovietės, kokios pareiškėjo bendros pajamos per mėnesį, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo gaunamas pajamas; 5) kokia tiksli suma pareiškėjui kas mėnesį reikalinga būtinųjų poreikių tenkinimui, kokia suma jo gaunamų pajamų bus skirta kreditorių reikalavimų tenkinimui; 6) kokią sumą teikia pilnametei dukrai M. D.; 7) kokia veikla užsiėmė pastaruosius trejus metus, kokias pastangas dėjo užsidirbti, kokio dydžio pajamas gavo ir kiek pajamų skyrė atsiskaitymui su kreditoriams; 8) visas jo vardu atidarytas sąskaitas kredito įstaigose, nepateikė sąskaitų išrašų už paskutinių 3 metų laikotarpį; 9) aiškiai nenurodė aplinkybių, kada ir su kuo jis įregistravo santuoką bei nepateikė tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų (santuokos liudijimą ir pan.), nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų apie sutuoktinės turtinę padėtį, t. y. koks turtas registruotas sutuoktinės vardu, kokia darbine veikla užsiima pareiškėjo sutuoktinė, kokias gauna pajamas kas mėnesį, sutuoktinės vardu atidarytas sąskaitas kredito įstaigose ir kitą turimą turtą.
3. Pareiškėjas 2024 m. spalio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė patikslintą pareiškimą.
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui T. D. 7 (septynių) kalendorinių dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti nutartyje nurodytus patikslinto pareiškimo trūkumus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kokią sumą jis šiuo metu privalo teikti kaip išlaikymą savo pilnametei dukrai ir kokią sumą jis numato skirti dukros išlaikymui galimai jam iškėlus bankroto bylą. Pareiškėjas turi patikslinti šias aplinkybes, objektyviai pagal realiai gaunamas pajamas įsivertinant sumą, reikalingą poreikiams tenkinti kas mėnesį, kartu nurodant kokia bus skirta išlaikomų asmenų tenkinimui, kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi patikslinti aplinkybes apie jo padarytus teisės pažeidimus, nusikaltimus, jam skirtas baudas, nepaisant to, jog baustumas ir teistumas yra išnykę, turi patikslinti įsiskolinimų pobūdį Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitiems kreditoriams, kurie susiję su jam paskirtomis baudomis už padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus. Šie duomenys būtini ne tik įsiskolinimo sumai nustatyti, šie duomenys yra svarbūs vertinant pareiškėjo nemokumą bei jo susidarymo priežastis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su patikslintu pareiškimu pateikė tik fragmentinius banko sąskaitų išrašus, kurie nelaikytini tinkamais. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turėtų pateikti bankuose ar kitose kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašus, kuriuose atsispindėtų pareiškėjo lėšų judėjimas per paskutinius trejus metus iki kreipimosi su pareiškimu į teismą dienos, šie duomenys yra svarbūs vertinant pareiškėjo nemokumą bei jo susidarymo priežastis.
5. Pareiškėjas 2024 m. spalio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė patikslintą pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo T. D. pareiškimą (kartu su patikslintais pareiškimais) dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotais ir juos grąžino padavusiam asmeniui.
7. Teismas nustatė, kad iš gauto patikslinto pareiškimo ir visumos priedų matyti, kad pašalinti ne visi teismo nutartyje nurodyti patikslinto pareiškimo trūkumai, be to, pareiškėjas pakartotinai teismui nepateikia bylai nagrinėti reikalingų papildomų dokumentų, nepatikslina teismo prašomų patikslinti aplinkybių. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neištaisė 2024 m. spalio 11 d. nutartyje nurodyto trūkumo pateikti bankuose ar kitose kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašus, kuriuose atsispindėtų pareiškėjo lėšų judėjimas per paskutinius trejus metus iki kreipimosi su pareiškimu į teismą dienos, kadangi šie duomenys yra svarbūs vertinant pareiškėjo nemokumą bei jo susidarymo priežastis. Iš pareiškėjo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti tik sąskaitos likutis 2024 m. balandžio 8 d. ir 2024 m. rugpjūčio 28 d., tačiau nėra pateiktas vientisas, išsamus, neiškarpytas sąskaitos išrašas, kur būtų galima matyti pareiškėjo banko sąskaitoje buvusių/esamų lėšų judėjimą, įeinančius/išeinančius mokėjimus ir kt. per paskutinius trejus metus iki kreipimosi su pareiškimu į teismą dienos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laikė, jog pareiškėjas vengia pateikti išsamius, pilnus jo vardu atidarytų banko sąskaitų išrašus už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos.
8. Teismas nurodė, jog turtinė žala valstybei pagal 2015 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-83-972/2015 ir išieškoma bauda valstybės naudai pagal 2018 m. kovo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2VP-18161-1030/2017 negali būti nurašoma ir neturėtų būti įtraukta į įsiskolinimo sumą, kaip ir išlaikymo įsiskolinimas. Taigi, pareiškėjas turi nurodyti tikslų įsiskolinimo dydį, pateikti tikslų kreditorių sąrašą ir reikalavimų dydį, kurie įtraukiami į įsiskolinimo sumą.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepatikslino aplinkybių apie jo padarytus teisės pažeidimus, nusikaltimus, nors teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartyje pažymėjo, kad šios aplinkybės svarbios vertinant bendrai pareiškėjo nemokumą bei jo susidarymo priežastis. Pareiškėjas teismui nepateikė pažymos iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėjas teismui turi pateikti duomenis ir iš Administracinių nusižengimų registro apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus per paskutinius trejus metus.
10. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2SP-12113-1067/2023 teismas patvirtino taikos sutartį nevertindamas pareiškėjo finansinės padėties, tačiau šioje byloje reikšmingos aplinkybės, kokiomis aplinkybėmis ir gautomis pajamomis yra motyvuotas toks pareiškėjo prisiimtas įsipareigojimas mokėti dukrai išlaikymą po 700 Eur per mėnesį. Teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją patikslinti, kokiomis aplinkybėmis ir gautomis pajamomis buvo motyvuotas pareiškėjo prisiimtas įsipareigojimas pagal 2023 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi patvirtintą T. D. ir M. D. sudarytą taikos sutartį mokėti dukrai išlaikymą po 700 Eur per mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., tačiau pareiškėjas šių aplinkybių nepatikslino.
11. Teismas pripažino, kad pareiškėjas nepašalino visų nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. pareiškėjas neįvykdė teismo įpareigojimų pateikti papildomus įrodymus (banko sąskaitų išrašus už paskutinius trejus metus, duomenis apie administracinius teisės pažeidimus ir kt.) ir nepatikslino pareiškimo aplinkybių, reikšmingų tokio pobūdžio bylos nagrinėjimui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui T. D. priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, du kartus nustatė terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, kuriuos pareiškėjas pašalino (pateikė papildomus paaiškinimus ir teismo nutartyse nurodytus papildomus rašytinius įrodymus, sudarė pateiktų dokumentų priedų sąrašą), tačiau teismas dalies pareiškimo trūkumų pašalinimo nepriėmė, nurodęs, jog pareiškimo trūkumai nebuvo pašalinti. Iš pradinio ir patikslinto pareiškimų turinio bei jo priedų, taip pat papildomai pateiktų paaiškinimų šalinant nutartyse nurodytus pareiškimo trūkumus matyti, kad patikslintas pareiškimas neturi esminių trūkumų ir atitinka FABĮ 4 straipsnio 3 dalies imperatyvus, todėl teismas be pagrindo atsisakė priimti pareiškimą tuo pagrindu, jog nebuvo pašalinti pareiškimo trūkumai.
12.2. Teismas neatsižvelgė, jog pagal FABĮ 4 straipsnio 3 dalies nuostatas prie pareiškimo pridedami nemokumą pagrindžiantys duomenys, jeigu fizinis asmuo juos gali pateikti. Teismas neturėjo iš pareiškėjo reikalauti duomenų, kurių pareiškėjas negali pateikti.
12.3. Teismui buvo pateikti visi FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodyti duomenys.
12.4. Teismas buvo šališkas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą. Dar nepriėmęs pareiškimo, teismas pareiškė išankstinę nuomonę dėl įrodymų nepakankamumo ir įrodymų vertinimo bei darė išankstines išvadas dėl pareiškime suformuluotų reikalavimų.
12.5. Teismas pareiškimo trūkumus įvardijo net ir tokius, kurių vėliau pats atsisakė ir nebereikalavo jų šalinimo gavęs pareiškėjo paaiškinimus dėl trūkumų šalinimo, kiti teismo nurodyti pareiškimo trūkumai buvo pertekliniai, kas rodo, jog teismo nutartyse buvo padaryta klaidų, dėl kurių nepagrįstai vėliau buvo atsisakyta priimti pareiškimą.
12.6. Teismo nutartyse nurodyti pareiškimo trūkumai buvo nurodyti abstrakčiai ir neaiškiai, todėl trūkumai buvo šalinami taip, kaip juos suprato pareiškėjas. Nutarčių rezoliucinėse dalyse nebuvo įvardinti konkretūs pareiškimo trūkumai bei tai, kaip šiuos turi pašalinti pareiškėjas. Teismui buvo pateikti keturi banko sąskaitų išrašai. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, jog kitų banko sąskaitų nėra. Šiuos banko sąskaitos išrašus išdavė AB „Swedbank“, todėl ne nuo pareiškėjo priklausė, kokio turinio išrašą šiam pateiks bankas. Pareiškėjas tinkamai ir taip kaip suprato įvykdė teismo nutarties įpareigojimus ir pašalino pareiškimo trūkumus, todėl teismas be pagrindo padarė priešingas išvadas. Pareiškėjas pateikė banko sąskaitos išrašus, todėl teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados apie vengimą pateikti teismo nurodytus duomenis. Teismui nepriimtinų, kaip netinkamų, banko sąskaitų išrašų pateikimas, nesudaro pagrindo dėl to atsisakyti priimti pareiškimą, nes tokie trūkumai nėra esminiai ir gali būti pašalinti (patikslinti) bylos nagrinėjimo metu.
12.7. Teismo įpareigojimu šalindamas pareiškimo trūkumus, pareiškėjas išskyrė kreditorių sumas. Pareiškėjo manymu, nenurašomi reikalavimai yra išlaikymo įsiskolinimas dukrai (27 237,03 Eur), tačiau kiti reikalavimai yra nurašomi, t. y. kreditoriui VMI dėl skolos 31 860,00 Eur sumai (baudžiamojoje byloje priteista turtinė žala (ne kriminalinė bauda) ir civilinėje byloje priteista bauda (ne kriminalinė bauda), kurių bendra suma yra 31 860,00 Eur ir kiti reikalavimai likusiems kreditoriams bendrai 1 796 069,76 Eur sumai. Nurodyti pareiškimo trūkumai nesudaro jokio pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą. Šie trūkumai, jei tokie būtų, gali būti šalinami nagrinėjant bankroto bylą teisme. Jei, nagrinėjant bankroto bylą teisme, teismas padarytų išvadą, jog nenurašytini VMI reikalavimai (baudžiamojoje byloje priteista turtinė žala (ne kriminalinė bauda) ir civilinėje byloje priteista bauda (ne kriminalinė bauda), kurių bendra suma yra 31 860,00 Eur, tuomet tai atitinkamai galėtų būti ir išspręsta, tačiau tai nesudaro jokio pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą.
12.8. Nei vienoje teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo nebuvo nurodyto teismo įpareigojimo pateikti konkrečius duomenis ir patikslinti konkrečias aplinkybes apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, nusikaltimus, pateikti pažymą iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikti išrašą iš Administracinių nusižengimų registro apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, todėl ši teismo nutarties dalis dėl nepašalintų pareiškimo trūkumų laikytina nepagrįsta ir neteisėta.
12.9. Teismas neturėjo pagrindo nenurašomų reikalavimų pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą. Pagal FABĮ išlaikymo reikalavimai nėra nurašomi, išlaikymo įsiskolinimo suma lyginant su visų kreditorių reikalavimų suma yra labai maža, išlaikymas yra būtinas pilnametei dukrai, išlaikymo prievolė nustatyta įstatyme, todėl šią pareiškėjas turi vykdyti. Teismo nustatyti pareiškimo trūkumai dėl išlaikymo susitarimų sudarymo aiškinantis faktines aplinkybes nėra esminiai ar trukdantys priimti pareiškimą, todėl trūkstamos faktinės aplinkybės gali būti nustatinėjamos ar tikslinamos bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokie trūkumai nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d nutarties, kuria teismas pareiškėjo pareiškimą kartu su patikslintais pareiškimais dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotais ir juos grąžino padavusiam asmeniui, pareiškėjui nepašalinus teismo nutartimis nustatytų pareiškimo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.
15. Apelianto teigimu, jis pašalino teismo nutartimis nustatytus pareiškimo trūkumus, o skundžiamojoje nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai nėra esminiai ar trukdantys priimti pareiškimą, trūkstamos faktinės aplinkybės gali būti nustatinėjamos ar tikslinamos bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokie trūkumai nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškimo.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
16. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja teismas žodinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis). Teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali: 1) įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus; 2) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos (FABĮ 5 straipsnio 3 dalis). Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą; nutartis nepriimti nagrinėti pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą gali būti skundžiama (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis). Teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti; teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui (FABĮ 5 straipsnio 7 dalis).
17. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti CPK nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111–114, 135 straipsniai). Be to, FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui, be kita ko, nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra. Taip pat FABĮ 4 straipsnio 4–6 dalyse nurodyta, kokius konkrečiai dokumentus pareiškėjas turi pateikti kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Teismui gali būti pateikiami ir kiti fizinio asmens bankroto bylai iškelti svarbūs dokumentai (FABĮ 4 straipsnio 8 dalis).
18. FABĮ nereglamentuotas ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2024 m. spalio 23 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas neištaisė 2024 m. spalio 11 d. nutartyje nurodyto trūkumo pateikti bankuose ar kitose kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašus, kuriuose atsispindėtų pareiškėjo lėšų judėjimas per paskutinius trejus metus iki kreipimosi su pareiškimu į teismą dienos.
20. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nurodė, kad pareiškėjas nenurodė visų jo vardu atidarytų sąskaitų kredito įstaigose, nepateikė sąskaitų išrašų už paskutinių 3 metų laikotarpį. 2024 m. spalio 11 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas su patikslintu pareiškimu pateikė tik fragmentinius banko sąskaitų išrašus, kurie nelaikytini tinkamais. 2024 m. spalio 2 d pareiškėjas pateikė patikslintą pareiškimą ir priedus (DOK-46069), tame tarpe sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB lėšų likutį 2024 m. rugpjūčio 28 d., likutį 2024 m. balandžio 8 d., ir sąskaitos išrašą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. Pareiškėjas 2024 m. spalio 21 d. pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodė, jog pateikė banko sąskaitos išrašus, tokius kokius jam pateikė bankas, kitokių išrašų nėra.
21. JANĮ 4 straipsnio 4 dalis numato, jog prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama - fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė (JANĮ 5 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, ir nurodydamas, jog pareiškėjo pateikti banko sąskaitos išrašai nelaikytini tinkami, iš esmės sprendė įrodymų pakankamumo klausimą bankroto bylai iškelti, tačiau toks klausimas pareiškimo priėmimo stadijoje negalėjo būti sprendžiamas ir turi būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis). Be to, pareiškėjas nurodė, jog pateikė banko sąskaitos išrašus, tokius kokius jam pateikė bankas, kitokių išrašų nėra. Taigi, pareiškėjui pateikus banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB išrašus bei nurodžius, jog kitokių duomenų pareiškėjas neturi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino pareiškimo trūkumų pateikti teismui sąskaitų išrašus už paskutinių 3 metų laikotarpį.
22. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 23 d. skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepatikslino aplinkybių apie jo padarytus teisės pažeidimus, nusikaltimus, nors teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartyje pažymėjo, kad šios aplinkybės svarbios vertinant bendrai pareiškėjo nemokumą bei jo susidarymo priežastis. Pareiškėjas teismui nepateikė pažymos iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėjas teismui turi pateikti duomenis ir iš Administracinių nusižengimų registro apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus per paskutinius trejus metus.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis pareiškėjui buvo nustatyti pareiškimo trūkumai, pripažįsta, jog nei vienoje teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo nebuvo nurodyta pateikti pažymą iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikti išrašą iš Administracinių nusižengimų registro apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus. Taigi, laikytini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, jog ši teismo nutarties dalis dėl nepašalintų pareiškimo trūkumų laikytina nepagrįsta ir neteisėta. Be to, minėti duomenys nėra laikytini būtinais pateikti pagal FABĮ 4 straipsnį.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai dėl tikslaus įsiskolinimo dydžio nurodymo neįtraukiant į kreditorių sąrašą nurašomų įsiskolinimų, dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo prisiimtu įsipareigojimu pagal 2023 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi patvirtintą T. D. ir M. D. sudarytą taikos sutartį mokėti dukrai išlaikymą po 700 Eur per mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., patikslinimo nurodant kokiomis gautomis pajamomis buvo motyvuotas pareiškėjo prisiimtas įsipareigojimas, nelaikyti pareiškimo trūkumais, dėl kurių negali būti priimtas pareiškėjo pareiškimas. Šios aplinkybės vertintinos iš esmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išsamus tyrimas dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, o sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
25. Rengdamasis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės, pirmosios instancijos teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, reikalingus bylai teisingai išspręsti (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 225 straipsnis, 179 straipsnis, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tačiau nepakankamas papildomų įrodymų pateikimas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka ir, tam tikroms aplinkybėms esant nepakankamai aiškioms, teismas gali jas išsiaiškinti teismo posėdžio metu, spręsdamas iš esmės bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir trūkumų šalinimą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.